Klimakterinis laikotarpis (klimaksas) - tai pereinamasis moters amžiaus laikotarpis nuo reprodukcinės funkcijos iki visiško nevaisingumo dėl laipsniškai senkančios kiaušidžių funkcijos.
Kas yra premenopauzė, perimenopauzė ir menopauzė?
- Premenopauzė - tai laikotarpis, kai pasireiškia pirmieji pamažu senkančios kiaušidžių funkcijos požymiai. Jai būdinga mėnesinių ciklo sutrikimai, sutrumpėjęs, rečiau užsitęsęs, mėnesinių ciklas, bet mėnesinės cikliškos. Šis terminas dažnai vartojamas nevienareikšmiškai: 1-2 metų laikotarpiui iki menopauzės arba visam reprodukciniam laikotarpiui iki menopauzės (3-8 metams) apibūdinti.
- Perimenopauzė - tai laikotarpis nuo ankstyvųjų menopauzės simptomų iki 12 mėn. po mėnesinių pabaigos (iki visiško mėnesinių išnykimo), kada pasireiškia endokrinologinių, biologinių ir klinikinių artėjančios menopauzės požymių.
- Menopauzė - tai visiška mėnesinių pabaiga dėl išnykusios folikulinės kiaušidžių sistemos funkcijos. Ji nustatoma retrospektyviai, praėjus 12 mėn. nuo paskutinių mėnesinių, kai nenustatoma kitų fiziologinių ar patologinių mėnesinių nebuvimo priežasčių. Menopauzė pasireiškia 42-58 m. (dažniausiai 45-54 m.) amžiaus moterims.
Maždaug 20 proc. moterų klimaksas nesukelia ryškesnių simptomų. Kitais atvejais patologiniai simptomai pasireiškia labai ryškiai.
Fiziologiniai premenopauzės ypatumai
Sumažėjęs vaisingumas
Senėjimo procesas ir vaisingumo mažėjimas prasideda jau apie 30-uosius gyvenimo metus. Galimybė pastoti prieš menopauzę esti ženkliai mažesnė. Dvidešimtmetei moteriai tikimybė pastoti visiškai nevengiant nėštumo yra apie 80-90 proc., 40 m. amžiaus grupėje jau tesiekia 40-50 proc., sulaukus 45-erių jau tik 10-20 proc., o penkiasdešimtmetei tikimybė pastoti neviršija 5 proc.
Premenopauzės metu senėjančiose kiaušidėse mažėja folikulų. Jie tampa atsparesni folikulus stimuliuojančiojo hormono (FSH) poveikiui. Susilpnėjus folikulo augimui, sumažėja estrogenų kiekis. Dėl to hipofizėje daugiau skiriasi FSH, o jis stimuliuoja naujų folikulų brendimą, kurie galutinai nesubręsta ir neįvyksta ovuliacija.
Mėnesinių ciklų pokyčiai
- Ciklai nereguliarūs, jų trukmė varijuoja daugiau nei 10 dienų ribose, tarp labai ilgų ciklų gali įsiterpti itin trumpų.
- Dažni anovuliaciniai ciklai, kurių trukmė gali siekti 45-90 dienų.
- Sutrumpėjusi liuteininė (poovuliacinė) fazė dėl susilpnėjusios geltonkūnio veiklos.
Gausios mėnesinės, nereguliarūs kraujavimai
Dėl ilgai išliekančios aukštos estrogenų koncentracijos (užsitęsusių anovuliacinių ciklų metu) ir/arba pakitusio estrogenų bei progesterono santykio gimdos gleivinė išveša iki tokio laipsnio, kad viršutinis jos sluoksnis nebegali išsilaikyti ir pradeda atsisluoksniuoti (prasideda netikrosios mėnesinės). Tai lemia gausias užsitęsusias iki 7-15 dienų mėnesines ar nereguliarų tepimą, kraujavimą.
Kadangi moteris gali kraujuoti ir ovuliaciniu laikotarpiu (vadinamieji ovuliaciniai kraujavimai), kiekvienas kraujavimas premenopauzėje, išskyrus kraujavimą pakilusios BKT fazėje, traktuojamas kaip vaisingas laikotarpis.
Dėl užsitęsusių nereguliarių kraujavimų būtina pasikonsultuoti su gydytoju - jie gali būti ligos požymis.
Gimdos kaklelio gleivių ypatumai
Gimdos kaklelio gleivių požymiai premenopauzėje tampa mažiau aiškūs. Gleivės esti negausios, nesikeičiančios išvaizdos. Dėl natūralaus senėjimo gimdos kaklelyje mažėja S gleives gaminančių kriptų, todėl vaisingo tipo gleivių susidaro mažai, jų gali pasirodyti labai trumpą laiką (pvz. vos pusdienį). Dėl nepakankamos estrogenų koncentracijos moterį gali varginti makšties sausumas.
Taigi neretai būna sunku nustatyti gleivių piką. Anovuliacinių ciklų metu gali nebūti nuoseklaus gleivių kitimo etapų. Be to, dėl sumažėjusio jautrumo išorinių lytinių organų srityje moteriai sunkiau vertinti sausumo/drėgnumo pojūčius.
Premenopauzėje ypač rekomenduojama gleives vertinti ne tik išoriškai, bet ir vidiniu būdu.
Gimdos kaklelio požymių ypatumai
Gimdos kaklelio požymiai premenopauzėje yra objektyvesni ir patikimesni už gimdos kaklelio gleivių požymius. Ypač gerai, jei prasidėjus premenopauzei moteris jau turi gimdos kaklelio stebėjimo įgūdžių. Didesnę ciklo dalį gimdos kaklelis esti nusileidęs, uždaras, sausas.
Bazinės kūno temperatūros ypatumai
Bazinė kūno temperatūra perimenopauzės laikotarpiu yra vienintelis požymis, patvirtinantis įvykusią ovuliaciją, todėl ją matuoti labai svarbu. BKT leidžia užfiksuoti tiek vėluojančią, tiek labai ankstyvą ovuliaciją.
BKT kreivė esti "šokinėjanti", kartais dvifazė, kartais vienfazė.
Kiti požymiai, susiję su estrogenų trūkumu
- Vazomotorinis nestabilumas: karščio pylimas, prakaitavimas (ypač naktinis), širdies plakimas ir kt.
- Labai jautrios, skausmingos krūtys arba nebepasireiškiantis įprastas krūtų pilnumo jausmas prieš mėnesines.
- Psichologiniai simptomai: nuotaikos kitimai, depresija, dirglumas ir kt.
- Miego sutrikimai.
- Sumažėjęs lytinis potraukis.
- Susilpnėjusi atmintis ir sutrikusi koncentracija.
- Plaukų slinkimas ir nagų lūžinėjimas.
- Svorio padidėjimas.
- Emociniai sutrikimai.
- Dėmesio koncentracijos sutrikimai.
- Osteoporozė.
- Šlapimo nelaikymas.
- Širdies bei kraujagyslių sistemos problemos.
Šių simptomų pagrindinė priežastis - estrogeno kiekio sumažėjimas moters organizme.
NŠP taisyklės premenopauzėje
Jei esate įsitikinusi, kad jūsų ciklai keičiasi dėl artėjančios menopauzės, o ne dėl kitų priežasčių, pradėkite taikyti modifikuotas NŠP taisykles, grindžiamas iš esmės gimdos kaklelio gleivių bei gimdos kaklelio stebėjimu ir vertinimu. Kalendorinis skaičiavimas nebeturi prasmės, o vien tik laukti poovuliacinio temperatūros pakilimo nepatartina, nes kartais ovuliacijos gali nebūti kelis mėnesius.
Ankstyvosios nevaisingosios fazės taisyklės
- Kalendorinis metodas premenopauzėje nenaudojamas.
- Po mėnesinių, ciklo pradžioje, stebėkite gleives 14 dienų iš eilės, kad nustatytumėte savo pagrindinį nevaisingumo modelį (PNM).
- Jeigu jau esate nusistačiusi savo PNM ankstesnių ciklų metu ir po mėnesinių fiksuojate jam būdingus požymius, nuo lytinių santykių susilaikykite iki 4 dienos vakaro po mėnesinių.
- Jei pasirodo bet kokio tipo gleivių ("sausojo" PNM atveju) arba pakinta nuolatinės išskyros ("nekintančių gleivių" PNM atveju), laikykite tai galima vaisingos fazės pradžia ir susilaikykite nuo lytinių santykių.
- Kiekvieną kraujavimą ar tepimą (net ir tikrąsias mėnesines) laikykite galimai vaisingu. Susilaikykite nuo lytinių santykių kraujavimo metu ir iki 4 vakaro po jo, jei pasibaigus kraujavimui stebite savo PNM požymius.
- Nuo 4 vakaro po gleivių piko arba bet kokio kraujavimo, jei BKT išlieka žema, taikykite kas antro vakaro taisyklę.
- Jei jūsų PNM "sausojo" tipo, pasitaikius pavieniam tik vienos dienos trukmės gleivių pakitimui, po kurio nepakyla BKT, o kitą dieną vėl nėra jokių gleivių, susilaikykite nuo lytinių santykių iki antrosios "sausos" dienos vakaro, tačiau jei nesate tikra, ar "sausumas" sugrįžo, vėl stebėkite gleives 14 dienų, kad iš naujo nustatytumėte galbūt pasikeitusį PNM.
- Taikykite užsitęsusios ankstyvosios nevaisingosios fazės taisykles - reikalavimas, kad ankstesni ovuliaciniai gleivių etapai būtų buvę ne trumpesni nei 5 dienos, premenopauzėje negalioja.
- Gimdos kaklelio metodas premenopauzėje ypač vertingas. Bet koks gimdos kaklelio vaisingesnių požymių atsiradimas rodo galimai vaisingo laiko pradžią, net jei matote savo PNM būdingus gleivių požymius.
- Jei ilgą laiką nepaaiškinamai kraujuojate, kreipkitės į gydytoją.
Vėlyvosios nevaisingosios fazės taisyklės
Vėlyvosios nevaisingosios fazės pradžiai nustatyti:
- matuokite BKT - tai svarbiausias požymis, patvirtinantis įvykusią ovuliaciją, be to, ilgą laiką išliekanti žema BKT nuramins, kad mėnesinių nesulaukiate dėl vėluojančios ovuliacijos, o ne dėl nėštumo,
- stenkitės nustatyti gimdos kaklelio gleivių piką ir gimdos kakelio piką,
- vėlyvosios nevaisingosios fazės pradžia:
- ketvirtas vakaras po gleivių piko ir / arba ketvirtas pakilusios virš dengiančiosios linijos BKT vakaras - vadovaukitės vėlesniu iš šių požymių (pagal V. Rudzinską),
- vadovaukitės klasikinėmis VNF pradžios nustatymo taisyklėmis (pagal NFPTA bei J. ir S. Kippley).
Vėlyvosios nevaisingosios fazės metu:
- lytinių santykių neribokite,
- jei prieš mėnesines pasireiškia tepimas kraujingomis išskyromis, jo metu nuo lytinių santykių galite nesusilaikyti - vaisingo meto pradžia laikykite dieną, kai BKT nukris iki arba žemiau žemos temperatūros linijos (žr. Neaiški mėnesinių pradžia).
Kaip sužinoti, ar dar galima pastoti?
Pasak ginekologės, vaisingumą ir galimybę pastoti apsprendžia ovuliacijos galimybė. Anot jos, vyresnėms nei 45 metai moterims gali sutrikti menstruacijų ciklas, bet tai dar nereikš, kad jos nebegali pastoti.
Pastojimui reikalingi tam tikri hormonai. Kad įvyktų ovuliacija, reikia tam tikrų hormonų pliūpsnio, kurį lemia folikulą stimuliuojantis hormonas (FSH). Jo turi būti tam tikras lygis. Jeigu jo yra daugiau nei 20, pastojimo tikimybė yra labai maža, jei jo yra 40 ir daugiau, pastojimo tikimybė yra artima 0. Paprasčiausias būdas, kaip tą sužinoti, nueiti pas gydytoją, priduoti kraują ir pasitikrinti, koks yra FSH. Jei jis yra 40 ir daugiau, šansų 0, jei 20 ir daugiau, pastojimo tikimybė itin maža. Jei mažiau nei 20, reiktų kalbėtis su gydytoju ir naudoti kontraceptines priemones, jei nenorite pastoti.
Teigti, kad moteris jau nevaisinga, galima tik tuo atveju, jei nuo paskutinių menstruacijų praėjo metai. Tai reiškia, kad moteriai jau prasidėjo menopauzė ir pastojimo rizikos nebėra. Tai reiškia, kad bet kuriuo kitu atveju moteris gali pastoti, net jeigu mėnesinių nėra, pavyzdžiui, šešis mėnesius ar dar daugiau.
Faktiškai moters vaisingumas labai sumažėja nuo keturiasdešimties metų, bet nėštumų būna. Pasaulinėje praktikoje yra atvejų, kai netikėtai pastoja 52-53 metų moterys.
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Sportas Nėštumo Metu: Nauda, Saugumas ir Rekomendacijos
- Antidepresantai ir nėštumas: rizika ir nauda
- Nėštumas ir soliariumas: rizika, patarimai, alternatyvos
- Atskleiskite Gėlių Paslaptis: Ką Iš Tikrųjų Simbolizuoja Populiariausios Gėlės?
- Ežiuolės Ekstraktas Vaikams: Stebuklinga Imuniteto Stiprinimo Paslaptis, Kurią Privalo Žinoti Kiekvienas Tėvas!