Katalikų tėvų pareiga - gimusį kūdikį nedelsiant pakrikštyti. Krikštas yra viso krikščioniškojo gyvenimo pamatas, prieangis į gyvenimą Šventojoje Dvasioje. Šventasis Krikštas yra viso krikščioniškojo gyvenimo pamatas, prieangis į gyvenimą Dvasioje, vartai į kitus sakramentus.
Apie Krikšto Sakramentą
Krikštu pakrikštytasis įjungiamas į Bažnyčią, tampa jos nariu ir gauna teisę naudotis kitais sakramentais. Bažnyčia visada mokė, kad Krikštu įgyjama Išganymo malonė yra teikiama dovanai, todėl labai prasminga, kad ši malonė žmogų pasiektų kuo anksčiau - jam tik gimus.
Kadangi krikštijamasis įsijungia į Dievo vaikų antgamtinį gyvenimą, tai prasminga, kad jam būtų duodamas vardas šventojo, kuris galėtų padėti tesėti Krikšto pažadus ir jį globotų. Krikšto metu yra duodamas vardas. Krikštijamiesiems rekomenduojame duoti krikščioniškus vardus, kad jie turėtų šventąjį globėją ir gyvenimo pavyzdį.
Kam Krikšto sakramentas teikiamas?
Pareiškęs norą, Krikštą gali priimti kiekvienas dar nepakrikštytas žmogus (kūdikio vardu šį norą pareiškia tie, kurie įsipareigoja jį auklėti krikščioniškai). Krikštą - tai Dievo meilės ženklas ir besąlyginė Dievo dovana. Protauti sugebantis žmogus, maždaug nuo 7 m. amžiaus, gali būti krikštijamas tik savo noru ir tinkamai pasiruošęs - išmokęs bent svarbiausias maldas ir pagrindines tikėjimo tiesas.
Kūdikiai krikštijami tik tada, kai bent vienas iš tėvų ar globėjų to nori, todėl, jei tėvai nesutinka, ar nėra pagrįstos tikimybės, kad vaikas bus auklėjamas krikščioniškai, kūdikio krikštyti negalima. Krikštas suprantamas kaip tokia tyki, rami, privati šeimos šventė. Krikštas yra bendras visų krikščionių sakramentas.
Kas gali krikštyti?
Įprastai krikštija vyskupas, kunigas ar diakonas bažnyčioje arba koplyčioje, kur yra įrengta krikštykla. Krikšto sakramentas yra švenčiamas bendruomenėje, todėl krikštijama ne pavieniui, o bendrai, kiek tą dieną yra pareiškusių norą priimti Krikšto sakramentą.
Esant rimtai priežasčiai (pav.: kūdikiui esant mirties pavojuje), krikštyti gali kiekvienas žmogus, net nekrikštytas, jei tik turi reikiamą intenciją, būtent nori atlikti tai, ką krikštijant atlieka Bažnyčia, t. y. pilant ant galvutės vandenį, ištaria trejybinę formulę. Sakoma: „Jonai (Ona) aš tave krikštiju: vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios.“ Jei po Krikšto kūdikis pasveiktų, reikia kreiptis į kunigą, kad jis Krikštą papildytų.
Krikštas suteikiamas savos parapijos bažnyčioje. Krikšto sakramentas teikiamas savoje parapijoje, tačiau esant svariai priežasčiai, galima krikštyti kūdikį, vaiką, suaugusįjį kitoje parapijoje ar bažnyčioje. Vaikučiai mūsų bažnyčioje krikštijami daugiausiai šeštadieniais, bet galima ir kitą savaitės dieną.
Dėl vaiko Krikšto kreiptis į parapijos kleboną bažnyčios zakristijoje po Mišių (likus bent 2 savaitėm iki Jūsų numatytos Krikšto datos). Dėl suaugusiojo Krikšto kreiptis į parapijos kleboną bažnyčios zakristijoje po Mišių. Pokalbyje dalyvauja pats norintysis pasikrikštyti.
Susitarti dėl krikšto dienos ateiti bent prieš savaitę žinant smulkiai viską apie vaiką, tėvus ir krikštatėvius. Suaugęs žmogus gali būti krikštijamas tik jo paties prašymu bei dalyvauti ruošimo suaugusių sakramentams (Katechumenatas) programoje. Besiruošiantis Krikštui turi žinoti katalikų tikėjimo pagrindus, pasiryžti jų laikytis ir gyventi krikščionišką gyvenimą.
Krikštatėviai
Krikštijamąjį neša arba lydi krikštatėviai, kurie įsipareigoja jį dvasiškai globoti. Krikštas yra tikėjimo sakramentas. Kiekvienas tikintysis gali tikėti tik drauge su Bažnyčia. Tikėjimas, kurio reikalaujama Krikštui, dar nėra tobulas ir brandus, todėl jis turi būti ugdomas.
Krikštijamojo ar jo krikštatėvio kunigas klausia: „Ko nori iš Dievo Bažnyčios?“ O jis atsako: „Tikėjimo malonės“. Po Krikšto visų pakrikštytųjų, kūdikių ar suaugusiųjų, tikėjimas dar turi augti. Kad Krikšto malonė išsiskleistų, svarbi tėvų ir krikštatėvių pagalba.
Todėl krikštatėviais gali būti:
- Ne jaunesnei nei 16 m. tvirtai tikintys katalikai (pakanka ir vieno iš krikštatėvių, tačiau ne katalikai krikštatėviais būti negali), pajėgūs ir pasirengę pakrikštytajam - kūdikiui ar suaugusiajam - padėti žengti krikščioniškojo gyvenimo keliu.
- Pilnai įkrikščioninti asmenys t. y. patys priėmę Krikšto, Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentus.
- Vyresni nei 16 metų ir jau priėmę Krikšto, Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentus.
- Jei krikštatėviai vedę, turi būti priėmę Santuokos sakramentą.
- Gali būti vienas krikštatėvis ir viena krikštamotė, arba abu kartu.
Krikštatėviai, pasirinkti paties krikštijamojo ar jo šeimos, turi būti tokie, kad sielų ganytojo sprendimu galėtų tinkamai dalyvauti liturginiuose aktuose.
Tėvai: iš paties Kūrėjo nustatytos tvarkos matyti, kad tėvų dalyvavimas kūdikių krikšte ir jų pareigos yra svarbesni už krikštatėvių pareigas. Būdami krikšto dalyviai, vaiko tėvai atlieka jiems skirtąsias apeigų dalis.
Jie ne tik klausosi apeigų vadovo pamokymų ir meldžiasi kartu su visais dalyviais, bet ir patys veikliai prisideda: viešai prašo kūdikiui Krikšto; įkanstin krikštytojo daro kryžiaus ženklą kūdikio kaktoje; atsižada piktosios dvasios ir išpažįsta tikėjimą; laiko uždegtą žvakę; gauna motinai ir tėvui skirtą specialų palaiminimą.
Jeigu kuris tėvų negalėtų atlikti Tikėjimo išpažinimo pvz., būtų ne katalikas, toks gali patylėti. Ar jūs, gerbiamieji krikštatėviai, esate pasirengę kūdikį globoti ir padėti tėvams jį tikintį išauklėti? Kunigas užduoda tris klausimus klausdamas ar atsižadate piktosios dvasios, jos darbų ir vilionių.
Krikšto Simboliai ir Apeigos
Krikšto sakramento prasmę ir malonę atskleidžia jo šventimo apeigos. Dievo žodžio skelbimas apšviečia apreikštąja tiesa krikštijamuosius ir apeigų dalyvius, žadindamas nuo Krikšto neatskiriamo tikėjimo atsaką. Krikšto vanduo (tuo pačiu metu ar Velyknakį) pašventinamas epiklezės malda.
Pašventintas vanduo tris kartus Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu pilamas ant krikštijamojo galvos jungia su Kristaus mirtimi ir prisikėlimu. Išraiškingiausiai krikštas atliekamas krikštijamąjį tris kart panardinant krikšto vandenyje. Patepimas šventąja krizma - kvapniu, vyskupo pašventintu aliejumi - reiškia Šventosios Dvasios dovaną pakrikštytajam. Žvakė, uždegta nuo Velykų žvakės, reiškia, kad Kristus apšvietė neofitą (pakrikštytąjį).
Svarbūs Krikšto simboliai:
- Kryžiaus ženklas: svarbus tam, kuris pripažįsta Jėzų Kristų, už visus žmones mirusį ir prisikėlusį, priima Tėvą, į žemę atsiuntusį savo Sūnų, ir atsiveria Šventosios Dvasios dovanoms.
- Pašventintas vanduo: tris kartus Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu pilamas ant krikštijamojo galvos jungia su Kristaus mirtimi ir prisikėlimu. Krikštas neša mirtį nuodėmei ir dovanoja naują Dievo vaiko gyvenimą.
- Katechumenų aliejus: patepama krikštijamojo krūtinė. Šis aliejus skirtas tik krikštą priimantiems žmonėms. Patepimo apeiga primena, kad nuo šiol Kristus bus krikščionio apsauga ir stiprybė, padės saugotis nuo piktojo pagundų, kurios braunasi į kiekvieno žmogaus širdį.
- Krizmos aliejus: patepama pakrikštyto vaiko kakta. Tai išrinkimo ženklas, primena, jog kiekvienas krikščionis šiame pasaulyje yra kunigas, nes meldžiasi į Dievą už save ir kitus. Jis karalius, besirūpinantis jam pavestaisiais ir pranašas, liudijantis Dievą kitiems.
- Baltas drabužis: apgaubiamas pakrikštytas žmogus, byloja apie Dievo globą, naują, šviesų, džiaugsmingą gyvenimą, Jėzaus Kristaus šventumą, į kurį krikščionis įžengė.
- Krikšto žvakė: primena Kristų, kuris dovanoja naujo gyvenimo šviesą. Žvakė apšviečia tamsą, o Kristaus dovanotas tikėjimas - mūsų gyvenimą.
Krikšto apeigos:
- Apeigos pradedamos kryžiaus ženklu.
- Kunigas paklausia apie vardą, kurį šeima išrinko krikštijamajam. Iš anksto žmogui parenkamas krikščioniškas kokio nors šventojo vardas. Taip krikščionis visam gyvenimui gauna globėją ir krikščionišką gyvenimo pavyzdį.
- Kunigas dešinės rankos nykščiu padaro kryžiaus ženklą ant vaikelio kaktos. Taip vaikelį palaimina tėvai ir krikštatėviai.
- Tada visi klausosi Dievo Žodžio. Kunigas trumpai pakomentuoja Šv. Rašto skaitinius.
- Paskui visi drauge meldžiasi už krikštijamąjį - atsiliepia į visuotinės maldos kreipinius. Po jos naujakrikštui prašoma šventųjų globos.
- Katechumenų aliejumi patepama krikštijamojo krūtinė. Kunigas kviečia atsižadėti nuodėmių ir visokio blogio. Į kreipinius atsiliepiame: „Atsižadu!”
- Kunigas pakviečia išpažinti mūsų krikščioniškąjį tikėjimą. Į klausimus atsakome: „Tikiu!”.
- Pačios krikšto apeigos - vandens užpylimas kaip ir panardinimas primena krikštijamojo palaidojimą Kristaus mirtyje, iš kurios prisikeliama su Kristumi atnaujintam gyvenimui.
- Pakrikštytasis patepamas Šventąja Krizma, jam uždedamas baltas rūbas, uždegama žvakė. Drauge meldžiamasi Tėve mūsų malda, suteikiamas palaiminimas tėvams ir visiems apeigų dalyviams.
Svarbu apeigose dalyvauti dėmesingai, sekti apeigų veiksmus ir kunigo žodžius. Nusifotografuoti galima ir vėliau. Reikia pasistengti nuraminti vaiką pamažu, atsargiai ir dėl to nesijausti negerai. Krikštas užmezga ryšį su Jėzumi Kristumi. Jis taip pat reiškia ir tai, kad pakrikštytasis tampa tikinčiųjų bendruomenės, Bažnyčios nariu.
Krikšto reikšmė ir kiti aspektai
Krikštas nėra magija, kurios dėka jūsų vaikas bus sveikas ir geras. Krikšto apeigos ir simboliai nėra ezoterika, o dieviškieji veiksmai, kuriuos atlieka Bažnyčia. Krikštatėviai, tėvai, visa šeima ir parapijos bendruomenė savo krikščionišku pavyzdžiu, malda, dėmesiu turi pagelbėti, kad per Krikštą gautos dovanos išsiskleistų, duotų vaisių.
Kodėl žmogui reikia krikšto? Pirmųjų tėvų Adomo ir Ievos neklusnumas - gimtoji nuodėmė. Šį neklusnumą ir polinkį į blogį visi paveldime kartu su žmogiškumu. Dievas atėjo mūsų gelbėti, todėl įsikūnijo, tapo žmogumi. Jėzus Kristus tikras Dievas ir tikras Žmogus panaikino tarp žmonių bei Dievo atsivėrusią prarają. Jėzus, būdams nekaltas, už visus numirė ant kryžiaus. Krikštu atstatoma tai, kas sugriauta. Priimdamas Krikštą, žmogus priima Dievo meilę, gautą per Jėzaus mirtį ir prisikėlimą.
Krikšto Sakramento teikimas
Kūdikiai krikštijami tik tada, kai bent vienas iš tėvų ar globėjų to nori ir svarbu, kad pažada rodyti pavyzdį. Jei tėvai nesutinka, ar nėra pagrįstos tikimybės, kad vaikas bus auklėjamas krikščioniškai, kūdikio krikštyti negalima. Nors tėvai nesusituokę (gyvena susidėję), nesusituokę Bažnyčioje ar civiliškai, vaikas gali būti pakrikštytas, bet tai neatleidžia juos nuo atsakomybės susituokti ir praktikuoti tikėjimą.
Turi būti krikštijami tik pakankamai pasiruošę, išmokę svarbiausias katalikiškas maldas ir turėtų žinoti pagrindinius krikščioniško gyvenimo aspektus bei tikėjimo tiesas. Vaikai nuo 7 metų amžiaus gali lankyti Pirmosios Komunijos užsiėmimus ir po specialių pamokėlių (katechezių) gali būti pakrikštijami. Patys turėtų kreiptis į parapijos kunigą ir po pokalbio įsijungti į suaugusiųjų katechumenato užsiėmimus (kurie trunka apie metus arba Gavėnios metu) vykstančius parapijoje.
Dėl krikšto kreipiasi tėvai arba nors vienas iš tėvų, o ne seneliai, giminė, ar būsimieji krikštatėviai. Jei nėra tėvų, kreipiasi globėjai.
Reikalavimai Krikštatėviams
Krikštatėviai neturi būti pasirenkami tradiciškai, skubant, dėl jų finansinės padėties, bet atsižvelgiant į jų tikėjimą ir jo praktikavimą. Krikšto liudininku/liudininke gali būti kitų krikščionių Bažnyčių tikintieji (stačiatikiai, protestantai). Krikšto tėvai turi būti vyresni nei 16 metų ir jau priėmę Krikšto, Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentus.
Krikštatėviais negali būti tėvas ar mama. Jei krikštatėviai vedę civiliškai, ar gyvena bendrai (susidėję) ar viena iš puses taip gyvena, jie turi priimti Santuokos sakramentą. Krikštatėviai turi padėti tėvams rūpintis vaiko tikėjimo ir žmogišku ugdymu. Nuo šiol bus svarbu lydėti naują krikščionį malda ir savo tikėjimo pavyzdžiu. Krikštatėviai puoselėja atsakomybę ir dvasinę giminystę su pakrikštytu žmogumi. Visą gyvenimą krikštatėviai Krikšto sūnų ar dukrą palaiko džiaugsmuose ir sunkumuose.
Krikštas neša mirtį nuodėmei ir dovanoja naują Dievo vaiko gyvenimą. Patepimo apeiga primena, kad nuo šiol Kristus bus krikščionio apsauga ir stiprybė, padės saugotis nuo piktojo pagundų, kurios braunasi į kiekvieno žmogaus širdį.
Krikšto Apeigos
- Apeigos pradedamos prie altoriaus kryžiaus ženklu.
- Dvasininkas paklausia apie vardą, kurį šeima išrinko krikštijamajam.
- Iš anksto žmogui parenkamas krikščioniškas šventojo/šventosios vardas. Taip krikščionis visam gyvenimui gauna globėją ir krikščionišką gyvenimo pavyzdį.
- Toliau dvasininkas dešinės rankos nykščiu padaro kryžiaus ženklą ant vaikelio kaktos. Taip vaikelį palaimina tėvai ir krikštatėviai.
- Tada visi klausosi Dievo Žodžio.
- Paskui visi drauge meldžiasi už krikštijamąjį/ą: atsiliepia į visuotinės maldos kreipinius.
- Krikštijamajam prašoma šventųjų globos - sakome: Melski už mus!
- Po to Katechumenų aliejumi patepama krikštijamojo krūtinė.
- Toliau dvasininkas kviečia atsižadėti nuodėmių ir visokio blogio. Į kreipinius atsiliepiame: „Atsižadu!”
- Dvasininkas pakviečia išpažinti krikščioniškąjį tikėjimą. Į klausimus atsakome: „Tikiu!”.
- Pats svarbiausias krikšto apeigų momentas - vandens užpylimas kaip ir panardinimas. Tokiu būdu krikštijamasis/oji dalyvauja Kristaus mirtyje, iš kurios prisikeliama su Kristumi atnaujintam gyvenimui.
- Pakrikštytasis/toji patepamas Šventąja Krizma. Ji simbolizuoja žmogaus išskirtinumą. Po to jam/jai uždedamas baltas rūbas.
- Dvasininkas uždega žvakę ir paduoda tėvams.
- Drauge meldžiamasi Tėve mūsų malda, suteikiamas palaiminimas tėvams ir visiems apeigų dalyviams.
Bažnyčioje arba koplyčioje krikštija vyskupas, kunigas ar diakonas. Kai kūdikiui ar nepakrikštytam žmogui gresia mirties pavojus, krikštyti gali kiekvienas žmogus, netgi pats būdamas nekrikštytas, jei tik nori vykdyti tai, ką atlieka Bažnyčia.
Kai gresiant mirties pavojui kūdikį krikštija ne dvasininkas, jis, pildamas ant vaikelio galvos švarų vandenį, turi ištarti Trejybine formulę. Sakoma: „Jonai (Marija) aš tave krikštiju: vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios.“ Jei po Krikšto kūdikis pasveiktų, reikia kreiptis į kunigą, kad jis Krikšto apeigas papildytų, palaimintų visą šeimą.
Krikštas nėra magija, kurios dėka jūsų vaikas bus sveikas ir laimingas. Gyvenimas kaip ir krikštas yra neatšaukiama dovana iš Dievo rankų.
Dažniausiai užduodami klausimai apie krikštą
Klausimas: Ar galima pakrikštyti 9 metų vaiką?
Atsakymas: Paprastai tokiais atvejais rekomenduojama vaiką ruošti Pirmajai Komunijai ir prieš ją pakrikštyti (beje, tokių atvejų pastaruoju metu daugėja). Nes tai jau toks vaiko amžius, kad paprastai atsivesti ir paprašyti pakrikštyti neišeis - vaikas jau pakankamai sąmoningas ir turi turėti bent minimalų parengimą, tuo labiau kad ir krikštijamas tokio amžiaus vaikas su vyskupo leidimu.
Klausimas: Ar gali krikšto tėvais būti dvi poros, t. y. būtų dvi krikšto mamos ir du krikšto tėčiai?
Atsakymas: Krikšto tėvais gali būti vienas krikšto tėvas ar viena krikšto motina; arba du - krikšto tėvas ir motina. Krikšto tėvų institucija yra savotiškas tikrosios šeimos atspindys.
Klausimas: Kaip gauti Krikšto liudijimo dokumentą, reikalingą Santuokai?
Atsakymas: Krikšto liudijimo dokumentas gaunamas apsilankant savo Krikšto parapijoje, kur bus daromos atitinkamos žymos į Krikšto metrikacijos knygas, kad išduodamas toks pažymėjimas santuokai.
Klausimas: Ar gali Krikšto tėvais būti sutuoktiniai? (Ar čia tik prietaras, kad vyrui ir žmonai geriau nebūti krikšto tėvais, nes išsiskiria?)
Atsakymas: Tai tik prietarai ir nieko daugiau! Tačiau tai nereiškia, kad bet kas gali būti tikrais Krikšto tėvais.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Ar Vaiko Brolis Gali Tapti Krikštatėviu? Sužinokite Visa, Ką Reikia Žinoti!
- Ar Katalikai Gali Krikštyti Evangelikų Vaiką? Atskleidžiame Teologinius Aspektus ir Konfesijų Nuomones
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Kudikiu rubeliai pigiau: sutaupykite neprarandant kokybės!
- Ar Tikrai Negalima Kirpti Plaukų Nėštumo Metu? Išskleidžiame Mitus ir Pateikiame Faktus!