Vaiko gimimas visada yra nemenkas sukrėtimas šeimai, nes dažniausiai nebepavyksta gyventi taip, kaip gyveno iki šiol. Permainos, net ir džiaugsmingos, vis tiek sukelia įtampą, šalia džiaugsmo atsiranda ir nerimo, baimių, kurių iki tol nebuvo.
Šeimos Pokyčiai Gimus Antram Vaikui
Šeimos nariai tuo pačiu metu gyvena naujais džiaugsmais ir patiria netektis - mama netenka laiko, kurį galėtų skirti sau ar vyrui, vyras - žmonos dėmesio, vaikas - ir dėmesio, ir rūpesčio ar palepinimo. Sunkiausiai antro vaiko gimimą išgyvena pirmagimis. Jis jaučiasi tarsi „nukarūnuotas karalius”.
Kaip Padėti Pirmagimiui?
O padėti jam galima iš anksto kalbantis apie tai, ko vaikas turės mažiau ir ko daugiau gimus kūdikiui. Svarbu, kad vaikas patirtų kuo mažiau netekčių. Jeigu planuojate kūdikiui gimus vyresnėlį migdyti kitoje vietoje ar pradėti vesti į lopšelį, darželį, geriau padarykite tai dar prieš gimdymą, kad vaikas spėtų susitaikyti su naujovėmis ir patirtų kuo mažiau įtampos.
"Nematomas" Vaikas
Būna, didysis paklūsta tėvams ir gražiai sutinka broliuką, bet pats tampa tarsi nematomas. Kodėl? Įtampą patiria ir tėvai, todėl dažnai jiems sunku viską šaltai ir logiškai „sudėlioti”. Nuvargę tylomis džiaugiasi, kad vaikas „nelenda į akis”, nereikalauja dėmesio, kad atsirado galimybė pailsėti.
Dažniausiai „nukarūnuotas karalius” kovoja, kad susigrąžintų prarastą padėtį, o nutyla ir tampa „nematomas” tada, jei jam griežtai draudžiama rodyti neigiamus jausmus ar reikšti reikalavimus. Nepritariu tokiam tėvų požiūriui, nes užslopinti jausmai vis tiek prasiveržia, tik jau kitaip, gal netgi vėliau, paauglystėje.
Kiek galite kalbinkite tokį tylenį, skatinkite išsakyti ne tik tai, ką norėtumėte girdėti, bet ir tai, ką iš tiesų jaučia. Kuo gresia toks tėvų „užmaršumas”? Sunku įsivaizduoti visiškai atsiribojusį, tik pačiam sau reikalingą žmogų.
Šeimos Santykiai Ir Bendrumo Jausmas
Dažniausiai mes esame susiję su tais, nuo kurių priklausome, ar su tais, kurie priklauso nuo mūsų. Pirmaisiais mėnesiais po gimimo mama rūpindamasi kūdikiu, jo priežiūra ugdo jo saugumo, pasitikėjimo pasauliu jausmą. Vėliau labai svarbūs tampa ir santykiai su tėčiu, kitais šeimos nariais. Vaikui formuojasi poreikis priklausyti šeimai ir surasti savo vietą.
Jis kartoja savo poelgius, kurie teikia jausmą, kad ją turi, ir atsisako tokių, kurių padarinys - atstūmimas ir atskirtis. Jausdamasis, kad yra šeimos dalis, vaikas išgyvena bendrumą su kitais jos nariais. Bendrumo jausmas labai svarbus kiekvienam žmogui.
Nevertinamas, nuolat kritikuojamas, neįtinkantis, „nudrąsintas” ar atstumiamas vaikas netenka vilties tapti gana geras, kad priklausytų šeimai, gautų tėvų dėmesio, kad jiems būtų ne vis vien, kaip ir kuo gyvena. Tada visa tai gauna blogais poelgiais. Jam geriau, kai tėvai labai bara, negu iš viso nepastebi.
Yra vaikų, kuriems patinka, kai suaugusieji juos palieka ramybėje. Tada gali veikti tai, ką nori, yra mažiau kontroliuojami, jaučiasi savarankiškesni. Tačiau riba, už kurios laukia vienišumas, - čia pat. Ją peržengęs vaikas pyksta, nekenčia, kerštauja, kartais tampa „blogiukas”, gali tarsi sumažėti ir pradėti elgtis kaip kūdikis, pvz., nebeiti į tualetą, pats nebepavalgyti, nebeužmigti ir pan.
Todėl stebėkite, klausinėkite, įgykite pasitikėjimą leisdami išsakyti ir neigiamus jausmus, parodykite, kad esate supratingi. Į vaiko pyktį galite atsakyti: „Taip, suprantu tave, nelengva su tais kūdikiais, bet vėliau bus geriau, galėsite kartu žaisti.” Į vyresnėlio „sumažėjimą” galite reguoti paimdami jį ant rankų ir pasupdami kaip kūdikį, o į neapykantą - išklausdami, dėl ko konkrečiai jam dabar atrodo, kad yra nekenčiamas.
Amžiaus Skirtumas Tarp Vaikų
Iki 3 m. vaikas yra labai savininkiškas, todėl jam dar sunku dalytis tiek žaislais, tiek tėvais. O jeigu vaikų amžiaus skirtumas - penkeri metai, vyresnysis šiek tiek mažiau konkuruoja, ne tiek lygina save su sese ar broliu.
Džiaugsmas gavus dovaną trunka trumpai ir vienišumo jausmas, nuoskaudos grįžta. Gimus kūdikiui tėvai ne tik norėdami palengvinti savo rūpesčių naštą, bet ir neva dėl jo gerovės (vaikas geriau galės išsimiegoti, seneliai galės skirti daugiau dėmesio ir pan.), labai dažnai vyresnį vaiką nuveža pas senelius. Tai priklauso nuo to, ką vaikas jau jautė prieš vežamas pas senelius.
Gali užaugti žmogus-auka arba žmogus-budelis, priklauso, koks būdas sulaukti tėvų dėmesio vaikystėje duodavo rezultatų. Kuo daugiau įtraukite vaiką į bendrą veiklą: kartu tvarkykitės, prižiūrėkite mažylį, ilsėkitės ir žaiskite.
Raskite laiko ir galimybių kiekvienas pabūti su vaiku tik dviese, kai mama ar tėtis yra „tik vyresnėlio”. Ką daryti, jei tėvai jau padarė klaidų: skyrė visą savo dėmesį tik mažiausiam vaikui? Pirmiausia paklauskite vaiko, ar iš tiesų taip jaučiasi. Dažnai iš baimės, kad nesužalotų vaiko asmenybės raidos, tėvai stengiasi būti puikūs, o šiam užtenka paprastų tėvų.
Ir jeigu vaikas pasakys, kad viskas gerai, žinokite, taip iš tiesų gali būti. Jeigu vaikas sako, kad jam negerai, jaučiasi nemylimas, vienišas, palikite mažesnįjį seneliams ir leiskite vyresnėliui pasimėgauti akimirkomis, kai tėvai (arba tik mama ar tėtis) yra tik jo.
Gal tėvelis taip pat jaučiasi šiek tiek vienišas, netekęs įprasto mamos dėmesio dalies, kuri atiteko mažyliui? Pasidalykite savo jausmais su vyresnėliu. Jeigu rasite panašumų, tada bendrumo jausmas padidės, o vienišumo sumažės.
Tačiau labiausiai vaikas pajaus, kad jums rūpi, jei nuoširdžiai domėsitės, kuo jis gyvena, kokius jausmus patiria. Gimus kūdikiui giminės, draugai ir artimieji ateina jo aplankyti, juo žavisi, giria, atneša dovanų. Pirmagimio tarsi nė nebūtų.
Jeigu lankytojai nesusipranta atnešti nors menkutės dovanėlės ir vyresniam vaikui, tada būtų mandagu, kad jie bent jau pasiteirautų, kaip jam sekasi dabar, kai turi brolį ar sesę, padrąsintų ar pan. Bet svečių mes nepakeisime ir bus taip, kad vyresnėlis jausis tarsi „už borto”.
Kūdikio Raida Mėnesiais
Kūdikio raida per pirmuosius šešis mėnesius: fiziniai, socialiniai ir komunikaciniai pokyčiai.
| Mėnuo | Judėjimas | Rankų Funkcija | Bendravimas |
|---|---|---|---|
| 1 | Rankos ir kojos fleksinėje padėtyje. Ryškūs naujagimio refleksai. Energingai mojuoja rankomis ir kojomis. Paguldytas ant pilvo kūdikis kilsteli galvą, tačiau jos dar neišlaiko. Gulėdamas ant nugaros galvytę pasuka į šoną. | Plaštakos dažniausiai laikomos sugniaužtos. Dėl ryškaus rankos griebimo reflekso gali sugriebti barškutį, tačiau tuoj pat jį pameta. | Bendravimas verksmu. Nusiramina paimtas ant rankų, priglaustas, žįsdamas. Reaguoja į garsus. Skiria žmonių balsus nuo kitų garsų. Fiksuoja žvilgsnį į veidą, akis, ryškų žaislą. |
| 2 | Judesiai platūs ir nekoordinuoti. Aktyvesnės viršutinės kūno dalys. Pradeda formuotis veiksmų sąmoningumas. Paguldytas ant pilvo kiek pakelia galvą. | Plaštakos vis dažniau atgniaužtos. Daiktų griebimas dar refleksinis, todėl įdėtą žaisliuką gali trumpai išlaikyti. | Pagrindinė kalba išlieka verksmas. Pradeda kalbėti ištęstomis balsėmis „a“, „e“, gomuriniais garsais „gh“, „rrh“. Suklūsta išgirdęs naują garsą. Pažįsta mamos balsą. Pradeda sąmoningai šypsotis žmogui. |
| 3 | Gulėdamas ant pilvo gerai laiko galvą, ją sukinėja į visas puses. Kūdikis sugeba gana gerai išlaikyti galvą pats, kai yra stačias. Sodinamas už rankų, bando prisitraukti, jo galva neatsilieka nuo stuburo, kyla kartu. | Mokosi pasiekti ir sugriebti daiktus. Gulėdamas ant nugaros rankas suveda ant krūtinės, gali viena ranka suimti kitą, pradeda jas tyrinėti, kišti į burną. Išlaiko į ranką paduotą barškutį. | Taria įvairius garsus, atsiranda daugiau intonacijų. Skiria bendraujančio žmogaus emocinį kalbos atspalvį. Ieško garso šaltinio. Ryškų žaislą seka akimis, sekdamas suka galvą. Mažiau miega, nori bendrauti su žmogumi. Šypsosi bet kuriam jį kalbinančiam žmogui. |
| 4 | Gerėja galvos kontrolė, orientacija erdvėje. Paguldytas ant pilvo remiasi dilbiais, greitai ir laisvai sukioja galvą į visas puses. Sodinamas stipriai laikosi, riečiasi, galvą išlaiko stuburo linijoje. | Plaštakos dažniausiai pusiau atgniaužtos. Dažnai apžiūrinėja rankas, kiša jas ar žaislą į burnytę. Pakelia kojas, su jomis žaidžia. Sudeda abi plaštakas vieną prie kitos. Imdamas daiktą žiūri tai į jį, tai į ranką. | Vograuja (t. y. taria kelias balses kartu), juokiasi, kai su juo kalbama, suvokia skiemenis. Žiūri į kalbančiojo lūpas, reaguoja į veido mimiką. Šypsosi visiems jį kalbinantiems žmonėms. Nori bendrauti. Pyksta, jei nepaimamas ant rankų. Liūdi paliktas vienas. |
| 5 | Gali prisitraukti koją prie burnos ir čiulpti nykštį. Gulėdamas ant pilvuko keliasi ant alkūnių, bando atsikelti remdamasis ištiestomis rankomis. Pradeda verstis nuo pilvo ant nugaros. Prilaikomas už pažastų remiasi, kilnoja kojas aukštyn, trypia, traukia kojas prie pilvuko. Sodinamas lenkia galvą į priekį, riečiasi, pritraukia kojas. | Prie žaisliuko tiesia dažniausiai abi rankas, jį paima tiksliau. Gali nulaikyti buteliuką. Mokosi derinti akių, galvos ir rankų judesius. | Vograuja, vapa ir taria skiemenis, dvibalsius. Imituoja garsus: burbuliuoja, burzgia, šnypščia. Tiksliau reaguoja į žmogaus tariamus garsus, pasuka galvą, akimis ieško kalbančiojo. Mimiką sieja su garso tonu. Gerai skiria suaugusiųjų nuotaikas, balsus. |
| 6 | Didėja judesių įvairovė, tobulėja atramos ir pusiausvyros gebėjimai. Gulėdamas vartosi nuo nugaros ant pilvuko ir atvirkščiai. Trumpai pasėdi be pagalbos, tačiau linksta į priekį. Gulėdamas ant pilvo išlaiko kūno svorį ant ištiestų rankų. Remdamasis rankomis ir keliais, t. y. keturiomis, supasi. Laikomas už pažastėlių tvirtai remiasi kojomis, spyruokliuoja. Mokosi šliaužti. | Tiksliai visu delnu paima duodamą žaislą. Manipuliuoja žaislais, perima juos iš vienos rankos į kitą, kelia link burnos, o ne žaislo siekia burna, kaip darė anksčiau. | Kartoja skiemenis „ba“, „da“, „ga“. Daugiau žaidžia su garsais, imituoja balso moduliacijas, garsus taria tam, kad atkreiptų kitų dėmesį. Pastebi suaugusiųjų kalbos intonaciją ir ritmiškumą, stebi kalbančių žmonių burną, pasuka galvą į kalbantį ir pradeda pažinti savo vardą. Atsiranda išsiskyrimo nerimas. |
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Kokia pagalvę rinktis vaikui: patarimai tėvams
- Kūdikio vonelės: kaip išsirinkti geriausią? Patarimai ir kainos
- Kokią patalynę rinktis kūdikiui: patarimai, medžiagos ir saugumas
- Motinystės atostogos Lietuvoje: kiek trunka ir kokios išmokos laukia?
- Gražiausi žodžiai mamytėms Motinos dienos proga – nuo vaikų darželio su meile