Lietuvos įstatymai įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas (alimentai) yra vieno iš tėvų skiriamos lėšos savo nepilnamečiui vaikui, o kai kuriais atvejais pilnamečiui vaikui išlaikyti. Kol šeima gyvena santuokoje, vaikų išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Tačiau nutraukiant santuoką tampa aktualu nustatyti ne tik sutuoktinio pareigą skirti išlaikymą vaikui, likusiam gyventi su kitu sutuoktiniu, tačiau ir tokio išlaikymo dydį, apibrėžiant jį konkrečia pinigų suma.
Pažymėtina, kad vaiko alimentai gali būti priteisiami ir ne santuokos nutraukimo procese, t.y. tėvams esant nesusituokus ar neišsiskyrus. Nutraukiant santuoką, teismas visuomet turi išspręsti ir vaikų išlaikymo klausimą. Kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sudaroma sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje, be kita ko, nustatomas ir vaikui mokamų alimentų dydis, alimentų mokėjimo tvarka ir forma. Tuo tarpu kai teisme reiškiamas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dažniausiai kartu reiškiamas ir reikalavimas priteisti vaikams tam tikro dydžio alimentus.
Kaip nustatomas alimentų dydis?
Visų pirma, žiūrima į tai, kokie yra vaiko poreikiai (kiek pinigų kainuoja jį išlaikyti per mėnesį). Vaiko poreikiai - tai ne vien maistas ar drabužiai. Įprastai laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai - tai viena minimali Lietuvos mėnesinė alga. Suskaičiavus vaiko poreikius, standartiškai, jei nė vienas tėvų nėra žymiai turtingesnis, laikoma, kad abudu tėvai turėtų juos dengti per pusę. Reiškia, tas iš tėvų, kuris gyvena ne kartu su vaiku, turėtų padengti pusę apskaičiuotos sumos.
Tačiau jeigu vieno iš tėvų materialinė padėtis sunkesnė, tai jam teismas gali nurodyti dengti tik mažesnę dalį (mažiau nei pusę) vaikui išlaikyti reikalingos sumos, bet nemažiau, nei vienas MGL (bazinė socialinė išmoka). Ši išimtis galioja tik tuo atveju, jeigu sunkesnėje materialinėje padėtyje atsidūręs tėvas stengiasi ją pakeisti. Nustatant, kas turtingesnis, žiūrima ne vien į pajamas (tiek darbines, tiek ir kitas, tarkime, iš nuomojamo buto) ar turtą. Žiūrima ir į įsipareigojimus / skolas.
Kadangi išlaikymas (alimentai) priteisiami dėl vaikų, tai negali atsitikti taip, kad vieni vaikai gaus iš tėvo daugiau pinigų, nei kiti. Taip galėtų būti tokiais atvejais, kai, tarkime, tėvas, turi vaiką iš pirmos santuokos (kurį padeda išlaikyti alimentais) ir vaiką dabartinėje santuokoje. Jeigu teismas priteistų itin didelį išlaikymą (daug alimentų), atsitiktų taip, kad dabartinėje santuokoje augančiam vaikui liktų mažiau pinigų per mėnesį, nei pervedama vaikui iš pirmos santuokos. Taip būti negali.
Todėl apskaičiuojant išlaikymą (alimentus) kartu negyvenantiems vaikams, visuomet atsižvelgiama į tai, kiek dar tas pats tėvas žmonių turi išlaikyti. Kadangi kas mėnesį mokamas išlaikymas (alimentai) priklauso nuo vaiko poreikių, o jie vaikui augant ir kylant kainoms kainuoja vis brangiau, taip pat keičiasi ir tėvų pajamos, išlaikomų kitų vaikų skaičius, tai teismas gali kasmėnesinius alimentus vieno tėvų prašymu perskaičiuoti. Išlaikymo (alimentų) pinigus vaiką auginanti motina ar tėvas privalo leisti išimtinai vaiko poreikiams.
Minimalus alimentų dydis
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Todėl alimentų priteisimo dydis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, turimo turto, sveikatos, išlaikomų kitų nepilnamečių vaikų skaičiaus ir kt. Įprastai nustatant galimą alimentų dydį, yra vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo rekomendacija, jog minimalus išlaikymo (alimentų) dydis vienam vaikui iš abiejų tėvų turėtų būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga. Kas reiškia, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. tai būtų 780 Eur arba po 390 Eur už kiekvieną vaiką.
Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad orientacinis kriterijus, nustatant būtiniems vaiko poreikiams patenkinti skiriamo išlaikymo dydį, pripažintinas pusės valstybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, turi derinti prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė - visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu, kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.
Vis dėlto, teismų praktikoje pabrėžiama, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą.
Alimentų indeksavimas
Teismas iš buvusio sutuoktinio mūsų sūnui priteisė 270 EUR alimentų sumą. Parašyta, jog priteista suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ką reiškia tas indeksavimas?
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, jog periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu - LR Civilinio kodekso 3.208 straipsniu, kuriame aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos. Periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario mėnesio 1 dienos, neindeksuojamos, t. y. indeksavimas šioms išmokoms bus taikomas tik nuo kitų metų vasario pirmos dienos.
Alimentų ir kitų periodinių išmokų ideksavimas yra taikomas siekiant bent iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Indeksavimo prievolė tenka asmeniui, kuris moka alimentus, išskyrus tuos atvejus, kai teismo sprendimo vykdymas jau yra perduotas antstoliui arba kai išlaikymas yra išskaičiuojamas iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilygtų pajamų.
Pirma, indeksuojant alimentų dydį, atsižvelgiama į praėjusių metų gruodžio mėnesio vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas.
Jei išlaikymą asmuo moka savo noru, indeksuoti alimentų dydį jis turi savarankiškai - papildomai į jokias institucijas nė vienai pusei nereikia kreiptis, tačiau, jei mokėtojas savo noru išlaikymo dydžio neindeksuoja, tokiu atveju teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatytas alimentų dydis, gali būti vykdomas priverstinai.
Kad asmuo turi teisę dėl alimentų neindeksavimo kreiptis į antstolį, yra patvirtinęs ir kasacinis teismas, kuris savo praktikoje nurodė, jog, skolininkui nevykdant indeksavimo pareigos, į antstolį kreipiamasi teisėtai dėl teismo sprendimo vykdymo, t. y. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pateikiamam pagal vykdomąjį dokumentą reikalavimui vykdyti, antstolis indeksavimui turi taikyti penkerių metų terminą, t. y.
Vartotojų kainų indeksas (VKI)
| Metai | Indeksas |
|---|---|
| 2019 m. | 102,7 |
| 2020 m. | 100,2 |
| 2021 m. | 110,6 |
| 2022 m. | 121,7 |
| 2023 m. | 101,2 |
Nuo 2024 m. vasario mokėtinos periodinės išlaikymo išmokos turi būti indeksuojamos taikant vartotojų kainų indeksą 101,2. T. y., perskaičiuojamos padidinant 1,2 proc. Infliacija 2023 m. nuslūgo ir vartotojų kainų indeksas, palyginti su 2022-2023 m. laikotarpiu (kai išmokos buvo didinamos 10,6 proc. arba 21,7 proc.) tapo mažesnis. Bet pareiga indeksuoti periodines išlaikymo išmokas ir 2024 m.
Perskaičiuojant periodines išmokas, jų suma dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro.
Pavyzdžiui, jei 2018 m. liepą buvo priteistos 200 eurų išlaikymo išmokos, tai jas privalu pradėti indeksuoti nuo 2019 m. vasario 1 dienos, taikant 2018 m. ir paskesniais metais apskaičiuotą VKI:
- 200€ x 101,9 : 100 = 204€
- 204€ x 102,7 :100 = 210€
- 210€ x 110,6 : 100 = 232€
- 232€ x 121,7 : 100 = 282€
- 282€ x 101,2 : 100 = 285€ (2021 m.
Ką daryti, jei buvęs vyras nesutinka indeksuoti alimentų?
Į vaikus auginančios motinos klausimą portale "delfi.lt" atsakė antstolė Reda Stašenienė. Dalijamės naudinga informacija ir patarimais (atnaujinta 2024 m.).
Indeksavimas nelygu priteistų išmokų didinimui. Jis nepadidina priteistų periodinių išmokų faktinės perkamosios galios, o tik padeda išlaikyti ją tokio lygio, koks buvo teismui priteisiant periodines išmokas. Kitaip tariant, nors išmokų suma po indeksavimo aritmetiškai padidėja, už šią sumą nuperkamų prekių ir paslaugų krepšelis lieka toks pat. Išmokas privalu indeksuoti ir tai visai nepriklauso nuo mokėtojo noro ar nenoro.
Kaip nurodoma Vyriausybės nutarime, skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo jas indeksuoti pats. Jeigu teismo sprendimą dėl išlaikymo ar žalos atlyginimo periodinėmis išmokomis vykdo antstolis, tai periodines išmokas indeksuoja antstolis.
Kaip kreiptis į antstolį?
Pirmiausia iš teismo, kuris yra priteisęs išlaikymą ar žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis, reikėtų gauti vykdomąjį raštą. Jei vykdomąjį raštą teismas išduoda rašytine forma, tai originalus popierinis vykdomasis dokumentas (ne kopija) dėl piniginių sumų išieškojimo siunčiamas arba pateikiamas Lietuvos antstolių rūmams šiuo adresu: Konstitucijos pr. 15, LT-09319 Vilnius. Gautas popierinis vykdomasis dokumentas Lietuvos antstolių rūmuose suskaitmeninamas.
Sukuriama skaitmeninė vykdomojo dokumento kopija, pasirašyta Lietuvos antstolių rūmų darbuotojo elektroniniu parašu, įkeliama į Antstolių informacinę sistemą. Antstoliui pradėjus išlaikymo išmokų išieškojimą, sumažėja rizika, kad šias išmokas „suvalgys“ kitos skolos tais atvejais, kai išlaikymą mokėti privalantis asmuo skolingas daugeliui kreditorių.
Teisiniai aspektai
Remdamiesi teismų praktika norime informuoti, jog teismai išlaikymą vaikui priteisia tik konkrečia pinigų suma (kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ar vienkartine konkrečia pinigų suma) ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Teismai nebetaiko proporcinio vaikų išlaikymo, kai išlaikymas būdavo priteisiamas tam tikra proporcija nuo vieno iš tėvų gaunamo atlyginimo (pvz. ¼, 1/5 ir pan).
Pagal LR Civilinio kodekso 3.208 straipsnį, jei išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai reiškia, kad išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet LR nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Net jei teismo sprendime nenurodyta, jog išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, indeksavimas vis tiek privalo būti taikomas, nes tokią prievolę nustato teisės aktai.
Jei asmuo, kuriam priteisti vaiko pinigai (alimentai), nenori savarankiškai indeksuoti išmokų sumų, alimentų perskaičiavimas gali būti vykdomas priverstinai. Tokiu atveju, privaloma kreiptis į teismą, kad būtų išduotas vykdomasis raštas dėl skolinimosi, susidariusio dėl neindeksuotų alimentų sumų, ir šį raštą teikti antstoliui. Jei asmuo nesilaiko indeksavimo, į antstolį galima kreiptis teisėtai dėl teismo sprendimo vykdymo, t.y. Antstolis turi vykdyti indeksavimo procedūrą, jei tai nurodoma vykdomajame dokumente.
Svarbu paminėti, kad alimentai gali būti sudėtingas ir jautrus klausimas, kuris gali sukelti konfliktus ir ginčus tarp šeimos narių. Nesvarbu ar skyrybos bendru sutarimu, ar vieno sutuoktinio prašymu - alimentai yra teisinis įsipareigojimas, kuris siejasi su finansine parama ir palaikymu, skirtu padėti palaikyti vaiką arba sutuoktinį, kuris gali turėti finansinių sunkumų.
Kada kreiptis į teismą dėl vaiko alimentų?
Tais atvejais, kai vaikas iš tėvo (motinos), su kuriuo nuolat negyvena, negauna jokio išlaikymo arba gaunamas išlaikymas yra per mažas, visada ne tik verta, bet ir būtina kreiptis į teismą.
Verta atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje teisės aktai numato galimybę pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vieno iš tėvų ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams.
Reiškiant teisme reikalavimą dėl alimentų priteisimo, turėtų būt išsakoma nuomonė ir dėl išlaikymo formos. Teisės aktai numato, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą.
Alimentai vaikui priteisiami iki kol vaikas sulaukia pilnametystės. Pažymėtina, kad esant tam tikroms sąlygoms, alimentai gali būti skiriami vaikams, sulaukusiems pilnametystės.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, matyti, kad siekiant prisiteisti alimentus vaiko išlaikymui ar siekiant pakeisti jau priteistų alimentų dydį, teismui turi būti pateikiama daug dokumentų ir kitų įrodymų, pagrindžiančių tėvų turtinę padėtį ir būtinuosius vaikų poreikius. Be to, tik profesionali teisinė argumentacija bei turimų įrodymų tinkamas panaudojimas gali garantuoti sėkmę, siekiant priteisti maksimalų alimentų dydį.
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Daugkartinės Bambukinės Sauskelnės: Geriausi Patarimai ir Tikri Atsiliepimai Renkantis
- Nuoširdžiausi Sveikinimai Gimus Kūdikiui – Šilti Linkėjimai Naujai Gyvybei