Nors daugeliui bambos priežiūra atrodo elementari ir nesudėtinga, kartais ji pridaro nemažai rūpesčių ir net išgąsdina mamas. Ką daryti, kad, norint tai atlikti geriau, nepakenktume?
Virkštelės perkirpimas ir priežiūra
Įprastai, naujagimiui atkeliavus į šį pasaulį, virkštelė perkerpama, kai nustoja pulsuoti (retais išimties atvejais būna perspaudžiama kuo skubiau). Pirmąkart įkvėpęs naujagimis apsirūpina deguonimi, tačiau dar trumpą laiką gauna deguonies ir iš mamos per pulsuojančią virkštelę. Užspausta spaustuku virkštelė paliekama džiūti natūraliai.
Virkštelės tvarkymo klausimu atlikta nemažai įvairiausių tyrimų. O kaip gyvenime yra, kurį laiką koks nors teiginys, rekomendacija atrodo vienintelė tiesa, po kurio laiko kažkas suabejoja ta tiesa ir pradedama ją tikrinti. Tuomet gali būti atrandama ir kita tiesa.
Viename tyrime, kuriame buvo tiriama beveik 300 naujagimių, virkštelė buvo perspaudžiama ir perkerpama per 15 sekundžių po gimimo vienai naujagimiui grupei, kitiems per pirmą gyvenimo minutę, o tretiems - trečią gyvenimo minutę. Paaiškėjo, jog labai greitai užspaudžiant virkštelę, kol ji pulsuoja ir dar atiteka kraujo, įsotinto deguonimi į naujagimio organizmą, naujagimių įsotinimas deguonimi mažesnis ir jie patenka į anemijos rizikos grupę.
Kai virkštelę užspaudžiama trečią gyvenimo minutę ir vėliau, tokie naujagimiai patenka į policitemijos rizikos grupę. Taigi, pagal dabartinius tyrimus optimalu perspausti ir perkirpti virkštelę pirmą gyvenimo minutę, kai nurimsta jos pulsacija, nustoja tekėti kraujas iš placentos į naujagimio kūnelį.
Dažnai medikai pasiūlo šiame iškilmingame momente dalyvauti tėveliui ir perkirpti virkštelę. Tėveliai labai išsigąsta, nes jiems atrodo, kad jų atžalėlei gali skaudėti. Virkštelė neturi nervinio tinklo ir skausmo nei kerpant, nei džiūstant, nei ją vėliau prižiūrint vaikeliui neskauda. Reiktų atsiminti, jog tėveliui derėtų būti nusiplovus rankas, nors jam teks paliesti tik žirkles, bet dėl paprasčiausios švaros tai primygtinai rekomenduojama.
Paprastai virkštelės galas būna paliktas gana ilgas, nes iš pradžių ji užspaudžiama dviem instrumentais, vadinamais kocheriais, nuo mamos ir vaiko pusės, o per vidurį tėvelis paprašomas perkirpti virkštelę. Tai pirmasis vaikelio atsiskyrimas nuo motinos. Tuomet naujagimis sausinamas ir guldomas motinai ant nuogo kūno, ant krūtinės.
Kaip prižiūrėti virkštelę?
- Svarbu jos liekanos nepakišti po sauskelnėmis ir jokiais būdais nesugalvoti gyjančios bambos užklijuoti tvarsčiu.
- Reikėtų stengtis bambą laikyti sausai.
- Sudarius šiltnamio efektą, bamba gali imti šusti, mat šiltoje ir drėgnoje aplinkoje itin greitai dauginasi bakterijos.
Geriausia jį uždėti 1-2 cm nuo bambos žiedo. Kuo ilgesnę paliekame virkštelės kultę, tuo ilgiau ji džiūsta. Labai arti bambos žiedo taip pat nereikėtų dėti spaustuko, nes kartai būna odos išaugėlių ant virkštelės ir užspaudus toje odelėje kraujotaką, galime turėti nepageidaujamų žaizdelių, nekrozės židinėlių, o tai savo ruožtu kelia infekcijos į naujagimio organizmą patekimo pavojų, nes tai patys artimiausi ir atviriausi vartai infekcijai pirmas kelias paras po gimimo.
Virkštelė būna įvairių storių, tai apsprendžia tokia želatininė medžiaga, kiek jos susikaupia apie tris, virkštelėje esančias kraujagysles: dvi arterijas, kurios tiekia kraują vaikeliui su maisto medžiagomis, deguonimi ir viena vena, iš kurios teka kraujas iš vaisiaus į placentą, t.y. į laboratoriją, kur bus valomas, įsotinamas deguonimi, statybinėmis medžiagomis. Kuo jos daugiau, tuo virkštelė ilgiau džius.
Kitas veiksnys, įtakojantis virkštelės džiuvimą, yra bakterijos, kurios nuo motinos, aplinkos apsėja vaikelio odelę. Tai apsprendžia ar virkštelė džius sausai ar drėgnai. Pagrindinai veikėjai virkštelės nukritimo procese yra leukocitai. Jie ją infiltruoja ir tarsi „suvalgo“, atidalina.
Sausai džiūvanti virkštelė tampa kieta, susitraukusi, susiraukšlėjusi, kartai gali nemaloniai dirginti aplinkinius audinius, nuo jos nesklinda joks kvapas. Tokį virkštelės džiuvimo būdą labai mėgsta medikai. Kitai daliai naujagimių virkštelė džiūsta drėgnai. Ji išlieka minkšta, aplink „apsigleivėja“ (motinų žodžiais), kartai kaba tik ant kokio siūlelio, dažnai sklinda neįprastas kvapas ir medikai ar tėvai jį laiko nemaloniu.
Dažniausiai kriminalai ir prasideda su tokia virkštele - puolama ją valyti įvairiais tirpalais, tėvai gąsdinami, jog čia jau uždegimas (omfalitas), reiks gultis į ligoninę ir pan. Visos žaizdos yra kontaminuotos, t.y. apsėtos odoje dominuojančia įvairiausia mikroflora, tačiau daugumoje atvejų jos nėra infekuotos. Pagal naujausius žaizdų gydymo metodus, reikia ją stengtis kuo rečiau perrišti (kalbu apie tikras žaizdas), nenuvalyti susidariusių granuliacijų, nes tai sutrikdo žaizdos natūralų gijimą 4-6 valandas.
Remiantis atliktais tyrimais, natūralus gijimas lyginant su alkoholio naudojimu bambutės priežiūrai pastebėta statistiškai patikimas virkštelės atsidalijimo laikas. Natūraliai gyjant jis buvo 1,7dienos trumpesnis nei naudojant alkoholį. Nė vienam iš tirtų 1811 naujagimių nebuvo infekcijos.
Įvertinant šią įvairovę, galima teigti, jog virkštelė gali džiūti iki nukrenta nuo kelių dienų iki 2-3 savaičių.
Kaip valyti virkštelės liekaną?
Pagal naujausias rekomendacijas, sveiko, išnešioto naujagimio virkštelės priežiūrai paprastai pakanka paprasto vandens. Kita ranka švelniai, bet užtikrintai nuvalykite odą aplink virkštelės pagrindą - ten, kur ji jungiasi su pilvuku. Po valymo vandeniu, būtinai labai gerai nusausinkite tą pačią sritį aplink virkštelės pagrindą švariu, sausu vatos diskeliu ar pagaliuku.
Svarbiausias dalykas - užtikrinti gerą oro cirkuliaciją. Atlenkite sauskelnių viršutinį kraštą žemyn, kad jis neuždengtų virkštelės ir spaustuko.
Anksčiau buvo įprasta virkštelę valyti spiritu ar kitais antiseptikais. Virkštelės liekana paprastai nudžiūsta ir nukrenta per pirmąsias dvi gyvenimo savaites (dažniausiai tarp 5 ir 15 dienos). Tačiau tai labai individualu - kartais ji nukrenta anksčiau (po kelių dienų), kartais vėliau (po 3 ar net 4 savaičių).
Labai svarbu: Niekada nebandykite virkštelės nuplėšti ar kaip nors „padėti“ jai nukristi, net jei atrodo, kad ji laikosi „ant siūlelio“. Leiskite jai nukristi pačiai natūraliai.
Nors nežymus kvapas džiūstant virkštelei ar minimalus pakraujavimas jai nukritus yra normalu, yra požymių, rodančių galimą infekciją (omfalitą).
Bambutės priežiūra po virkštelės nukritimo
Nukritus virkštelei, gali pasirodyti šiek tiek išskyrų. Tai normalus sekretas, kuris gali būti ir su kraujo priemaiša. Kartą per dieną ar dažniau valykite bambos žiedą virintu vandeniu ir vata, nepamirškite švariai nusiplauti rankų. Pirštais praplėskite bambos žaizdą ir šlapia vata išvalykite bei nusausinkite.
Jei nuo virkštelės sklinda ne itin malonus kvapas, tai normalu, tiesiog reikėtų dažniau ją pavalyti. Vis dėlto, jei kvapas itin intensyvus, atsirado pūlių, odelė aplink bambą patinusi, paraudusi, tapo skausminga, naujagimis ėmė karščiuoti, nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Netinkama virkštelės ir bambos žaizdos priežiūra gali sukelti infekciją, o ji - bambutės uždegimą omfalitą.
Nukritus virkštelės liekanai, jos vietoje lieka nedidelė bambutės žaizdelė, kuri gali būti šiek tiek drėgna, su nedideliu šašeliu ar gelsvu sekretu. Valykite 1-2 kartus per dieną virintu atvėsintu vandeniu ir vatos diskeliu/pagaliuku. Laikykite sausai ir švariai. Nelupinėkite šašo! te bambos žaidą ir šlapia vata išvalykite ir nusausinkite.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nukritus virkštelei, kelias dienas galite pamatyti nedaug kraujo sauskelne. Tačiau jei kraujavimas stiprus ar ilgai nesiliauja, būtina pasitarti su gydytoju.
Jei po 6 savaičių liekana vis dar laikosi, ar atsiranda temperatūra ir židiniai infekcijai, reikalinga gydytojo konsultacija.
Tačiau jei ima ryškėti raudonis, pasireiškia karščiavimas ar drumzlinos išskyros, vertėtų pasikonsultuoti su specialistu.
- Jei bamba patinsta arba parausta, tai gali reikšti bambos išvaržą
- Jei aplink bambą matote kraują, tai rodo infekciją.
- Jei bamba nemaloniai kvepia arba atsiranda pastebima sekrecija, gali būti, kad yra infekcija.
- Jei pasireiškia karščiavimas kartu su bet kuriuo iš aukščiau išvardytų požymių, reikia skubiai kreiptis į gydytoją.
Ką naudoti bambutės priežiūrai?
Lietuvoje ilgą laiką standartinis patarimas virkštelės, o vėliau po nukritimo bambutės priežiūros patarimas buvo: valyti 70o spiritu ir 5proc.kalio permanganato tirpalu. Peržvelgus visą literatūrą naudoti virkštelės priežiūrai kalio permanganatą rasti nepavyko, išskyrus buvusias sovietines respublikas. Mokslinio pagrindimo tam taip pat nebuvo rasta. Tačiau buvo rasta straipsnių apie mangano toksiškumą. Jis pažeidžia nervų sistemą, randamas hiperaktyvių žmonių plaukuose. O juk kalio permanganatas buvo rekomenduojamas ne tik virkštelės ir bambutės priežiūrai, bet ir pilti į vonelę naujagimio maudymui. Juk mes puikiai žinome, kad bet kokie chemikalai labai gerai rezorbuojasi per odą. Kokį poveikį tai galėjo turėti ar dar turės žmogaus organizmui - nėra žinoma.
Kokios gi dar medžiagos virkštelės priežiūrai buvo ir yra naudojamos pasaulyje.Tai:
- Alkoholis
- Betadinas
- Vietiniai antibiotikai: Sidabro sulfadiazinas, Neomicinas, Gentamicinas
- Trigubas dažas
Trumpai apie kiekvieną medžiagą:
- Alkoholis (70o spiritas)
- Plačiai naudojamas rutininei virkštelės priežiūrai. Oda jo nespėja absorbuoti, nes iki to laiko paprastai būna išgaravęs. Yra pastebėti atvejai kai stebima alkoholio intoksikacija naujagimiams iki 21 d. amžiaus. Tai atsitinka, kai naudojama ypač gausus alkoholio kiekis virkštelės priežiūrai.
- Yra padaryta studija rodanti, jog virkštelė kolonizuojama praktiškai tuoj pat po alkoholio panaudojimo
- Įrodyta jog alkoholis ilgina virkštelės atsidalijimo laiką.
- Nėra įrodyta jog alkoholis mažintų bakterinę kolonizaciją ar infekciją
- Kai kurios studijos rodo jog nėra žymaus skirtumo tarp valymo spiritu ar visai negydant
- Betadinas
- Taip pat dažna antibakterinė medžiaga, naudojama virkštelės priežiūrai.
- Kai absorbuojamas didelis kiekis, ši medžiaga pakelia serume jodo koncentraciją (betadino sudėtyje yra jodo), pakankamai tiek, jog gali stimuliuoti neonatalinį hipotyroidizmą. Skydliaukės funkcijos sutrikimas gali būti asocijuojamas su intraventrikulinėmis hemoragijomis (kraujosruvos į smegenų skilvelius), sutrinka pažintinės funkcijos, augimo ir motorinio išsivystymo atsilikimu. Studijos parodė jog neišnešiotam ar mažo gimimo svorio naujagimiui yra didesnė rizika pakankamai jodo absorbcijai. Tai ypač ryšku regionuose, kuriuose egzistuoja jodo deficitas.
- Egzistuoja pakankamai įrodymų nutraukti betadino rutininį vartojimą.
- “Trigubas dažas” geriau mažiną bakterinę kolonizaciją ar infekciją, bei turi žymiai mažesnį toksinį efektą.
- Jeigu betadinas vis dėlto naudojamas, tuomet reikia jį vartoti trumpai, vėliau gerai nuplauti ir niekada neuždengti.
- Vietiniai antibiotikai: Neomicinas, gentamicinas, sidabro sulfadiazinas
- Intoksikacija šiais antimikrobiniais preparatais sukelia alerginį kontaktinį dermatitą, alerginį šoką (retai), neurologinį kurtumą (retai).
- Pastebėtas bakterinis atsparumas po vietinio naudojimo ir vėlesniems sisteminiams (kai reikia žmogų gydyti leidžiant antibiotikus į raumenis ar veną ar geriant tabletes) šių preparatų naudojimams.
- Yra pasitaikę atvejų, jog vietiškai naudojami šie preparatai gali įjautrinti odą alerginėms reakcijoms vėliau gyvenime.
- Egzistuoja pakankamai įrodymų nutraukti vietinių antibiotikų naudojimą rutininei virkštelės priežiūrai.
- „Trigubas dažas“
- Sudėtis: briliantinė žaluma, metileno mėlis, proflavino hemisulfatas.
- Retai pasitaiko intoksikacija. Gali sukelti odos nekrozę, jei jis gausiai tepamas aplink bambutę.
- Ilgas metileno mėlio naudojimas suaugusiems gali sukelti pykinimą, vėmimą, diarėją, gleivinės opėjimą. Protinga būtu manyti jog “trigubas dažas” gali sukelti panašius efektus ir naujagimiams.
- Egzistuoja nepakankamai įrodymų tęsti “trigubo dažo” rutininį naudojimą.
Rekomendacijos tėvams
2006 metais gruodžio mėnesį įvyko neonatologų, pediatrų, šeimos gydytojų, akušerių konferencija, skirta sveiko vaiko priežiūrai. Apžvelgus paskutinius mokslinius tyrimus, buvo suformuluotos tokios rekomendacijos:
- Nusiplauti rankas su muilu, prieš ir po bambutės apžiūros
- Virkštelę perpjauti steriliu instrumentu
- Laikyti bambutę sausą ir švarią. Švelniam valymui apie bambutės pagrindą naudoti vandenyje suvilgytą vatą
- Laikyti bambutę neuždengtą drabužiais
- Sauskelnės neturi siekti bambutės
- Saugoti bambutę nuo sagų, segių, monetų
- Sveikatos įstaigose, bet kokia bambutės priežiūrai naudojama medžiaga, turi būti naudojama vienkartinai, apsaugant naujagimius nuo kryžminės kontaminacijos
- Skatinti mamos ir naujagimio odos kontaktą, kad naujagimio oda būtų kolonizuota nepatogenine mamos odos flora
- Skatinti ankstyvą ir dažną maitinimą iš krūties, kad aprūpinti naujagimį antikūniais, padedančiais kovoti su infekcija
Išleidžiant naujagimį namo iš gimdymo stacionaro, tėvai turi mokėti:
- Bambutės priežiūros pagrindų
- Nenaudoti jokių cheminių medžiagų, išskyrus vandenį, bambutės priežiūrai namuose
- Maudyti naujagimį tiek esant virkštelei, tiek jai nukritus. Po maudymo - nusausinti.
Jei nukritus virkštelei susidaro šašas, jį reikia suminkštinti, bet nulupti nereikia dėl jau minėtų natūralių gijimo procesų sutrikdymo. Minkštinti galima drėkinamaisiais kremais pvz.exipial su šlapalu, vaikišku natūraliu aliejumi. Netinka antimikrobiniai preparatai.
Kreiptis į šeimos gydytoją jeigu pastebėjo patinimą ar paraudimą daugiau nei 5mm apie bambos žiedą. Neatidėliotina medicinos pagalba suteikiama jeigu šie simptomai lydimi sisteminių simptomų: karščiavimas, vangumas, mieguistumas, atsisakymas valgyti.
Deja, turbūt dėl inercijos, rutinos, nesidomėjimo naujienomis kad ir pačiais paprasčiausiais kasdieniniais klausimais, kaip virkštelės ar bambutės priežiūra, tėvai susidurs su labai prieštaringomis medikų rekomendacijomis.
| Virkštelės priežiūra |
|---|
| 1. Užspaudus spaustuku virkštelė paliekama džiūti natūraliai. 1-2 kartus per dieną valoma vandeniu ir nusausinama. Taip pat valoma ir nukritus virkštelei, kol užgyja bambutės žaizda. Arba |
| 2. kartą per dieną virkštelė valoma 70o spiritu, nukritus jai, taip pat valoma bambutė. |
| 3. Nei virkštelės, nei gyjančios bambutės negalima uždengti sauskelnėmis. |
| Odos priežiūra, maudymas |
|---|
| 1. Naujagimis maudomas 37oC vandentiekio vandenyje (nevirintame, be kalio permanganato) 2 -3 kartus per savaitę; |
| 2. Šulinio vanduo naudojamas virintas iki užgis bambutė; |
| 3. Sausai odai tepti tinkami natūralūs aliejai be konservantų (saulėgrąžų, jojobos, migdolų, sezamo, kviečių daigų ir kt.); |
| 4. Naujagimis prausiamas su muilu 1-2 kartus per savaitę; |
Tėveliai dažnai domisi bambos grožiu. Bambutės grožio vienaip ar kitaip nukirpta virkštelė niekaip neįtakoja. Bambutė bus tokia, kokia ji genetiškai užprogramuota (kaip akių spalva). Pasitaiko bambos išvaržėlės. Nedidelės išvaržėlės (kai vaikučiui verkiant ar stenant darosi bambos burbuliukas) dažniausiai išnyksta savaime, nes augant vaikeliui, stiprėja pilvo siena ir mažėja bambutės žiedas. Čia gali padidėti ir mankštelės, mažylio plukdymas, mokymas plaukti. Kilus įtarimui, jog yra išvarža, reiktų pasitarti su šeimos gydytoju ar chirurgu.
Viso nėštumo metu virkštelė palaiko svarbų ryšį tarp motinos ir kūdikio. Tokiu būdu kūdikis iš mamos gauna visas reikalingas maistines medžiagas ir deguonį. Tuo pačiu metu jis pašalina atliekas iš vaiko medžiagų apykaitos procesų. Kad išvengtumėte antrinio kraujavimo ir bambos uždegimo, turėtumėte atkreipti dėmesį į tinkamą kūdikio bambutės priežiūrą.
Iškart po gimdymo akušerė prispaudžia virkštelę prie kūdikio pilvuko, specialiu spaustuku ją užspaudžia ir perkerpa. Svarbu užtikrinti, kad liktų nedidelis virkštelės galiukas. Bambutės likutis ilainiui nukrenta savaime, po keletos dienų. Kai kur bambutės surišimui yra naudojami ploni siūlai. Nukirpus virkštelę, likusiai jos dalis paprastai nukrenta per 3-14 dienų.
Gera higiena yra labai svarbi, kad nepatektų infekcija. Valydami ją nebijokite - kūdikiui ji nesukelia jokio skausmo, nes bambos liekana susideda jau iš negyvų audinių. Naujagimio virkštele rūpinkitės labai švelniai ir atsargiai. Prieš valynt nusiplaukite rankas su muilu ir šiltu vandeniu.
Kaip atlikti bambutės tualetą:
- Pasiruoškite vietą procedūrai ir viską turėkite po ranka. Jei planuojate maudyti, bambutę valykite po maudynių.
- Prieš ir po bambutės apžiūros būtinai kruopščiai nusiplaukite rankas muilu, nusausinkite, laikykitės higienos reikalavimų.
- Pamerkite vatos gumulėlį į vandenį, nuspauskite, kad vata liktų drėgna, tačiau nuo jos nevarvėtų vanduo.
- Švelniais sukamaisiais judesiais nuvalykite nešvarumus (gali būti pūlių, kraujo) aplink bambos žiedą. Turite nuvalyti bambutės odą aplink žaizdelę, o ją pačią palikti gyti. Negalima krapštyti susidariusių šašiukų. Valykite viena kryptimi, susitepus vatai ją išmeskite, pakeiskite švaria. Sudrėkintu ausų krapštuku lengviau pasieksite pačius bambutės žiedo kraštelius arčiausiai žaizdelės.
- Baigę bambutės tualetą, leiskite jai visiškai išdžiūti ir tik tada vaikelį aprenkite, saugodami, kad jos niekas nedirgintų.
Valyti virintu vandeniu ir vata. Papildomas priemones naudoti tik tada, jei patarė ir pamokė gydytoja ar akušerė.
Ant bambutės žaizdelės patekusios bakterijos ar nešvarumai gali sukelti uždegimą. Pasitarkite su gydytoju, jei odelė aplink bambos žiedą patinsta ar parausta daugiau nei 5 mm. Taip pat būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją, jei kartu atsiranda karščiavimas ar kūdikis jaučiasi blogai, neįprastai (vangiai, mieguistai).
„Esant bambutės uždegimui, ji pastebimai iškyla, oda aplink parausta, įkaista, žaizdelės vieta kiek kraujuoja, pūliuoja, odoje galima pastebėti išryškėjusias venas.
Kartais dėl odos pertekliaus kūdikio bambutė atrodo iškili arba išvirtusi. Leiskite apžiūrėti gydytojui - jei čiuopiant jaučiamas lygus dugnas, tai normalu. Jei kūdikiui kosint ar verkiant bambos vietoje iškyla netaisyklingos formos kauburėlis, tai gali būti bambutės išvarža. Jei išvarža nedidelė, specialaus gydymo nereikia, rekomenduojama chirurgo konsultacija. Operuojama tik esant komplikacijoms: išvarža įstringa, išsivysto uždegimas, žarnų nepraeinamumas.
„Gavome tokias rekomendacijas: guldyti kuo dažniau kūdikį ant pilvelio, kad stiprėtų raumenys; maudyti su visais pleistriukais ir po to juos nusausinti rankšluosčiu; grįžti pas ją pasikeisti pleistro iškart, kai tik šis pradeda luptis.
žymės: #Naujagimio
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Geriausi žieminiai batai vaikams – patikima apsauga nuo šalčio ir drėgmės!
- Nėščiųjų Diabetas: Kaip Atpažinti Simptomus ir Efektyviai Gydyti