Didžioji dalis vaikų į pasaulį atkeliauja jau turėdami įgimtus gebėjimus išmokti kalbą. Ankstyvasis vaiko amžius (nuo gimimo iki 3 metų) kalbos raidos vystymuisi yra pats intensyviausias laikotarpis - kalbos vystymosi aukso amžius. Darželio-mokyklos „Pažinimo medis“ logopedė Deimantė Vitkutė teigia, kad vaikų smegenys šiuo metu yra pasirengusios priimti bei įsisavinti labai didelį kiekį informacijos, kas reiškia, kad su tomis pačiomis pastangomis kūdikystėje galima pasiekti geresnių rezultatų nei vėlesniame amžiuje.
Kaip atpažinti pirmąjį žodį
Laikui bėgant visa šeima pradeda laukti pirmojo ištarto žodžio. Kūdikiai turi tokį didelį norą bendrauti, kad net dar negebėdami kalbėti visais būdais bando komunikuoti: šypsosi, nutyla, stebi, verkia, čiauška.
Logopedė D. Vitkutė išvardino keturis bruožus, pagal kuriuos vaiko ištartą kalbos garsų grupę galime vertinti kaip pirmąjį žodį:
- Garsų grupė, kurią ištaria vaikas, savo sandara bei skambėjimu turi būti panaši į tą žodį, kurį vaikas nori ištarti. Pavyzdžiui, jei vaikas pamatęs katę sako „ati“ (katė), tai galime vertinti kaip pirmąjį žodį.
- Žodis turi būti ištartas trumpai bei jį ištarus išlaikoma pauzė. Pavyzdžiui, jei vaikas ilgai ir nenutrūkstamai taria „mamamamama“, tai yra čiauškėjimas, bet ne žodis „mama“. Jei vaikas žiūri ar rodo į mamą ir sako „ma-ma“, tai galima vertinti kaip pirmąjį žodį.
- Žodis turi būti vartojamas savarankiškai, pastoviai bei tikslingai vienam ir tam pačiam daiktui/veiksmui įvardinti. Tai reiškia, kad kai vaikas dar taisyklingai netaria žodžio, tačiau įvardija tą patį daiktą ar veiksmą vis tuo pačiu pavadinimu, tai pirmasis žodis.
- Pirmaisiais žodžiais laikoma, kai jie vartojami vaikui norint bendrauti, inicijuojant pokalbį. Pavyzdžiui, jei šeima turi augintinį ir vaikas bando jį pakviesti, kalbina ir laukia, kol augintinis į jo kvietimą atkreips dėmesį, jau galima teigti, kad vaikas, inicijuodamas pokalbį, vartoja tikslingą savo pirmąjį žodį.
Apibendrinant, jei žodis vartojamas savarankiškai, pastoviai bei tikslingai vienam ir tam pačiam daiktui/veiksmui įvardinti, tai laikoma pirmuoju arba dar vienu ištartu žodžiu, kuris gali prisidėti prie tikslingai vartojamų žodžių skaičiaus.
Kada kreiptis į specialistą
Vaikui augant, jo žodynas kiekvieną dieną plečiasi. Vaikai sužino naujų žodžių, pradeda juos vartoti. Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų - tėvai delsia kreiptis į specialistus. Logopedė dėl vaiko kalbos raidos nerimaujantiems tėvams turi pagrindinį patarimą - konsultuotis su specialistu, kuris ne tik įvertins esamą vaiko kalbos situaciją, bet ir pateiks rekomendacijas, kurias šeima galės pritaikyti kasdienybėje.
Dažnu atveju vaikas pas logopedą atvyksta sulaukęs penkerių ar šešerių metų, nors šiame amžiuje iš jo jau reikėtų tikėtis taisyklingai tariamų visų lietuvių kalbos garsų. Specialistė teigia, kad kai vaikas laiku nesulaukia pagalbos, dažnai, eidamas į pirmą klasę, vis dar susiduria su garsų tarimo trūkumais, garsų diferencijavimo sunkumais, o tai vaikams, kurie mokosi skaityti ir rašyti, neretai sukuria papildomus iššūkius.
Apsilankymas pas logopedą nereiškia, kad vaikas turi kalbos sunkumų, tai tiesiog galimybė įsitikinti, ar vaikui reikalinga pagalba.
Tėvų vaidmuo vaiko ugdyme
Logopedės D. Vitkutės teigimu, siekiant gerų ir efektyvių rezultatų, labai svarbus ne tik specialisto, bet ir tėvų bei vaiko vaidmuo. Tėvai yra be galo svarbi, neatsiejama ugdymo dalis. Jie praleidžia su savo vaikais daugiausiai laiko, geriausiai juos pažįsta ir turi nepakeičiamą tarpusavio ryšį. Logopedė pataria kartu su vaiku be papildomų trukdžių, žiūrint vaikui į akis ir neužsiimant niekuo kitu praleisti bent 20 minučių per dieną.
Toks pokalbis naujagimiui leis suprasti, kad įdomus yra ir jis, ir tai, ką jis nori pasakyti. Kalbinti vaiką reikėtų kaip tik išeina: pasakoti apie savo dieną, klausti, kurti ryšį, džiaugtis vaiko pirmaisiais garsais, kad mažylis suprastų, jog jis tėvams yra svarbus. Tokie pašnekesiai yra puikus startas žodiniam dialogui ateityje.
Juk kai mūsų negirdi, neatsako, tai ir mes nebendraujame, nes nesijaučiame įdomūs. Vaikams būna taip pat: jei ignoruojame jų tariamus garsus, jie tampa ne tokie motyvuoti juos tarti ir lavinti kalbą. Ankstyvasis kalbos raidos vystymasis prasideda nuo vaiko ir tėvų tarpusavio bendravimo, t. y. nuo vaikų krykštavimo bei tėvų atsako imituojant vaiko skleidžiamus garsus.
Kiti būdai, kaip tėvai gali skatinti vaiko kalbos vystymąsi:
- Savo veiklos komentavimas. Pasakokite vaikui, ką veikiate, matote, girdite, jaučiate, užuodžiate.
- Komentavimas, ką vaikas veikia, mato, valgo ar liečia. Svarbu nesitikėti, kad vaikas iš karto atsakys ar pradės kartoti tai, ką jūs sakote. Duokite jam laiko bei leiskite suprasti, kad pasakoti, kalbėti yra smagu!
- Vaiko frazės išplėtimas ir taisyklingas pakartojimas. Pvz., jei vaikas mato bėgantį kitą vaiką ir sako „bėga“, galite tai patvirtinti atsakydami „Taip! Berniukas (ar mergaitė) bėga“. Taip plėtosite vaiko žodyną bei formuosite gramatiškai taisyklingą vaiko kalbą.
- Stebėjimas, kuo vaikas susidomėjęs. Jei jis žiūri į katiną, aptarkite tai. Tiesiog pasiduokite vaiko interesams ir tai tikslingai išnaudokite!
- Laiko atsakyti suteikimas. Duokite vaikui keletą sekundžių pagalvoti prieš atsakant ar sureaguojant į jūsų žodžius. Kartais neišlaukdami užkertame kelią jiems atsakyti ar sureaguoti.
- Pasirinkimo suteikimas. Pvz., nori šuns ar katės? Banano ar obuolio? Po pasirinkimo pakartokite bei dar kartą įvardinkite vaiko pasirinkimą.
- Situacijos, kurioje vaikui prireiktų jūsų pagalbos, sukūrimas. Pavyzdžiui, duokite dėžę, kurią atidarant vaikui prireiktų jūsų pagalbos ir palaukite, kol jis jos paprašys. Tai tikrai neturi būti aiškus prašymas, tačiau jis skatina vaiką inicijuoti kalbą bei suprasti, kokiais momentais ji gali būti naudinga.
Visus šiuos būdus galima naudoti bet kokioje veikloje: ryte, prieš miegą, parduotuvėje, žaidžiant ar gaminant. Tikslingai išnaudokite laiką kartu ir nustebsite, kaip greitai mažieji norės kuo daugiau papasakoti.
Žaislai, skatinantys kalbėti
Logopedė D. Vitkutė šeimas skatina rinktis „tyliuosius“ žaislus, kurie, pasak specialistės, skatina vaikus kalbėti.
- Kaladėlės. Jos dažnai būna su skaičiais, raidėmis, gyvūnais, todėl vaikai mokosi pavaizduotų objektų pavadinimus, sąvokas (aukštas, žemas, pavyzdžiui, „bokštas“). Taip pat statant tikslėja smulkioji motorika.
- Kamuoliukai. Juos galima ridenti, mesti, slėpti. Taip vaikas mokosi sąvokų, palaukti savo eilės, sutelkti dėmesį. Liesdamas skirtingų formų bei tekstūros kamuoliukus vaikas tikslina smulkiąją motoriką, kuri yra tiesiogiai susijusi su kalbos vystymusi.
- Knygos. Vaikai mokosi savarankiškai versti puslapius, sutelkti dėmesį. Skaitant galima aptarti knygoje esančius paveikslėlius, taip pat sąvokas „viršuje“, „apačioje“, „pradžioje“, „pabaigoje“.
- Lėlės. Žaisdami su lėle, vaikai imituoja pokalbį, mokosi kūno dalių, drabužių pavadinimus, taip pat mokosi įvardinti jausmus (lėlė pavargusi, liūdna, linksma, alkana ir panašiai).
- Lėlių namas. Vaikai taip mokosi kurti siužetą, įvardinti rutiną, kurią atlieka namuose, skirtingų kambarių, baldų bei kitų objektų pavadinimus, apibūdinti daiktus.
- Mašinos. Žaisdami su jomis vaikai mokosi atkartoti mašinų skleidžiamą garsą (tai puiki artikuliacinė mankšta), nurodyti kryptį tiesiai, atgal, į dešinę, į kairę, apibūdinti, kaip mašinos važiuoja: greitai ar lėtai.
- Medinė dėlionė. Tokie žaislai tikslina smulkiąją motoriką. Vaikai mokosi vaizduojamų objektų pavadinimus, skleidžiamus garsus, atlikti dviejų veiksmų nurodymus, pavyzdžiui, „paimk avį“.
- Muilo burbulai. Vaikai mokosi taisyklingai pūsti, įvardinti objekto pavadinimą, ant kurio nusileido/susprogo burbulas, išlaukti savo eilės.
- Piramidė. Vaikai mokosi dydžio sąvokų: didelis, mažas, mažiausias, didžiausias, spalvų pavadinimus, sudėti žiedus pagal dydį. Šis žaidimas taip pat tikslina smulkiąją motoriką.
- Maisto muliažai. Vaikai mokosi maisto produktų pavadinimus, apibūdinti skonį. Įtraukiant nevalgomus objektus, vaikai mokosi, kas yra valgoma, o kas - ne.
Žaislų pakaitalai
Logopedė primena, kad yra daug alternatyvų, kurių nereikia pirkti, užtenka ir to, kas turima namuose. Štai keli pavyzdžiai, kuo mokomuosius žaislus galima pakeisti:
- Kaladėlės. Nepradarytos skardinės (kad būtų saugu), įvairios dėžės nuo sauso maisto, pavyzdžiui, sausainių, košių popierinės dėžutės, įvairūs daugkartiniai plastikiniai indeliai.
- Knygos. Įvairūs paveikslėliai ant maisto pakuočių, žurnalų, reklaminių lankstinukų, žiūrėjimas pro langą ir įvairių objektų vardijimas.
- Burbulai. Pasigaminkite savo burbulus iš muilo, vonios putų. Galima naudoti ir popieriaus gabalėlius, plunksneles ar bet kokį kitą lengvai nupučiamą daiktą.
- Muzikiniai instrumentai. Mediniai, plastikiniai šaukštai - puiki alternatyva! Pripildykite tuščius butelius sausais ryžiais. Iš tuščios dėžės, atviro indo, servetėlių dėklo pasigaminkite gitarą pridėdami lengvai tampomas gumeles (dar kitaip vadinamas kanceliarinėmis gumytėmis).
- Skirtingų dydžių indeliai. Naudokite paprastus plastikinius indukus.
- Kortelės su paveikslėliais. Kaip ir su knygomis, naudokite įvairius paveikslėlius ant maisto pakuočių, žurnalų, reklaminių lankstinukų, savo asmenines nuotraukas iš nuotraukų albumų.
- Geometrinės formos. Galima iškirpti atitinkamos formos skyles ant dėžės ir tuo pačiu išsikirpti tos pačios formos figūras. Taip pat galima tiesiog namuose susirasti daiktus, panašius į geometrines formas, ir tas figūras įvardinti.
- Suveriami žiedai. Galima naudoti plaukų gumeles, sukarpytus ir po to pagal pasirinktą dydį surištus siūlus. Juos galima verti/užmauti ant pasibaigusio popierinio rankšluosčio ar tualetinio popieriaus rulonėlio.
- Vandens stalas. Pripilkite vandens į tuščią plastikinį indą, skardą arba tiesiog į plautuvą ar vonelę/vonią. Sudėkite įvairius žaislus, traukite juos iš vandens ir aptarkite jų išvaizdą.
Ko turėtų mokėti 4-5 metų vaikas?
Logopedė teigia, kad dažniausiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose tenka dirbti su vaikais nuo ketverių metų. Nors iki puspenktų metų vyksta fiziologinis šveplavimas, ir vaikai dar gali netarti [š] [ž[ [č] [r] garsų ar juos painioti su lengviau ištariamais garsais [s] [z] [c] [l], visi keturmečio kalba retai sutinkamam žmogui jau turėtų būti visiškai suprantama (nepaisant dar galimo fiziologinio šveplavimo).
D. Vitkutė taip pat mini, kad viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, kodėl keturmečiai jau lanko logopedines pratybas, yra liežuvio iškišimas tarp dantų kalbėjimo metu, dar kitaip vadinamas tarpdantiniu sigmatizmu, [k]-[t]-[g]-[d]-[p]-[b] garsų netaisyklingas tarimas ar tarpusavio painiojimas.
Specialistės teigimu, pagal normas iš vaiko, sulaukusio penkerių metų, jau galėtume tikėtis taisyklingai tariamų visų lietuvių kalbos garsų. Žinoma, ilgiau formuotis gali garsas [r], nes ji mūsų kalboje yra pats sudėtingiausias, tačiau specialistė linkusi šį garsą pradėti mokytis su vaikais, kurio šio garso netaria būdami penkerių metų, nes niekada nėra aišku, kiek laiko prireiks, kol vaikas įtvirtins [r] garso tarimą rišlioje kalboje.
Logopedo darbas apima ne tik taisyklingą garsų tarimo mokymą. Priklausomai nuo sutrikimo, logopedinių pratybų metu darželyje vaikai ugdo foneminį suvokimą (garsų atpažinimą), garsinę analizę (garsų vietos nustatymą žodžiuose), mokosi gramatinio taisyklingumo, rišliosios kalbos, plėtoja žodyną bei tikslina smulkiąją motoriką.
Ar logopedinės užduotys turi būti įdomios?
Be abejonės reikia sukurti atitinkamą atmosferą ir parinkti tokias užduotis, kurios vaiką domins ir skatins mokytis. Jūs, be abejo, žinote, kad lengviausia žmogui mokytis malonių, smagių dalykų, kurie sukelia tik teigiamas emocijas. Pirmieji mažylio žodžiai suteikia laimės visiems tėvams. Teisingos kalbėsenos reikia mokytis, kaip ir daugelio kitų įgūdžių vaikiškame amžiuje.
Vaikai mokosi mėgdžiodami. Ir mokantis kalbėti, mėgdžiojimas vaidina svarbų vaidmenį. Dėl to tapkite geru pavyzdžiu savo vaikui. Įsitikinkite, kad visus žodžius tariate aiškiai, kad mažylis girdi jūsų artikuliaciją.
Mažas vaikas nepajėgus suprasti ir įsiminti ilgų ir sudėtingų sakinių. Dėl to pageidautina naudoti paprastus terminus ir trumpas frazes. Pavyzdžiui, duokite vaikui paprastus nurodymus ir užduokite paprastus klausimus, tokius kaip „paimk meškiuką”, „atnešk lėlę”, „kur kaladėlė?
Pasakokite, ką darote, pastoviai, net gamindamos valgyti ar tvarkydamos kambarius. „Dabar mes užsidėsime batukus, striukę, kepurę ir eisime į lauką”. „Aš paimsiu lėkštę, šaukštą ir valgysime sriubą”. Tačiau nekalbėkite pernelyg daug. Esama rizikos, kad mažylis apskritai įpras atsijungti, kad negirdėtų nesibaigiančio žodžių srauto. Nekalbėkite ir pernelyg mažai. Pasieksite rezultatą, nustatę pusiausvyrą, kai suprasite, kada reikia kalbėti, o kada reikia paklausyti.
Vienas iš knygų skaitymo jaunesnio amžiaus vaikams rezultatų - greitesnis kalbos vystymasis. Skaitykite ne mažiau kaip 10 minučių kiekvieną dieną, netgi daugiau, jeigu įmanoma. Parinkite knygas su trumpais tekstais ir ryškiais paveiksliukais. Užduokite klausimus apie tai, ką perskaitėte. Džiaukitės, jeigu vaikas pats atneša jums knygelę ir stenkitės iš karto perskaityti jam porą puslapių, kad išlaikytumėte jo susidomėjimą literatūra. Nesusierzinkite, jei vaikas prašo skaityti jam vienus ir tuos pačius tekstus. Teisingas kartojimas - svarbiausias dalykas ugdant kalbą.
Nenaudokite televizoriaus vietoje auklės ar kaip priemonę vaikui nuraminti. Jus gali sužavėti, kaip vaikas šoka, rodant kokią nors reklamą. Tačiau paskui paaiškės, kad per trumpą laiką ir vaikas, ir jūs tapote priklausomi nuo televizoriaus. Pakeiskite televiziją pokalbiais, įdomiais žaidimais ir kitų vaikų kompanija.
Muzikos kūriniai ir vaikiškos dainelės duoda daug naudos žodžių atsargai ir suvokimo per klausą vystymui. Dainų ritmas ir melodija vysto ir vaiko bendrą suvokimą. Kaitaliokite lėtas ir greitas melodijas. Ypač tinka tos, kurias galima derinti su judesiais. Taip treniruojama -klausos-motorinė koordinacija.
Pastebėta, kad dauguma vaikų, turinčių kalbos išsivystymo trūkumų, yra labai nerangūs. Taip kad duokite savo vaikui dažų, plastilino, saugias žirkles karpymui, suverkite stambius karoliukus, sagas, pirkite žaidimus, kurie reikalauja pirštų miklumo.
Smulkioji motorika yra gebėjimas kontroliuoti mažas kūno dalis, tokias kaip pirštai.
- Spalvinimas: Vaikams patinka spalvinti, o tai puiki galimybė plėtoti tiesiogines koordinacijos įgūdžius.
- Konstruktorius: Konstruktoriaus dėlionėms surinkti reikia tikslumo ir koncentracijos - tai labai naudinga smulkiajai motorikai.
- Dėlionių dėliojimas: Dėlionių dėliojimas, lavina motorinius gebėjimus ir stiprina koncentracijos įgūdžius.
Užtikrinkite vaikui ramią aplinką, sveiką maitinimąsi, pakankamą miegą, daug vaikščiokite gryname ore. Leiskite mažyliui žaisti su kitais vaikais. Būkite savimi, o ne karštligiškai nekantriais santykiuose su vaiku.
Yra daug būdų kaip, galime padėti vaikui lavinti jo kalbos įgūdžius, tačiau tam reikia skirti laiko ir vadovautis šiomis specialistų rekomendacijomis:
- Kalbėti su vaiku paprastais, trumpais sakiniais;
- Kiekvieną mokomą žodį susieti su judesiu, mimika bei tam tikra intonacija (pavyzdžiui, kalbant apie kažką didelio, rankas iškelti į viršų, o pasakojant apie šaukštelį jį parodyti);
- Parodyti vaikui, kad suprantate jo mintį, kai pasako vieną žodį, tačiau pakartoti taisyklinga kalba, pakeičiant ir išplečiant sakinį (pavyzdžiui, vaikui pasakius „geti“ ir parodžius į puodelį, pakartoti „nori atsigerti vandens?“);
- Rodyti įvairiausius pratimus liežuviu ir lūpomis, kad vaikas juos kartotų (pavyzdžiui, sakyti „brrr, kaip šalta“, prunkšti kaip arkliukui), nes taip lavinasi liežuvio bei lūpų judesiai;
- Kiekvieną dieną lavinti smulkiąją motoriką (pirštų pagalvėlėse esantys centrai yra susiję su galvos smegenų zonomis, atsakingomis už kalbą, todėl leidžiant vaikui spalvinti, piešti, dėlioti dėliones, konstruoti, rūšiuoti įvairiausias kruopas, skatinamas ir jo kalbos vystymasis).
- Vienas svarbiausių dalykų - nuolat kalbėkite su vaiku, pasakokite viską, kas yra aplinkui, ką veikiate. Kalbėkite apie veiksmus, kuriuos atliekate, apie daiktus, kuriuos naudojate, - visa tai leis vaikui išgirsti, pamatyti, suprasti ir mokytis.
Istorijų kubeliai (pavyzdžiui, Rory‘s Story Cubes): ant kiekvieno kubelio yra skirtingi šeši paveikslėliai, juos išmetus galima gauti vis skirtingas istorijų galimybes. Kad lengviau įtrauktume vaiką, pirmiausia galime pavyzdį parodyti patys - imti po vieną kubelį ir pradėti pasakojimą su objektu, kuris pavaizduotas atsivertusioje pusėje. Galbūt norėsite dalintis su vaiku po vieną kubelį, kad kurtumėte bendrą pasakojimą, o galbūt kursite paeiliui iš visų devynių. Bet kuris variantas atlieka tą pačią funkciją - skatina galvoti žodžius, dėlioti sakinio struktūrą ir ieškoti būdų, kaip susieti du visai nesisiejančius paveikslėlius.
Komiksų kūrimas ir vaidinimai: jeigu vaikui ir jums patiems patinka piešti, galite kurti įvairius komiksus bei apie juos papasakoti. Ką nupiešiau, kas vyksta, kas ką sako, kuo baigiasi. Dar geriau, jei komiksą galima suvaidinti su namuose turimų žaislų figūrėlėmis. Tokiu būdu praktikuojami socialiniai įgūdžiai, dialogų kūrimas ir veikėjų emocijų supratimas, išraiška.
Paveikslėliai ir emocijos: istorijų kūrimui puikiai padeda ir įvairūs paveikslėliai, ypač abstraktūs ar netikėti, nebūtinai vaizduojantys tik vieną galimą istorijos variantą. Pavyzdžiui, žaidimo „Dixit“ kortelės - traukiame po vieną, ją mato visi žaidėjai, tada slapta traukiame emocijos pavadinimą. Užduotis: papasakoti istoriją remiantis paveikslėlyje matomu vaizdu taip, kad kiti žaidėjai galėtų atspėti emociją, kurią ištraukėme. Tokiu būdu ne tik laviname žodyną, pasakojimo gebėjimus, bet ir emocijų realiame gyvenime atpažinimą.
Pasakų kūrimas vaikščiojant ar važiuojant automobiliu: kartais tiesiog vaikščioti gali būti truputį nuobodu, tad pakvieskite vaiką kurti istorijas apie matomus daiktus, žmones, įvykius, įterpti pastebimas emocijas, naujus negirdėtus žodžius. Automobilyje gali puikiai veikti ir žodžių žaidimas - sugalvokime kuo daugiau žodžių iš pasirinktos raidės. Laimėtojas gali pasirinkti kitą dainą, kurios bus klausoma.
Kalbėjimas apie save, savo dieną, įspūdžius: kartais daug tikimės iš vaikų, užduodame klausimus apie dieną, bet viskas, ką gauname „nežinau“, „nepamenu“. Pradėkime nuo savęs - papasakokime apie savo dieną, skatinkime vaiką klausti, pasidomėti ar pasitikslinti.
Stebimo ar skaitomo turinio aptarimas: aptarkite su vaiku tai, ką matėte, skaitėte ar žaidėte - kas patiko, nepatiko, kas galėjo būti geriau, kas įsiminė, kuris veikėjas sužavėjo, o kuris sukėlė pasišlykštėjimą, kokie jausmai kilo, kokias mintis iššaukė. Žinoma, kai skaitote gali skambėti lyg apklausa, tačiau taip nenutinka, jeigu suaugusieji ne tik užduoda klausimus, bet patys dalinasi savo nuomone ir įspūdžiais. Šis pratimas gali padėti įsivertinti, ar vaikams skirtas turinys iš tiesų turi turinio, kurį galima aptarti.
Žodžių aiškinimo ir spėliojimo žaidimai (pavyzdžiui, Alias): konkurencingas žaidimas gali sukelti įtampą ir konfliktus, tad būkite drąsus keisdami taisykles. Pavyzdžiui, žaisdami viena figūrėle, kai tikslas, kartu pasiekti finišą. Tada ir aiškinimui galėsite skirti daugiau laiko, leisti klaidas ir pasitaisymus. Tikiu, kad tikrai žinosite, apie ką kalba vaikas sakydamas „tas va va va va, kur aš mėgstu“ arba vardindami dešimt produktų iš eilės galiausiai atspėsite.
Na ir žinoma, tai, ką turbūt randate visur ir visada - knygų skaitymas garsiai, tyliai, vienas kitam, žaisliukams, augintiniams ir t.t. Skaitymas tai kalbos suvokimo, naudojimo, žodyno plėtimo bei komunikacinių gebėjimų lavinimo klasika. Tačiau tai, jūs turbūt jau žinojote.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kalbos įgūdžių lavinimas gali skirtis priklausomai nuo vaiko individualių poreikių. Kalbos vėlavimo požymiai gali būti tam tikrų garsų tarimo sunkumai, ribotas žodynas arba sunkumai sudarant sakinius. Kalbos specialistai taip pat rekomenduoja žaidimus, kuriuose vaikai turi atsakyti į klausimus arba paprašyti atsakymų. Pavyzdžiui, tėvai gali žaisti su vaiku žaidimą „Kas tai?“, kur vaikas turi atspėti, ką apibūdina tam tikras žodis.
Konsultuodama šeimas visada primenu, kad vaiko kalbos raidai turi reikšmės ir paveldimumas, ir bendras vaiko psichomotorinis vystymasis, ir kalbinė aplinka.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Kaip papuošti vaikišką tortą: idėjos ir patarimai
- Atskleista Andriaus Rožicko Neįtikėtina Biografija ir Įspūdinga Karjera!
- Neįtikėtini Patarimai, Kaip Išsirinkti Saugias Naudotas Kūdikių Lovytes!