„Mes taip pat esame pašaukti būti versme, iš kurios trykšta Dievo malonė, liudyti Jėzaus artumą, būti Dievo atleidimo ženklu“, - rašo br. Kazimieras Milaševičius OSB, išanalizavęs Evangelijos ištrauką apie Jėzaus pasirodymą mokiniams po Prisikėlimo ir Tomo netikėjimą.
Kelias į vienuolystę
Yra kelios priežastys, kodėl įstojau į vienuolyną. Ne visas supratau iš karto, tik metai po metų, - atsidusdamas ir mažumėlę geriau savam krėsle įsipatogindamas sakė tėvas Žeraras.
Pirmoji priežastis yra matytų vienuolių pavyzdžiai. Laimingų vienuolių liudijimas. Supraskite, kad skiriasi jausmo laimė ir širdies laimė. Jausmai praeina. Laimė širdy pasilieka. Laimė, džiaugsmas netrukdo susikaupimui. Tikras džiaugsmas nėra juokai!
Atsakymas atvedė prie antrosios priežasties supratimo - atsitraukimas. Troškimas atsitraukti. Tai nereiškia paniekos pasauliui. Tai savo vietos paieška ir radimas. Atsitraukimas nuo pasaulio man reiškia pašaukimą gyventi taip, kaip Jėzus; tik ne iš savo poreikio, o per klusnumą Apvaizdai.
Prisiminkime, ką Reguloje sako šv. Benediktas: „Atsitolinti nuo pasaulio veiklos“ (RB IV. 20). Negalima net mintimis gyventi pasaulyje. Žinoma, tai - nuolatinė kova. Ją galima palyginti su priklausomybe. Pavyzdžiui, nuo mobilaus telefono, nuo interneto. Apskritai tariant, nuo to, kas patraukia į pasaulį. Kai kurie broliai, deja, įkrenta. Taigi būtina atsitraukti nuo pasaulio ne tik veiksmais, bet ir mintimis.
Šv. Benediktas Reguloje taip pat nurodo: „Nieko labiau nevertinti už Kristaus meilę“ (RB IV. 21). Esame įstoję ne dėl savęs. Esame pašaukti. Pašaukimo kelyje stiprina šventųjų pavyzdžiai. Vienuolyne turėjau progą gerai susipažinti su Karolio de Fuko raštais, biografija. O, Fuko buvo ugninga siela!.. Jo šūkis: „Jėzus - Meilė!“ Skelbti Evangeliją ne žodžiais, o gyvenimu - tai mano atradimas per Fuko. Ir supratau, kad tai bus mano viso gyvenimo pavyzdys.
Dvasinis augimas ir malda
Dar viena paskata stoti į vienuolyną buvo troškimas augti. Jau minėjau: ne iš karto tai supratau. Kol vaikas yra mažas, jis nesupranta, kad turi augti. Bet dvasios tėvas labai padėjo augti netgi to nesuprantant. Trumpai tariant, ką reiškia augti? Tai reiškia užleisti vis daugiau vietos Jėzaus meilei, būti pripildytam Jo meilės. Meilė augina mus.
Prisiminiau dar porą dalykų apie džiaugsmą ir ramybę. Jie turi būti iš širdies, iš dvasios, - ne iš kitur. Neieškokite džiaugsmo ir ramybės žemiškuose dalykuose. Tai bus nepastovu. Jei džiaugsmas pastovus - tai ženklas, kad jis iš Šventosios Dvasios.
Aš pats nemoku melstis, bet Šventoji Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumui, kaip sakė apaštalas Paulius (Rom 8, 26). Esame silpni, todėl turime ieškoti maldos šaltinio, o maldos šaltinis - tai Jėzus ir jo parodytas pavyzdys. Jėzus visada gyveno ir gyvena su savo Tėvu. Melstis - daryti tai, kas patinka Tėvui, kas patinka Jėzui. Mes, vienuoliai benediktinai, turime kuo dažniau ir kuo labiau atsitraukti prie Jėzaus. Grįžti į maldos centrą.
Svarbu prisiminti: malda nėra kova prieš išsiblaškymą! Kietas, kovingas pasipriešinimas - piktosios dvasios patenkinimas. Kai ateina išsiblaškymas, reikia su maldele grįžti pas Jėzų. Žinau maldelę, darančią stebuklus - įdėmiai klausykite, tuojau pasakysiu: Jėzau, Tu myli mane! Pasitikiu Tavimi.
Išsiblaškymų metu nežiūrėkite į save ir į kylančias mintis, - tai visiškai nepadeda. Išeikite iš savęs ir eikite pas Jėzų. Su ta pačia maldele, kurioje nėra nė žodžio apie savus sunkumus; tėra vien meilė ir pasitikėjimas. Jeigu vėl ateina išsiblaškymas, vėl kartokime tą maldelę. Jėzaus vardas - stipriausias ginklas prieš velnią.
Šiandien vis labiau suprantu, kad melstis yra paprasta. Melstis - tai būti su Jėzumi. Būti taip, kaip esu, toks, koks esu. Esu su Jėzumi ir su broliais, nes maldoje niekada nebūname vieni. Būname su bendruomene, su Bažnyčia. Darau, ką galiu, meldžiuosi taip, kaip galiu - paprastai, kaip šventoji Faustina: Jėzau, prisimink mane (plg. Lk 23, 42). Tik, kartoju, labai svarbu nežiūrėti į save, bet žiūrėti į Dievą!
Gyvenimas bendruomenėje
Kaip, gyvenant bendruomenėje, gyventi savo, o ne kitų gyvenimą? - klausimu pokalbį pradeda tėvas Žeraras. Pirmiausia reikia priimti save kaip Dievo dovaną, nes gyvenimas yra dovana. Dienos pradžioje galima tarti: Jėzau, aš dėkoju tau už tą dovaną, kurią padovanojai. Ir taip kas rytą aukoti save kaip atsakymą į Dievo dovaną. Dėkoti už gyvybę, mokėti priimti dovaną pasakant „ačiū“ ir tai praktikuoti kasdien.
Ne mažiau svarbu ir kitus priimti taip pat kaip Dievo dovaną: Jėzau, aš dėkoju tau, kad man padovanojai mano brolius. Turime dėkoti už kiekvieną žmogų bendruomenėje. Dažnai trukdo sunkumas išeiti iš savęs. Jėzau, padėk man išeiti iš savęs. Kaip išeiti iš savęs? Ieškoti, kaip galiu kitiems padėti.
Yra trys keliai. Pirmas kelias - iš prievartos, per smurtavimą. Vienas jėzuitas darbavosi su jaunuoliais, turinčiais psichinių sutrikimų. Sykį jis surinko juos visus prie vieno stalo socializacijos tikslais - papietauti ir pabendrauti. Valgio metu vieną jauną vaikiną ištiko tam tikras agresijos priepuolis. Jis atsistojo, galingu judesiu apvertė stalą ir garsiai pasakė: „Aš egzistuoju!“ Štai taip jis tada padarė sau vietos anoje pietaujančiųjų kompanijoje - per smurtą, panaudodamas jėgą.
Antrąjį kelią galima iliustruoti šitaip. Tobulas kelias - grįžti pas Mergelę Mariją. Ji gyveno tyliai ir ramiai. Nesiekė išsiskirti nei veiksmais, nei kalbomis. Ji visada ieškojo būdų, kaip padėti kitiems. Taip Marija rado vietą visame pasaulyje ir visiems laikams. Ji nemėgino kaip nors užsikariauti savo vietos, ji gavo savo vietą, o gavusi ją priėmė.
Kaip žinoti, kaip atpažinti Dievo valią? Pirmiausia - klausytis savo širdies: ko trokštu giliai širdyje? Dievo valios ženklas taip pat yra troškimų pastovumas. Atradusi Dievo valią, siela ilsisi; kol vidus neramus - geriau palaukti, nedaryti lemtingų sprendimų.
Palendrių Šv. Benedikto vienuolynas
Drauge su vienuolika kitų brolių 1998 m. iš Solemo Šv. Petro abatijos (Abbaye Saint-Pierre de Solesmes) atvykęs steigti Lietuvoje benediktinų bendruomenę, tėvas Žeraras ilgus metus ėjo Palendrių šv. Benedikto vienuolyno svečių tėvo pareigas ir dar ilgiau pasiliko daugybės žmonių dvasios tėvu.
Palendrių Šv. Benedikto vienuolynas praneša, kad Šv. Mišios, minint pirmąsias tėvo Žeraro mirties metines vienuolyno bažnyčioje vyks kovo 31 d.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Kazimieras Jakutis: Įkvepianti Biografija, Neįtikėtina Veikla ir Kūrybos Paslaptys
- Šv. Kazimieras: Išskirtinė Gyvenimo istorija, Gimimo Data ir Jo Reikšmė Lietuvai
- Kazimiero Sakalausko Gimimo Data ir Vieta: Sužinokite Visą Faktų Tiesą!
- „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimai: išskirtiniai scenos meno kūrėjai ir jų neįtikėtinos pergalės
- Neįtikėtinos vaikų knygos apie kosmosą, kurios privers svajoti kiekvieną mažylį!