Apie žmogų yra daug įdomių, mums nežinomų faktų. Šiame straipsnyje apžvelgsime ne tik įdomius faktus apie žmogaus kūną, bet ir aptarsime žmogaus augimo ypatumus bei sutrikimus.
Įdomūs faktai apie žmogaus kūną
- Vienintelė žmogaus kūno dalis, kuri neaprūpinama krauju - akies ragena.
- Žmogaus smegenų talpumas viršija keturis terabaitus.
- Iki septynių mėnesių vaikas gali kvėpuoti ir ryti vienu metu.
- Jūsų kaukolė susideda iš 29 skirtingų kaulų.
- Čiaudant visos organizmo funkcijos neveikia, sustoja net širdis.
- Vieno žmogaus smegenys per dieną skleidžia daugiau elektros impulsų nei visi pasaulyje esantys telefonai.
- Žmogaus širdis per gyvenimą perpumpuoja 48 milijonus galonų kraujo.
- Per tą laiką, kai skaitote šį sakinį, jūsų kūne atsinaujino 50 000 ląstelių.
- Embrionas įgyja pirštų antspaudus nuo trijų mėnesių.
- Moterų širdis plaka greičiau nei vyrų.
- Žmogus, vardu Charlzas Osbornas, žagsi jau 6 metus.
- Kai bučiuojasi, du trečdaliai žmonių palenkia galvą į dešinę.
- Žmogus pamiršta 90 proc. savo sapnų.
- Bendras žmogaus organizmo kraujagyslių ilgis - 100 000 kilometrų.
- Pavasarį kvėpavimo dažnumas vidutiniškai trečdaliu didesnis nei rudenį.
- Gyvenimo pabaigoje žmogus įsimena apie 150 trilijonų bitų informacijos.
- Kai paraustate, parausta ir jūsų skrandis.
- Troškulį pajuntate tada, kai prarandate vandens, kuris sudaro 1 procentą jūsų kūno svorio. Jei prarandate 5 procentus, galite apalpti, jei 10 proc. - numirti.
- Žmogaus kūne veikia ne mažiau 700 fermentų.
- Žmogus - vienintelė būtybė, kuri miega ant nugaros.
- Ketverių metų vaikas per dieną vidutiniškai užduoda 450 klausimų.
- Unikalius pirštų antspaudus be žmonių dar turi ir koalos.
- Mokslinis užpakaliuko pavadinimas - umbilicus.
- Dantis - vienintelė žmogaus organizmo dalis, kuri negali atsinaujinti.
- Vidutinis laikas, reikalingas žmogui užmigti - 7 minutės.
- Dešiniarankiai didžiąją dalį maisto sukramto dešiniuoju žandikauliu, kairiarankiai - kairiuoju.
- Pasaulyje yra tik 7 proc. kairiarankių.
- Obuolių ir bananų aromatas padeda sulieknėti.
- Iš žmonių, kurie gali judinti ausis, tik trečdalis sugeba judinti vieną ausį.
- Vidutiniškai žmogus per gyvenimą praryja 8 mažus kraugerius.
- Bendras bakterijų, esančių žmogaus organizme kiekis - 2 kilogramai.
- 99 proc. kalcio, esančio žmogaus organizme, yra dantyse.
- Žmogaus lūpos šimtą kartų jautresnės už pirštų galiukus.
- Absoliuti vienos pusės kramtomojo raumens jėga - 195 kg.
- Besibučiuojant vienas žmogus kitam perduoda 278 įvairių rūšių bakterijas. Laimei, 95 proc. jų nekelia pavojaus.
- Partenofobija - skaistybės baimė.
- Jei surinktume visą geležį, kuris yra žmogaus organizme, tai išeitų tik nedidelis sraigtelis laikrodžiui.
- Egzistuoja daugiau nei 100 virusų, sukeliančių slogą.
- Netrumpas bučinys kur kas geriau nei kramtomoji guma, jis normalizuoja burnos ertmės rūgštingumą.
- Atsitrenkus galvą į sieną, galima prarasti 150 kalorijų per valandą.
- Žmogus - vienintelė gyva būtybė, galinti piešti tiesias linijas.
- Per gyvenimą žmogaus oda pasikeičia apie 1000 kartų.
- Moterys mirksi dukart rečiau už vyrus.
- Žmogaus organizme yra tik 4 mineralai: apatitas, aragonitas, kalcitas ir kristobalitas.
- Aistringas bučinys žmogaus smegenims iššaukia tokias pat chemines reakcijas kaip šuolis parašiutu ar šaudymas pistoletu.
- Vyrai laikomi nykštukais, jei jų ūgis mažesnis nei 130 cm, moterys - jei 120 cm.
- Rankų nagai auga 4 kartus greičiau nei kojų nagai.
- Mėlynakiai žmonės jautresni skausmui už likusius.
- Nervų impulsai žmogaus kūne juda 90 metrų per sekundę greičiu.
- Žmogaus smegenyse per sekundę įvyksta apie 100 000 cheminių reakcijų.
- Vaikai gimsta be kelio girnelių. Jos atsiranda tik 2-6 metų vaikams.
- Žmogus per visą gyvenimą bučiniams skiria apie dvi savaites.
- Blondinams barzda auga greičiau nei briunetams.
- Leikocitai žmogaus organizme gyvena 2-4 dienas, o eritrocitai -3-4 mėnesius.
- Pats stipriausias raumuo žmogaus kūne- liežuvis.
- Žmogaus širdies dydis lygus jo kumščio dydžiui. Suaugusio žmogaus širdis sveria 220 -260 gramų.
- Žmogui gimstant, jo smegenyse yra 14 milijardų ląstelių. Šis skaičius nedidėja iki pat mirties. Atvirkščiai, po 25 metų ląstelių mažėja kasdien po 100 tūkst.
- Kai gimsta vaikas, jis turi 300 kaulų, o suaugęs žmogus turi tik 206 kaulus.
- Žmogaus plonoji žarna yra 2,5 metro.
- Žmogaus dešinysis plautis sutalpina daugiau oro nei kairysis.
- Pačios smulkiausios ląstelės žmogaus organizme - spermos ląstelės.
- Žmogaus gerklėje yra apie 40 000 bakterijų.
- Žmogaus organizme yra 2000 skonio receptorių.
- Žmogaus akis sugeba atskirti 10 000 000 šviesų atspalvių.
- Cheminis junginys, atsakingas už meilės ekstazę (feniletilaminas), randamas šokolade.
- Žmogaus širdis sukelia spaudimą, kurio užtektų pakelti kraują iki keturių aukštų lygio.
- Sapnuodamas žmogus sudegina daugiau kalorijų nei žiūrėdamas televizorių.
- Vaikai greičiausiai auga pavasarį.
- Kas 300-asis vyras turi galimybę save patenkinti oraliniu būdu.
- Žmogus panaudoja 17 raumenų, kai šypsosi ir 43, kai raukosi.
- Nuo 60-ies metų dauguma žmonių praranda pusę savo skonio receptorių.
- Žmonės irgi žvėrys. Tačiau mes vieninteliai iš jų, kurie gali santykiauti žiūrėdami veidu į veidą.
- Žmogui skrendant lėktuvu plaukai auga dukart greičiau.
- Vienas procentas žmonių gali matyti ultravioletinį spinduliavimą.
- Jei jus aklinai uždarytų kambaryje, numirtumėte ne dėl oro trūkumo, o dėl apsinuodijimo anglies dioksidu.
- Pagal statistiką tik vienas žmogus iš dviejų milijardų sulaukia 116 metų.
- Normalus žmogus juokiasi 5 kartus per dieną.
- Vidutiniškai žmogus per 24 valandas pasako 4800 žodžių.
- Mūsų akys nuo gimimo visada vienodo dydžio, bet mūsų nosis ir ausys niekada nenustoja augti.
- Ryte žmogus 8 milimetrais aukštesnis nei vakare.
- Akių fokusavimo raumenys juda 100 000 kartų per dieną.
- Vidutiniškai žmogus per parą išskiria 1,43 pintos prakaito.
- Kosulys - sprogstamasis oro užtaisas, judantis 60 mylių per valandą greičiu.
- Kaulas penkis kartus tvirtesnis už plieną.
- Neįmanoma nusičiaudėti atmerktomis akimis.
- Normalus žmogus numirs greičiau nuo visiškos nemigos nei nuo bado. Nemiegant mirtis ištiktų po 10 dienų, o nuo bado - po kelių savaičių.
Žmogaus augimas: etapai ir veiksniai
Normaliam vaiko augimui būtina stabili aplinka: lėtinių ligų bei veiksnių, sutrikdančių ląstelių augimą, nebuvimas, adekvati mityba, emocinis stabilumas, normali hormonų sekrecija bei veikimas. Augimo procesą po gimimo švedų mokslininkas J. Karlberg sąlygiškai suskirstė į tris komponentus: kūdikystės, vaikystės ir lytinio brendimo. Kiekvieną iš šių komponentų lemia skirtingi metaboliniai ir hormonų veiksniai.
Kūdikystės augimas
Kūdikių augimą daugiausiai lemia mitybos veiksniai. Šis laikotarpis yra tarsi vaisiaus augimo gimdoje tąsa, kai augimą daugiausia reguliuoja mitybos veiksniai. Todėl šiuo laikotarpiu stebimi dideli augimo greičio svyravimai. Pirmaisiais gyvenimo metais augimas pats greičiausias - kūdikiai vidutiniškai paauga apie 25 cm per metus, antrais ir trečiais gyvenimo metais vaikai paauga maždaug po 10 cm per metus. Augimo hormonas į augimo proceso reguliavimą įsijungia po maždaug 6 mėnesių amžiaus, ir pradeda dominuoti tik apie antrųjų metų pabaigą.
Vaikystės augimas
Vaikystės augimo komponentui (nuo maždaug 2 metų iki lytinio brendimo) didžiausią įtaką turi augimo hormonas. Nuo maždaug trijų metų iki lytinio brendimo pradžios nusistovi vidutinis vaikystės augimo greitis, kuris dažniausiai būna apie 5,5-6,0 cm per metus. Vaikystės laikotarpio augimo greičio apatinė normos riba yra 5 cm per metus. Tuo laikotarpiu vaikų augimo kreivė nusistovi tam tikrų procentilių ribose, stebimi tik nedideli augimo greičio svyravimai.
Lytinio brendimo augimas
Didžiausias augimo šuolis stebimas lytinio brendimo laikotarpiu, paprastai tarp 8 ir 13 metų mergaitėms ir tarp 10 ir 15 metų berniukams. Lytinio brendimo laikotarpis trunka nuo 2 iki 5 metų. Augimo šuolį ir spartesnį kaulų brendimą lemia kartu augimo hormono ir lytinių hormonų poveikis. Šiuo laikotarpiu ima ryškėti antriniai lytiniai požymiai: plaukuotumas gaktos ir pažastų srityje, lyties organų vystymasis, mergaitėms - menstruacijų atsiradimas.
Sutariama, jog galutinis ūgis yra pasiektas, kai augimo greitis sulėtėja iki mažiau nei 2 cm/metus (apie 15 metus mergaitėms ir 16-17 metus berniukams).
Augimo vertinimas
Nuo kūdikystės vaikai turi reguliariai lankytis pediatro ar šeimos gydytojo konsultacijose, kuomet vaiką prižiūrintis gydytojas atlieka ūgio ir svorio matavimus, bei žymi juos individualiose vaikų augimo kreivėse. Tai labai svarbus procesas, padedantis gydytojui nustatyti, ar vaikas auga normaliai, ar turi kokių nors problemų.
Iki 2 metų vaiko ūgis matuojamas gulimoje padėtyje, o nuo 2 metų - stovint tiesiai atrėmus kulnus, sėdmenis, nugarą ir pakaušį į vertikalią ūgio matuoklės dalį ir žiūrint tiesiai horizontalia plokštuma taip, kad apatinis akies voko ir viršutinis ausies landos kraštai būtų vienoje horizontalioje plokštumoje. Siekiant sumažinti matavimo paklaidas, ūgio matavimai kartojami kas 3 mėnesius kūdikiams ir kas 6-12 mėnesius vyresniems vaikams, geriausiai tam pačiam matuotojui naudojant tą pačią matuoklę.
Galutinis ūgis yra didžiąja dalimi genetiškai apspręstas, o taip vadinamą taikininį ūgį galima apskaičiuoti kaip vidutinį tėvų ūgį pagal formulę:
- Berniukų taikininis ūgis (cm) = [tėvo ūgis (cm) + (motinos ūgis (cm)+13)] / 2
- Mergaičių taikininis ūgis (cm) = [tėvo ūgis (cm) + (motinos ūgis (cm)-13)] / 2
Kuo gali padėti tėvai?
Tėvai gali pasirūpinti, kad vaikui netrūktų jo sveikatai labai svarbių dalykų:
- Pakankamai miego: miego poreikis skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus, tačiau daugumai vaikų reikia 10-12 val. miego per parą. Kokybiškas miegas ir poilsis būtinas normaliam vaiko augimui;
- Sveika mityba: subalansuota dieta, kurioje pakanka kalorijų, baltymų, pagrindinių vitaminų ir mineralų, padės vaikams pasiekti jų ūgio potencialą;
- Adekvatus fizinis aktyvumas: kadangi nutukimo problema tampa vis aktualesnė tarp vaikų ir paauglių, tėvai turėtų pasirūpinti sveika vaiko mityba ir reguliariu (bet ne per dideliu) fiziniu krūviu.
Ar žemas ūgis - problema?
Žemaūgiškumas nustatomas tuomet, kai vaiko ūgis yra žemiau 3-iosios procentilės pagal amžių ir lytį ir pagal tautos nacionalinius standartus. Tačiau, vertinant augimo greitį, augimo sutrikimai gali būti nustatomi daug anksčiau nei ūgio kreivė atsilenkia žemiau 3-iosios procentilės.
Galbūt taip, galbūt ir ne. Jei susirūpinote savo vaiko ūgiu ar lėtu augimu, pirmas žingsnis - pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kuris gali atidžiai įvertinti Jūsų vaiko būklę, šeimos anamnezę, ir, jei reikės, paskirti atlikti tyrimus, kurie padės išsiaiškinti medicinines augimo sutrikimų priežastis. Gydytojas gali dažniau pasekti vaiko augimą, arba nukreipti vaikų endokrinologo (augimo sutrikimų specialisto) konsultacijai.
Kai kurie vaikai auga lėčiau už savo bendraamžius, nes paveldėjo tai iš savo tėvų. Tačiau dalis žemo ūgio vaikų iš tiesų turi rimtus augimo sutrikimus, kurie lemia lėtą augimą vaikystėje, lytinio brendimo sutrikimus ir žemą ūgį paauglystėje ir suaugus.
Normalaus žemo ūgio variantai
Galima išskirti porą normalaus žemo ūgio variantų, kurie nėra vadinami augimo sutrikimais.
Konstitucinis augimo atsilikimas
Apibūdina vaikus, kurie yra žemesni už bendraamžius, tačiau auga normaliu greičiu. Jiems būdingas „kaulų amžiaus“ atsilikimas, tai yra jų kaulų brendimas vėluoja lyginant su jų faktiniu amžiumi (nustatoma, atlikus plaštakos rentgenogramą). Tokie vaikai neturi jokių kitų ligų, galinčių sutrikdyti augimą, požymių, bet turi tendenciją vėlyvesnei lytinio brendimo pradžiai ir brendiminiam augimo šuoliui. Kadangi jie auga ilgiau, dažniausiai pasiekia normalų galutinį ūgį. Būdinga, jog vienas iš tėvų ar artimų giminaičių atžymi panašų augimo ir brendimo pobūdį.
Šeimyninis (genetinis) žemas ūgis
Žemų tėvų vaikai turi tendenciją būti nedidelio ūgio. Jie taip pat neturi kitų ligų simptomų. Nors jų lytinio brendimo pradžia ir augimo šuolis būna normaliu laiku, tačiau jie paprastai pasiekia galutinį ūgį, panašų į savo tėvų ūgius. Abiejų šių būklių atvejais, šeimas galima nuraminti, jog jų vaikas yra sveikas, ir gydymas nereikalingas. Tačiau kai kuriems vaikams, kenčiantiems nuo užgaulių ir patyčių dėl jų žemo ūgio ir vėluojančio lytinio brendimo, gali prireikti psichologinės pagalbos, užtikrinant kad ilgainiui jie subręs ir užaugs. Kai kurias labai žemo ūgio ar labai vėluojančio lytinio brendimo atvejais (vyresnėms nei 13 metų mergaitėms ir vyresniems nei 14 metų berniukams) gali prireikti hormoninio gydymo.
Augimo sutrikimai
Įvairios lėtinės ligos, tokios kaip inkstų, širdies, virškinamojo trakto, plaučių, kaulų ar kitų sistemų pažeidimai gali sutrikdyti vaiko augimą. Dažniausiai šios ligos turi kitus specifinius simptomus, tačiau sulėtėjęs augimas gali būti pirmas požymis.
Endokrininės ligos gali pasireikšti dėl hormonų stokos ar pertekliaus ir gali sutrikdyti vaiko ar paauglio augimą. Augimo hormono nepakankamumas atsiranda dėl hipofizės (maža liaukutė smegenų pamate, skirianti keletą hormonų, tarp jų ir augimo hormoną) funkcijos ar struktūros pažeidimų. Hipotirozės (sumažėjusios skydliaukės funkcijos) atveju skydliaukė negamina pakankamai skydliaukės hormonų, kurie yra būtini harmoningam vaiko vystymuisi.
Ternerio (Turner) sindromas yra viena dažniausių genetinių augimo sutrikimo priežasčių mergaitėms, sąlygojama vienos lytinės X chromosomos nebuvimo ar struktūrinių pokyčių. Žemas ūgis ir kiaušidžių funkcijos nepakankamumas, lemiantis lytinio brendimo ir vaisingumo sutrikimus, stebimi daugiau nei 90% šiuo sindromu sergančių mergaičių ir moterų. Tokioms mergaitėms būdinga specifinė išvaizda, tačiau jų intelektas nesutrikęs. Naujagimystės periode dažnai stebimas įgimtas plaštakų ir pėdų paburkimas (limfedema).
Be to, su šiuo sindromu susiję kiti sutrikimai: įgimtos aortos ydos (koarktacija ar stenozė), inkstų anomalijos, autoimuninis tireoiditas, osteoporozė, skeleto anomalijos, polinkis sirgti 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu. Būdingi dažni otitai, klausos susilpnėjimas.
Kaip tiriami augimo sutrikimai?
Žemo ūgio vaikas, kuris yra sveikas ir auga normaliu greičiu gali būti stebimas net keletą metų, tačiau vaikui, kurio augimo greitis sulėtėjo, gali prireikti papildomų tyrimų:
- Kraujo tyrimai gali būti imami siekiant nustatyti hormonų sekrecijos ar chromosomų anomalijas, ar atmesti kitas ligas, galinčias sąlygoti augimo sutrikimą.
- Plaštakos rentgenogramos atliekamos kaulų amžiui nustatyti.
- Galvos smegenų kompiuterinė tomograma ar magnetinis rezonansas atliekami siekiant ištirti hipofizės struktūros pokyčius.
Tam, kad būtų nustatyta, ar hipofizė skiria pakankamai augimo hormono, vaikų endokrinologai atlieka specialius stimuliacinius mėginius. Jie atliekami tik specializuotuose skyriuose, skiriant vaikams tam tikrus medikamentus, stimuliuojančius augimo hormono sekreciją ir imant kraujo mėginius tam tikrais laiko tarpais.
Kaip gydomi augimo sutrikimai?
Kuo anksčiau nustatoma diagnozė ir skiriamas reikalingas gydymas, tuo greičiau vaikas ūgiu pasiveja savo bendraamžius ir tuo geresni galutinio ūgio rezultatai. Jei nustatomas susirgimas, lėmęs augimo sulėtėjimą, specifinis gydymas turėtų pagerinti ir augimo procesą.
Pavyzdžiui, skydliaukės funkcijos sumažėjimas (hipotirozė) gydomas skydliaukės hormonų tabletėmis. Augimo hormono injekcijos vaikams su augimo hormono nepakankamumu, Ternerio sindromu ar lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, gali normalizuoti augimo greitį ir galutinį ūgį. Žmogaus augimo hormonas laikomas saugiu ir efektyviu, tačiau gydymas gali trukti labai ilgai, ir yra stebimas individualus vaikų augimo atsakas į gydymą.
Nors gydymas augimo hormonu yra labai brangus, Lietuvoje šias išlaidas kompensuoja valstybė.
Per mažas vaiko svoris
Per mažas vaiko svoris yra ne tas pats, kas vaiko lieknumas. Kai kurie vaikai yra smulkaus sudėjimo ir svoris yra palaikomas subalansuota mityba ir fiziniu aktyvumu. Per mažas vaiko kūno svoris yra mitybos nepakankamumo indikatorius ir sukelia ilgalaikius sveikatos padarinius, pvz., psichinės ir emocinės sveikatos sutrikimus, elgesio problemas ir žemus mokslo pasiekimus, yra susijęs su sumažėjusiu kognityviniu vystymusi, nepalankiomis sveikatos pasekmėmis visam gyvenimui.
Vaiko fizinis išsivystymas - ūgis, svoris ir galvos apimtis - vertinamas pagal specialias diagramas, atsižvelgiant į vaiko amžių. Jei vaiko ūgis ir svoris diagramose yra tarp 3-97 procentilių, tada jo išsivystymas yra normalus, tačiau jeigu ūgio ir svorio kreivės progresuojančiai mažėja, nustatomas mitybos sutrikimas.
Jeigu nustatomas per mažas vaiko kūno svorio didėjimas, skiriamas didelis dėmesys taisyklingai vaiko priežiūrai, mitybos režimui ir mitybos korekcijai. Jeigu nustatoma organinė liga, pradedamas specifinis ligos gydymas. Jei organinė patologija nerasta, tuomet reikalinga koreguoti dietą.
Per mažo svorio vaikai gauna per mažai pagrindinių maisto medžiagų ir kalorijų, todėl mitybos koregavimo tikslai yra šie: atsižvelgiant į ūgį, pasiekti idealų svorį, pašalinti pagrindinių maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų stoką, pasivyti tam tikrai amžiaus grupei būdingus augimo kriterijus, išmokyti tėvus taisyklingos vaiko mitybos.
Mitybos koregavimas yra vaiko, kuris turi per mažą kūno svorį, gydymo pagrindas, todėl manoma, kad turi būti skiriamas adekvatus baltymų ir didesnis kalorijų skaičius. Kūdikiui ir mažam vaikui būtina gauti pakankamą kiekį pagrindinių maisto medžiagų. Į vaiko mitybą turi būti įtraukiami mėgstami ir toleruojami maisto produktai bei patiekalai, tačiau vaikų mityba turi būti subalansuota ir įvairi. Paros energijos poreikis turi būti apskaičiuojamas individualiai. Kai suvalgomo maisto kiekis padidėja iki rekomenduojamo, maitinimai retinami iki 5-6 kartų per parą.
Patarimai tėvams:
- Atsipalaiduokite - maitinimai turi būti malonūs, nekelti streso.
- Sukurkite teigiamas emocijas - pagirkite vaiką už gerą valgymą, maisto nelaikykite bausme.
- Leiskite vaikui valgyti pačiam.
- Būkite geras pavyzdys - valgykite kaip šeima, nes vaikai ima pavyzdį iš tėvų ir brolių bei seserų.
- Vaikas neturėtų valgyti ar gerti (išskyrus vandenį) 1 val. prieš valgį.
Išvada
Žmogaus kūnas - sudėtingas ir nuostabus mechanizmas. Žinojimas apie jo ypatumus ir augimo etapus gali padėti geriau rūpintis savo ir savo vaikų sveikata. Jei turite kokių nors abejonių dėl savo vaiko augimo, visada kreipkitės į gydytoją.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Nėštumo Metu Krūtinės Neaugimas: Pagrindinės Priežastys ir Efektyvūs Sprendimai
- Sužinokite, kodėl kūdikis nepriauga svorio – svarbiausios priežastys ir kaip jas įveikti!
- Sužinokite, kodėl kūdikiui pakausyje neauga plaukai – pagrindinės priežastys ir efektyvūs sprendimai
- Neišnešiotų Naujagimių Retinopatija: Išsamus Stadijų, Diagnostikos ir Gydymo Vadovas
- Sužinokite, Kada Šeimos Gydytojas Privalo Skubiai Atvykti Į Namus, Jei Vaikas Susirgo!