Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šie ir daugelis kitų teiginių yra nuolat girdimi mūsų aplinkoje: „Kaljaną rūkyti sveikiau, aš kartais parūkau, bet tik kaljaną, todėl nenuodiju savęs, vanduo daug geriau išfiltruoja dūmus, todėl kaljanas negadina plaučių“.

Kaljanas - viena iš daugelio rūkymo priemonių, kurios kilmė nėra galutiniai aiški: manoma, jog kaljanas atsirado senovės Persijoje, dabartiniame Irane, 1600 mūsų eros metais.

Priklausomai nuo techninių ypatybių, angliuko padėties, rūkant kaljaną tabako dūmai arba vandens garai (žemesnėje temperatūroje smilkinant - džiovinant tabaką) įtraukiami į plaučius. Prieš patenkant į plaučius, kaljano dūmai pereina per, dažniausiai, stikliniame inde esantį vandenį arba kitą pasirinktą skystį.

Pavojai, susiję su kaljano rūkymu

Nepaisant „sklandančių mitų“, įkvėpdamas kaljano dūmų rūkantysis gauna gausybę nuodingų toksinų - kaip ir rūkant cigaretes.

Žalingas kaljano dūmų poveikis gali sukelti įvairius vėžinius susirgimus, kvėpavimo sistemos sutrikimus, pakenkti vaisingumui ir kt. Dėl ilgai trunkančių kaljano rūkymo „ritualų“ rūkaliai veikiami ženkliai didesniu kiekiu toksinių medžiagų, lyginant su vienos cigaretės surūkymu.

Per vieną kaljano rūkymo sesiją žmogus įtraukia maždaug 90,000 ml dūmų!

Kai kurie pardavėjai siūlo specialius žolelių ar kitų kvapniųjų medžiagų mišinius, kuriuose nėra tabako, dažniausiai su įvairiais prierašais, skelbiančiais, jog rūkantysis gali mėgautis tokiu pačiu „skoniu ir malonumu“ be žalingo tabako poveikio.

Daugelis atliktų mokslinių tyrimų, tiriant tabako ir „žolelių“ mišinių poveikį sveikatai, parodė, jog abiejų produktų sudėtyje yra toksinių medžiagų, sukeliančių vėžinius, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos susirgimus rūkančiųjų tarpe. Rūkymo metu tiek tabakas, tiek „žolelių“ mišiniai išskiria anglies monoksidą.

Todėl sveiki rūkomi pakaitalai - tik dar vienas mitas !

Dar 2009 atliktas tyrimas atskleidė, jog didžioji dalis rūkančių kaljaną žmonių galvoja, jog jis daug mažiau kenksmingas nei cigaretės rūkymas.

Teisingos informacijos sklaidos trūkumas - sveikatos apsaugos įstaigų „trumparegystė“, visuomenės informuotumo stoka.

Verta sunerimti ir dėl to, jog, nepaisant daugybės mokslinių tyrimų ir studijų, pateikiant aiškius faktus apie vandens pypkių žalą sveikatai, daugybė žmonių yra įsitikinę, jog žala sveikatai rūkant kaljaną yra minimali.

Informacijos, paremtos mokslu, yra daug, tačiau negalima nuleisti rankų ir manyti, jog ji savaime pasieks abejojantį žmogų. Padėti žmonėms susivokti ir sugriauti kai kurių prekybininkų taip uoliai kuriamus mitus - šių dienų būtinybė.

Reklama internete neretai apgauna paprastą vartotoją, siūlydama „nekenksmingus“ produktus, tokius kaip įvairūs rūkymo mišiniai be nikotino, maskuodama tikruosius pavojus, o „gatvės mitai“ priverčia abejoti dažną jauną žmogų.

Vaistas visuomenei - sąmoningumas, tad nustokime tikėti mitais - saugokime savo bei aplinkinių sveikatą!

Rūkymo poveikis nėštumo metu

Nėštumo laikotarpis yra esminis kūdikio sveikatos ir išgyvenamumo veiksnys. Kadangi tai yra kritinis vystymosi laikotarpis, kai besivystančios vaisiaus organų sistemos gali būti labiau pažeidžiamos dėl spartesnio ląstelių dalijimosi ar kintančių medžiagų apykaitos galimybių [1].

Ypač nėščioms moterims tabako vartojimas ir pasyvaus rūkymo poveikis nėštumo metu yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių, lemiančių nepageidaujamas nėštumo komplikacijas.

Didžioji dauguma rūkančių moterų sužinojusios, kad laukiasi, nustoja rūkyti dar iki pirmo apsilankymo pas gydytoją ginekologą [3], tačiau yra moterų kurios toliau rūko tabako gaminius ir net pastojusios, taip žalodamos ne tik save, bet ir naujai užsimezgusią gyvybę.

Cigarečių dūmuose yra keli tūkstančiai žalingų cheminių medžiagų, iš kurių svarbiausios yra nikotinas, anglies monoksidas ir cianidas. Nikotinas stipriai veikia kraujagysles, jas sutraukdamas.

Nikotinas pereina per placentą, pablogina placentos kraujotaką ir apsunkina kraujo įsotinimą deguonimi, taip sukeldamas vaisiui deguonies badą (hipoksiją). Dėl nuolatinės hipoksijos sutrinka vaisiaus mityba ir sulėtėja jo augimas. Anglies monoksidas lengvai prisijungia prie vaisiaus hemoglobino ir sunaudoja vaisiaus vitaminą B12.

Galimos komplikacijos

  • Placentos atšoka, hipoksija ir placentos pirmeiga. Tyrimais nustatyta, kad nėštumo metu rūkančios moterys iki 2,4 karto padidina placentos atšokos tikimybę, kuomet placenta atsiskiria nuo gimdos sienos dar prieš kūdikio gimimą. Rūkant patiriama hipoksija ir iki 3 kartų padidina placentos pirmeigos tikimybę, kuomet placenta tvirtinasi prie apatinio gimdos segmento sienelių.
  • Neišnešiotas kūdikis. Priešlaikinis ar ankstyvas gimdymas gali kelti rimtą pavojų motinos ir kūdikio sveikatai. Tyrimais nustatyta, kad kasdieninis ir nekasdieninis motinos rūkymas nėštumo metu didina riziką susilaukti neišnešiotų naujagimių kuriuos gimdo prieš laiką t.y. iki 37 nėštumo savaitės ar anksčiau [4]. Dauguma moterų kurios susilaukia neišnešioto naujagimio patiria emociškai sunkių išgyvenimų, kurie gali išsivystyti į nerimą ir depresiją [5].
  • Mažo svorio naujagimis. Rūkanti motina nėštumo metu pakenkia kūdikiui, sukelia sveikatos problemų kuomet sutrinka vaisiaus gyvybinės funkcijos ir naujagimiai gimsta mažesnio svorio [6]. Rūkant nikotinas prasiskverbia pro placentą, sutrikdo kraujotaką, vaisiui sukeldamas deguonies badą, todėl jis prasčiau aprūpinamas maisto medžiagomis ir sulėtėja jo augimas.

Tyrimai

Atliktas tyrimas - buvo tiriamas gimdyvių ir naujagimių kotinino kiekis šlapime. (kotininas tai dar viena nikotino forma). Nikotinas kepenyse intensyviai metabolizuojamas į visą eilę metabolitų, iš kurių svarbiausias - kotininas, kuris išsiskiria daugiausia per inkstus.

Ištyrus kotinino kiekis šlapime buvo žymiai didesnis tiek aktyvioms, tiek pasyviai rūkančioms moterims. Taip pat kotininas buvo žymiai didesnis naujagimiams, kurie rūkė gimdoje, nepaisant motinos aktyvaus ar pasyvaus rūkymo būklės.

Kita rizika

  • Negimdinis nėštumas. Yra įvairių rizikos veiksnių, kurie didina negimdinio nėštumo tikimybę, kuris vystosi ne gimdos ertmėje. Tai gali būti persirgtos ligos, uždegiminė liga, ankstyvi lytiniai santykiai ir kitos priežastys tarp kurių motinos rūkymas nėštumo metu. Rūkymas siejamas su 1,5 - 2,5 karto didesne negimdinio nėštumo tikimybe.
  • Persileidimas. Priklausomai nuo surūkomų cigarečių skaičiaus, persileidimo rizika tarp rūkančių moterų gali išaugti iki 25 proc.

Pasyvus rūkymas

Pasyvaus rūkymo žala nėštumo metu, nors pati moteris ir nerūko yra susijusi su neigiamu poveikiu vaisiaus sveikatai. Pasyvaus rūkymas, t. y. kai besilaukianti moteris būna prirūkytoje aplinkoje, siejama su 23 proc. didesne negyvo kūdikio gimimo rizika, 13 proc. didesne naujagimio apsigimimų tikimybe [11], taip pat siejama su padidinta priešlaikinio gimdymo, bronchopulmoninės displazijos, švokštimo, astmos ir kitų kvėpavimo ligų rizika.

Plaučių vėžys

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, plaučių vėžys yra pagrindinė su vėžiu susijusių mirčių priežastis visame pasaulyje, o rūkymas yra pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys ir viena žalingiausių priklausomybių, neigiamai paveikiančių ne tik kvėpavimo takus, bet ir kitas organizmo sistemas.

Tiems, kurie numoja ranka į rūkymo žalą ar klaidingai mano, kad šios priklausomybės įtaka vėžio išsivystymui menkai reikšminga, NVI gydytojas krūtinės chirurgas Sigitas Zaremba primena - būtent su rūkymu yra susiję daugiau kaip 85 proc.

Rūkymo metu į žmogaus organizmą patenka kancerogeninės medžiagos - dervos, kurios kenkia gleivinėms, plaučiams, bronchams ir kitoms kvėpavimo takų dalims.

Gydytojas S. Zaremba atkreipia dėmesį, kad plaučių vėžys - itin pavojinga liga, nes jai būdingas labai didelis mirtingumas. PSO duomenys rodo, kad penkerių metų išgyvenamumo rodikliai sergant ketvirtos stadijos vėžiu yra itin žemi - pasveikti pavyksta tik apie 10 proc. pacientų.

Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo didesnė tikimybė ją sėkmingai išgydyti. Pradinių stadijų vėžys dažnu atveju gydomas chirurginiu būdu, o tai leidžia pasiekti ilgalaikę remisiją.

Ne tik rūkantys, bet ir pasyvūs rūkaliai, anot gydytojo S. „Įrodyta kad žmonėms, kurie patys nerūko, tačiau dažnai susiduria ar nuolat gyvena su rūkančiaisiais ir kvėpuoja tabako dūmais, rizika susirgti plaučių vėžiu yra praktiškai tokia pati kaip ir rūkančiajam.

Asmenims, kurie serga lėtinėmis plaučių ligomis, dirba užterštoje aplinkoje ar kontaktuoja su cheminėmis medžiagomis, rizika susirgti plaučių vėžiu padidėja. Pavyzdžiui, dažnas kontaktas su asbestu ar įkvepiami kancerogeniniai suvirinimo dūmai ilgainiui gali pabloginti kvėpavimo takų būklę ir padidinti vėžio riziką.

Statistika rodo, kad sėkmingai mesti rūkyti pavyksta tik 5-10 proc. žmonių, o svarbiausia šiame kelyje, kaip teigia pašnekovas, yra paties žmogaus motyvacija atsikratyti priklausomybės.

S. Zaremba pastebi klaidingą įsitikinimą, esą esant platesniam rūkymo būdų ir cigarečių pasirinkimui, galima atrasti organizmui mažiau žalingų alternatyvų. Anot gydytojo, cigaretėse esantys filtrai ar tai, kad jose mažiau nikotino, plaučių vėžio rizikos nesumažina.

Profilaktiškai pasitikrinti plaučius gydytojas rekomenduoja visiems rūkantiems žmonėms, tačiau ypatingai į savo sveikatą dėmesį atkreipti ragina vyresnius nei 50 metų žmones - jiems tikrintis plaučius patartina kartą per metus.

Prieš pradedant gydyti, būtina nustatyti ne tik plaučių vėžio diagnozę, bet ir tai, ar vėžys išplitęs į kitus organus, t.y. nustatyti vėžio ligos stadiją.

žymės: #Nestumo

Panašus: