Vitaminas D kūdikiams yra būtinas, nes svarbiausia jo funkcija - padėti organizmui įsisavinti kalcį ir apsaugoti nuo rachito. Lietuvoje, taip pat ir kitose panašaus klimato šalyse, ištisus metus gaunamas saulės spindulių kiekis yra per mažas, kad būtų pagaminamas pakankamas vitamino D kiekis, todėl jo reikia gauti papildomai maisto papildų forma.
Kam Reikia Vartoti Vitaminą D?
Žindomiems kūdikiams rekomenduojama vartoti vitamino D lašiukus profilaktiškai, kadangi motinos piene jo yra labai nedaug. Mišinėliu maitinamiems kūdikiams papildomai vitaminas D skiriamas atsižvelgiant į mišinėlio sudėtį - kai kuriuose mišinukuose yra papildomai pridėta vitamino D. Vitamino D dozę turi paskirti gydytojas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, svorį, bei esamus vitamino D trūkumo požymius. Kūdikiams iki 2 metų vitaminą D rekomenduojama vartoti ištisus metus, dozę koreguojant priklausomai nuo metų laiko ir lauke praleidžiamo laiko.
Daugeliui tėvų neduoda ramybės klausimai, ar reikia vaikams papildomai duoti vitamino D, kiek ir iki kokio amžiaus jo skirti. Vitaminas D (kalciferolis) - grupė riebaluose tirpstančių panašių medžiagų, priskiriamų vitaminams. Mes su maistu gauname ergosterolį ir cholisterolį, kurie veikiami ultravioletinės šviesos organizme paverčiami vitaminais D2 (ergokalciferoliu) ir D3 (cholekalciferoliu).
Vitaminas D reguliuoja mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio) apykaitą, reguliuodamas kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse. Kalcis - tai mineralinis mikroelementas, daugiausiai randamas žmogaus kauluose ir dantyse. Jis dalyvauja įvairiuose medžiagų apykaitos procesuose, raumenų ir nervų veikloje, skatina įvairių hormonų bei fermentų veiklą, kraujo krešėjimą.
Ca ir P apykaitą reguliuoja sudėtinga hormonų sistema. Svarbiausi hormonai, tai - kalcitriolis (vitaminas D), kalcitoninas ir parathormonas. Vitaminas D stimuliuoja Ca ir P patekimą į kraują, skatina kaulinio audinio vystymąsi ir mineralizaciją, sąlygodamas Ca patekimą į kaulą.
Vitamino D Formos
- Lamisterolis (Vitaminas D1)
- Ergokalciferolis (Vitaminas D2)
- Cholekalciferolis (Vitaminas D3)
- Dihidrotachisterolis (Vitaminas D4)
Kada Pradėti Duoti Vitaminą D?
Neišnešiotiems kūdikiams vitaminą D reikia pradėti duoti nuo pirmosios savaitės. Visiems kūdikiams nuo 3 sav. iki 18 mėnesių papildomai duoti 500 - 1000 TV vitamino D per dieną. Jeigu mažylis žindomas (ir nėštumo, ir žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D). Vitamino D lašiukai 500-1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausia yra stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų. Vitaminą D vaikui reikėtų duoti iki 1,5 metų. Pertrauka daroma tik per saulėtus vasaros mėnesius, kai daug laiko praleidžiama lauke, arba per keliones į saulėtus kraštus.
Vitamino D Trūkumas
Dažniau rachitu serga neišnešioti, sergantys žarnyno, kepenų, inkstų ligomis kūdikiai. Taip pat kūdikiai, kurie nenešami į gryną orą, anksti pradėti maitinti dirbtiniais mišinukais (neadaptuotais), ir vaikai, gydomi kai kuriais vaistais (rifampicinas, fenobarbitalis). Dėl minėtų priežasčių sumažėjus vitamino D koncentracijai kraujyje, kalcis išplaunamas iš kaulų, todėl jie minkštėja. Sutrinka raumenų, nervų sistemos veikla.
Ligos pradžioje (pradinių reiškinių periodas trunka 2 - 3 savaites) pasireiškia nervų sistemos (neramumas, blogas miegas, padidėjęs prakaitavimas - dėl jo gali nusitrinti vaiko plaukai nuo pakaušio) ir raumenų sistemos sutrikimas (užkietėja viduriai, raumenys būna hipotoniški - atsipalaidavę). Ligai tęsiantis, rachito požymiai stiprėja: raumenys vis labiau hipotoniški - išsipučia vaiko pilvas, nes visiškai susilpnėja preso tonusas, susilpnėja kvėpavimo raumenų tonusas - dėl to pasireiškia plaučių uždegimai. Širdis išsiplečia, plaka dažniau. Padidėja vaiko blužnis, kepenys.
Vis labiau minkštėja kaulai: kaukolėje matomi minkštėjimo židiniai - kraniotabes, vaikui gulint, ji pakeičia savo formą, tampa plokščia ar kvadratinė. Sutrinka vaiko dantų vystymasis - jie auga netolygiai, deformuojasi sąkandis. Deformuojasi vaiko krūtinės ląsta ir stuburas, ilgieji kaulai. Sveikstant, vidaus organų būklė po truputį atsistato, kaulai vėl sukaulėja, tačiau lieka deformuoti. Liga įtariama įvertinus klinikinius požymius bei anamnezę (susirgimo istoriją). Kraujo tyrimuose kalcio kiekis ilgai būna normalus (Ca deportuojamas iš kaulų), tačiau sumažėja fosforo kiekis kraujyje. Padidėja fermento šarminės fosfatazės aktyvumas. Svarbiausias kraujo rodiklis - tai vitamino D koncentracijos sumažėjimas. Rentgenologiškai tiriami kaulai.
Organizme trūkstant vitamino D vaikams gausiau prakaituoja galva, taip pat padidėja kūno prakaitavimas, gali skaudėti galvą, mausti raumenis ir kaulus, pasireikšti raumenų traukuliai. Vitamino D trūkumas gali turėti labai rimtas sveikatos pasekmes: vystymosi sutrikimus, rachitą, silpnėja raumenys, imunitetas.
Iš kūdikiams iki 1 metų atliktų vitamino D 25(OH) kraujo tyrimo rezultatų matyti, kad net 81 proc. mažylių turėjo rekomenduojamą optimalų vitamino D kiekį ir tik 9 proc. užfiksuota vitamino D stoka.
Vitamino D Perteklius
Nors vitamino D trūkumas vaikams atsiranda žymiai dažniau nei perteklius, ilgą laiką vartojant didelę gydomąją dozę galimas ir perdozavimas, kadangi vitaminas D kaupiasi kūno riebaluose ir nereikalingas kiekis nėra pašalinamas. Vitamino D perdozavimas yra ne mažiau pavojingas nei trūkumas.
Vitaminas D kaupiasi organizme, jo perteklius nepašalinamas, todėl nesunku perdozuoti. Perdozavimo požymiai - silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kalcio nuosėdos organizme, rečiau sutrinka inkstų veikla. Vitamino D perteklius gali skatinti aterosklerozės vystymąsi. Todėl specialius preparatus su vitaminu D galima vartoti tik pasitarus su gydytoju. Vitamino D perdozavimas gali pažeisti inkstus, širdį, plaučius ir kraujagysles.
Perdozavus vitD gali vystytis hiperkalcemija, inkstų ligos, aterosklerozė. Perdozavimas gali sukelti hiperkalcemiją - kalcio kiekio padidėjimą kraujyje, o tai gali sukelti daugybę nemalonių simptomų ir sveikatos problemų. Vieni iš pagrindinių perdozavimo simptomų yra pykinimas, vėmimas, sumažėjęs apetitas, troškulys, dažnas šlapinimasis, silpnumas ir nuovargis. Vaikams taip pat gali pasireikšti galvos skausmai, raumenų skausmai ar mėšlungis. Ilgalaikė hiperkalcemija gali pažeisti inkstus, nes per didelis kalcio kiekis gali kauptis inkstuose ir sukelti inkstų akmenis ar net inkstų nepakankamumą. Be to, per daug kalcio gali susikaupti ir kitose kūno audiniuose, įskaitant širdį ir kraujagysles, o tai gali sukelti rimtas širdies ir kraujagyslių problemas.
Vitamino D Šaltiniai
Pakankamai apsirūpinti vitaminu D užtektų 10 minučių pabūti saulėje, tačiau toliau nuo pusiaujo esančiose vietovėse (ir Lietuvoje) to padaryti nepavyksta.
Su maistu gaunamas vitamino D šaltinis - kalciferolis. Ergokalciferolio (vitamino D2) randama augalinės kilmės maisto produktuose (tamsiai žalios spalvos daržovėse, brokoliuose, grybuose, avižose). Cholekalciferolis (vitaminas D3) yra gyvūninės kilmės. Daugiausia jo randama riebiose žuvyse (lašišos, kardžuvės, tunai), kiaušinių tryniuose, svieste, kepenyse, ikruose, piene. Pavyzdžiui, norint gauti rekomenduojamą vitamino D paros normą, reikėtų suvartoti 1 valgomąjį šaukštą menkių kepenėlių aliejaus, 85 g lašišos (neapdorotos termiškai), 250 g tuno, 10 kiaušinių arba net 2,5 kg fermentinio sūrio. Vidutinė Vakarų šalių dieta užtikrina mažiau nei 10 proc.
Pagrindinį vitamino D kiekį organizme užtikrina jo gamyba odoje, veikiant UV spinduliams. Kai kurie tyrimai patvirtino, kad vienkartinės minimalios saulės ar UV spindulių apšvitos dozės prilyginamos geriamojo vitamino D 100-250 TV dozei, tačiau dėl pasikeitusio gyvenimo būdo (daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose, blogos klimato sąlygos, oro užterštumas) žmonėms reikėtų papildomai vartoti vitamino D papildų bei daugiau vitaminu D papildyto maisto.
Maisto produktai, turintys vitamino D:
- Riebi žuvis (lašiša, skumbrė, tunas, sardinės)
- Mėsa (ypač kepenys ir raudona mėsa)
- Kiaušinio trynys
- Pienas ir pieno produktai (praturtinti vitaminu D)
Vitamino D Papildai
Ergokalciferolis (vitaminas D2) ir cholekalciferolis (vitaminas D3) gaminami vaistinių preparatų pavidalu. Abiejų šių vitamino D formų biologinis aktyvumas yra panašus, tačiau skiriant didesnes jų dozes, pastebėtas didesnis arba dažnesnis toksiškas vitamino D2 poveikis. Vitaminas D tiekiamas aliejinių ir vandeninių tirpalų pavidalu, taip pat gaminami koncentruoti geriamieji ar į raumenis švirkščiami vitamino D preparatai.
Vitaminai jaunimui gali būti skystos formos, kapsulių, kramtomųjų tablečių ar guminukų pavidalu. Tad galite pasirinkti tokius, kurie bus tinkamiausi pagal jūsų vaiko amžių. Tačiau svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų dėl dozavimo, nes per didelis vitamino D kiekis gali būti pavojingas.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Išmanusis laikrodis vaikui: saugumas, komunikacija ir pramogos
- Kaip Išsirinkti Tobulą Kombinezoną Kūdikiui: Nepakeičiami Patarimai ir Vertingi Atsiliepimai
- Geriausi Koki Pieno Mišinukai Naujagimiui: Atraskite Tobulą Pasirinkimą Jūsų Kūdikio Sveikatai!
- Atraskite Laukinių Paukščių Kiaušinius: Įdomios Rūšys, Unikalūs Ypatumai ir Senosios Tradicijos
- Veiklos kubas vaikams: lavinantis žaislas smalsiems mažyliams