Šv. Kazimieras, dangiškasis ir šventasis Lietuvos globėjas, gimė 1458 m. spalio 3 d. Krokuvoje, Lenkijoje. Jis buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dinastas ir paveldėtinis pretendetas į lietuvių sostą (potencialus kandidatas į Lenkijos sostą). Dėl savo pamaldumo ir doro gyvenimo 1522 m. paskelbtas šventuoju.
Šeima ir Vaikystė
Šv. Kazimieras gimė Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio ir Austrijos princesės Elzbietos Habsburgaitės šeimoje. Jis buvo antrasis sūnus šeimoje, kurioje augo 6 sūnūs ir 5 dukros. Kazimiero vyresnysis brolis Vladislovas 1471 m. buvo vainikuotas Bohemijos karaliumi, o 1490 m. tapo Vengrijos karaliumi. Jaunesnieji broliai Jonas I, Albertas, Aleksandras ir Zigmantas pakaitomis valdė Lenkiją. Jauniausiasis brolis Fridrichas tapo Gniezno arkivyskupu, Krokuvos vyskupu, o 1493 m. kardinolu.
Vaikystėje gavo labai gerą išsilavinimą. Vaikus buvo patikėta auklėti Janui Dlugošui (lenkų istorikas, Krokuvos kanauninkas, vėliau Lvovo arkivyskupas) ir italų humanistui Filipui Buonacorsi (dar vadintu Kalimachu). Geru pavyzdžiu berniukui tarnavo ir abu tėvai: išsilavinusi, raštinga, tvirta katalikė motina ir taikus, santūrus, bet tvirtas savo nusistatymuose tėvas.
Politinė Karjera
Trylikametis Kazimieras buvo numatytas Vengrijos karaliaus sosto paveldėtoju. 1471 m., kai Kazimierui sukako 13 metų, motina siekė, kad Kazimieras užimtų tuo metu laisvą Vengrijos sostą. 1471 m. rugsėjo 20 d. Krokuvoje Šv. Kazimieras, kaip Vengrijos sosto įpėdinis, paskelbė karą sostą užėmusiam vengrui Motiejui Korvinui. Pats Kazimieras su kariuomene taip pat išvyko į Vengriją.
Tačiau nesėkmingai susiklosčius karo žygiui grįžo į tėvynę tęsti mokslų ir talkinti tėvui įvairiuose valstybės reikaluose. Menkai parengta lenkų kariuomenė turėjo trauktis, kariai iškriko ir plėšikavo. Karą nutraukė popiežius Sikstas IV, pagrasinęs Lenkijos karaliui Kazimierui ekskomunika.
Grįžęs iš karo žygio jis dar 2 metus mokėsi pas Dlugošą ir Kalimachą. Eidamas 17 metus šv. Kazimieras tapo nuolatiniu tėvo palydovu kelionėse ir pagalbininku darbuose. Jis drauge su tėvu dalyvaudavo seimo posėdžiuose, tardavosi su diduomenės atstovais, sutikdavo svečius. Prasidėjus bajorų bruzdėjimui Lietuvoje, jo tėvas išvyko į ten, o pats Kazimieras 1481-1483 m. ėjo Lenkijos karaliaus pareigas. Pasižymėjo išmanymu ir teisingumu, sumažino valstybės iždo skolas, pagerino Lenkijos santykius su Roma.
Dvasinis Gyvenimas ir Asketizmas
Gyvendamas prabangiuose karaliaus rūmuose, kuriuose turėjo daug progų prasiblaškyti ir pramogauti, Kazimieras pasižymėjo nepaprastu tyrumu, neturto meile, darbštumu ir jautrumu vargšams. Jis laikėsi griežtos dienotvarkės: rytą - šv. Mišios, dieną - darbas, vakare - ligonių lankymas, vargšų šelpimas. Intensyviai melsdavosi, ypač pamaldus buvo Švč. Sakramentui ir Dievo Motinai.
Ypatingas savo gyvenimo taisykles šv. Kazimieras buvo suformulavęs taip:
- „Po Dievo labiausiai reikia mylėti teisingumą ir tiesą“;
- „Nieko nėra garbingiau pasaulio vadovams, kaip tarnauti Kristui vargdienių ir bedalių asmenyje“;
- „Verčiau mirti, negu susitepti“.
Mirtis ir Paskelbimas Šventuoju
Šv. Kazimieras sirgo džiova. 1483 m. pavasarį jis iš Radomo poilsiui atvyko į Lietuvą. Vilniuje, o anksčiau ir Krokuvoje bei Radome, jis rūpinosi tų miestų vargšais, buvo dosnus bažnyčioms ir vienuolynams. Atsisakęs siūlomo neskaistaus būdo pratęsti savo gyvenimą, mirė 1484 m. kovo 4 d. Gardine, per Mišias, būdamas tik 25-erių metų. Tėvai mirusį sūnų parvežė į Vilnių ir palaidojo Vilniaus katedros koplyčioje, kurią buvo pasistatę sau ir šeimai.
Šv. Kazimieras buvo kanonizuotas 1602 m. Popiežius Urbonas VIII paskelbė Kazimierą Lietuvos dangiškuoju globėju, o 1948 m. birželio 11 d. Pijus XII paskyrė šv. Kazimierą Lietuvos jaunimo globėju.
Šv. Kazimieras Lietuvos Kultūroje
Pagal tradiciją, Šv. Kazimiero minėjimo dienai artimiausiomis išeiginėmis dienomis Vilniuje vyksta Kaziuko mugė, įgavusi pavadinimą „Kaziukas“, „Kaziuko mugė“. Iš pradžių mugė vykdavo Katedros aikštėje, nuo 1910 m. - Lukiškių aikštėje, galiausiai pradėta organizuoti keliose miesto vietose.
Lietuvių liaudies skulptūroje Šv. Kazimieras visada vaizduojamas visu ūgiu, karališkais rūbais, su karūna ant galvos, dešinėje rankoje laikantis kryžių, kairėje - lelijas - skaistybės simbolį.
Šv. Kazimiero Globėjas
- Lietuvos globėjas (nuo 1636 m.)
- Lietuvos jaunimo (nuo 1948 m.)
- Gardino vyskupystės globėjas
- Maltos ordino narių (nuo 1960 m.)
- Žmonių, pasišventusių viešąjai tarnybai, užtarėjas ir globėjas
Taip pat - Vilniaus Bialystoko archidiecezijos, Rodomo, Drohičynskos ir Pinkskos, Radomo miesto diacezijos globėjas.
žymės: #Gime
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Geriausia ortopedinė avalynė vaikams darželyje – ekspertų rekomendacijos ir patarimai
- Kaip Išsirinkti Tobulą Kūdikio Čiužinį? Baby City Apžvalga ir Nepakeičiami Patarimai