Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Straipsnyje aptariama Karmėlavos vaikų globos namų istorija, veikla ir svarba. Taip pat nagrinėjami vaikų globos iššūkiai ir galimybės.

Vaikų Globos Namų Svarba

Vis dar tenka išgirsti įvairiausių nuomonių apie globą - klausiama, kodėl vaikai turi palikti biologinę šeimą, abejojama, ar globėjai jais tinkamai pasirūpins. Daugiausia dvejonių juntama mažesniuose miesteliuose. Rugilės Ladauskienės, „Vaikai yra vaikai“ vadovės, teigimu, įvairiomis komunikacijos priemonėmis siekiama papasakoti žmonėms apie vaikų globą.

Pasak R. Ladauskienės, „Kuršėniškių istorijos nuo pat pradžių nepaliko abejingų - jose atskleidžiama tokia tikrovė, kokia yra iš tiesų, ir kokie vaikai atkeliauja iki mūsų. „Mums buvo kiek netikėta, kad žinoma režisierė pasiryžo imtis šios nelengvos temos ir sukūrė itin paveikų spektaklį, kuris kviečia kitu kampu pažvelgti į globos procesą ir vaikų išgyvenimus. Tikimės, kad šios istorijos ir spektaklis atvers būsimų globėjų širdis ir padidins žmonių jautrumą bei empatiją globojamam vaikui. Vaikams geriausia augti šeimoje ar saugioje, šeimai artimoje aplinkoje, todėl tiek globėjų, tiek budinčių globotojų poreikis visuomet yra“, - sako R. Ladauskienė.

Vaikų Istorijos ir Spektaklis

Vaizdingi pasakojimai, kurie pavadinti „Vieno vaiko istorija“, nuo 2020 m. reguliariai publikuojami Kuršėnų globos centro puslapyje. Ten šiuo metu jau yra trylika tekstų. Juos netikėtai, internete ieškodama temų apie vaikus, surado žinoma teatro režisierė Laimutė Pocevičienė. Istorijos menininkę taip sudomino ir įtraukė, kad ji kartu su Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studija „Savi“ sukūrė spektaklį „Gyvenimas, kuriame aš - ne namie“, kuris bus rodomas Trakų rajone liepos 1 d. minint globos sistemos pertvarkos Lietuvoje dešimtmetį.

Tai vienas iš Vaikų globos savaitės renginių, kurie vyks visoje Lietuvoje. Šiais metais Vaikų globos savaitės renginiuose apsilankys ir Europos Komisijos nariai, kurie susitiks su vaikų globos bendruomene.

Idėja Aprašyti Vaikų Globos Istorijas

Idėja aprašyti vaikų globos istorijas po vieno sukrečiančio įvykio kilo Kuršėnų šeimos namų globos koordinatorei R. Kudulei. Globos centro specialistės teigimu, vaikų istorijos atsiranda tuomet, kai pajunti, kad reikia apie tai papasakoti. „Aš paruošiu pagrindinius faktus, o kolega Renatas Šemeta įvelka juos į meninį rūbą. Dažniausiai istorijos gimsta po labai išskirtinių atvejų. Pavyzdžiui, kai vaikas buvo paimtas ir sugrąžintas į šeimą penkis kartus. Tokios situacijos labai skaudžios ir įsirėžia į atmintį“, - sako R. Kudulė.

Pasak R. Šemetos, globėjų ir įtėvių rengimo specialisto, visi vaikai į globos centrą atkeliauja psichologiškai traumuoti, jaučiasi niekam nereikalingi, jų menka savivertė. „Globėjai, pas kuriuos laikinai apsigyvena vaikai, pasakoja, kad jų sveikata būna apleista, sulėtėjusi raida. Šeimos aplinkoje jie dažnai nelavinami, patiria psichologinį ar fizinį smurtą. Tenka vaikus supažindinti su maisto įvairove, ne tik duona, vandeniu ar dešrelėmis, mokyti elementarių higienos dalykų. Žmonės turi suprasti, koks pažeistas vaikas atkeliauja pas mus ir kiek gėrio globėjai sugeba duoti globotiniams, parodyti, kokia gali būti mylinti šeima“, - pasakoja R. Šemeta.

Spektaklio Tikslas

Kuršėniškių aprašytas vaikų istorijas į teatro sceną perkėlusi L. Pocevičienė sako, kad spektaklyje labiausiai ieško vilties, kurią svarbu surasti net ir pačiose sudėtingiausiose situacijose, o taip pat nori parodyti ir globėjų laukiančius iššūkius. Spektaklio centre - keturios jautrios ir tikros vaikų istorijos. Pasakojimai apie du broliukus - Marką ir Beną, taip pat apie Sofiją, Jutą, Titą, Luką ir kitus vaikus, kurie dėl įvairių priežasčių buvo atskirti nuo savo šeimų ir apgyvendinti pas globėjus. Kūrinyje paliečiamos ir kitos svarbios temos - patyčios, užgniaužtos vaikų emocijos, tėvų ilgesys, klasiokų ir draugų nesupratingumas.

L. Pocevičienės teigimu, spektaklyje norėjosi perteikti ne tik viltį, bet ir parodyti, kad tarp mūsų yra vaikų, kurie netekę tėvų globos, jaučiasi pasimetę, kupini įvairiausių emocijų ir kaip svarbu jiems augti saugioje šeimos aplinkoje.

"Mauros Namai" Karmėlavoje

Karmėlavoje daugiau kaip metus veikia už italo filantropo surinktas lėšas pastatyti suaugusių našlaičių namai. Atvykus į našlaičių namus, dar vadinamus "Mauros namais" prie durų žurnalistus pirmiausiai lojimu pasitiko du šunys. "Čia mūsų Braškius ir Lapė, kurie paimti auginti iš gyvūnų globos namų "Penkta koja", - šypsodamasi paaiškino našlaičių namus valdančios įstaigos "Futura Oggi" ("Ateitis šiandien") vadovė Audronė Verbutė.

"Mokome ir finansinio planavimo, konsultuojame juridiniais klausimais. "Mauros name" dirbančios dvi socialinės darbuotojos budi nuo 18 val. iki 9 val. Dienomis našlaitės lanko paskaitas universitetuose, kolegijose, profesinio rengimo centruose, kai kurios dar ir dirba. Dėl to ir socialinių darbuotojų pagalbos labiausiai prireikia vakarais. Pasak vadovės, merginų vaikinai daug pagelbsti tvarkantis namų ūkyje.

Jos teigimu, jokių konfliktų su gyventojomis nėra buvę. "Mauros namo" gyventoja, dvyliktokė Neringa, sakė, kad iš pradžių skeptiškai žiūrėjo į idėją apsigyventi šioje įstaigoje. Ji čia atvyko daugiau kaip prieš metus. Mergina čia išmoko gaminti maistą, tvarkytis būstą, skaičiuoti pinigus. "Vaikų namuose auklėtojai tik teoriškai paaiškina apie tokius dalykus, bet niekas neverčia užsiimti buities darbais, tuo vaikai paprastai ir naudojasi", - pastebėjo mergina.

Pasak A.Verbutės, namuose gali gyventi iki 20 merginų. "Vis dėlto manau, kad geriau priimti šiek tiek mažiau - iki 17, - įsitikinusi A.Verbutė. "Mauros name" gali apsigyventi sulaukusios 18 metų amžiaus našlaitės, kurios siekia mokslų, nevartoja alkoholio. Joms čia leidžiama įsikurti dvejiems metams.

Pastatyti namą našlaitėms pasiūlė du dešimtmečius Lietuvoje įvairius labdaros projektus įgyvendinantis Sergio Paterlini. Tam buvo nupirktas 10,5 arų sklypas Karmėlavoje. Projektas kainavo apie 600 tūkst. Namai pastatyti 18-metės italės Mauros atminimui, kuri žuvo autoavarijoje. Jos draugai laidotuvių dieną nusprendė prasmingai įamžinti draugės mirtį.

Vasaros Užimtumas Kauno Rajone

Kaip ir kiekvieną vasarą, socialinio darbo specialistai, dirbantys šeimos gerovės srityje, siekdami atviro, šilto ir pasitikėjimu grįsto tarpusavio santykio su vaikais, visą vasarą kvietė juos į dienos stovyklas įvairiose Kauno rajono seniūnijose. Kulautuvos, Raudondvario, Ringaudų, Akademijos, Zapyškio ir Ežerėlio vaikai, tradiciškai susirinko į dienos stovyklą „Nerauk rūtų“.

Birželio 9 dieną 20 jaunuolių dalyvavo nuotolinėje paskaitoje „Žmogaus gyvybės kultūra. Gyvybės vystymasis iki gimimo, neplanuotas nėštumas, išeitys bei pasekmės”, kurią vedė Krizinio nėštumo centro specialistai Lilijana ir Edvinas. Piknikas Mastaičių parke - Garliavos ir Garliavos apylinkių, Alšėnų, Rokų ir Linksmakalnio seniūnijų vaikai susirinko pievoje susipažinimui, žaidimams, didžiausių muilo burbulų ir balionų pūtimui, smaguriavimui ir palinkėjimų vieni kitiems piešimui vasaros paveiksluose.

Liepos 2 dieną startavo Trampolino grupė vaikams Vilkijoje. Rugpjūčio 2 dieną vaikų šypsenos ir juokas išsklaidė debesis, o draugystė duris atvėrė tradicinei kasmetinei šventei Poilsio ir pramogų slėnyje, Zalensų sodyboje, nuostabiame Dubysos upės slėnyje - Vasaros Fiesta 2021.

Domeikavos, Karmėlavos ir Batniavos vaikai vasaros metu buvo kviečiami prisijungti prie dailės terapijos metodais paremtų patyriminių užsiėmimų. 24 vaikai piešdami ir kurdami išreiškė savo vidinį jausmų pasaulį. Šeimos gerovės skyriaus Vaikų dienos centras dirbo visą vasarą, o liepos 19 d. - 23 d. pakvietė vaikus į nuotykių kupiną vasaros stovyklą “Vasara ir draugai”, kurios tikslas buvo - vaikų emocinio intelekto, tarpusavio santykių ir socialinio atsakingumo kompetencijų ugdymas pasitelkiant meninės raiškos priemones.

žymės: #Vaiku #Globos #Namai

Panašus: