Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Pakilusi temperatūra - dažniausias vaiko ligos požymis, kurį pati mama gali nesunkiai pastebėti. Patyrusi mama, palietusi lūpomis vaiko kaktą, pajunta, jeigu jis karščiuoja, o tada jau paima termometrą.

Normali kūdikio temperatūra

Normali temperatūra naujagimiui ir kūdikiui yra 36,4-37,3 laipsniai. Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimio temperatūra gali būti šiek tiek aukštesnė (matuojant pažastyje 37-37,4 laipsniai). Vėliau ji svyruoja nuo 36 iki 37 laipsnių ir dažniausiai pasidaro 36,6. Kokia temperatūra jūsų vaikui normali, sužinosite pamatavę tuomet, kai jis sveikas ir ramus. Padarykite tai ryte, dieną ir vakare, o rezultatus užsirašykite.

Kiek aukštesnė negu 36,6 laipsnių temperatūra gali būti individuali jūsų vaiko ypatybė. Vakare ji paprastai šiek tiek aukštesnė negu ryte, be to, gali staiga pakilti dėl didelio fizinio aktyvumo, pavyzdžiui, po intensyvių žaidimų ar mankštos. Didesnius skaičius termometras parodys iš karto po valgio ar po maudynių, jeigu vaikas sukaito tvankiame kambaryje, po emocijų protrūkio.

Kai matuojant temperatūrą vaikas blaškosi, verkia ar rėkia, tikslių rezultatų nepamatysite. Kūdikių termoreguliacijos sistema yra netobula ir vystosi ištisus pirmuosius metus. Todėl mažiausieji yra itin jautrūs temperatūros pokyčiams. Mažo vaiko temperatūra priklauso nuo aplinkos sąlygų: ji gali šiek tiek pakilti būnant pernelyg prišildytame kambaryje arba karštu oru lauke, išsimaudžius vonioje. Kūdikiai perkaista ir peršąla gana greitai. Vaiko temperatūra priklauso dar ir nuo paros laiko: aukštesnė ji būna vakare, o žemiausia -naktį ir ryte.

Kūdikio ir mažo vaiko temperatūrai turi įtakos veikla ir emocinė būklė. Žaidžiant judrius žaidimus, mažyliui suirzus, verkiant, temperatūra gali pakilti iki 37 laipsnių, o jei pernelyg šiltai aprengtas kūdikis išraudęs rėkia, termometras gali rodyti per 37 laipsnius.

Kaip teisingai matuoti temperatūrą?

Vaistinėse gausu įvairių termometrų: elektroniniai, infraraudonųjų spindulių, termometrai -čiulptukai, kuriais temperatūrą galima matuoti skirtingose kūno vietose, o nuo jų priklauso ir rezultatų vertinimas. Vaiko temperatūra, matuojant įvairiose vietose, gali labai skirtis. Pavyzdžiui, jeigu temperatūrą matuosite tiesiojoje žarnoje, ji bus 0,5 laipsnio didesnė negu burnos ertmėje ir visu laipsniu didesnė, negu pamatuota pažastyje ar kirkšnyje.

Aktyvų kūdikį mamai sunku nulaikyti ir įkalbėti ramiai pasėdėti su termometru. Storojoje žarnoje matuoti temperatūrą patogu tik patiems mažiausiems kūdikiams. 5-6 mėnesių mažylis vikriai išsisuks nuo šios procedūros, turėsite jį paimti ant rankų ir mėginti pamatuoti temperatūrą pažastyje. Bet ir tokiam būdui vaikas gali pasipriešinti, tuomet teks tai daryti miegančiam mažyliui.

Lengviausia ir paprasčiausia pamatuoti vaikui temperatūrą bekontakčiu infraraudonųjų spindulių termometru. Tai šiuolaikiškas prietaisas, kuris greitai veikia per atstumą ir patogus naudoti mažyliams. Rezultatą pamatote per vieną sekundę, o vaikas nė nepajunta, nes jo nepaliečiate - tik nukreipiate prietaisą į kaktą. Šis termometras mažus vaikus auginančioms šeimoms pravers dar ir dėl papildomų funkcijų.

Skiriasi įvairių kūno dalių temperatūra. Ją matuoti įprasta pažastyje, burnoje, ausies landoje, išangėje ar kirkšnyje. Norint tiksliai įvertinti duomenis, reikia atsiminti, kad temperatūra pažastyje ir kirkšnyje visada bus žemesnė nei burnoje ir išangėje. Temperatūrą svarbu tinkamai įvertinti. Norėdami išsiaiškinti vaiko būklę, turite tiksliai žinoti, kokia temperatūra jam yra normali.

Nustatyti tai paprasta: savaitę maždaug tuo pačiu metu, du kartus per dieną, matuokite sveiko vaiko temperatūrą. Vargu ar mažam vaikui pavyks ją pamatuoti burnoje - jis nemėgsta jokių manipuliacijų čia. Prieš matuodami pažastyje ar kirkšnyje, odą sausai iššluostykite, nes jei ji bus drėgna, tikslių duomenų nesužinosite. Neigiamą vaiko reakciją gali sukelti šaltas termometras, todėl reikia sušildyti jį delnuose.

Pamatuoti mažam vaikui temperatūrą, ypač sunegalavusiam, nėra paprasta. Tai erzina mažylį ir jis gali pasipriešinti. Jeigu namuose yra mažų vaikų, verta įsigyti infraraudonųjų spindulių termometrą, nes juo pamatuoti temperatūrą galima per kelias sekundes - net neliečiant vaiko. Kai susirgusio mažylio temperatūra aukšta, turite ją tikrinti dažnai, ir gali tekti pažadinti miegantį vaiką. Su infraraudonųjų spindulių termometru nepastebimai pamatuosite temperatūrą ir žaidžiančiam, ir miegančiam vaikui. Šis prietaisas universalus. Juo galima išmatuoti įvairių daiktų, paviršių, skysčių temperatūrą - tiesiogiai jų neliečiant.

Kada sunerimti dėl kūdikio temperatūros?

Tėvai dažnai sunerimsta dėl menkiausių mažo vaiko, ypač kūdikio, kūno temperatūros svyravimų. Ir tai suprantama, nes temperatūros pokyčiai gali byloti apie sveikatos sutrikimus. Paprastai bendra vaiko būklė ir savijauta labiau priklauso nuo konkrečios priežasties (virusų, bakterijų, perkaitimo), kuri sukėlė karščiavimą, o ne nuo pačios temperatūros padidėjimo. Į kūno temperatūros pokyčius vaikai gali reaguoti skirtingai. Tačiau yra bendrų karščiavimo požymių: parausta skruostai arba vaikas staiga išbąla, atšąla rankos ir kojos, blizga akys, temperatūrą išduoda šaltkrėtis ar prakaitavimas, padažnėjęs širdies ritmas ir kvėpavimas.

Karščiavimas priklauso ir nuo organizmo savybių: vieni vaikai stipriai karščiuoja dėl menkiausios priežasties, kitiems temperatūra vos pakyla ir sunkiai sergant. Vieniems vaikams net labiau padidėjusi temperatūra neturi įtakos savijautai, kiti ir nekarščiuodami gali jaustis prastai.

  • Normali vaiko kūno temperatūra matuojant pažastyje yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje iki 37,4°C.
  • Karščiavimas - tai kūno temperatūra >38°C.

Sergant ūmia infekcine liga karščiavimas yra natūrali ir reikalinga organizmo reakcija į ligos sukelėją, padedanti pasigaminti reikalingoms medžiagoms sukelėją pašalinti. Aukštas karščiavimas nebūtinai reiškia, kad vaikas serga sunkia liga. Karščiavimas dažniausių vaikų infekcinių ligų atveju nėra žalingas, o padeda kovoti su infekcija, tad jį pravartu mažinti tik tada, kai vaikas dėl to jaučiasi blogai.

Kada kreiptis į gydytoją?

Konsultuotis su vaikų ligų gydytoju-pediatru, kai vaikas karščiuoja >38°C ir:

  • Yra jaunesnis nei 6 mėn;
  • Yra skysčių trūkumas (sausa burna, lūpos, liežuvis, nėra ašarų, mažiau šlapinasi, vemia/viduriuoja, atsisako gerti skysčius);
  • Vaikas mažiau aktyvus, kūdikis nesišypso;
  • Kūdikis prastai valgo;
  • Nukritus temperatūrai vaikas jaučiasi blogai;
  • Blogėja karščiuojančio vaiko būklė;
  • Skundžiasi dideliu skausmu (ausies, gerklės, pilvo, kt.);
  • Temperatūra kyla >40°C;
  • Vaikas karščiuoja >5 d.;
  • Gydymas antipiretikais nesumažina temperatūros;
  • Yra galūnės ar sąnario tinimas, nesiremia ar nesinaudoja galūne;
  • Serga gretutine plaučių ar širdies liga;
  • Nėra aiškios ligos priežasties.

Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas >38°C ir:

  • Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn. amžiaus;
  • Oda išblyškusi, papilkėjusi, pamėlusi, marmuruota;
  • Nėra reakcijos į aplinką, neįmanoma pažadinti, didelis vangumas;
  • Nuolat verkia;
  • Dejuoja kvėpuojant arba įkvėpia >60 k/min, kvėpuojant įsitraukia krūtinė, kvėpuojant virpa nosies sparneliai, yra papildomų garsų kvėpuojant;
  • Atsiranda neblykštantis bėrimas*;
  • Yra traukuliai ar kitaip sutrikusi neurologinė būklė (judėjimas, kalba, eisena, sąmonė, elgesys);
  • Kūdikio momenėlis išsipūtęs;
  • Vemia tulžimi;
  • Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti,);

* Neblykštantis bėrimas - galimos meningokokinės infekcijos simptomas. Tai taško ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus. Tai galima patikrinti bėrimą paspaudus su permatomos stiklinės dugnu

Kaip sumažinti kūdikio temperatūrą?

Jei vaikui temperatūra be simptomų (iki 38,5°C) ir jis jaučiasi gerai, temperatūros paprastai mažinti nereikia. Tačiau jei vaikas net su žemesne temperatūra jaučiasi blogai, malšinti karščiavimą vaistais galima ir ankščiau. Jei vaiko būklė išlieka prasta net temperatūrai kiek sumažėjus, jei vaikas negauna pakankamai skysčių, yra vangus ar yra kiti grėsmingi simptomai, svarbu kreiptis į vaikų gydytoją.

Rekomenduojama mažinti kūno temperatūrą, jei ji viršija 38,5 °C, arba jei vaikas jaučiasi prastai, jaučia skausmą ar diskomfortą dėl karščiavimo.

Gydymas namuose | Rekomendacijos

  1. Gerti Pakankamai Skysčių

    Reguliariai girdyti vaiką vandeniu arba maitinti krūtimi žindančius. Būtina sugirdyti dienos skysčių normą ir papildomą apskaičiuotą skysčių kiekį esant skysčių trūkumui. Tinkamam karščiavimo valdymui BŪTINAS pakankamas skysčių kiekis organizme

  2. Nepkrauti Skrandžio

    Vaikui atsisakant valgyti - duoti saldintų skysčių. Dažnai bet mažais kiekiais, kad nedirgintų virškinamojo trakto. Visus skysčius duoti po nedaug, bet dažnai (2-5 ml kas kelias minutes), o jei nėra virškinamojo trakto simptomų - tiesiog neperkrauti vaiko skrandžio.

  3. Stebėti Vaiką (Ir Naktį)
    1. Dėl skysčių trūkumo - lūpos ir liežuvis nesausi, šlapinasi gausiai, skaidriai.
    2. Dėl bėrimo - atpažinti neblykštantį bėrimą.
    3. Bendrą būklę - vangumas net temperatūrai nukritus, blogėjanti būklė → reikalinga rekonsultacija.
  4. Malšinti Karščiavimą

    Karščiavimo malšinimas

    1. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo:

      Vienkartinė dozė - 7-10 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti ne anksčiau kaip po 4 valandų. Didžiausia paros dozė - 40 mg/kg (iki 4 dozių per parą).

      Netinka vaikams iki 6 mėnesių arba sveriantiems mažiau nei 5 kg - prieš vartojimą būtina gydytojo konsultacija.

    2. Kitas karščiavimą mažinantis preparatas:

      Vienkartinė dozė - 10-15 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti kas 4 valandas. Kūdikiams iki 3 mėn. didžiausia paros dozė - 60 mg/kg, vyresniems - iki 80 mg/kg per parą.

      Netinka kūdikiams iki 3 mėnesių - prieš vartojimą būtina gydytojo apžiūra.

    Jei 2 valandos po vieno vaisto pakankamos dozės temp. nekrenta/vaikas jaučiasi blogai - skirti kitą vaistą.

    Vaistą išvėmus iškart (iki 15 min.) vaisto dozę galima kartoti, tačiau rekomenduotina skirti kitą vaistą. Išvėmus po 15 - 60 min., dozės nekartoti, po 2 valandų skirti kito vaisto dozę. Visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju.

  5. Leisti Vaikui Ilsėtis

    Leisti vaikui daug ilsėtis, apsirengti ar užsikloti pagal norą: jei šalta - daugiau, jei jaučia karštį - mažiau.

  6. Pakartotinė Konsultacija

    Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei:

    1. Tėvai/globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą;
    2. Būklė negerėja 2 paros po konsultacijos/vizito skubios pagalbos skyriuje;
    3. Yra skubios konsultacijos reikalaujančių simptomų.

Visada turėkite sergančio vaiko atmintinę po ranka.

Keli temperatūros matavimo patarimai

Svarbu žinoti, kad vaikui temperatūros nereikėtų matuoti po fizinio krūvio: daug judėjus, vaikščiojus, bėgiojus ar kitaip smarkiai sušilus. Prieš matuojant temperatūrą mažylis turi pabūti ramioje būsenoje, neturėtų būti nei sušalęs, nei sušilęs ar valgęs, gėręs karštesnį ar šaltesnį maistą, gėrimą. Be to, vertėtų atkreipti dėmesį, kad kūdikio kūno temperatūra svyruoja priklausomai nuo paros laiko: didžiausia ji būna 17-19 valandą, mažiausia - 4-7 valandą ryto. Net ir bekontakčiai termometrai, šiandien taip mėgiami mamų, nes temperatūrą kūdikiui išmatuoja itin greitai ir patogiai, turėtų būti naudojami vadovaujantis šiomis rekomendacijomis.

Kraujospūdžio matavimas

Dar vienas kūno rodiklis, kuris kaip suaugusiesiems, taip ir vaikams gali padėti atpažinti sunkias ligas, yra kraujospūdis. Paprastai jei vaikas neturi rimtų sveikatos sutrikimų ir nepriklauso rizikos grupei, pavyzdžiui, nėra neišnešiotas, neidentifikuotas sulėtėjęs psichomotorinis vystymąsis, jam kraujospūdis turėtų būti pamatuotas bent vieną kartą iki trejų metų. Vis dėlto šis matavimo dažnis yra labai retas ir tikriausiai kiekviena mama gali jaustis ramesnė, jei namie turėdama kraujospūdžio matavimo aparatą kraujospūdį pamatuoja bent kartą mėnesyje.

Normalus kraujo spaudimas labai priklauso nuo kūdikio amžiaus:

  • 0-3 mėnesių naujagimiui tai 74/51 mmHg,
  • 3-5 mėnesių - 85/64 mmHg,
  • 6-9 mėnesių - 88/63 mmHg,
  • 9-12 mėnesių - 89/68 mmHg.

Be to, kraujospūdis labai priklauso ir nuo to, ar taisyklingai yra matuojamas, nuo fizinės vaiko būklės, paros meto, mat paros bėgyje jis svyruoja taip pat kaip ir kūno temperatūra. Vis dėlto svarbu žinoti, kad net ir 10 mmHg kraujospūdžio pakitimas kūdikiui, kitaip nei suaugusiam žmogui, gali reikšti labai rimtą ligą. Pakitęs kraujospūdis gali būti sunkių širdies ir kraujagyslių ligų ženklu, kurias laiku atpažinus galima kuo anksčiau imtis gydymo ir užauginti sveiką ir laimingą vaiką. Būtent tai yra priežastis kiekvienai mamai tikrinti vaiko kraujospūdį ne tik apsilankymų gydytojo kabinete metu, bet ir namuose.

žymės: #Kudiki

Panašus: