Praeitą savaitę mane pasiekė keli laiškai su klausimais kaip padėti vaikui geriau adaptuotis, nes esą “labai sunkiai sekasi darželio lankymas”. Šiame įraše pasidalinsiu rekomendacijomis, kuriomis pasitinkame naujas šeimas Mažųjų valdų vaikų darželyje, o taip pat dalimi jų dalinamasi mano knygoje VIENAS VAIKAS - 7 INTELEKTAI, kurios pirmas tiražas jau besibaigiąs.
Visiems ir visoms, kuriems atrodo, kad antrąją lankymo savaitę vaikas jau turi būti adaptavęsis priminsiu, kad:
- Adaptacija gali tęstis iki pusės metų.
- Vyksta ne tik vaiko, bet ir tėvų adaptacija.
- Darželio lankymas mažam vaikui prilygsta naujos Visatos atradimui.
Kaip gerai seksis adaptuotis labai priklauso nuo kalno aspektų:
- Kokio amžiaus vaikas?
- Kokia jo socializacijos (būvimo be tėvų) patirtis?
- Koks jo temperamentas?
- Kokios filosofijos laikomasi darželyje ir kaip gerai dirba auklėtojos?
- Kaip gerai vaiko paleidimui pasirengusi Jūsų (tėvų) širdis?
- Kaip gerai atlikote paruošiamuosius namų darbus?
Vaikas yra žmogus. Todėl net atlikus visus veiksmus iš pažiūros teisingai jam gali būti (ir dažniausiai yra) neramu ir nauja atrasti naują Visatą. Taip kaip mums būtų neramu vieniems keliauti į Nangijalą.
Apibendrinant: net jei apie savo vaiką galite pasakuyti, kad jis “labai žaidžia su kitais vaikais, jam manęs visai nereikia, kai kur nors esame”, tai dar nereiškia, kad adaptacija pasibaigs per savaitę. Jei suvoksite, kad tai lyg visos šeimos kopimas į Kilimandžarą - jau paklosite gerą pradžią lankymo sėkmei pasiekti greičiau.
Kaip sustiprinti vaiko ryšį su darželiu?
Vaikams, kaip ir suaugusiems reikia daugybės dalykų, tačiau visų jų branduolys - tvirtas, patikimas ryšys, kurį su suaugusiais teisėtai nori jausti maži vaikai. Šis ryšys vadinamas prieraišumu. Jei su mažuoju turite prieraišų ryšį, mažylis yra ramesnis, lengviau sukalbamas, geriau valgo ir miega, sėkmingiau iš Jūsų mokosi, auga stiprus ir turi visas galimybes tapti sėkmingu, laimingu suaugusiuoju. Ryšys - gyvenimo branduolys.
Vaikas išsirenka suaugusįjį su kuriuo kuria pirminį prieraišumą ir suaugusius, su kuriais kuria antrinius prieraišumus. Todėl, jei norite, kad Jūsų mažyliui gerai sektųsi darželyje - padėkite vaikui susikurti ryšį su darželio komanda ir nuolat šį ryšį puoselėkite. Beje, priemones galima taikyti ne tik lankymo pradžioje, bet ir bet kada, kai matote, kad jautrumas padidėjęs.
Vaikas jaučia Jūsų požiūrį ir širdies virpesius, todėl širdimi įsitikinkite, kad darželis ir jo auklėtojai yra geriausia, ką Jūsų vaikas gali gauti ne namie.
- Parašykite auklėtojoms vaiko buities ir būdo charakteristiką. Darželio kolektyvas vaiką ir taip pažins (kitokį, nes vaikai su mama elgiasi magiškai kitaip), bet tai bus puiki terapinė vaiko paleidimo priemonė Jums patiems.
- Supažindinkite vaiką su būsimais auklėtojais, padėkite užmegzti ryšį su jais dar iki darželio lankymo. Iš anksto namie pakabinkite auklėtojų nuotraukas ir jas kurį laiką palaikykite, vaikui pradėjus lankyti darželį, taip pat pradėjus dirbti naujiems auklėtojams.
- Pirmomis dienomis, kai darželį dar lankote drauge, pafilmuokite vaiką jo aplinkoje gana ilgomis atkarpomis ir vakare žiūrėkite įrašus - tai padės vaikui suvokti save darželyje.
- Kasdien girdint vaikui apie auklėtojus gerai atsiliepkite ir niekada nekritikuokite jų аr darželio girdint vaikams.
- Namie pakabinkite bendrą grupės nuotrauką. Tai padės suvokti, kad nuo šiol suaugusiojo dėmesiu reikės dalytis ir su kitais vaikais.
- Domėkitės tuo, kas veikiama darželyje. Atsiimdami vaiką pabūkite bent kelias akimirkas (bet saugokitės - niekuomet neprailginkite auklėtojos darbo laiko, nes tam, kad jie mylėtų darbą, turime gerbti jų poilsį). Dalyvaukite šventėse, kituose mini renginiuose, ypatingai tvarkymosi iniciatyvose - po tokių vaikas visuomet daug smagiau keliauja į darželį.
- Jei aktyviai domitės vaiko valgymo ir miego ypatumais - nepamirškite pasidomėti ir ugdymu, nes kitaip auklėtojų motyvacija stengtis ugdyti kris.
- Pasakokite auklėtojams kaip vaikas gerai apie jas atsiliepia namie.
- Ryte stenkitės puoselėti vis tokį patį atsisveikinimo ritualą ir niekuomet nepabėkite neperspėję. Išeikite jautriai, bet ryžtingai. Galite aptarti, ką veiksite susitikę ir tiksliai pasakykite po kokio dienos momento grįšite pasiimti, pvz. “ateisiu po miegelio”, “ateisiu, kai pavalgysite pavakarius” ir pan. Tėvams ant kaklų pakibę vaikai ir negebantys išeiti tėveliai yra veikiau tėvų problema. Vaikai, kurių adaptacija jau įsibėgėjusi paprastai graudinasi tik kokią minutę tėvams išėjus. Tikrai. 🙂
- Parenkite terapinį pasakojimą. Galite parengti terapinį pasakojimą apie tai, kaip Angelėlis (naudoti vaiko vardą) į darželį vaikščioti pradėjo. Pasakojime detaliai nupasakokite ne tik priežastis, kodėl vaikai eina į darželius, bet ir tikslią kiekvieno ryto procedūrą (atsikelsi, apsirengsi, įlipsi į mašiną, privažiuosim, išlipsim ir pan.). Šios istorijos skaitymas padės vaikui išmokti procesą ir lengviau jį įgyvendinti. Toks pasakojimas padės ir tėveliams įsisąmoninti, kad jų vaikas išėjo į darželį, o jau senokai jį lankant, suvokti, kad vaikas turi savo gyvenimą.
- Atstatykite meilės energijos lygį. Tik pradėjus lankyti darželį ir jautresnėmis lankymo atkarpomis raskite laiko ryte bent 10 minučių drauge pažaisti. Būtinai ryte, net jei tai reikštų keltis anksčiau. Vaikas meilės resursą naudoja pažinimui, todėl vakare turite “įkrauti meilės baterijas” iki maksimumo. Puikiai tinka glaustytis, galinėtis (jei tai berniukas), skaityti vaikui knygas, rasti kitų būdų pabūti švelniai drauge.
- Jei vaikas nenoriai eina į darželį, nors seniai jį lanko, įsitikinkite, kad laikotės dienos režimo, kad jis gerai išsimiega naktimis ir gerai valgo. Irzlumo priežastis gali būti banali - vaikas deramai nepailsi naktį, persitempia vakaro pramogomis. Toks irzlumas apsunkina ir vaiko, ir jo darželio draugų, ir auklėtojų dieną. Irzlus ir nepailsėjęs vaikas nieko nesimoko. Jautresniais etapais, ar tomis dienomis, kai žinote, kad darželyje buvo ypač daug pramogų - stenkitės vakare suteikti vaikui ramybę, nepertempti, nežiūrėti filmukų ar kitų ekranų. Jam to reikia daug daugiau, nei pramogų, kuriomis kartais apsigaudami stengiamės užpildyti vaiko meilės ąsotėlį.
- Lankymo pradžioje raskite paramą ir sau! Vyras, žmona, patyrusios draugės (jei šios pozityvios), kvalifikuoti psichologai būtini Jūsų pačių gerai psichologinei savijautai. Juk adaptuojasi ir tėvai.
Svarbu priminti, kad net ir kelis metus darželį lankantys vaikai gali surengti Jums sunkių rytų savaitę ir nenoriai paleisti. Visi mes Žmonės.
Kaip padėti vaikui jaustis darželyje saugiai ir mokytis apginti savo interesus pačiam?
Dar viena dažna tėvų nerimo priežastis yra manymas, kad jį skriaus. Vietoje nerimo imkitės veiksmų - namuose dera pasimokyti pačiam vaikui būti aktyviam, o ne pasyviam savo gyvenimo kūrėjui.
Darželiuose įprastai yra vykdomos tinkamo elgesio diegimo programos - nuolat prevenciškai kalbamasi apie tinkamą ir netinkamą elgesį, apie priimtinus būdus išreikšti emocijas. Tačiau taip pat suvokiama, kad mažamečiams vaikams yra būdinga kartais nesuvaldyti savo veiksmų. Laikoma, kad žmogus pilnaverčiai subręsta 21 metų, o vaikams iki 3 metų yra ypač būdingas instinktyvus elgesys, o ne socialinis. Be kitų nuostabių dalykų, svarbiausia, ko vaikai mokosi lankydami darželį - bendrauti.
Mažyliui padėsite jaustis darželyje saugiai, išmokydami, primindami, kad ir jis yra AKTYVUS veiksmo dalyvis, o ne tas, kuris verkia ir laukia, kol jo kažkas ateis gelbėti:
- kai žaidimas ar fizinis kontaktas jam nepatinka, apie tai pirmiausiai turėtų PATS garsiai ir aiškiai pranešti draugui ar draugams garsu ir atitinkamais gestais (gestu): STOP, nenoriu dabar šito žaisti, su tavim kalbėtis ar panašiai;
- kai akimirkomis jaučia neramumą, gali būti visą laiką greta pasirinkto auklėtojo;
- jei kažkas nutinka ir situacijos nepavyksta išspręsti patiems (pvz. pasidalinti daiktais) visuomet gali kreiptis pagalbos į suaugusį žmogų.
Tema žinoma bet galo, bet šiai dienai tiek. Darželis, tai tikras socializacijos iššūkis vaikui ir pirmasis didelis išsiskyrimas abiem pusėms. Kada jau esame pasiruošę vesti mažylį į darželį ir ar jis jau pasirengęs? Labai individualu. Svarstant, ar vaikas jau pasirengęs lankyti lopšelį - darželį, nemažiau svarbus klausimas - ar mes patys jau pasirengę vaiką paleisti?
Taip pat svarbu sąžiningai peržiūrėti savo nuostatas apie darželį, nes jos neišvengiamai turės įtakos vaiko savijautai ir adaptacijai. Asmeninės nuostatos būna įvairios, (pvz.: vedame vaikus į darželį, nes nėra jų kur ,,padėti“). Galime pasvarstyti, ką išgirdęs tokią nuostatą vaikas galėtų suprasti (pvz.: kad darželis, tai vaikų ,,talpinimo“ vieta, kur reikia tiesiog išbūti, nes ,,manęs nėra kur padėti“).
Tėvų tikėjimas, kad darželis išties yra gera vieta jų vaikui, jis jau pakankamai didelis ir gali pažinti platesnį pasaulį, susirasti draugų, žaisti įvairesniais žaislais, išmokti naujų dalykų, kad auklėtojos yra rūpestingos, geranoriškos ir kompetentingos atlikti savo darbą, tikrai turi teigiamos įtakos vaiko adaptacijai.
Taip pat tėvams svarbu atsakyti sau į klausimą - kodėl aš vedu savo vaiką į darželį. Norisi priminti Eriko Homburgerio Eriksono (1902-1994), psichosocialinės asmenybės raidos teorijos autoriaus, antrąją raidos stadiją, vykstančią nuo maždaug 1 iki 3 metų (kaip tik tuo metu vaikas dažniausiai pradeda lankyti darželį). Pagrindinė šios stadijos užduotis - pasiekti tam tikrą savarankiškumo laipsnį mažinant gėdos ir abejojimo savimi jausmus. Jei vaiku besirūpinantys asmenys leidžia vaikui aktyviai tyrinėti ir keisti jį supančią aplinką, jis įgyja autonomijos ir nepriklausomybės jausmą.
Besirūpinantys asmenys neturi nei slopinti vaiko aktyvumo ir drąsos, nei pernelyg jį skatinti, būtina pusiausvyra. Rekomenduojama būti tvirtiems ir tolerantiškiems, tokiu būdu formuojasi vaiko savikontrolė ir savęs vertinimas. Iš kitos pusės, šiame amžiuje labai lengva išugdyti vaiko gėdos ir abejojimo savimi jausmus reaguojant į vaiko bandymus būti nepriklausomu, tyrinėti aplinką draudimais, grasinimais, bausmėmis, tuomet vaikas prieina prie išvados, kad jis neturi savarankiškai veikti. Jei vaikui suteikiama neribota laisvė ir nėra jokių ribų arba jei suaugusieji visą laiką stengiasi atlikti už vaiką tai, ką jis turi išmokti padaryti pats, vaikui susidaro įspūdis, kad jis niekam netinkamas ir iš jo nieko gero nesitikima. E. Eriksonas siūlo tėvams būti tolerantiškesniems savo vaikams ir patiems šiek tiek atsipalaiduoti. Jei pasiekiama tinkama pusiausvyra tarp savarankiškumo ir gėdos bei abejojimo savimi jausmų, susiformuoja pagrindinis šios stadijos darinys - visagališkumo jausmas, t.y. jausmas, kad žmogus gali pats valdyti savo veiksmus, ateitį. Vienas iš labiausiai žavinčių (bet kartu ir gąsdinančių) trejų metų vaikų bruožų - jų motto ,,aš galiu tai padaryti“. Toks vidinis nusistatymas leidžia žmogui daug pasiekti gyvenime.
1) Euforijos etapas - patenkama į naują aplinką, kur nauji žaislai bei bendraamžiai vaikai. 2) Protesto etapas - jo metu vaikas siekia sugrįžti į namus, daug verkia, nepaleidžia tėvų atsisveikindamas. Grupėje gali pasirodyti agresija, chaotiškas elgesys, padidėjęs aktyvumas, judrumas arba priešingai gali būti stebimas abejingumas aplinkai, susitelkimas į save. Vaikas gali šlietis prie auklėtojos (saugaus objekto). Būnant namuose pastebimas padidėjęs jautrumas, didesnė „nemalonių” jausmų iškrova namuose, sustiprėjusi baimė pasilikti be tėvų (pvz.: pas senelius, kur anksčiau pasilikdavo), padidėjęs nesaugumo jausmas (pvz.: visur nešiojasi mylimus žaislus, juos nešasi į darželį), sutrikęs miegas, pasikeitusi mityba (sumažėjęs apetitas, padidėjęs), kartais gali būti vėmimas, viduriavimas, pradeda šlapintis į sauskelnes nors jau buvo pradėjęs naudotis puoduku, pradeda švepluoti; dažni susirgimai (ir dėl to, kad streso metu silpsta imunitetas). Prireikia nemažai kantrybės namuose išbūnant su vaiko liūdesiu, pykčiu.
Skirtingi vaikai darželyje prisitaiko skirtingai. Dažniausiai nurodoma, kad adaptacija darželyje įvyksta per 2-3 sav. (lengva adaptacija). Tačiau ne visada pradėjęs lankyti darželį vaikas eina nepertraukiamai 2-3 sav. dėl to ir įvairių kitų veiksnių adaptacija gali užsitęsti 2 mėn. ir ilgiau. Kartais adaptacija gali trukti ir apie metus.
- Padėti vaikui jaustis saugiai, aiškiai ir nuolatos patvirtinti, kad ateisime pasiimti ir tiksliai įvardinti kada, remiantis vaikui aiškiais veiklos orientyrais (pvz.: kai pabūsi lauke, grįžęs pavalgysi sriubą ir kotletą aš ateisiu tavęs pasiimti; kai pamiegosi, atsikėlęs pavalgysi ir pažaisi su vaikais ateisiu tavęs pasiimti).
- Skatinti vaiko pasitikėjimą savimi ir auklėtojomis.
- Svarbu suprasti, kad adaptacija yra natūralus reiškinys, to nebijoti. Nebijoti protesto reakcijų, pykčio, liūdesio, ašarų. Palikdami darželyje patikinkime, jog suprantame, kad jam neramu, dar kartą patikinkime, kad tikrai pasiimsime iš darželio. Darželyje daug kartų neatsisveikinkime, ilgai neužtęskime atsisveikinimo ritualo. Taip pat rekomenduojama negudrauti, nepalikti vaiko slapčiomis, kai jis yra nusisukęs. Iš ryto į darželį gali atvesti tas žmogus, prie kurio mažylis yra mažiau prisirišęs.
- Pasiimdami iš darželio neskubėkime, skirkime individualaus dėmesio, jei yra galimybė leiskime vaikui kurį laiką diktuoti veiklos pobūdį, pvz.: palakstyti darželio teritorijoje, paėjėti norima kryptimi, apžiūrėti rūpimus pastebėtus daiktus.
- Prieš pradedant lankyti darželį rekomenduojama susipažinti su darželio aplinka, auklėtojomis, papasakoti auklėtojai apie savo vaiką. Galima atvykti su vaiku į darželio teritoriją vasarą, kai mažylis dar nėra pradėjęs lankyti darželio, pažaisti žaidimų aikštelėse. Papasakoti apie tai, kas vyksta darželyje, parodyti kaip žaidžia kiti vaikai, pasakyti, kada dienos eigoje ateina pasiimti tėveliai. Vis praeiti pro darželį, paminėti pasakojimuose, paskaityti vaikiškas knygeles apie darželius. Jei vyresnis vaikas (-ai) lanko darželį pagal galimybes keliauti kartu nuvesti/pasiimti, dalyvauti darželio šventėse.
- Svarbi palaipsnė adaptacija, įsiklausant į vaiko ir savo poreikius. Rekomenduojama pradėti nuo pusvalandžio ar valandos ir palaipsniui didinti laiką praleidžiamą darželyje. Svarbu pasilikti laiko adaptacijai, grįžimui į darbinę veiklą po vaiko priežiūros atostogų ar kitaip suderinti šeimos poreikius, siekiant sumažinti įtampą, stresą dėl aplinkos keliamų reikalavimų. Stengtis nekelti mažyliui ir sau didelių reikalavimų, nelyginti su kitais vaikais, priimti vaiko adaptaciją kaip individualų procesą.
- Stenkitės būti tolerantiški ir kiek įmanoma atsipalaidavę, vaikas tikrai jaučia, kai tėvai išgyvena nerimą, įtampą. Jeigu mūsų nusiteikimą, jog gali ir nepavykti adaptuotis pajaus ar nugirs vaikas, gali ir nepavykti.
Specialistų nuomonė ir praktika rodo, kad vaiko adaptacijos sėkmę lemia tinkamas tėvų pasiruošimas - kuo labiau tėvai pasirengę šiam naujam etapui, tuo ramiau jie jaučiasi susidūrę su pirmaisiais sunkumais. Adaptacinio periodo rekomendacijas paprastai pateikia darželio auklėtojos, atsižvelgdamos į vaiko amžių. Bendraukite su auklėtojomis. Tai vaikui yra ženklas, kad žmogumi galima pasitikėti. Dauguma vaikų adaptuojasi per 2-3 savaites, kitiems gali prireikti ir poros mėnesių. Būna ir taip, kad po sėkmingų lankymo savaičių, vaikas ima ir “atkrenta”. Nedarykite ilgų pertraukų. Kuo mažesnis vaikas, tuo greičiau jis užmiršta savo patirtis, todėl būtų geriau išvengti ilgų lopšelio-darželio nelankymo periodų.
Ruošiantis į darželį ir atvykus į jį, neskubinkite vaiko. Kartu su vaiku suruoškite daiktus kuriuos jis nešis į lopšelį-darželį - pižama, vaikui brangus žaislas su kuriuo jis miega ir pan. Būtinai atsisveikinkite su vaiku. ATSISVEIKINIMAS turėtų būti TRUMPAS ir su teigiamu palinkėjimu - „Geros dienos”, „Skanių pusryčių“, „Įdomių žaidimų“. Vaikui padeda RAMI TĖVŲ REAKCIJA į vaiko verksmą, ar audringus veiksmus, tokius kaip rėkimą, kritimą ant žemės. Labai svarbu vaikui aiškiai pasakyti, kad mama ar tėtis SUGRĮŠ JO PASIIMTI konkrečiu laiku (po pietų, vakarienės, kai bus lauke ir pan.). Būkite tikri - tėvams išėjus absoliuti dauguma vaikų greitai nurimsta ir smagiai leidžia laiką su naujaisiais draugais. Jokiu būdu NEMELUOKITE, norėdami jį nuraminti, kad, pavyzdžiui, greitai nueisite kažko pasiimti iš mašinos ir grįšite. NEGĄSDINKITE vaiko darželiu (pvz.
Adaptacijos metu EMOCIŠKAI PALAIKYKITE mažylį: dažniau jį apkabinkite, priglauskite, pabučiuokite. BENDRADARBIAUKITE su auklėtojais ir specialistais. Naudinga pasakoti, kad lopšelis-darželis yra vaikučiui DRAUGIŠKA VIETA, kurioje jis sužinos ir išmoks daug naujo, susiras draugų, o grįžęs namo visus įspūdžius galės papasakoti tėvams. Paprastai vaikai palaipsniui pajaučia, kad lopšelyje-darželyje būti yra įdomu ir linksma: čia jie žaidžia, bendrauja, mokosi daugelio dalykų, susiranda draugų, lavėja įvairiapusiškai. Kai vaikas grįžęs po darželio čiauška, kalba ar net dainuoja dainelių nuotrupas, kurių patys dar negirdėjote, vadinasi, vaikui įdomu ir jis lopšelyje-darželyje jaučiasi gerai. Iškilus sunkumams ar aktualiems klausimams, DRĄSIAI kreipkitės pasikonsultuoti su lopšelio-darželio psichologe.
Žodis adaptacija reiškia prisitaikymą. Tai savo vietos pagal savo asmeninius poreikius radimas. Šiame laikotarpyje vaikai išgyvena sunkius, įtampą keliančius jausmus, nerimą, baimę, stresą. Šie vaikų jausmai yra ypač stiprūs, nes tokį dažną ir ilgai trunkantį atsiskyrimą nuo artimųjų vaikas patiria pirmą kartą. O mažylių jausmai tokie stiprūs, kad jie nežino būdų, kaip juos kontroliuoti.
- Pirmoji - tai atsiskyrimas nuo mamos. Vaikui namų aplinka, buvimas su mama ir tėčiu yra pirminis poreikis. Pradėjęs lankyti darželį vaikas suvokia, kad jo gyvenimas pasikeitė ir nebus toks, koks buvo. Tai suvokęs vaikas visomis išgalėmis kovoja už šį pirminį poreikį: verkia, protestuoja kol supranta, kad kitaip nebus.
- Antroji vaiko streso adaptacijos laikotarpiu priežastis - išėjimas iš namų ir svetima aplinka. Pirmieji mėnesiai ikimokyklinėje įstaigoje skausmingi ne tik mažiesiems, kai vaikui tenka priprasti prie naujos dienotvarkės, grupės draugų, nepažįstamų žmonių, žaislų, naujų veiklos formų.
Kad būtų lengviau suprasti, ką jaučia vaikas pirmosiomis dienomis/savaitėmis darželyje, pabandykite prisiminti, kaip Jūs jautėtės darželyje savo pirmą dieną. Galbūt prisimenate savo pirmą dieną mokykloje? O gal kraustėtės iš vienos vietos į kitą ir teko ateiti į jau susiformavusią klasę? Tokie įspūdžiai įsirėžia ryškiai ir ilgam. Prisiminkite, kaip jautėtės?
Nepaisant to, kad tuo metu jau turėjote prisitaikymo naujoje vietoje patirties, žinojote, kam reikia pasiruošti ir ko tikėtis, į naują darbą atėjote tikėdamas savo jėgomis ir greičiausiai su analogiško darbo patirtimi - vis tiek jautėte stresą. Taigi, tai normalu.
- Padidėja jautrumas ir emocinės reakcijos. Žmogus daug skaudžiau, aštriau ir smarkiau reaguoja į dalykus, į kuriuos paprastomis aplinkybėmis gal net ir nereaguotų.
- Atsiranda santykio ieškojimas. Visiškai naujoje aplinkoje žmogus stengiasi kažko įsitverti, ieško emocinio kontakto, draugiškai ir geranoriškai nusiteikusių kitų žmonių, su kuriais galėtų užmegzti ryšį.
Visa tai būdinga suaugusiems žmonėms. Suaugęs žmogus tokias situacijas išgyvena periodiškai, turi patirties prisitaikyti, adaptuotis (kolektyve, darbe, naujoje gyvenamojoje vietoje) todėl gali joms pasiruošti, suprasti savo emocijas ir su tuo dirbti. Pirmiausia vaikui, skirtingai nei suaugusiam žmogui, atsiskyrimas nuo mamos ir namų aplinkos įvyksta pirmą kartą. Štai kodėl neįmanoma paruošti vaiko brolio ar sesės gimimui, ėjimui į darželį - kaip kad neįmanoma paruošti bet kokiai patirčiai, kuri atsitiks pirmą kartą jo gyvenime. Verbalinis vaiko ruošimas darželiui (pasakojimai, kartais net agitavimas) dažniausiai yra neveiksmingas. Ir kalba eina ne apie vaiko įsivaizdavimą, kaip atrodys darželis, kokie žaislai ar užsiėmimai jo lauks (tą jis gal ir galėtų įsivaizduoti), bet labiausiai apie jausmą, kurį vaikas patirs toje naujoje aplinkoje, likęs vienas, be tėvų. Tam vaiko paruošti neįmanoma - vaikas su tuo tiesiog susiduria, kai tai atsitinka, ir turi tai išgyventi.
Antra, vaikai nesupranta savo emocijų, negali jų analizuoti ir valdyti. Visus neigiamus jausmus jie išgyvena stipriau ir stichiškiau nei suaugę žmonės. Kaip vaikas priims naują aplinką bei žmones, priklauso nuo daugelio dalykų. Visų pirma, tai individualios mažylio savybės. Vaikų adaptacijos procesas paprastai trunka nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių. Ką daryti, kad padėti vaikui greičiau prisitaikyti prie naujos aplinkos? Teigiama, kad vaikai dar per maži suvokti savo emocijas, todėl jie negali jų valdyti. Turime išlaukti, kol vaikas pamažu apsipras, susiras naujų draugų, žaidimų ir taip po truputį užsinorės lankyti darželį. Tai - normali mažo vaiko jausmų eiga, kurią reikia suprasti ir kantriai išlaukti. Adaptaciją gali apsunkinti iš pirmo žvilgsnio visai nekalti pačių tėvų veiksmai, pastangos. Jokiu būdu nevalia pasiduoti emocijoms. Pirmaisiais gyvenimo metais motinos ir vaiko ryšys yra toks stiprus, jog motinos ašaras, nerimą, blaškymąsi vaikas jaus ir per atstumą. Vaikai jaučia, jei tėvai išgyvena stresą.
Yra keli pagrindiniai požymiai, kurie gali parodyti, ar vaikas prisitaiko prie aplinkos.
- Labai svarbu į darželį vaiką vesti kasdien.
- Neišeikite neatsisveikinę su vaiku. Vaikui suprantama forma pasakykite, kuriam laikui jį paliekate.
- Venkite išankstinės neigiamos nuostatos (gal mano vaiką skriaus, blogai prižiūrės, susargdins…).
- Po darželio - namo. Buvimas darželyje vargina, po darželio, geriausia eiti namo, ramiai ir neskubant, nesistengti apkrauti vaiko naujais įspūdžiais: žaidimo kambariais, parduotuvėmis, kompiuteriais ar televizoriais.
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Kaip papuošti vaikišką tortą: idėjos ir patarimai
- Ar pilvo skausmas normalus nėštumo pradžioje? Sužinokite tiesą dabar!
- Kaip Greitai ir Patogiai Užsiregistruoti Santariškių Vaikų Konsultacinėje Poliklinikoje Internetu!