2022 m. spalio mėn.
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
« Geg
	1	2
3	4	5	6	7	8	9
10	11	12	13	14	15	16
17	18	19	20	21	22	23
24	25	26	27	28	29	30
31

Žymūs Lietuvos žmonės gimę ir mirę 1799 metais

Paskelbta 2025-08-14 | admin

Šiame straipsnyje apžvelgiamos reikšmingos datos ir asmenybės, susijusios su Lietuva. Aptariami įvykiai, gimę ir mirę žymūs žmonės.

Svarbios Datos ir Asmenybės

Sausis

4 d. Juozapas Rupeika. Kunigas, žemaičių kultūros veikėjas, vertėjas. Gimė 1789 m. sausio 4 d.
22 d. Justas Paleckis. Žurnalistas, politikas, aktyviai prisidėjęs įvedant tarybinę santvarką Lietuvoje. Gimė 1899 m. sausio 22 d.

Vasaris

13 d. Blažiejus Čėsnys. Kunigas, teologas, vertėjas. Gimė 1884 m. vasario 13 d.
20 d. Leonas Zaleckis. Prozininkas. Gimė 1929 m. vasario 20 d. Pamarkijoje (Telšių r.).
26 d. Vincentas Juzumas. Kunigas, religinis rašytojas, švietėjas, istorikas, vertėjas. Gimė 1819 m. Sedos valsčiuje. 1843 m.

Kovas

7 d. Dovas Beras Menašė Abramavičius. Advokatas, visuomenės veikėjas. Gimė 1869 m.
8 d. Romualdas Neimantas. Lietuvos Mokslininkų sąjungos tikrasis narys, kultūros istorikas orientalistas, istorijos mokslų daktaras. Gimė 1939 m.

Balandis

22 d. Zalman Levinberg. Lietuvos žydų kilmės politikas, žurnalistas. Gimė 1909 m.

Gegužė

11 d. Juozas Milvydas. Inžinierius, visuomenės veikėjas. Gimė 1914 m. gegužės 11 d.
22 d. Aldona Prižgintaitė. Poetė. Gimė 1929 m. gegužės 22 d.

Birželis

1 d. Alfonsas Gricius. Poetas, Žemaičių rašytojų sambūrio dalyvis. Gimė 1924 m. Paežerės k. ( Telšių raj.).
24 d. Jonas Smilgevičius. Inžinierius. Lietuvos hidroelektrinių prie Nemuno, Ežerėlio šiluminės elektrinės projektuotojas. Gimė 1894 m. Brazdeikių k.
29 d. Juozapas Arnulfas Giedraitis. Gimė 1754 m. Giedraičiuose. Žemaičių vyskupas vyskupijos generalinę konsistoriją iš Alsėdžių perkėlęs į Varnius, pats gyveno Alsėdžiuose.

Liepa

10 d. Telesforas Valius - grafikas. Gimė 1914 m. liepos 10 d. Rygoje.
11 d. Silvestras Teofilis Viliūnas. Gimė 1789 m. Paūnikiuose, Raseinių rajone. Lietuvos poetas. 1817 m.

Rugpjūtis

9 d. Janina Liustikaitė-Saurazas. Operos dainininkė. Gimė 1924 m.
14 d. Elena Nijolė Bukelienė-Lapinskaitė. Lietuvių literatūros tyrinėtoja, kritikė, humanitarinių mokslų daktarė. Gimė 1934 m. rugpjūčio 14 d.

Rugsėjis

6 d. Apolonija Narmontaitė-Girdžiūnienė. Kraštotyrininkė. Gimė 1929 m. rugsėjo 6 d.
13 d. Saulius Prialgauskas. Lietuvos mokslininkas, profesorius, visuomenės veikėjas. Gimė 1944 m. rugsėjo 13 d.
21 d. Petras Maželis. Kunigas, rašytojas. Gimė 1894 m. Cipriškyje, Obelių valsčiuje.
23 d. Algirdas Girininkas. Archeologas, akmens amžiaus žinovas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. Gimė 1949 m.
24 d. Mykolas Bartkus. Finansininkas, visuomenininkas. Gimė 1894 m. rugsėjo 24 d., mirė 1970 m.

Spalis

2 d. Mykolas Eustachijus Brenšteinas. Žemaitijos istorijos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, etnografas, bibliografas. Gimė 1874 m.
10 d. Raimondas Kašauskas. Rašytojas. Gimė 1934 m.
23 d. Pranciškus Žadeikis. Kunigas, rašytojas, vertėjas, Povilo Žadeikio brolis. Gimė 1869 m. spalio 23 d.
25 d. Vladislovas Blinstrubas. Rašytojas, pedagogas, kino ir teatro režisierius. Gimė 1939 m.

Lapkritis

2 d. Julija Šulcaitė-Žardeckienė. Mokytoja. Gimė Telšiuose 1924 m. lapkričio 2 dieną.

Gruodis

6 d. Kazys Leistrumas. Lietuvių agronomas, selekcininkas. Gimė 1924 m.
24 d. Sigita Ieva Naglienė. Poetė. Gimė 1959 m. gruodžio 24 d.
24 d. Vladas Sipaitis (iki 1940 m. - Fedotas Sipavičius). Lietuvių aktorius, režisierius, baleto šokėjas. Gimė 1904 m. gruodžio 24 d.
24 d. Aleksandras Jurašaitis. Fotografas. Gimė 1859 m. gruodžio 24 d. Balskių km.

Simonas Stanevičius

Simonas Stanevičius kilo iš smulkiųjų bajorų šeimos, nuo 1586 m. gyvenusios Kanopėnuose (šalia Viduklės), ten 1799 m. gimė būsimasis rašytojas. Metrikoje pažymėta krikšto diena - spalio 26 d. Būdamas 17 metų, jis įstojo į trečią vienos geriausių Lietuvos mokyklų - Kražių gimnazijos - klasę.

Kražiuose S. Stanevičius mokėsi penkerius metus, čia pasižymėjo darbštumu, neeiliniais gabumais. Kasmet buvo įtraukiamas į stropiausių mokinių sąrašus, o baigęs IV ir V klases buvo įrašytas į mokyklos aukso knygą. Gimnazijoje S. Stanevičius ne tik mokėsi, bet ir mokė kitus - kiekvienais mokslo metais būdavo keliolikos mokinių korepetitoriumi ir taip užsidirbdavo lėšų pragyventi. Kaip korepetitorius mokė grafo Jurgio Platerio sūnus Jurgį ir Kazimierą. Greičiausiai nuo tada užsimezgė dviejų žemaičių - S. Stanevičiaus ir grafo J. Platerio - draugystė, stiprinama bendros idėjos tarnauti gimtajam kraštui ir nenutrūkusi iki jų gyvenimo pabaigos.

Kražiuose S. Stanevičius mokėsi penkerius metus, čia pasižymėjo darbštumu, neeiliniais gabumais. Kaip korepetitorius mokė grafo Jurgio Platerio sūnus Jurgį ir Kazimierą. Greičiausiai nuo tada užsimezgė dviejų žemaičių - S. Stanevičiaus ir grafo J. Platerio - draugystė, stiprinama bendros idėjos tarnauti gimtajam kraštui ir nenutrūkusi iki jų gyvenimo pabaigos.

1822 m. rudenį S. Stanevičius įstojo į Vilniaus universitetą, čia 1822-1826 m. studijavo Literatūros ir laisvųjų menų fakultete. Tai buvo metas, kai šis fakultetas klestėjo, todėl S. Stanevičiui dėstė garsūs profesoriai: istorikas Joachimas Lelevelis, dėstęs visuotinę istoriją, graikų ir lotynų kalbų ir literatūrų profesorius Gotfrydas Ernestas Grodekas, rusų kalbos, literatūros ir istorijos profesorius Ivanas Loboika.

Baigęs universitetą S. Stanevičius dar trejus metus gyveno Vilniuje, vėliau persikėlė į netoli Švėkšnos esančius Gediminaičius, kurie priklausė Plateriams. Tolesnis rašytojo gyvenimas susijęs su grafu J. Plateriu, garsėjusiu kultūriniais sumanymais ir turėjusiu lėšų jiems įgyvendinti. Tam darbui atlikti grafas ir pasikvietė S. Stanevičių.

Tolesnį gyvenimą S. Stanevičius paskyrė moksliniam darbui, kūrybai. Mirė 1848 m. kovo 10 d.

Į lietuvių literatūros istoriją S. Stanevičius įėjo kaip odės „Šlovė žemaičių“ (parašyta 1823 m.) ir 6 pasakėčių autorius. „Šlovė žemaičių“ - pirmoji originali odė lietuvių literatūroje, joje išlaikyta griežta klasicistinė forma, vartojami aukščiausio laipsnio (superlatyviniai) epitetai, tačiau turinyje juntamas romantinis jausmingumas.

Didžiausia S. Stanevičiaus raštų dalis - tai įvairūs praktiniai, kalbiniai, tautosakiniai leidiniai. Dar antraisiais mokslo metais Vilniaus universitete S. Stanevičiaus parengta ūkio patarimų knygelė „Apie darymą valgio iš kerpių islandų“ (1823 m.), anot muziejininko, kulinarinio paveldo tyrinėtojo Rimvydo Laužiko, yra bene pirmoji gastronomijos knygelė lietuvių kalba.

1829 m. S. Stanevičius išleidžia pirmąjį Lietuvoje lietuvių liaudies dainų rinkinį „Dainos žemaičių“ (L. Rėzos „Dainos“ buvo išleistos Rytų Prūsijoje). 1833 m. atspausdina šių dainų melodijas.

Asmuo	Gimimo Data	Veikla
Simonas Stanevičius	1799 m.	Rašytojas, tautosakos rinkėjas
Juozapas Rupeika	1789 m.	Kunigas, kultūros veikėjas

žymės: #Gimimo