Medikai atkreipia dėmesį į sparčiai populiarėjančią peršalimo ligų gydymo procedūrą - inhaliacijas. Vaikai dažnai serga kvėpavimo ligomis, todėl tėveliai, stengdamiesi kuo mažiau pakenkti vaikų skrandžiui bei kepenims, dažnai ieško natūralių priemonių, kurios padėtų mažyliui greičiau pasveikti.
Kas yra inhaliacija?
Inhaliacija - tai gydymas šiltais garais ar aerozoliais, prisotintais lakių medikamentinių ar aromatinių gydomųjų medžiagų. Jei peršalus vyrauja kvėpavimo takų sutrikimai, juos gydyti galima inhaliacijomis. Garuose esančios gydomosios medžiagos patenka į kvėpavimo takų gleivinę ir atlieka gydomąjį poveikį.
Viena iš inhaliacinės terapijos gerųjų savybių yra tai, kad vaistinės medžiagos beveik nesirezorbuoja į kraują ir nesukelia šalutinių negalavimų, kurių atsiranda, geriant tablečių ar atliekant injekcijas. Inhaliacijos metu vaistas yra suskaidomas į mažesnes daleles, kurios pasiekia net apatines plaučių dalis, kur medikamentas geriau pasisavinamas.
Inhaliacijos padeda greičiau pašalinti iš kvėpavimo takų drėgmę ir gleives. Kvėpavimas garais skystina skreplius, dėl to palengvėja atsikosėjimas. Inhaliacijos tinka ir kvėpavimo takų profilaktikai. Garuose esančios gydomosios medžiagos turi didelį kontaktinį paviršių, jos greitai pasisavinamos į kraują, ir atitinkamai ima greičiau veikti.
Kada inhaliacijos nerekomenduojamos?
Visų pirma inhaliacijų nerekomenduojama atlikti, kai ligoniui pakilusi temperatūra, geriau jų vengti žmonėms, kuriems dažnai bėga kraujas iš nosies, taip pat sergantiems širdies nepakankamumu, kitomis širdies ir kraujagyslių sistemos ar plaučių ligomis.
Kaip teisingai atlikti inhaliaciją?
Prieš atlikdami inhaliaciją, turėtume žinoti, kokią kvėpavimo takų dalį norėtume gydyti. Todėl reikalinga gydytojo konsultacija.
- Gydant bronchitą, gerklės uždegimą, anginą įkvepiama per burną.
- Gydant slogą, sinusitą, nosies užgulimą - per nosį.
- Apranga turėtų būti laisva, nevaržyti kaklo srities, nesunkinti kvėpavimo.
- Po inhaliacijos 1 valandą nepatartina kalbėti, dainuoti, valgyti.
Su vaikais tokias inhaliacijas reikia stengtis atlikti itin kruopščiai ir atsargiai, vaiką sudominti, žaidimo forma. Dažniausiai vaikai nemėgsta garų virš atviro puodo, mat garų karštis nemaloniai tvilko veiduką, be to - baugu būti užsidengus galvą.
Jei niekaip neišeina kvėpuoti virš karšto dubens, galimi du paprastesni variantai: vienas jų - eiti į vonią ir stipriai paleisti karštą dušą ir kvėpuoti atsirandančiais garais. Kitas variantas - išvirti bulvių su lupenom, palįsti su vaiku po ilga staltiese uždengtu stalu ar pasistatyti palapinę ir pastačius puodą su lupenomis, tiesiog kvėpuoti (tuo metu galima skaityti knygeles, žaisti, svarbu, kaip įmanoma ilgiau taip pabūti.
Kiek laiko inhaliuoti?
Inhaliuoti reikėtų 10-15 minučių, mažam vaikui - bent 5 minutes. Geriausia, kai vaikas garais pakvėpuoja 3-5 min., suaugusiesiems siūloma kvėpuoti bent 5-10 minučių. Inhaliacijos gali būti kartojamos 3-4 kartus per dieną. Procedūras rekomenduojama atlikti 3-4 kartus per dieną, ne anksčiau, kaip praėjus valandai po valgio.
Jei ligoniukas verkia, priešinasi, geriau inhaliaciją nutraukti, nes naudos nebus. Jei inhaliacija daroma mažam vaikui, geriausia ją atlikti prieš miegą, iš anksto susitarus, kad po procedūros mažasis nebekalbėtų. Po inhaliacijos rekomenduojama apie valandą nevalgyti, neiti į šaltą orą.
Po pakvėpavusio garais vaiko veiduką nušluostykite, duokite atsigerti šiltos arbatos. Paprašykite, kad vaikas gertų neskubėdamas, mažais gurkšneliais, palaikydamas arbatą burnoje.
Ką galima naudoti inhaliacijoms?
Jei jūsų vaikas kosi sausai, dirginančiai, yra prikimęs, jei užburkusi nosies gleivinė, drąsiai galite padaryti inhaliaciją su paprastu geriamuoju vandeniu, kuris drėkins kvėpavimo takus. - Jei vaiką vargina sloga ar drėgnas kosulys, ypač jei liga tik prasidėjusi, tiks inhaliacija su fiziologiniu tirpalu.
Galima pasiruošti beržo pumpurų, liepų žiedų, čiobrelių, šalpusnio, raudonėlio, levandos, šalavijo, vaistinių ramunėlių, eukalipto ar pipirmėtės nuovirą. 1 šaukštą smulkintų vaistinių augalų užpilkite 1 stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 20-30 minučių pastovėti. Fitoncidai (medžiagos, pasižyminčios bakterijas ir virusus naikinančiu poveikiu), esantys vaistinių augalų garuose, skatina audinių atsinaujinimą.
Į inhaliacijoms skirtą vandenį galite įberti druskos su jodu (2 litruose vandens ištirpinkite vieną nubrauktą jodo turinčios valgomosios arba jūros druskos šaukštą).
Galima naudoti šias medžiagas:
- ramunėlės (turi priešuždegiminį ir raminamąjį poveikį);
- levandos (pasižymi stipriu antibakteriniu poveikiu);
- mairūnas (pasižymi uždegimo slopinamuoju poveikiu ir turi antibakterinių savybių).
Eteriniai aliejai
Kvėpavimo ligoms gydyti bei jų profilaktikai dažnai naudojami eteriniai aliejai, kurie pasižymi antibakteriniu poveikiu, o kai kurie ir priešvirusiniu. Eteriniai aliejai į karštą vandenį yra lašinami pamažu nuo 2 iki 5 lašų eterinio aliejaus (dozė priklauso nuo eterinio aliejaus rūšies), tam tikrais laiko tarpais.
Rekomenduojami eteriniai aliejai gerklės skausmui malšinti:
- arbatmedžių aliejus (dėl savo antibakterinio ir antivirusinio poveikio sumažina gerklės skausmą);
- eukaliptų aliejus (atkemša nosį ir slopina sekreciją, sumažina gerklės uždegimą);
- pušų aliejus (dėl savo uždegimo slopinamojo ir antiseptinio poveikio gerai gydo gerklės skausmą).
Tačiau per didelis eterinių aliejų kiekis gali sukelti bronchų spazmą, kosulį, gleivinės sausumą, alergiją. Vaikams naudoti eterinių aliejų, anot R. Netinkamai naudojami eteriniai aliejai gali sukelti bronchų spazmus ir pasunkinti vaiko savijautą. Eukaliptų, arbatmedžių, čiobrelių ir kiti eteriniai aliejai gali sukelti į alergiją panašius simptomus.
Svarbu: visada įsitikinkite, kad nesate alergiškas vienai ar kitai žolelei arba aliejui. Patartina užlašinti lašelį ant odos, pavyzdžiui, alkūnės linkyje arba už ausies. Jei per 24 valandas nepasireiškia alerginė reakcija, atitinkamą aliejų galima naudoti gerklės inhaliacijai.
Kokį inhaliatorių rinktis?
Šiuo metu rinkoje yra gausi pasiūla inhaliatorių, kurie gali būti gariniai, ultragarsiniai, kompresoriniai. „Šiuolaikiniai aparatai dažniausiai gamina įvairaus dydžio garų daleles. Reikia žinoti, kad didesnio dydžio dalelės nusės viršutiniuose kvėpavimo takuose, o mažesnio - apatiniuose.
Prieš perkant, geriau pasikalbėti su savo gydytoju, kuris patars, kokio tipo inhaliatorius geriausiai tiktų jūsų vaikui. Pasitaiko atvejų, kad tėvai vietoj modernių inhaliatorių atlieka inhaliaciją, naudodami verdantį arbatinuką. Tai gana pigus ir veiksmingas būdas greičiau sušvelninti ligos simptomus ir pasveikti.
Renkantis aparatą, reikėtų gerai apgalvoti kokiam vaikui jis bus skiriamas. Koks jo amžius ir kokiomis ligomis jis dažniausiai serga. Jei aparatas bus naudojamas mažam vaikui, perkant reikėtų atkreipti dėmesį ar yra vaikiška kaukė. Jei vaiką gąsdina bet kokie garsai ar grėsmingi prietaisai, reikėtų rinktis kuo tylesnį ir mažesnį.
Jei tik yra galimybė, įsigykite savo inhaliatorių. Skolintis nerekomenduojama, nes negalėsite niekaip užtikrinti apsaugos nuo infekcijos, kuria sirgo prieš jus inhaliavęs vaikas. Dauguma virusų ir bakterijų ilgai neužsibūna, greitai žūsta. Bet yra tikimybė, kad inhaliatoriaus vamzdeliuose apsigyvens kokia itin pavojinga bakterija. Yra aprašyta atvejų, kaip tokiu būdu paplito tuberkuliozė tarp giminaičių.
Druskų kambarys
Vaikams, sergantiems kvėpavimo takų ligomis bei tų ligų profilaktikai, R. Nasvytytės teigimu, labai tinka druskų kambarys. Tai patalpa, kurios lubos ir sienos padengtos druskų kristalų sluoksniu, o seanso metu į kambarį pučiamas sausas druskos aerozolis.
„Būtina atminti, kad haloterapija skirta ūmių kvėpavimo takų ligų profilaktikai ar šių ligų liekamiesiems reiškiniams pašalinti, bet ne ūmioms kvėpavimo takų ligoms gydyti“, - sako R. R. Nasvytytės teigimu, vaikai haloterapiją gerai toleruoja. Kartais po kelių seansų gali atsirasti sausas neproduktyvus kosulys, tuomet reikėtų laikinai nutraukti haloterapiją, o kosuliui praėjus, tęsti toliau. Tėveliams reikia stebėti, kad vaikai neįsitrintų į akytes druskų kristalų.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu