Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Žiūrint į naujagimį, jis atrodo gležnutis ir silpnutis. Iš tiesų taip nėra. Jo rankytės ir kojytės, nors ir mažutės, jau turi jėgos. Pagalvojus, kad jis tik ką atėjo į šį pasaulį ir dar neturėjo kur ir kada mankštintis, šis sugebėjimas atrodo stulbinantis.

Naujagimio Refleksai ir Judesiai

Norint įsitikinti šiuo naujagimio sugebėjimu, reikia tik atsargiai atgniaužti kumštelį ir pirštu švelniai spustelėti delniuką. Naujagimio reakcija staigi - gležni pirštukai staiga susispaudžia į kumštelį, sugriebdami suaugusiojo pirštą. Jei tuo pačiu pasiūlysite ir krūtį, pastebėsite, kad žįsdamas krūtį naujagimis spaudžia pirštą dar stipriau. Šis naujagimio judesys vadinamas griebimo refleksu.

Jis atsiranda dar prieš kūdikiui gimstant, todėl jį turi ir neišnešioti naujagimiai. Po gimimo ir naujagimio kojytės geba reaguoti į išorinius stimulus. Tiesa, ši reakcija automatinė, tačiau labai panaši į judesius, atliekamus vaikštant. Įsitikinti nesunku: reikia tik naujagimį pakelti už pažastų, kad kojytėmis remtųsi į plokščią paviršių, šiek tiek palenkti į priekį, ir naujagimis pradeda „žingsniuoti”, statydamas vieną kojytę priešais kitą.

Atrodo neįtikėtina, kad naujagimis, vos atsiradęs šiame pasaulyje, niekada nesitreniravęs, jau žino, kaip vaikščioti. Iš tiesų tai tik refleksiniai judesiai, o ne tikras vaikščiojimas. Antrąjį gyvenimo mėnesį išnyksta automatinio žingsniavimo refleksas. Šis sugebėjimas vėl „sugrįš” pirmųjų metų pabaigoje, kai kūdikio raumenys pakankamai sustiprės, kad jis galėtų žengti pirmuosius žingsnius. Tada vaikščiojimas jau bus ne refleksas, o sąmoningas veiksmas.

Kūdikio Motorinė Raida Mėnesiais

Pirmaisiais gyvenimo metais sparčiausiai kinta kūdikio smegenys ir įvairios raidos sritys. Raidos sritys yra viena nuo kitos priklausomos, tad sėkmingai tobulėjanti kūdikių motorinė (judėjimo) raida lems sėkmingą ir sklandų visapusišką vystymąsi. Naujagimystė - pirmasis kūdikio mėnesis šiame pasaulyje. Šis laikotarpis yra skirtas organizmo adaptacijai prie pasikeitusios aplinkos: temperatūros, vaizdinės ir garsinės stimuliacijos. Tad svarbu užtikrinti kūdikiui saugumą, šilumą ir prisilietimus, kurių taip reikia norint pradėti ugdyti pasitikėjimą aplinka ir savimi.

1 Mėnesio Kūdikio Raida

Pirmų mėnesių judėjimas paremtas refleksais, tad normalu, kad naujagimis spontaniškai spardosi ar nevalingai juda kojytėmis ir rankytėmis. Ilgainiui jis po truputį atranda savo kūno dalis ir jo judėjimas tampa valingas. Įprastai, jeigu nėra trikdžių, kūdikio savęs bei pasaulio pažinimas ir judėjimas vystosi tam tikra seka. Čia svarbu, kad tėveliai prisidėtų prie sėkmingo augimo teisingai nešiodami ir keisdami guldymo padėtis.

Pirmais mėnesiais turėtų dominuoti horizontalios nešiojimo padėtys, tokio kaip.: „Lopšio poza“, nešiojimas šonu ar pilvu žemyn, bet taip pat kartais galima pakeisti pozicijas vertikaliomis, tokiomis, kaip.: nešiojimas ant peties arba „Veidu į pasaulį“. Nešiojant kūdikį svarbu keisti tiek nešiojimo padėtį, tiek nešiojimo puses. Mokslinėje literatūroje nurodoma ir praktikoje pastebima, kad dažnai tėvai turi mėgstamesnę nešiojimo padėtį, pusę, patogesnę ranką.

Pasak Amerikos pediatrijos asociacijos (APA) kūdikius guldyti ant pilvelio reikėtų nuo pat pirmų gyvenimo dienų. Pradžioje tai turėtų vykti vos kelias sekundes, bet svarbu nebijoti ir praktikuoti gulėjimą ant pilvelio, nes taip po truputį bus stiprinama galvos kontrolė, o vėliau kaklo, pečių juostos ir nugaros raumenys. Šie - svarbūs sklandžiam tolimesniam judėjimo vystymuisi.

2 Mėnesių Kūdikio Raida

Antras mėnuo: gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų po truputį atrasti vidurio liniją ir gebėti išlaikyti galvą tiesiai bent 10 sekundžių, kūdikio rankos vis dar juda spontaniškai ir ne visai koordinuotai, kojos būna kiek sulenktos per šlaunis ir kelius, vis dar stebimas spotaniškas spardymasis. Galime pastebėti, kad kūdikis vis ilgiau išlaiko dėmesį, geba fiksuoti žvilgsnį.

Gulėdamas ant pilvo, kūdikis laiko rankas sulenktas per alkūnes, geba pakelti galvą ir išlaikyti ją kelias sekundes, galva būna pakelta 45 laipsnių kampu. Antrą mėnesį svarbu stebėti ar kūdikis nebūna visą laiką per daug įsitempęs, per daug atsipalaidavęs, ar nesuka galvos labiau į vieną pusę.

Nepaisant to, kad antrąjį ir trečiąjį gyvenimo mėnesį kūdikis vis dar labai daug miega, tačiau jau galime pastebėti kokia yra 2 mėnesių kūdikio raida ir judėjimas. Juk jis jau vis daugiau būdrauja ir galima stebėti žvalesnes jo reakcijas į aplinką. Tai yra laikotarpis, kuomet spontaninius judesius ima keisti valingi, paties vaiko kontroliuojami judesiai.

3 Mėnesių Kūdikio Raida

Trečias mėnuo: Šis mėnesis itin svarbus, kaip atskaitos taškas vertinant kūdikio raidą. Gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų būti atradęs vidurio liniją, išlaikyti galvą tiesiai, suvesti rankutes, nešti jas į burnytę (taip kūdikis stimuliuos ne tik savo pirštukus, bet ir kalbinę raidą) ir po truputį siekti žaislų. Tai rodys smulkiosios motorikos vystymosi pradžią. Taip pat svarbi gulėjimo ant pilvo laiko trukmė ir kokybė.

Kūdikis turėtų turėti tvirtą dilbių atramą, alkūnes jau laikyti ne be prie kūno, o sulig pečių linija. Galvą turėtų laikyti pakeltą 90 laipsnių kampu ir ne trumpiau nei vieną minutę. Amerikos pediatrijos asociacija nurodo, kad trijų mėnesių kūdikis turėtų per dieną išbūti aktyviai gulėdamas ant pilvo 60 min., minimaliai 20 min. Tai apima nešiojimą, guldymą ant skirtingų paviršių ir ridenimą ant kamuolio pilvu žemyn.

Nuo 2-3 mėn. jau galima pradėti taikyti tikslingas ar prevencines mankštas, masažus, lankyti užsiėmimus vandenyje. Trečią mėnesį taip pat jau galime pastebėti vis daugiau emocijų ir kad kūdikis kalbinamas šypsosi atgal, o tai vadinama socialine šypsena.

4 Mėnesių Kūdikio Raida

Ketvirtas menuo: gulėdamas ant nugaros kūdikis jau trečią mėnesį vis pakeldavo kojeles į viršų, o ketvirtą mėnesį būdravimo metu kojos jau turėtų būti daugiau pakeltos nei nuleistos. Kūdikis pamažu pradeda siekti keliukus ir taip atranda savo kojas. Čia aktyvinasi liemens ir pilvo preso raumenys, ko pasekoje kūdikis pakėlęs kojeles prie pilvo pradeda virsti ant šoniuko. Stipresni mažyliai net ir pilnai apsiverčia. Įprastai kūdikis apsiverčia nuo nugaros ant pilvo tarp 3 ir 5 mėn. Gulėdamas ant pilvo keturių mėnesių kūdikis geba siekti žaisliukus, kurie padėti priekyje. Kiti mažyliai siekia žaislų ir atkėlę ranką nuo pagrindo.

5 Mėnesių Kūdikio Raida

Penktas mėnuo: kūdikiui gulint ant pilvo - galime stebėti kaip sustiprėjęs kūdikio pečių juostos ir nugaros raumenynas. Jeigu kūdikis jau trečią mėnesį tvirtai gulėjo ant pilvo, vėliau išmoko pernešti svorį nuo vienos rankos prie kitos ir taip siekti žaislų, tai penktą mėnesį jis jau bando save kelti kiek aukščiau ir stumiasi į tiesių rankų atramą. Tiesių rankų atrama visapusiškai stiprina visą nugaros raumenyną nuo pat kryžmens iki pat kaklo. Čia svarbu ne tik, kad kūdikis būtų išsitiesęs rankomis ir remtųsi į pagrindą, bet kad ir gebėtų atkelti krūtinę. Itin dažnai kūdikiai visų pirma tarsi plaukia, o po to išsistumia. Tarp 4-6 mėnesio kūdikiai išmoksta žaisti gulėdami šonu, o jeigu to nedaro, mes galime paguldyti kūdikį šonu, prilaikyti jo liemenį ir žaisti kartu su juo.

Kai kurie kūdikiai gulėdami ant pilvo jau bando kelti užpakaliuką į viršų, taip tarsi formuodami „palapinę“, ir tai yra šliaužimo ir ropojimo užuomazgos. Tačiau šiems etapams, dar reikės kitų svarbių judesių, aktyvių rankų ir kojų.

6 Mėnesių Kūdikio Raida

Šeštas mėnuo. Kūdikis gulėdamas ant nugaros ir ant pilvo geba siekti žaislų įvairiomis kryptimis, siekiant žaislo - apsiversti. Kūdikis geba pasiekti ir ragauti pėdutes, o tai rodo, kad kūdikio klubų mobilumas pasiruošęs sėdėjimui. Tad šis mėnuo reikšmingai svarbus, nes jeigu kūdikis jau pakankamai sustiprėjęs ir jo liemens raumenynas pasiruošęs - jau galima po truputį kūdikį sodinti ir mokyti sėstis per šoną. Kūdikis jau turėtų vartytis nuo nugaros ant pilvo per abi puses, gulėdamas ant nugaros atkelti galvelę ir pritraukti smakriuką, laikomas kiek pakeltu kampu - norėti riestis, tarsi sėstis, o būdamas ant pilvo - turėti tiesių rankų atramą ir netgi siekti žaislų iš šios pozicijos. Kai kurie kūdikiai geba ne tik apsiversti nuo nugaros ant pilvo, bet ir atsiversti. Įprastai kūdikiai atsiverčia nuo pilvo ant nugaros 5-7 mėn.

Svarbu paminėti, kad kiekvienas kūdikis yra skirtingas ir vystosi savu tempu, tad tėveliai turėtų nelyginti savo kūdikio su kitais vaikučiais, bet padėti jam vystytis teisingai nešiojant, guldant ant šono ir pilvelio, žaidžiant su juo bei motyvuojant kūdikį domėtis jį supančia aplinka.

Rankų Judesių Tobulėjimas

Kai mažylis patenkintas ar susijaudinęs, keičiant vystyklus judina rankytes. Suspaudžia mamos pirštą, griebia suknelės kraštą, „minko” ausies spenelį, nuo nosies tempia akinius. Jei antklodė užkrenta, muisto galvytę, mojuoja rankytėmis, bandydamas nusitraukti ir išsivaduoti. Rankų pirštų judesiai dar gana riboti. Palaipsniui išmoksta ištiesti rankytę ir priartinti plaštakas prie burnytės ir akių.

Pirmą kartą „atradęs“ savo rankytes, nustebęs jas apžiūrinėja. Iš pradžių nesugeba gerai kontroliuoti savo judesių. Gali rankytes apžiūrinėti tik tol, kol jos atsitiktinai pakliūva į regėjimo lauką. Tačiau palaipsniui rankų ir plaštakų judesiai darosi vis laisvesni. 3-4 mėnesį delniukai jau pusiau atsigniaužia (prieš tai buvo suspausti į kumštelius).

Mažylis vis geriau manipuliuoja rankytėmis. Pirštukus ištiesia ir suspaudžia į kumštį. Gerai koordinuoja regėjimą ir rankų judesius. Sugeba pasiimti ir laikyti barškutį ar žaisliuką, jį džiaugsmingai purto, ypač, jei jis purtomas skleidžia garsą, kiša į burnytę. Dabar mažylis jau sugeba sučiupti daiktą, judantį priešais jį. Iš pradžių „taikinio“ griebimas nėra tobulas, tačiau po kelių bandymų tikslas vis dėlto pasiekiamas. Šis pasiekimas byloja ne tik apie rankyčių judesių tobulėjimą, bet ir sugebėjimą sutelkti abiejų akių žvilgsnį viename taške ir koordinuoti tai su rankų judesiu.

Kada nori, vaikas įsikiša nykštį į burnytę ir jį čiulpia. Šis pasiekimas turi ir svarbi psichologinę reikšmę - dabar paprastu judesiu kūdikis gali pasimėgauti ir nusiraminti, kai jaučiasi vienišas ar sunerimęs.

Rankyčių judesiai tampa itin tikslūs. Kūdikis nustoja daiktus griebti visa plaštaka ir pradeda imti juos nykščiu ir smiliumi. Tai - vadinamasis pincetinis griebimas, leidžiantis paimti ir smulkiausius daiktus. Pincetinis griebimas atsiranda maždaug devintą mėnesį. Mažylis vis tobuliau manipuliuoja daiktais - perima iš vienos rankos į kitą, sukioja iš visų pusių, apverčia. Kūdikis kartoja tuos pačius veiksmus, norėdamas įsitikinti naujai atrasta savo galia. Ima šaukštelį ir puoduką, bando pats valgyti ir gerti. Verčia spalvotos knygos lapus. Mokosi atidaryti, uždaryti, išimti, įdėti.

Rankytės tampa ir bendravimo priemone - štai kiek visko tos rankytės per metus išmoko! Vaikelis dabar pirštuku parodo į daiktą, kurio nori, ranka stumia šalin tą, kurio nenori. Atsisveikindamas moja. Traukia mamos sijono kraštą, norėdamas atkreipti į save dėmesį.

Kojų Raida ir Judėjimas

Patenkintas ar susijaudinęs, mažylis spardosi, judina kojytes. Pamažu „atranda” savo kojytes - keičiant vystyklus, prilenkia kojytes, jas pamato ir ima susidomėjęs apžiūrinėti. Dabar mažylis apžiūrinėja savo kojytes, jas sugriebia ir kiša į burnytę.

Pastatytas stačias, laikomas už pažastų, tvirtai remiasi į pagrindą kojomis, sulenkia ir ištiesia kojytes, džiaugsmingai šokinėja, trypčioja, tiesia ir lenkia kojų pirštukus. Lietimas labai svarbus pažinimo būdas. Pėdoje baigiasi daugybė nervų galūnėlių. Statomas ant minkšto ar kieto paviršiaus, ant kilimo ar grindų, mažylis patiria skirtingus taktilinius jutimus, tai skatina jo susidomėjimą, padeda geriau pažinti aplinką.

Kai kurie kūdikiai jau pradeda siekti rankomis kelių ir taip, atranda ryšius tarp viršutinių ir apatinių galūnių. Jei pastebėjote tokį žaidimą, tai ženklas, kad mažylis jau labai greitai išmoks pasiversti ant šono, o vėliau ir ant pilvuko. Norėdami padėti kūdikiui greičiau išmokti vartytis, nepamirškite, kad labai svarbu retkarčiais pasiūlyti pažaisti ir padėtyje ant šono. Paguldytas ant pilvuko, šiuo laikotarpiu, kūdikis turėtų išmokti ne tik išlaikyti galvytę pakėlęs, bet ir pasidairyti aplink. Jei padėsite priekyje jo barškutį, jis be papildomų pastangų turėtų palenkti galvytę žemiau, kad geriau jį apžiūrėtų. Labai gerai jei mažylis nusprendžia žaisliuką pasiekti rankomis ir net prisitraukęs patyrinėti jį burnytėje.

Ropojimas ir Vaikščiojimas

Kūdikis pats stojasi, keliauja aplink kambarį palei baldus, vėliau bando stovėti neįsikibęs ir žengti pirmuosius žingsnius. Mokydamasis vaikščioti, iš pradžių laiko kojas labai plačiai - taip lengviau išlaikyti pusiausvyrą. Kol vaikščiotojas nepatyręs, bando įveikti trumpas atkarpas kiek per greitais žingsneliais, todėl nespėja sustoti ir griūva. Dar šiek tiek patirties - ir mažasis žmogelis vaikščios.

Tėvų Rolė Skatinant Kūdikio Raidą

Buvimas ant rankų, taip pat nepaprastai svarbus mažylio judesių vystymuisi. Jei teisingai nešiosite savo kūdikį, t.y. Įsidėmėkite: prilaikomas ties pečiais, už pažastų ir dubens trečiojo mėnesio pabaigoje kūdikis turėtų jau gana tvirtai laikyti galvą keičiant padėtis (t.y. El.

Siekiant užtikrinti sklandų vaiko vystymąsi, labai svarbu:

  • Teisingai nešioti kūdikį, keičiant padėtis ir puses.
  • Guldyti kūdikį ant pilvelio nuo pat pirmų dienų, pradedant nuo kelių sekundžių.
  • Stebėti, ar kūdikis nėra per daug įsitempęs ar atsipalaidavęs.
  • Skatinti kūdikį domėtis aplinka, žaisti su juo ir motyvuoti.

Smulkiosios Motorikos Raida

Vaiko smulkiosios motorikos raida yra įdomi ir svarbi. Ji tiriama įvairiais būdais visose amžiaus grupėse. Anksti diagnozavus sutrikimus, galima daug ką pakoreguoti. Jau įsčiose vaisius kiša rankas į burną. Naujagimiai dažnai būna suspaudę plaštakas į kumštukus. Tačiau jau gana anksti miegodami jie atsipalaiduoja. Atmeta rankytes virš galvos išskėstais pirštukais. Dažnai matome, kaip naujagimis rankomis skėsčioja, plasnoja ar makaluoja. Ar jis gali atlikti tikslinį judesį? Naujagimių judesiai yra nekoordinuoti, bet simetriški - jie vienodai judina abi rankas ir kojas. Tačiau tikslinio judesio atlikti negali.

Smulkiosios Motorikos Raidos Etapai:

  • Naujagimis, 1 ir 2 mėnesiai: Kūdikis plaštakas atgniaužia ilgesnį laiką, o miegodamas atmeta rankytes beveik visai atgniaužtas.
  • 3 mėnuo: Kūdikis jau beveik visiškai atgniaužtą plaštaką tiesia priešais esančio žaisliuko link.
  • 4 mėnuo: Kūdikis jau beveik visiškai atgniaužtą plaštaką tiesia priešais esančio žaisliuko link.
  • 5 mėnuo: Kūdikio plaštaka visai atgniaužta, todėl jis tiesia rankytę žaisliuko link nuolat jį paliesdamas.
  • 6 mėnuo: Vaikutis ima žaisliuką į rankytę delniuku ir ištiestu nykščiu, bando perimti žaislą iš vienos rankos į kitą. Jau atidžiau apžiūri žaisliuką ir tik tada kiša į burnytę.
  • 7 mėnuo: Griebimas delninis, bet jau gali daiktus nulaikyti abiejose rankose. Jau 7 mėnesio pabaigoje laikydamas rankytėse daiktus vaikutis suduoda vieną į kitą ir taip mokosi iki 9 mėnesio - kol išmoksta ploti rankytėmis.
  • 8 mėnuo: Laikydamas rankytėse daiktus sumuša vieną į kitą. Sugeba vartyti savo knygutės lapus imdamas pirštais su ištiestu nykščiu, net neliesdamas delniuku. Išmėto daiktus, sudėtus ant staliuko ir žiūri, kur nukrito. Dabar tinkamiausias laikotarpis pirkti žaislus, kuriuos galima mėtyti, įkišti vieną į kitą. Jau galima lavinti judesius, mokant kūdikį valgyti.
  • 9 mėnuo: Toliau lavėja minėtas griebimas ir tyčinis daiktų mėtymas. Kūdikiui dabar labai patinka žaisti su telefonu, kuris turi mygtukus ir ypač sukamą ratuką.
  • 10 mėnuo: Lavėja pincetinis griebimas. Smulkius daiktus ima smiliumi ir nykščiu.
  • 11 ir 12 mėnesiai: Tobulėja griebimas „replėmis“.
  • 1 metukai: Mažylis mielai renka mažus trupinėlius, šapelius nuo grindų. Tinkamai naudoja daiktus kaip priemonę savo tikslams pasiekti. Aktyviai sukioja, atidaro, uždaro.

Tėvams būtų sunku patiems įvertinti smulkiąją motoriką, nes raidos etapai gana subtilūs. Tėvai galėtų pamatyti, ar abi rankytės sugeba atlikti tą patį veiksmą. Dažnai žaisluose yra ir dalių iš įvairių faktūrų, kad galima būtų jas paliesti. Toks įvairių faktūrų pažinimas lavina smulkiąją motoriką. Aišku, galima ir patiems sugalvoti žaidimų su įvairiomis faktūromis, nes vaikučiai mieliau žaidžia su buityje naudojamais daiktais. Didesni vaikučiai mėgsta dėlioti sagas, kaštonus, pupas, žirnius.

Patarimai Tėvams: Kaip Padėti Vaikui Atsiskleisti?

Pirmieji šeši mėnesiai, nors atrodo, kad mažylis pats daro dar labai nedaug, tačiau skrieja šviesos greičiu. Nuo pirmojo miego regreso, prie augimo šuolio ar nuo dygstančio danties prie raidos šuolio. Kartais gali pagalvoti, kad visi pirmieji metai tai vienas didelis šuolis. Tiesa, natūralu, kad tokie staigūs ir dideli pokyčiai, tikrai gali daryti įtaką mažylio nuotaikoms. Todėl tokiais momentais labai praverčia akimirką stabtelėti ir pagalvoti dėl ko gi galėtų būti irzlus mažylis. Gebėdami atpažinti priežastis, ne tik galėsime pagelbėti, bet ir mums sunkesnius etapus išbūti bus lengviau!

Žinodami kokie raidos šuoliai kada vyksta bei ko gi mokinasi mažylis tuo metu, galėsime lengviau juos atpažinti. Svarbu žinoti: raidos šuoliai skaičiuojasi nuo termino (ne gimimo) dienos. Pastebėję šuolį, siūlykite kūdikiui jį tuo metu dominančias veiklas bei skirkite laiko jo “treniruotėms” dienos metu, nes atradę naujus, dominančius dalykus, mažyliai nori treniruotis bei mokytis dar ir dar. Tad sukurkime erdvės tai vidinei motyvacijai klestėti.

Raidos Šuoliai Pagal Savaites:

  • 5 savaitė: pojūčiai. Prabėgus pirmajam gyvenimo mėnesiui, mažylis sustiprėja ir po truputį pradeda domėtis jį supančia aplinka. Pirmiausia - paprasčiausiai per pojūčius: ką jaučia delniukai, liesdami mamą, ką mato akys, kokius garsus girdi aplinkoje. Naujų pojūčių pilna aplinka ir dar juos reikia suvokti, apdoroti ir įsisąmoninti galvelėje. Toks būtent ir yra didžiausias pirmojo raidos šuolio darbas. Šiame etape pasistenkite neperstimuliuoti kūdikio - dažniau pasirinkite ramias veiklas, vienu metu žaiskite tik su vienu žaislu ar rodykite tik vieną paveiksliuką. Neskubėkite ir viską darykite lėtai. Migdykite mažyli kuo ramesnėje aplinkoje su prislopinta šviesa.
  • 8 savaitė: pasikartojimai. Šio raidos šuolio metu kūdikiai atranda raštus, tekstūras bei pasikartojimus. Ant sienos ar lubų šokantys šešėliai, dryžuota palaidinė ar taškuotas gultukas - mažylis vis labiau domisi spalvomis, raštais, atsikartojančiais objektais bei garsais ar veiksmais (dažnai savo paties - judinama rankytė ar koja). Įdomu tai, jog šio šuolio metu mažyliams aktyviai veikia ne tik rega - pasikartojimus jie vis aktyviau atranda ir kituose pojūčiuose. Pavyzdžiui, mojuojant rankyte su barškučiu - vis pasikartoja tas pats vaizdas bei garsas.
  • 12 savaitė: judėjimas. Iki šiol buvęs dar gan lėtas, nerangus kūdikis, trečią-ketvirtą gyvenimo mėnesį mažylis tampa vis greitesniu ir lankstesniu. Rankytės bei kojytės vis aktyviau kyla į orą, domisi virš galvos kabančiais ar netoliese padėtais žaisliukais. Šio šuolio metu tobulėja ne tik pats gebėjimas judėti, bet ir judesio suvokimas aplinkoje: artėjantis - tolstantis žmogus, garsas ar netgi kintančios balso intonacijos.
  • 19 savaitė: priežasties - pasekmės ryšys. Šis šuolis yra apie naujas neuronų jungtis ir savo veiksmų suvokimą: jei paleisiu žaisliuką, jis nukris, jei garsiai šauksiu - ateis mama, jei kilstelsiu koją - pasieksiu ir pajudinsiu žaisliuką. Ir nors mums tai atrodo elementarūs veiksmai, šie suvokimai kūdikiui padeda vis geriau suvokti jį supantį pasaulį bei savo gebėjimais daryti įtaką aplinkai.

Veiklos ir Žaidimai Pagal Kūdikio Amžių:

  • 0-3 mėnesiai:
    • Kontrastinės kortelės ar karuselės virš mažylio galvos (juoda-balta kontrastas, vėliau galima įvesti ir daugiau spalvų).
    • Veidrodis, padėtas taip, kad ant žemės gulėdamas mažylis save matytų.
    • Stimuliuokite pojūčius leisdami mažyliui paliesti bei patyrinėti įvairias tekstūras ir audinius.
    • Smagius barškučius skirtingiems garsams galite pasigaminti iš panaudotų plastikinių buteliukų ir skirtingų užpildų: pupų, žirnių, akmenukų, ryžių ir pan.
  • 3-6 mėnesiai:
    • Žaidimai su įvairaus dydžio bei tekstūrų kamuoliais.
    • Lengvai sugriebiami barškučiai ar suneriami Montessori diskai.
    • Kaladėlės daužymui, statymui, griovimui.
    • Knygelės su atvartukais ar medžiagėlėmis, taip pat “ku-kū” žaidimus su delnais, skarelėmis ar slepiant objektus po antklode.
    • Lytėjimo pojūčiams ugdyti gali būti įdomus karšto - šalto pažinimas, supažindinant kūdikį su įvairių temperatūrų (saugių) vandeniu bei ledukais.

Svarbiausia, nepamirškite, kad mažyliai tikrai labai daug ir intensyviai mokosi, tad svarbu leisti jiems pailsėti, pabūti savarankiškai ir patiems užsiimti tuo, kuo norisi, net jei tai tebūtų gulėjimas ir žiūrėjimas į lubas. Garantuoju, tuo metu “sproginės smegenys”, apdorojant visą, per dieną sukauptą, informaciją. O jei kartais pasirodys, kad mažyliui neįdomu viskas, ką besiūlytumėte, tai gali būti ženklas, jog kūdikiui tiesiog visko šiuo metu per daug. Leiskite pačiam tyrinėti aplinką, atrasti kokia veikla ar žaislas domina. Šiek tiek pastebėję vaiką, prie kokių veiklų ar žaisliukų jis vis sugrįžta, ką veikdamas nori leisti daugiausia laiko, sekite mažyliu ir jo poreikiais - taip tikrai lengviau pasirinksite tiek veiklas, tiek priemones.

Literatūros Šaltiniai

Tekstas sudarytas remiantis žemiau esančiais šaltiniais:

  1. Pasaulinėmis specialistų organizacijomis: www.apa.com; www.pathways.org

    žymės: #Kudiki

    Panašus: