Skyrybos, kai šeimoje auga nepilnamečiai vaikai, yra ypač jautrus ir atsakingas procesas. Šiame straipsnyje jūs sužinosite visus svarbiausius teisinius aspektus, susijusius su santuokos nutraukimu esant vaikams: nuo būtinų dokumentų sąrašo ir vaiko interesų apsaugos principų iki išlaikymo (alimentų) formų, dydžio nustatymo geriausios praktikos ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.
Būtini Dokumentai Skyrybų Atveju
Be standartinių dokumentų, reikalingų bet kokioms skyryboms (santuokos liudijimas, asmens tapatybės dokumentai), kai turite nepilnamečių vaikų, teismui reikės pateikti papildomus dokumentus, susijusius su jų interesų užtikrinimu:
- Vaikų gimimo liudijimai.
- Susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių (jei skiriamasi bendru sutarimu). Šiame dokumente privaloma detaliai aptarti:
- Su kuriuo iš tėvų nustatoma vaiko gyvenamoji vieta.
- Vaiko išlaikymo (alimentų) dydis, mokėjimo tvarka ir forma.
- Bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka.
- Jei susitarimo nėra (pvz., skyrybos dėl kaltės ar vieno sutuoktinio prašymu), ieškinyje ar atsiliepime į ieškinį turi būti pateikti konkretūs siūlymai dėl šių klausimų.
- Informacija apie vaikų poreikius: duomenys apie vaikų ugdymo įstaigas, sveikatos būklę, būrelius, pomėgius ir kitus specifinius poreikius, kurie svarbūs nustatant išlaikymo dydį ir gyvenimo sąlygas.
- Tėvų pajamų ir turto deklaracijos ar kiti pajamų šaltinius patvirtinantys dokumentai, reikalingi objektyviam išlaikymo dydžiui nustatyti.
Tinkamai parengti dokumentai padeda pagreitinti procesą ir užtikrinti, kad visi su vaikais susiję klausimai būtų išspręsti teisingai.
Vaiko Teisių Apsauga Skyrybų Procese
Lietuvos teisėje galioja prioritetinės vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas (Civilinio kodekso 3.3 str.). Tai reiškia, kad visuose su vaikais susijusiuose klausimuose, įskaitant skyrybų procesą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kas geriausiai atitinka vaiko interesus.
Vienas svarbiausių klausimų skyrybų byloje - kur gyvens vaikas (Civilinio kodekso 3.174 str.). Sprendimas priimamas tokia tvarka:
- Tėvų susitarimas: įstatymas skatina tėvus pačius susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos.
Išlaikymo (Alimentų) Nustatymas
Abu tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Civilinio kodekso 3.192 str.). Skyrybų atveju sprendžiamas išlaikymo (alimentų) priteisimo klausimas.
Kaip apskaičiuojami alimentai?
Išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į du pagrindinius kriterijus:
- Vaiko poreikius: maistas, apranga, būstas, sveikatos priežiūra, mokslas, laisvalaikis, papildomas ugdymas ir kt. Poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos būklės, gabumų.
- Tėvų turtinę padėtį: vertinamos abiejų tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, taip pat ir galimybės gauti didesnes pajamas. Išlaikymas priteisiamas proporcingai tėvų turtinei padėčiai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad rekomenduojamas minimalus išlaikymas vienam vaikui - ne mažesnis nei minimali mėnesinė alga „į rankas“ (nuo 2025 m. - 777 Eur), t. y. po 388.5 Eur iš kiekvieno tėvo. Tačiau suma gali būti mažesnė ar didesnė, priklausomai nuo tėvų pajamų ir vaiko poreikių (pvz., gydymas, būreliai).
Išlaikymo formos:
- Periodinės išmokos: Dažniausia forma - kas mėnesį mokama konkreti pinigų suma.
- Vienkartinė pinigų suma.
- Turto perdavimas vaikui (pvz., butas, namas).
Dažniausi Mitai Apie Alimentus
- „Alimentai skirti tik mamai/tėčiui.“ Netiesa. Alimentai yra skirti vaiko būtiniesiems ir specialiesiems poreikiams tenkinti.
- „Jei nedirbu, nereikia mokėti.“ Netiesa. Pareiga išlaikyti vaiką išlieka. Teismas gali vertinti galimybes gauti pajamas arba priteisti išlaikymą iš turimo turto.
- „Jei uždirbu minimalią algą, alga reiškia mokėsiu minimalius alimentus.“ Netiesa. Alimentų dydis priklauso nuo konkretaus vaiko poreikių ir abiejų tėvų turtinės padėties.
- „Galima susitarti, kad alimentų vienas iš tėvų nemokės.“ Netiesa. Tėvai negali susitarti dėl vaiko teisės į išlaikymą atsisakymo. Toks susitarimas negaliotų, nes prieštarautų vaiko interesams. Tačiau išlaikymas gali būti teikiamas įvairiomis formomis.
- „Jei buvęs sutuoktinis vėl susituokia, alimentų mokėti nebereikia.“ Netiesa.
Bendravimo Su Vaiku Tvarka Po Skyrybų
Skyrium gyvenantis tėvas (motina) turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais (Civilinio kodekso 3.170 str., 3.175 str.).
Mediacija Šeimos Ginčuose
Lietuvoje šeimos ginčuose, įskaitant skyrybas, kai sprendžiami klausimai dėl nepilnamečių vaikų (gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo), prieš kreipiantis į teismą yra privaloma pasinaudoti mediacijos paslauga. Mediacija - tai ginčų sprendimo procedūra, kurios metu neutralus trečiasis asmuo (mediatorius) padeda šalims pačioms rasti abiem priimtiną sprendimą.
Mediacijos tikslai:
- Padėti tėvams taikiai susitarti.
- Sumažinti konflikto žalą vaikams.
- Rasti individualius, konkrečiai šeimai tinkančius sprendimus.
Jei mediacijos metu pavyksta susitarti, pasirašomas susitarimas, kurį gali patvirtinti teismas. Jei susitarti nepavyksta, gaunama pažyma apie dalyvavimą mediacijoje, kuri leidžia kreiptis į teismą.
Atsakymai į Dažniausiai Užduodamus Klausimus
- Ar galima išvykti gyventi su vaiku į kitą miestą ar šalį? Išvykti į kitą miestą Lietuvoje galima, jei tai nepažeidžia kito tėvo teisių bendrauti su vaiku. Išvykimui gyventi į užsienį būtinas kito tėvo sutikimas arba teismo leidimas, jei sutikimo nėra.
- Ką daryti, jei vaiko tėvas nemoka alimentų? Jei turite teismo sprendimą dėl alimentų priteisimo, kreipkitės į antstolį dėl priverstinio išieškojimo.
- Ar galima dalintis vaiko globa lygiomis dalimis?
- Ar galima susitarti, kad vaikui nebūtų mokami alimentai? Ne, tėvai negali susitarti, kad vaikas negautų išlaikymo, nes tai pažeistų vaiko teises.
- Ar vaikas visuomet lieka gyventi su mama? Ne, tai yra mitas. Teismas sprendžia dėl vaiko gyvenamosios vietos atsižvelgdamas tik į vaiko interesus ir abiejų tėvų galimybes juo rūpintis.
- Kaip apskaičiuoti vaiko alimentus? Nėra vienos formulės, nes yra vertinami konkretūs vaiko poreikiai (maistas, drabužiai, būstas, ugdymas, sveikata, laisvalaikis) ir abiejų tėvų finansinės galimybės. Rekomenduojama sudaryti detalią vaiko poreikių lentelę ir ją pagrįsti.
Vaiko Dalybos Procesas
Vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma pačių tėvų susitarimu. Priešingą sprendimą nulemti galėjo nebent labai nepalankios mamai aplinkybės. Šiandien, visuomenėje socialiniai vaidmenys jau gerokai pasikeitę, todėl porai skiriantis, vaiku vis dažniau gali rūpintis abu tėvai lygiomis teisėmis.
Renata Cibulskienė, advokatų kontoros „Cobalt“ šeimos teisės vyresnioji teisininkė, nurodo, kad kelis pastaruosius metus Lietuvoje populiarėja tolygaus besiskiriančių tėvų bendravimo su vaiku laiko paskirstymas.
Tiesa, principas, vadinamas 50/50, įprastai taikomas tik tada, kai tėvai patys sutaria dėl tokio lygiaverčio bendravimo, o teismas susitarimą tik patvirtina.
Geriausia priežiūros forma su išlygomis
Porų psichologas Mykolas Truncė teigia, kad pastaruoju metu vien Lietuvoje kiekvienais metais be vieno iš tėvų po skyrybų auga net 6400 vaikų. Anot jo, dabar Lietuvoje vis dažniau taikomas vaiko priežiūros principas 50/50 pirmiausiai išpopuliarėjo Skandinavijos valstybėse.
„Laiko, skiriamo vaiko globai, perskyrimas laikantis 50/50 principo, ko gero, yra geriausias sprendimas vertinant iš vaikų pozicijos. Mat tokiu būdu lygiavertiškai pasidalijant globos laiką vaikas turi abu tėvus. Tik, aišku, ne vienu metu. Tačiau daugiau iššūkių dėl to kyla tėvams: jie turi vaikus auginti būdami vieni ir nesidalindami savo pastangomis su sutuoktiniu“, - aiškina psichologas.
Tiesa, teiginys, kad toks vaiko priežiūros būdas yra geriausias sprendimas vaikui, galioja ne visais atvejais.
„Esant ginčui tarp tėvų, teismai labai retai tenkina prašymą nustatyti 50/50 bendravimo su vaiku tvarką, nes prioritetą teikia vaiko gyvenamosios vietos pastovumui ir stabilumui, o ne vienodo bendravimo laiko suteikimo abiem tėvams. Įprastai laikomasi nuomonės, kad vienos ir pastovios gyvenamosios vietos turėjimas geriau atitinka vaiko interesus. Ir tokioje situacijoje vis dar dažniau priimamas sprendimas, kad vaikas turėtų augti su mama“, - savo praktikos patirtimi dalinasi R.Cibulskienė.
Advokatės teigimu, prieš 20 metų Lietuvoje tokia sąvoka, kaip 50/50 bendravimo su vaiku tvarka, net nebuvo vartojama. Tuometinėje teismų praktikoje maksimalus, skyrium gyvenančio, tėvo bendravimas su vaiku buvo suprantamas kaip du savaitgaliai per mėnesį, nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, ir 30 dienų vasaros atostogų metu.
„Pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismas vienoje byloje buvo pasisakęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku jo mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu nėra tikslingas, nes jam ir taip nustatyta teisė bendrauti su vaiku du savaitgalius per mėnesį“, - informuoja R.Cibulskienė.
Anot psichologo, tai iš dalies paaiškinama: įprastai tėčiui vaikų priežiūra yra sudėtingesnė užduotis.
„Jei vaikas vienas, tai yra visai įveikiama užduotis. Bet gana dažnai šeimoje susilaukiama ir dviejų ar daugiau vaikų. Kuo daugiau atžalų, tuo daugiau iššūkių tėvui, jeigu jis nėra pratęs vykdyti savo pareigas ir tinkamai atlikti vaidmenį be paramos iš sutuoktinės. Nors ir matome daug puikių lygiaverčių partnerių sudaromų sąjungų, bet praktikoje gana dažnai susiduriama su tėvais, kurie šeimoje atlieka „maitintojo“ vaidmenį“, - nurodo M.Truncė.
R.Cibulskienės teigimu, nepaisant to, kad 50/50 bendravimo principas Lietuvoje yra plačiai žinomas, dažniausiai vienas iš vaiko tėvų (dažniau mamos) yra linkę akcentuoti vaiko gyvenamosios vietos stabilumą kaip labiausiai atitinkantį vaiko interesus ir nenori sutikti su 50/50 principu, kuris reiškia, kad vaikas turi dvi lygiavertes gyvenamąsias vietas. Tuo tarpu tėčiai vis dažniau nori aktyviai ir lygiomis teisėmis dalyvauti vaiko ugdyme ir 50/50 bendravimo tvarką mato kaip geriausią galimybę tai įgyvendinti.
Vaikui palankios globos taisyklės
R.Cibulskienė nurodo, kad dabartinėje teismų praktikoje maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku principas dažniausiai yra įgyvendinamas suteikiant teisę jam praleisti su vaiku ar vaikais kartu praleidžiant du savaitgalius per mėnesį. Įprastai - nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro arba prailgintais savaitgaliais, pavyzdžiui nuo ketvirtadienio vakaro iki sekmadienio. Taip pat - viena ar dviem dienomis per savaitę be nakvynės bei puse visų vaiko atostogų laiko. Bet kuriuo atveju tai nėra viso laiko padalinimas tarp tėvų lygiomis dalimis, o tik laisvo vaiko laiko daugiau ar mažiau lygus padalinimas.
Psichologas antrina, kad 50/50 - tai ne akmenyje iškalta taisyklė. Be to, dalijantis vaikų globos laiką svarbu atsižvelgti į vaiko amžių. Pavyzdžiui, specialistai rekomenduoja, kad 3-5 metų vaikai be mamos nebūtų ilgiau nei 1 naktį iš eilės. Tik vėlesniame amžiuje šį laiką galima ilginti. Ir tik sulaukus 14 metų vaikas su tėvu gali nepertraukiamai būti savaitę ar ilgiau.
„Taip pat abiem tėvams reikia blaiviai įsivertinti, kokius vaikų užimtumo ir ugdymo aspektus jie išmano, o kurių - ne. Jų spektras aprėpia įvairiausias temas, nuo asmeninių vertybių ir santykių su kitais žmonėmis iki požiūrio į pinigus ir gebėjimo spręsti problemas. Ir kai šie aspektai yra ne tik nežinomi, bet ir nėra aiškiai suprantama, kad jie yra nežinomi, tėvai elgiasi taip, kaip išmano. Neatsakius atvirai sau į šiuos klausimus, gali būti žalojama vaiko psichika ir trikdomas jos vystymasis“, - mintimis dalinasi M.Truncė.
Be to, tėvams būtina sutarti dėl vienodų taisyklių, kurios vaikams galioja ir mamos, ir tėčio namuose. „Jei taisyklės nevienodos, mažėja vaiko pasitikėjimas abiem tėvais, o tai - pati didžiausia žala, kurią vaikui gali padaryti tėvai“, - įspėja porų psichologas.
Kaip sumažinti vaikų patiriamą traumą?
M.Truncė akcentuoja, kad vaikai dėl skyrybų traumą patiria visuomet - jie išgyvena atstūmimo, nereikalingumo, nesaugumo jausmus, jaučia gėdą, kaltę, menkavertiškumą, baimę, pyktį. „Su kiekvienu iš šių skyrybų poveikiu tėvai turi dirbti tikslingai, kad vaikų išgyvenimai būtų kuo mažesni“, - sako psichologas.
Santykių specialisto teigimu, vienas svarbiausių dalykų vaikams, kai jie auga dvejuose namuose (o gal ir dvejose šeimose) yra užimtumas. Jis įgyja dar didesnę svarbą vaikams, kurie per tėvų skyrybas jaučiasi atstumti.
Kitas svarbus dalykas - sukurti vaikų pasitikėjimą abiem tėvais.
„Dar yra svarbu išmokyti vaikus valdyti stresą ir pykčio priepuolius. Poros skiriasi pragyvenusios nuo santuokos pradžios apie 12-13 metų. Vyriausiam vaikui dažniausiai būna apie 11 metų. Tai yra paauglystės pradžia. Šiame laikotarpyje vaikas jau yra susidaręs savo nuomonę apie pasaulį - t.y. koks jis turi būti, apie tėvus ir tėvų elgesį su vaikais. Beveik visada vaiko lūkesčiai apie elgesį skiriasi nuo to, kaip tėvai iš tiesų elgiasi su vaikais. Dėl to vaikai pradeda spyriotis, neklausyti, maištauti, kovoti“, - paaiškina M. Truncė.
Taip pat psichologas akcentuoja, kad labai svarbu sukurti artimą tėčio ir mamos ryšį su vaiku. „Jei toks ryšys bus, vaikas įsiklausys į tėvų pamokymus ir nueis „takais dorybės“. Jei tokio artimo ryšio nebus, vaikas nueis „klystkeliais“, - dalinasi patarimu ekspertas.
Susitarimai gali keistis
Vaikui augant jo poreikiai ir santykiai su tėvais gali keistis. Taip pat gali keistis abiejų tėvų gyvenimo aplinkybės. Todėl natūralu, kad vaikui ar kuriam nors iš tėvų kils poreikis koreguoti pirmines vaiko priežiūros sąlygas.
„Jeigu tėvai skyrybų metu geba draugiškai susitarti, kad vaikas pakaitomis, kas savaitę ar kas dvi savaites, gyvens su kiekvienu iš tėvų, tai jie sugebės susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos. Tokiu atveju teismui beliks tik patvirtinti tokį tėvų susitarimą“, - situaciją komentuoja teisininkė R.Cibulskienė.
Anot jos, teismus dažniau pasiekia ginčai dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, kai bandoma standartinę tvarką (du savaitgaliai, viena-dvi darbo dienos ir pusė atostogų) pakeisti į kassavaitinį bendravimą, kas geriau užtikrina abiejų tėvų lygias galimybes dalyvauti vaiko ugdyme ir auklėjime.
„Tačiau teismai dažniausiai atmeta tokius reikalavimus, motyvuodami kad bendravimo su vaiku tvarka yra nusistovėjusi, o jos pakeitimas išbalansuotų vaiką, neigiamai paveiktų jo asmenybę ir toks po 50 procentų bendravimo su kiekvienu iš skyriumi gyvenančių tėvų modelis neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų“, - įspėja advokatė.
Ji nurodo, kad tokiose bylose ypač svarbi vaiko nuomonė, kaip ir kiek jis norėtų bendrauti su abiem tėvais, tačiau teismas gali neatsižvelgti ir į vaiko nuomonę, jei įvertina, kad jo norai prieštarauja jo paties interesams.
Pagrindiniai Principai Nustatant Vaikų Gyvenamąją Vietą ir Išlaikymo Dydį
Jeigu santuoka nutraukiama bendru sutarimu, sudarant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kas sudaro maždaug 95 proc. visų santuokos nutraukimo bylų, tokiais atvejais paprastai jau yra sutarta dėl vaikų gyvenamosios vietos.
Dažnai sutuoktiniai šiuo klausimu net nediskutuoja, kadangi tvarka jau praktiškai nusistovėjusi, t.y. vaikas jau iki santuokos nutraukimo gyvena su vienu iš tėvų, ir sutuoktinius tokia padėtis tenkina.
Visi kiti atvejai - sudėtingi. Didžioji dalis konfliktiškų skyrybų būna ne tik dėl turto, bet ir dėl vaikų gyvenamosios vietos.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, vaikas turi likti gyventi su tuo tėvu, kurio buities sąlygos yra geresnės. Abiejų tėvų buities sąlygas nustato Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistas, kuris atvyksta į namus ir surašo buities tyrimo aktą.
Akte aprašomi ne tik materialūs aspektai, susiję su gyvenamąja aplinka (baldai, buitinė technika ir pan.), tačiau gali būti pateikiami ir vaiko apklausos rezultatai - tarnybos specialistas gali paklausti vaiko, su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų likti gyventi bei tai užfiksuoti akte.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vaidmuo tokio pobūdžio skyrybų bylose turi didelę reikšmę, tačiau galutinį sprendimą vis dėlto priima teismas. Teisėjas atsižvelgia ne tik į buities tyrimo aktą, tarnybos išvadą, tačiau gali ir pats asmeniškai pasikalbėti su vaiku, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui bei psichologui. Jeigu situacija yra sudėtingesnė, pavyzdžiui, vaikas keičia savo nuomonę arba įtariamas poveikis iš tėvų, byloje gali būti skiriama vaiko psichologinė ekspertizė.
Išlaikymo Dydžio Nustatymo Principai
Situacijos, kad išlaikymas vaikui neskiriamas, būti negali, kadangi tai prieštarautų įstatymams. Išlaikymas privalo būti skiriamas, tačiau gali skirtis išlaikymo forma. Dažniausiai praktikoje pasitaikanti išlaikymo forma - periodinės išmokos (vadinamieji alimentai). Taip pat gali būti skiriamas išlaikymas turtu, išlaikymas vienkartine pinigine išmoka, taip pat galimi mišrūs variantai.
Jeigu santuoka nutraukiama bendru sutarimu, vaikams skiriamo išlaikymo dydį nustato tėvai santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje, o teismas tik patikrina, ar tas dydis atitinka teisminę praktiką ir realią ekonominę situaciją.
Verta atkreipti dėmesį, kad minimalus ir maksimalus išlaikymo dydis teisės aktuose nėra nustatytas, jį kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į kiekvieną individualią situaciją.
Šiuo metu vyrauja tokia teismų praktika, kad minimalus alimentų dydis neturėtų būti mažesnis kaip pusė minimalios mėnesinės algos. Taigi, sutuoktiniai, numatydami išlaikymo dydį santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje, į šį orientacinį išlaikymo dydį privalo atsižvelgti. Žinoma, tai nereiškia, kad jeigu būtų susitarta dėl šiek tiek mažesnio išlaikymo dydžio, teismas tokio susitarimo netvirtins: teismas kiekvieną situaciją vertina individualiai, atsižvelgia tiek į sutuoktinių finansinę padėtį, tiek į bendrą šalies, regiono ekonominę situaciją ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad kai sprendžiama dėl išlaikymo dydžio, tai nereiškia, kad šis dydis niekada nesikeis. Vaikams skiriamo išlaikymo dydis gali būti keičiamas teismo tvarka atsižvelgiant į pasikeitusius vaikų poreikius ar tėvų finansinę padėtį. Praktikoje pasitaiko atvejų, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje susitaria dėl išlaikymo dydžio, kuris gali būti indeksuojamas, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą.
Klausimai Dėl Vaikų Priežiūros Išlaidų Pasidalijimo
Kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, jie abu tenkina daugumą kasdieninių vaiko poreikių, tai yra, maistas, apranga, transporto išlaidos, bei turi su tuo susijusių išlaidų. Tačiau vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis, prisireikia ir papildomų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų, pavyzdžiui, gydymui, vaiko ugdymo apmokėjimui, pasirengimui mokyklai. Jas paprastai patiria vienas iš tėvų, kuriam tokiu atveju tenka didesnė išlaikymo našta. Tokiu atveju tėvai turėtų susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo.
Sveiko Ryšio Su Vaiku Išsaugojimas
Santykiuose norėdami būti „tuo geresniu tėvu“ buvę sutuoktiniai ima varžytis dėl vaiko meilės. Dėmesio ir švelnumo tėvų išsiskyrimą patyrusiam vaikui niekada nebus per daug. Tačiau tai neturėtų virsti noru bet kokia kaina įsiteigti vaikui ir kone tiesiogine to žodžio prasme nupirkti jo meilę. „Tokios varžybos ne į gera tiek pačių tėvų finansams ir savijautai, nes poreikis nuolat konkuruoti kelia stresą, ir vaikams. Vis dėlto, gyvenant atskirai ir turint vaikų išlieka bendri tikslai - užtikrinti vaikų gerovę šiandieną ir ateityje. Nors gyvenant atskirai taupyti drauge yra sunku, reikia nepamiršti, kad užaugus atžaloms teks jas išleisti į aukštąsias mokyklas, gal netgi į kitą miestą ar šalį.
| Metai | Minimali Mėnesinė Alga "Į Rankas" | Rekomenduojamas Minimalus Išlaikymas (vienam tėvui) |
|---|---|---|
| Nuo 2025 m. | 777 Eur | 388.5 Eur |
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Kaip Išsirinkti Tobulą Vaikišką Krepšinio Aprangą: Patarimai ir Geriausios Idėjos
- Neįtikėtina! Sužinokite, kaip greitai atpažinti pirmuosius nėštumo požymius