Sveikata yra svarbiausia, o žindymas - geriausia investicija į kūdikio ir mamos sveikatą. Rugpjūčio 8 d. siekiama atkreipti dėmesį į maitinimo krūtimi skatinimo ir palaikymo svarbą. Palankios mamoms ir naujagimiams ligoninės vardą turinčios Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Akušerijos skyriuje dirbanti akušerė, atsakinga už kūdikių maitinimą krūtimi Daina Skirmantienė visą savaitę, kurios metu skyriuje gimė 15 naujagimių, dirbo įprastu režimu, nes dėmesys natūraliam kūdikių maitinimui šioje klinikoje ir yra nuolatinis.
Pirmasis Susitikimas su Kūdikiu
Gyvenimas ne visada yra toks, apie kokį svajojama. Šiaulietė Roberta Samuilienė neslepia, kad galvojo apie kiek kitokį pirmąjį gimdymą. Jauna moteris, besilaukdama pirmojo kūdikio, nuotoliniu būdu klausė paskaitų ciklą apie gimdymą ir vaiko žindymą ir vylėsi, kad ir jai viskas bus taip, kaip pranešėjai pasakojo. Bet gimdymas pakrypo kitaip ir gydytojas akušeris ginekologas nusprendė, kad reikės atlikti Cezario pjūvį. Roberta buvo išvežta į operacinę, o, gimus vaikeliui, - į reanimaciją.
„Per paskaitą pasakojo, kaip vos gimęs naujagimis uždedamas mamai ant krūtinės, kaip pirmą kartą priglaudžiamas prie krūties“, - pasakoja to nepatyrusi moteris ir pasidalina savo pirmojo susitikimo su sūneliu patirtimi. Kūdikis, svėręs 4305 gr. ir 56 cm ūgio, gimė septintą valandą vakaro, o naktį akušerė atnešė jį pamaitinti. „Realiai buvo sunku ir baisu, kad vaikučio kaip nors neužgaučiau“, - šypsosi moteris ir džiaugiasi medikės, kuri darė viską, kad maitinimas pavyktų, kantrybe. Kitą parą moteris perkelta į pogimdyvinę palatą Akušerijos skyriuje, kur atvyko ir vyras Tautvydas. Abu dabar rūpinasi sūneliu Motiejumi.
Tėčiu tapęs Tautvydas neabejoja, kad palaikys žmonos norą natūraliai žindyti kūdikį, o jai antrą dieną po gimdymo jau sekasi geriau. Prieš maitinimą užsuka ir akušerė, kurios patarimai labai praverčia, nes paskaitos ir realybė, pasak Robertos, labai skiriasi.
Jaunimas Ir Natūralumas
Moters ir vaiko klinikos Akušerijos skyriuje visos dirbančios akušerės turi būti išklausiusios natūralaus maitinimo kursą. Akušerė Daina Skirmantienė labiau specializuojasi į šią sritį ir dirba skyriuje nuolat, slenkančiu grafiku, naktimis, savaitgaliais ir švenčių dienomis. „Pirmiausia stengiamės mamas paskatinti, motyvuoti žindyti natūraliai. Būna, kad nėštumo metu mama neplanavo žindyti savo kūdikio ir reikia raginimo bandyti žindyti kūdikį, o tada spręsti, ar norės maitinti krūtimi, ar rinksis dirbtinį maitinimą“, - pasakoja žindymo specialistė Daina Skirmantienė, iš patirties žinanti įvairių situacijų. Dažnai būna, kad pirmo ir antro vaiko moteris nemaitino, tai ir trečio nenori, nors puikiai galėtų.
Skyriaus akušerės pastebi, kad pastaruoju metu retai kuri jauna mama nenori žindyti naujagimio. „Grįžta jaunimas į natūralumą, tai ir savo kūdikį dažniausiai renkasi maitinti natūraliai“, - pastebi žindymo specialistė, kad gimdančios pirmą kartą visos nori pabandyti žindyti. Dėl jų akušerės labai stengiasi.
Patarimai Būsimoms Mamoms
Dažna gimdyvė į Akušerijos skyrių atvyksta jau pasirengusi gimdymui. Pasak akušerės D. Skirmantienės, skyriuje yra Dienos stacionaras, kurį lanko būsimos mamos. Savaitei likus iki gimdymo jos ateina į Dienos stacionarą, kur specialistai skaito paskaitas apie pasirengimą gimdymui. Skaitomos paskaitos ir apie natūralų kūdikio žindymą, kam skirta visa diena. „Rengiame pasikalbėjimą su būsimomis mamytėmis. Kalbam apie žindymo naudą. Labai svarbu pasakyti, kad žindyti yra ne tik patogiau, bet ir materialiai naudingiau“, - dalinasi Daina Skirmantienė žiniomis, kurias perteikia ir būsimoms mamoms.
Užsiėmimų metu savo pavyzdžiu žindymo specialisčių pateikiamas žinias patvirtina ir patirties jau turinčios antro ar trečio kūdikio besilaukiančios moterys. Specialistės pastebi, kad bendravimo metu įtaiga didesnė ir dauguma būsimųjų mamų pasiryžta žindyti savo vaikelį. Mokymų metu būsimoms mamoms pasakojama ir apie pirmąjį kūdikio priglaudimą prie krūtinės po gimdymo. „Labai svarbu, kad pirmas prisiglaudimas būtų teisingas, kad nesukeltų skausmo ar kito neigiamo jausmo, nebūtų traumuojamas spenelis. Kai krūtinė dėl netinkamo žindymo tampa skausminga, tai ir noro žindyti nelieka“, - sako D. Skirmantienė ir pastebi, kad kartais mamos baiminasi, kad, grįžusios į palatą, liks vienos. Bet vienos neliks - jas aplankys akušerės ir padės įtvirtinti žindymo įgūdžius.
Svarbiausi Žingsniai Maitinant Natūraliai
Tam, kad vaikas būtų maitinamas natūraliai, svarbiausia yra mamos noras žindyti kūdikį. Antras svarbus žingsnis - teisingai prisidėti vaikelį prie krūties ir nepatirti nusivylimo. Trečias žingsnis - kad visi artimieji palaikytų mamos norą žindyti naujagimį.
Žindymo specialistės pastebi, kad kartais vyresnės kartos močiutės ar tetos, o kartais ir mamos nori sumenkinti žindymo naudą ir skatina imtis buteliuko. Jos gąsdina jauną mamą, kad vaikutis neprivalgęs. Dėl nuolatinių priekaištų jaunos mamos pasimeta ir pasirenka klaidingą kelią - dirbtinį maitinimą, o vaikas greitai pripranta prie mišinuko. Ne visada šis kelias yra neteisingas. Būna, kai dėl naujagimio būklės reikalinga primaitinimas, ligoninėje taip pat jis taikomas, paskyrus gydytojui neonatologui.
Išvykstant mamai iš klinikos, visada pasakoma, kaip namuose elgtis, kada baigti maitinti mišiniu, kaip suprasti, kad pagausėjo pieno. Labai svarbu neužilgti dirbtinio maitinimo, kad vaikelis nepriprastų prie jo ir nebenorėtų imti krūties. „Kol mamos būna ligoninėje, kasdien su jomis bendraujame ir išlydime namo, tikėdamos, kad naujagimis kuo ilgiau bus maitinamas natūraliai.“, - sako akušerė Daina Skirmantienė, šiai veiklai paskyrusi penkerius savo gyvenimo metus.
Akušerei labai svarbu, kai mamos lieka patenkintos, kai gauna reikiamų patarimų ir pagalbos. Labai svarbu, kad per pirmas dešimt dienų mamos nenuleistų rankų. Tada kūdikio maitinimas taps kasdienybe, rutina, teikiančia didelį patogumą ne tik namuose, bet ir kelionėse, į kurias šiuolaikinės šeimos vežasi naujagimius net neabejodamos.
Medicininė Neonatologija
Žmogaus gimimas - vienas didingiausių gamtos procesų, atspindinčių gamtos evoliucijos viršūnę. Vaisius, augdamas kelis mėnesius gimdoje, jaučiasi saugiai ir patogiai, gaudamas maistą, meilę, šilumą iš paties artimiausio žmogaus - savo motinos. Sunku net įsivaizduoti, kokį stresą patiria šis mažas žmogutis, kai per labai trumpą laiką iš esmės pasikeičia jį supanti aplinka - po pirmojo savo riksmo jis ateina į mus visus supantį pasaulį, jam nepažįstamą ir svetimą. Gerai, jeigu jis gimė sveikas ir tvirtas, nuo pirmųjų minučių apsuptas artimųjų dėmesio ir meilės. Deja, ne kiekvienam taip pasiseka.
Viena dalis mažylių gimsta gerokai prieš laiką (jiems tenka “neišnešiotų naujagimių” pravardė), kita - atsineša ligą iš motinos įsčių, trečiąją dalį pasitinka liga, jiems tik pradėjus pirmuosius gyvenimo žingsnius. Per pastaruosius 2-3 dešimtmečius medicinos sritis, vadinama neonatologija, žymiai pasistūmė į priekį, slaugant ir gydant neišnešiotus ir sunkiai sergančius naujagimius. Jau tapo įprasta, kad šiandien išgyvena net ir 500 gramus tesveriantys naujagimiai, gimę daugiau kaip 4 mėnesius prieš laiką. Tai tapo įmanoma dėl sukauptų žinių apie vaisiaus bei naujagimio fiziologiją, ligų mechanizmus, moderniausių technologijų bei naujų vaistų įdiegimo į kasdieninę medicininę praktiką ir t.t.
Aplinkos Svarba Naujagimiui
Nežiūrint visų šiuolaikinės medicinos pasiekimų dar lieka labai daug neatsakytų klausimų, kalbant netgi apie pačius paprasčiausius dalykus. Kokia aplinka turėtų būti palankiausia sergančiam naujagimiui? Kokias sąlygas galima laikyti “normaliomis” neišnešiotam naujagimiui? Ar gali aplinka, nelauktai pakeitusi motinos įsčias, iš viso būti “normali” neišnešiotam naujagimiui?
Svarbiausias uždavinys, slaugant sergantį ir ypač labai neišnešiotą naujagimį, sukurti jam aplinką, kurioje palaikoma pastovi temperatūra ir drėgmė. Ši aplinka turi garantuoti stabilią naujagimio kūno temperatūrą, apsaugoti jį nuo per didelio skysčių netekimo pro odą ir kvėpavimo takus, tausoti jo energijos išteklius ir pan. Labai svarbu, kad naujagimis gulėtų patogiai ir minkštai, būtų apsaugotas nuo per didelio triukšmo bei per daug intensyvios šviesos. Tik šiuolaikiški uždari inkubatoriai bei atviri šildomi staleliai leidžia sukurti sergančiam ir neišnešiotam naujagimiui neblogas aplinkos sąlygas.
Normali kūno temperatūra palaikoma tada, kai šilumos gamyba yra lygi jos netekimui. Žmogaus organizme šiluma pasigamina dėl organizme vykstančių medžiagų apykaitos procesų, o šilumos netenkama į supančią aplinką. Yra keturi svarbiausi šilumos atidavimo mechanizmai, kurie atskirai arba kartu gali sąlygoti ligonio hipotermiją: konvekcija (šilumos netekimas dėl aplinkos oro žemesnės temperatūros arba judėjimo), kondukcija (šilumos atidavimas tiesiogiai besiliečiančiam šaltesniam paviršiui), spinduliavimas (kūno paviršiaus spinduliuojama šiluma) ir išgarinimas (šilumos netekimas vandeniui virstant garais).
Naujagimis dėl savo organizmo anatominių ir fiziologinių ypatybių žymiai greičiau netenka šilumos bei yra žymiau labiau termolabilus nei suaugęs žmogus. Jo kūno paviršiaus plotas, tenkantis kūno masei yra santykinai žymiai didesnis, oda yra žymiai plonesnė, poodiniame sluoksnyje yra gerokai mažiau riebalų, naujagimis “nemoka drebėti”, jam yra žymiai greitesnė medžiagų apykaita ir kt. Visos šios naujagimio organizmo ypatybės tampa dar labiau aktualios, slaugant neišnešiotą naujagimį.
Nepakankamai aukšta kambario temperatūra, šalti aparatūros (užtiesalų) paviršiai, skersvėjai (inkubatoriaus langelių ar durelių varstymas, procedūros), šalto deguonies skyrimas ligoniui, naujagimio maudymas, drėgnas kūno paviršius (blogai nušluostytas naujagimis po gimimo arba po maudymo, odos tepimas tirpalais, ypač alkoholiu) - tai faktoriai, dėl kurių naujagimis gali labai greitai atšalti net ir slaugomas inkubatoriuje arba ant pašildomo atviro stalelio. Naujagimis greičiau sušąla ir prie kai kurių ligų arba klinikinių būklių (jam išsivysto vadinamoji hipotermija): sergant omfalocele, meningomielocele, sepsiu, asfiksija, esant kraujo išsiliejimams į galvos smegenis, intrauterininiam vaisiaus vystymosi sulėtėjimui ir pan.
Drėgmės Svarba
Kitas labai svarbus ir sudėtingas sergančių ir neišnešiotų naujagimių slaugos aspektas yra aplinkos drėgmė, tiesiogiai įtakojanti vadinamąjį nejuntamą skysčių netekimą (skysčių, netenkamų pro odą ir su kvėpavimu, kiekį). Jeigu suaugusiems bei vyresniems vaikams nejuntamas skysčių netekimas dažniausiai nesudaro problemų (gal būt, išskyrus kai kuriuos atvejus, pvz. karščiavimas, padidėjęs prakaitavimas dėl intensyvaus darbo arba aukštos aplinkos temperatūros ir pan.), tai naujagimiams jis gali būti labai rimtų vandens ir elektrolitų apykaitos sutrikimų priežastis.
Tai ypač pasakytina apie neišnešiotus naujagimius, kurių oda, poodis bei poodinis riebalinis sluoksnis labai menkai išsivystę ir nesugeba “išsaugoti” vandens. Be to, jų kūno paviršiaus plotas, tenkantis kūno masės vienetui yra žymiai didesnis nei laiku gimusių naujagimių. Šios ypatybės nulemia tai, kad iki 30 nėštumo savaitės gimęs naujagimis gali netekti maždaug 15 kartų daugiau skysčių pro odą nei išnešiotas kūdikis.
Labai neišnešioti naujagimiai (23-24 nėštumo savaičių, sveriantys apie 500-750 gramų) dėl pro odą išsiskiriančių skysčių gali netekti iki 10-13% kūno svorio jau pirmąją gyvenimo parą, net jeigu jie yra slaugomi 50% drėgmės aplinkoje. Norint sumažinti tokį didžiulį skysčių netekimą pro odą, patys mažieji pacientai, kurie slaugomi ant atviro šildomojo stalelio, dažniausiai yra apdengiami skaidria plėvele, naudojama produktams vynioti. Tačiau nėra žinoma, ar nepasikeičia plėvelės sudėtis, veikiant šildytuvo spinduliams, medžiagoms, kurias išskiria oda, ir pan. Be to, po plėvele susidaro geros sąlygos bakterijoms terpti.
Tiems, kurie yra slaugomi inkubatoriuje, stengiamasi palaikyti šilumą ir didelę aplinkos drėgmę (iki 80-100%), kuri, savo ruožtu, sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis ir augti. Slaugant labai mažo gimimo svorio naujagimius iškyla ir kitų problemų, susijusių su jų nebrandumu. Kadangi neišnešioti naujagimiai odoje turi mažiau elastinių skaidulų bei specialios medžiagos, vadinamos kolagenu (ši medžiaga neleidžia kauptis skysčiams), jų oda yra labiau vandeninga (edemiška). Ši edema gali sutrikdyti odos kraujotaką, dėl kurios, savo ruožtu, nesunkiai susidaro pragulos (ypač iškiliose kūno vietose). Todėl naujagimį tenka dažnai vartyti, guldyti ant labai minkšto audinio ar “burbulinės” plastikinės plėvelės, kuri naudojama trapiems daiktams pakuoti.
Dėl neišsivysčiusių jungčių tarp odos sluoksnių neišnešiotam naujagimiui lengvai atsiranda odos nubrozdinimai, nutrynimai, pūslės ir pan.
Jau eilę metų medikai ir kitų profesijų specialistai suka galvas, kaip sukurti tokias naujagimio slaugos sąlygas, kurios padėtų išvengti bent dalies aukščiau išvardintų problemų. Ne kartą teko girdėti senyvų žmonių pasakojimų, kaip prieš daugelį metų gležniems ir mažyčiams naujagimiams pavykdavo išgyventi, susukus juos į natūralų avikailį ir laikant šiltoje vietoje, pvz. ant pečiaus. Tada nebuvo nei modernių inkubatorių, nei šiuolaikiško supratimo apie šiuos mažylius. Tačiau jau tada buvo pastebėta, kad natūralus kailis padeda naujagimiui jaustis patogiai ir saugiai, nesukeldamas pavojaus jo gyvybei.
Natūralus Kailis Naujagimių Priežiūrai
Pastaraisiais metais slaugant neišnešiotus ir sergančius naujagimius vis dažniau pradedami naudoti natūralaus kailio audiniai. Pastarieji yra labai aukštos kokybės, nesukelia alerginių reakcijų, yra labai švarūs ir savo savybėmis net pralenkia natūralią neapdorotą vilną.
Natūralus kailis - “oro pagalvė ir termostatas”. Žinoma, kad vilna savo sudėtyje turi amino rūgščių, kurios iš aplinkos gali sugerti drėgmę arba vėl ją atiduoti į aplinką, priklausomai nuo esamų aplinkos sąlygų. Natūrali vilna gali sugerti drėgmę iki 33% savo svorio, tuo pačiu metu išlikdama sausa. Drėgmė sugeriama dėl fizinių-cheminių reakcijų, kurių metu pasigamina šiluma (1 gramas natūralios vilnos pagamina 27 kcal šilumos).
Kita puiki natūralaus kailio audinių savybė yra ta, kad jie labai gerai sulaiko šilumą. Kaip žinia, oras yra blogiausias šilumos laidininkas, o vilnoniuose audiniuose yra iki 90% oro ir apie 10% vilnos skaidulų. Tai ir leidžia kailiui sudaryti savotišką “oro pagalvę”, nuo kurios ir priklauso audinio šiluminės savybės.
Nuolatinė drėgmės apykaita tarp kailinio audinio ir aplinkos bei esantis oras tarp vilnos skaidulų leidžia palaikyti stabilų drėgmės ir temperatūros mikroklimatą audinio paviršiuje. Štai kodėl naujagimiui, gulinčiam ant natūralaus kailinio audinio ir užklotam kailine antklode (arba tiesiog patalpintam į kailinį vokelį), sudaromos puikios sąlygos palaikyti normalią kūno temperatūrą, iki minimumo sumažinant nejuntamą skysčių netekimą.
Kitos Kailio Savybės
Mūsų sukaupta patirtis leidžia tvirtinti, kad natūralaus kailio audiniai, būdami labai kokybiški ir minkšti, leidžia išvengti pragulų, nubrozdinimų ar kitų odos pažeidimų net ir paties mažiausio svorio naujagimiams. Būdamas labai elastingas, natūralios vilnos pluoštas ilgai išlaiko savo savybes (nesiglamžo, nesudaro raukšlių, nesusitraukia ir pan.).
Jau daug metų yra žinoma, kad natūralus vilnos pluoštas puikiai sugeria triukšmą (vilnoniai veltiniai naudojami triukšmo ir vibracijos sumažinimui laivuose ir mašinose). Nors inkubatorius, kuriame slaugomas naujagimis, iš dalies apsaugo mažylį nuo aplinkos triukšmo, tačiau neretai pats gali tapti puikia triukšmo (pavyzdžiui, užtrenkus inkubatoriaus dureles, sudavus per jo paviršių ir pan.) perdavimo priemone - garsas yra žymiai intensyvesnis bei greičiau plinta mažoje erdvėje, kuria kaip tik ir yra inkubatorius (“uždaros dėžės” fenomenas) Taigi ir ši kailio savybė yra labai svarbi, slaugant sergančius bei mažasvorius naujagimius.
Nurodoma, kad natūralios vilnos pluoštas turi ir bakteriocidinių (bakterijas žudančių) savybių. Nors kasdien naudojant natūralaus kailio audinius jie ilgainiui keičia savo išvaizdą, tačiau yra lengvai valomi, o naudojant specialius šampūnus, turinčius lanolino, ilgai išlaiko savo natūralias savybes.
Mūsų sukaupta patirtis rodo, kad natūralaus kailio audiniai be baimės ir pavojaus naujagimiui gali būti naudojami kasdieninėje klinikinėje praktikoje. Jie žymiai palengvina sunkiai sergančių ir neišnešiotų naujagimių slaugą, tinkamai papildydami turimą modernią ir šiuolaikišką aparatūrą.
Senoviniai Naujagimių Sutikimo Papročiai
Pamiršti senieji kūdikio laukimo ir sutikimo papročiai. Kraštutinumo nužmogintu, mechanizuotu, dirbtinai valdomu procesu. Pagal senolių pasakojimus, jau tada buvo pastebėta, kad natūralus kailis padeda naujagimiui jaustis patogiai ir saugiai, nesukeldamas pavojaus jo gyvybei. Matyt, vieną dieną kažkas prisiminė šiuos senolių pasakojimus. Kiekvienais metais būdavo švenčiama pribuvėjų diena (rugsėjo 8 d. gruodžio 26 d.), suruošdavo jiems vaišes.
Reikalavimai pribuvėjai pagal senovės papročius:
- Ištekėjusi, turinti vaikų, jau menopauzėje, t. y. mėnesinėmis moteris.
- Dora ir ištikima vyrui žmona.
- Nemokanti padaryti, kad kūdikis gimtų negyvas.
Naujametiniai Atvirukai su Kūdikiais
Šiais laikais šie simboliai mums mažai ką reiškia ir nėra naudojami taip dažnai. Jei kas ir perka Naujametinius atvirukus, dažniau renkasi vaizdus su gyvūnais, fejerverkais, šampano taurėmis ar kokiais nors pokštais. Tačiau senuose atvirukuose, spausdintuose iki praeito amžiaus vidurio, kūdikiai vaizduojami itin dažnai. Ir ne šiaip sau. Tai - Kūdikis-Naujieji metai. Kitaip tariant, naujųjų metų personifikacija. Kadangi metai nauji, tai ir jų personifikacija yra, na, maža.
Kartais Kūdikis-Naujieji metai laiko maišą ar kaspiną su prasidedančiais metais, barškutį ar smėlio laikrodį. Tiesa, šie atributai jam nėra būtini - kūdikis atvirukuose dažniausiai nedėvi nieko arba yra apvilktas tik sauskelnėmis. Tas kūdikis, beje, beveik visada yra berniukas. Taip yra dėl to, kad jis yra siejamas su Tėvu Laiku - laiko personifikacija, kuri vaizduoja pagyvenusį vyrą. Savotiškas Tėvo Laiko atvaizdas dažnai matomas ir tuose atvirukuose, kaip pasitraukiantys metai.
Taip senieji metai tarsi perduoda savo pareigas naujiems. Senųjų metų personažas pagal įvairias legendas arba tiesiog miršta (ir dalgis yra vienas iš mirties simbolių) arba tiesiog nustoja senti ir pasitraukia į istoriją.
Grįžtant prie Kūdikio-Naujųjų metų reikėtų pažymėti, kad tai nėra naujagimis. Dažnai šis vaikas turi vešlius plaukus ir kartais jau moka vaikščioti. Taip yra dėl to, kad mene tokio amžiaus maži vaikai yra laikomi mielesniais už naujagimius.
žymės:
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Kaip papuošti vaikišką tortą: idėjos ir patarimai
- Ką padovanoti vaikui: idėjos pagal amžių ir pomėgius
- Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius: kontaktai ir veikla