Šlapimo tyrimai yra viena paprasčiausių ir efektyviausių diagnostikos priemonių, leidžianti nustatyti daugybę organizmo sutrikimų. Tokie tyrimai padeda laiku pastebėti inkstų, šlapimo takų ar kitų sistemų ligas bei stebėti organizmo būklę. Šlapimo tyrimai yra laboratoriniai tyrimai, kurių metu analizuojamas šlapimas siekiant išsiaiškinti, ar organizme vyksta kokie nors patologiniai procesai.
Laboratoriniai tyrimai padeda nustatyti tam tikras paciento būkles dar iki pasireiškiant klinikiniams ligos simptomams. Tyrimai taip pat padeda sekti bei įvertinti esamos ligos eigą, dinamiką ir prognozę. Kviečiame visus pacientus bendradarbiauti, siekiant teisingai įvertinti Jūsų organizmo būklę!
Kam reikalingas šlapimo tyrimas?
Šlapimo tyrimas gali būti atliekamas tiek profilaktiškai, tiek atsiradus tam tikriems simptomams. Be to, šlapimo testas (tyrimas) gali būti skiriamas siekiant stebėti lėtines ligas, tokias kaip diabetas, ir įvertinti jų poveikį inkstų funkcijai. Šlapimo pasėlio tyrimas - atliekamas siekiant nustatyti bakterinę infekciją ir jos sukėlėją.
Statistikos duomenimis, net 30 proc. žmonių nežino, kad serga inkstų ligomis. Būtent dėl to šis laboratorinis tyrimas yra vienas pirmųjų, kurį gydytojai rekomenduoja atlikti tikrinant sveikatą.
Kada reikalingas šlapimo tyrimas?
- Profilaktiškai, nes šlapimas gali atskleisti tam tikrus susirgimus, kurių simptomų nejaučiate.
- Sergant peršalimo, įvairiomis virusinėmis ligomis ar uždegimais.
- Tiriant šlapimą vertinama įvairių organizmo sistemų veikla, tad jis dažniau rekomenduojamas atlikti nėštumo metu.
- Tiriant pacientą dėl narkotikų, dėl lytiškai plintančių ligų.
- Dėl inkstų ligų ligų profilaktikos, nustačius didesnę jų riziką.
Taip, šlapimo tyrimai yra ypač svarbūs nėštumo metu, nes jie padeda nustatyti galimas infekcijas, tokias kaip šlapimo takų uždegimai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek vaisiui.
Kaip pasiruošti šlapimo tyrimui?
Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių laboratorinių tyrimų tikslumą ir patikimumą, esate Jūs pats. Norint užtikrinti rezultatų kokybę būtina tinkamai pasiruošti tyrimams!
Tyrimų rezultatus gali įtakoti pacientų amžius, rasė, lytis, nėštumas, menstruacijų ciklas, mityba, alkoholis, rūkymas, fizinis aktyvumas, psichologinis stresas, vartojami medikamentai, individualus organizmo paros (cirkadinis) ritmas ir dar daugybė kitų veiksnių.
Sąvoka nevalgius (pasninkavus) reiškia būseną, kai maždaug 12 valandų nevalgoma maisto ir nevartojami skysčiai. Rekomenduojama negerti kavos, arbatos bei nekramtyti kramtomosios gumos. Tam tikros medžiagos gali turėti įtakos gliukozės tyrimo rezultatams.
Kraujo tyrimus galite atlikti ir pavalgius, nebent Jūsų gydytojas rekomenduoja kitaip. Infekcinių ligų serologinius tyrimus rekomenduojama atlikti praėjus 2-4 sav.
Planuojant surinkti šlapimo mėginį laboratoriniams tyrimams, rekomenduojama pasirūpinti vienkartiniu šlapimo indeliu. Šlapimas renkamas į specialų vienkartinį indą, kurį galima įsigyti vaistinėje. Vienkartinio šlapimo indelio nereikia plauti ar paruošti kitu būdu. PASTABA: Nepriimtina šlapintis į butelius, stiklainius ir kitas tam neskirtas talpyklas.
Kelias dienas (bent 10-12 val.) iki šlapimo surinkimo tyrimams rekomenduojama laikytis standartinės dietos, maitintis įprastu režimu, tačiau vengti aštraus, sūraus maisto ir produktų, galinčių pakeisti šlapimo spalvą (pvz.: morkų, burokėlių ir pan.), vartoti normalų skysčių kiekį, nerekomenduojama vartoti alkoholio.
Prieš tyrimo surinkimą reikia vengti didelio fizinio krūvio, ilgalaikio nei įprastai stovėjimo. Dėl per didelio fizinio krūvio šlapime gali atsirasti baltymų ir ketoninių kūnų arba padidėti jų kiekis.
24 valandas iki šlapimo mėginio paėmimo rekomenduojama vengti lytinių santykių. Šlapimo tyrimas po lytinių santykių gali būti sudėtingas dėl šlapime esančios spermos. Didelis spermatozoidų kiekis neleidžia tinkamai mikroskopiškai įvertinti šlapimo nuosėdų.
Vengti tirti šlapimą menstruacinio kraujavimo metu ir 2-3 dienas prieš ir po menstruacijų. Esant būtinybei, šias aplinkybes reikia dokumentuoti. Renkant šlapimo mėginius menstruacijų metu, šlapimas dažnai užteršiamas eritrocitais ir epiteliu, todėl neįmanoma gauti patikimų rezultatų.
Nutraukti nebūtina, tačiau būtina informuoti laboratoriją, gydytojus apie visus vaistus ar maisto papildus, kuriuos vartojote šlapimo surinkimo metu.
Prieš surenkant šlapimą mikroalbumino/kreatinino tyrimui, rekomenduojama 8-12 val. Renkamas prabudus, t. y. Šlapimas renkamas visą parą. Toliau renkamas visas šlapimas 24 valandų laikotarpyje. Prieš renkant, nesišlapinti 3-4 val. ir neapsiplauti išorinių lytinių organų. Renkama antra dienos porcija, praėjus 3-4 val.
Pagrindinės taisyklės
- Tyrimams geriausiai tinka rytinis šlapimas.
- Mėginiui reikalingas sterilus buteliukas ar indelis - jį galima įsigyti kiekvienoje vaistinėje.
- Prieš šlapinantis rekomenduojama apsiplauti lytinius organus, nenaudoti jokių higienos priemonių.
- Tyrimui reikalingas ne mažesnis nei 30 ml šlapimo kiekis.
- Šlapimą tyrimui į laboratoriją reikėtų pristatyti per valandą (jei pridavimas numatytas vėliau, galima porą valandų palaikyti mėginį šaldytuve).
Kaip surenkamas šlapimas kūdikiams?
Mažiems vaikams šlapimo ėminį gali padėti surinkti juos prižiūrintys suaugusieji. Vyresni vaikai (jiems paaiškinus) šlapimo ėminį gali surinkti patys. Tyrimui geriausiai tinka rytinis šlapimas. Prieš surenkant šlapimą, švariu vandeniu būtina apsiplauti išorinius lytinius organus (nenaudoti muilo ir kt.
Tyrimui pristatyti šlapimo indelyje surinktą „vidurinę porciją“, t.y. pirmąją čiurkšlę nuleisti į tualetą, vidurinę - į indelį (20-50 ml) ir baigti šlapintis į tualetą. Naujagimių ir kūdikių šlapimas renkamas naudojant specialius maišelius (minimalus šlapimo kiekis tyrimui - 10 ml).
Šlapimo tyrimų tipai
Šlapimo tyrimai atliekami skirtingais metodais (bendrieji klinikiniai tyrimai, molekulinė diagnostika (PGR) ir mikrobiologiniai tyrimai) ir jiems reikalingas skirtingas pasiruošimas (pirma šlapimo porcija, vidurinė šlapimo porcija)! Pirma šlapimo porcija reikalinga lytiškai plintančių ligų sukėlėjams nustatyti.
Šlapimo pasėlio tyrimas ir bendras šlapimo tyrimas skiriasi savo paskirtimi ir analizuojamais rodikliais. Bendras šlapimo tyrimas atliekamas siekiant įvertinti bendrą šlapimo sudėtį ir nustatyti galimus pakitimus, susijusius su sveikatos problemomis, tokiais kaip baltymai, gliukozė ar leukocitai. Tyrimui paprastai reikia apie 50-100 ml šlapimo. Svarbu, kad šlapimas būtų surinktas į specialų sterilų indelį ir, jei nenurodyta kitaip, naudojamas vidurinis šlapimo srautas. Tai užtikrina tiksliausius tyrimo rezultatus.
Bendras šlapimo tyrimas (BTŠ)
Tai laboratorinis tyrimas, kurio metu vertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas. Rezultatai leidžia įvertinti šlapimo takų ir šlaplės, inkstų, lyties organų bei kitus organizmo patologinius pokyčius. Šlapimo sudėtis priklauso nuo paciento gyvenimo būdo: mitybos, vartojamų vaistų, žalingų įpročių ir kitų veiksnių.
Šio tyrimo atlikimas yra greitas ir neskausmingas, tyrimo kaina nėra didelė, tad bendras šlapimo tyrimas naudojamas pradinei diagnozei ir suteikia gydymui vertingos informacijos. Tyrimui pacientas turi pats pristatyti mėginį į laboratoriją, o analizė atliekama automatiškai, naudojant tam skirtą šlapimo analizatorių.
Pateikiami atsakymai parodo šlapimo rūgštingumą, ketonus, santykinį tankį, leukocitus, bakterijas, baltymus, gliukozę, kraują, bilirubiną, urobilinogeną, nustato spalvą. Kai kuriems rodikliams nustatyti yra atliekamas mikroskopinis tyrimas, kuris papildo iš analizatoriaus gautus rezultatus. Bendri šlapimo tyrimai yra skirti pagrindiniams rodikliams įvertinti, todėl jų metu kai kurioms ligoms būdingi specifiniai rodikliai nėra tiriami.
Šis tyrimas yra atliekamas tiek profilaktinės medicininės apžiūros metu, tiek skundžiantis dėl įvairių negalavimų. Bendrasis šlapimo tyrimas gali būti atliekamas vaikui ar bet kokio amžiaus suaugusiesiems. Jei gydytojas paskyrė šį tyrimą, dar neverta išsigąsti - tai visiškai normali praktika, tyrimu tiesiog siekiama gauti patikimų duomenų apie paciento sveikatos būklę.
Ką reiškia tyrimo atsakymai?
Šlapimo tyrimai yra labai informatyvūs, o paprastas atlikimas ir nedidelė trukmė užtikrina patogumą tiek gydytojui, tiek pacientui. Vis dėlto gavus atsakymą iš laboratorijos, reikalingas profesionalus vertinimas - raidžių kombinacijos ir skaičiai yra suprantami tik gydytojui. Trumpai aptarkime, ką reiškia tyrimo atsakymai ir ką iš jų galima sužinoti. Štai pagrindiniai rodikliai:
- SG - specifinis tankis. Jis parodo, kaip funkcionuoja inkstai. Šis rodiklis siekia 1,010-1,025, o jo svyravimas priklauso nuo suvartojamų skysčių kiekio.
- PH - rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Šis rodiklis siekia 5-7 ir gali padidėti dėl lėtinio inkstų nepakankamumo, bakterinės infekcijos, diabeto ar kt.
- LEU - leukocitai, jų kiekis turi siekti iki 10/μl. Didesnis jų kiekis šlapime rodo viršutinių ar apatinių šlapimo takų infekciją.
- NIT - nitritai, jų šlapime būti neturėtų. Tai bakterijos, kurios sveikame organizme nėra randamos.
- PRO - baltymų kiekis. Šis rodiklis siekia 0-0,3 g/l ir padidėja sergant inkstų ligomis, podagra, taip pat karščiuojant arba dėl didelio emocinio ar fizinio krūvio, baltymas šlapime ilgiau išlieka ir nėštumo metu.
- GLU - gliukozės koncentracijos rodiklis. Šlapime gliukozės nerandama, todėl šis rodiklis rodo cukrinį diabetą, inkstų ligas, gliukozės netoleravimą ir kt.
- KET - ketonai, kurie šlapime atsiranda dėl riebalų skilimo organizme. Jų atsiranda karščiuojant, valgant daug riebalų, badaujant ar esant gausiam vėmimui, taip pat dėl kai kurių įgimtų ligų.
- BIL - bilirubino kiekis. Tai hemoglobino skilimo produktas, kurio šlapime atsiranda sutrikus kepenų veiklai. Šis rodiklis gali rodyti geltą, virusinį hepatitą, įvairius kepenų pažeidimus ir kt.
- URB - uribilinogenas. Šis rodiklis siekia iki 3,4 μmol/l ir padidėja dėl dažno alkoholio vartojimo, sergant įvairiomis kepenų ligomis, esant venų trombozei ir kt.
- ERY - eritrocitai, kurių norma neturėtų viršyti 5/μl. Jų kiekis šlapime gali padidėti dėl inkstų, prostatos ar šlapimo pūslės ligų, taip pat dėl kai kurių vaistų vartojimo, nudegimų ir kt.
Svarbu paminėti, kad šlapimo tyrimo rezultatus pateiks laboratorija, o juos įvertins gydytojas. Jis atsižvelgs į rodiklių visumą, nes atskirų rodiklių nuokrypiai nebūtinai gali reikšti sveikatos sutrikimus ar ligas. Šlapimo tyrimai yra atliekami greitai ir suteikia patikimus rezultatus, jų kaina yra nedidelė, todėl pacientams visada rekomenduojame pasitikrinti.
Šlapimo tyrimo rodikliai ir jų reikšmės
| Rodiklis | Normali reikšmė | Galimos priežastys, jei reikšmė pakitusi |
|---|---|---|
| Specifinis tankis (SG) | 1.010-1.025 | Dehidratacija, inkstų funkcijos sutrikimas |
| pH | 5-7 | Lėtinis inkstų nepakankamumas, bakterinė infekcija, diabetas |
| Leukocitai (LEU) | Iki 10/μl | Šlapimo takų infekcija, navikai, akmenligė, grybelinės infekcijos |
| Nitritai (NIT) | Neturi būti | Bakterinė infekcija |
| Baltymai (PRO) | 0-0,3 g/l | Inkstų ligos, podagra, karščiavimas, didelis fizinis krūvis, nėštumas |
| Gliukozė (GLU) | Neturi būti | Cukrinis diabetas, inkstų ligos, gliukozės netoleravimas |
| Ketonai (KET) | Neturi būti | Karščiavimas, riebalų skilimas, badavimas, vėmimas, įgimtos ligos |
| Bilirubinas (BIL) | Neturi būti | Kepenų veiklos sutrikimai |
| Urobilinogenas (URB) | Iki 3,4 μmol/l | Dažnas alkoholio vartojimas, kepenų ligos, venų trombozė |
| Eritrocitai (ERY) | Neturi būti daugiau 5/μl | Inkstų, prostatos ar šlapimo pūslės ligos, vaistų vartojimas, nudegimai |
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Vaiko pinigai 2024 m.: kokia suma ir kaip gauti?
- Kiek dantų turi vaikas? Viskas, ką reikia žinoti
- Kiek priklauso alimentų vaikui: skaičiavimo principai ir teisiniai aspektai
- Kūdikio Lizdelis Kokonas: Išsamus Vadovas su Privalumais ir Naudojimo Patarimais
- Neįtikėtina tiesa apie ŽIEDĖ kremus kūdikiams ir vaikams – sudėtis, kurią privalote žinoti!