Anksčiau ar vėliau ateina laikas, kai žindymas baigiasi. Nesvarbu, kiek žindėte - kelias dienas, savaitę, mėnesius, kiekvienas mamos pieno lašas yra svarbus ir reikšmingas kūdikiui. Kuo ilgiau žindome, tuo labiau saugome vaiką nuo įvairių ligų ir sveikatos problemų, o nauji moksliniai tyrimai netgi rodo, kad ilgiau žindytų vaikų smegenys yra didesnės.
Bėgant laikui mamas aplanko mintis arba joms aplinkiniai primenama, kad laikas žindymą baigti, dažnai nurodydami priežastis, kurios ne visada yra pagrįstos. Pirmaisiais mėnesiais, kol mažylis valgo tik mamos pieną, didelę dalį žindymo svarbos matome mityboje: tyrimai rodo, kad žindomi vaikai auga geriau ir yra sveikesni. Tačiau krūties žindymas - tai ne vien maistas. Tai ir saugumo jausmas mamos glėbyje, nusiraminimas. Per žindymą kuriamas mamos ir vaiko emocinis santykis.
Ilgiau žindydama mama darosi jautresnė vaiko poreikiams, greičiau juos atliepia ir deda vaikui saugaus prieraišumo pamatus. Kai nutraukiame žindymą, vaikas netenka ne tik maisto šaltinio, bet ir įprasto būdo nusiraminti, o mamai tenka sąmoningai suprasti ir perkeisti savo santykį su vaikui iš žindymo teikiamo artumo į artumą nebežindant. Ne veltui lietuvių kalboje žodis junkyti turi ne tik žindymo prasmę, bet ir - mokymo prasmę.
Nujunkymo būdai: nuo staigaus iki palaipsnio
Kai mano pirmagimis sulaukė vienerių, jaučiausi pavargusi nuo naktinių žindymų ir labai norėjau pagaliau išsimiegoti. Nusprendžiau, kad jau laikas baigti naktinius žindymus ir pasinaudojau vieninteliu tuo metu mano žinotu nujunkymo būdu - tiesiog nebedaviau krūties. Trečiąją verkimo naktį nebeištvėriau ir paėmiau klykiantį vaiką iš vyro, kuris tas tris naktis jį sūpavo, rankų ir nustebau, kai mažylis nutilo ir net nepaprašęs krūties užmigo mano glėbyje.
Staigus nujunkymas: privalumai ir trūkumai
Staigus nujunkymo būdas - tiesiog vieną dieną vaikui nebeduoti krūties - yra gana populiarus Lietuvoje. Dienos metu dažniausiai tai nekelia sunkumų, bet naktimis tenka vaikutį rikdyti, nes jo dėmesio neišeina nukreipti. Paprastai po trijų - keturių naktų, kartais ir ilgiau, vaikas supranta, kad mamos pieno nebegaus, pasiduoda ir nustoja rėkti. Kartais šis būdas dar derinamas su mamos išvažiavimu kelioms dienoms, nes nėra mamos, nėra ir krūties.
Tačiau tai kelia problemų vaiko ir mamos sveikatai. Vaikas patiria emocinę traumą staiga netekdamas įprasto maisto, nusiraminimo šaltinio ir dar prarasdamas galimybę būti su mama. Vaiko kūnas turi greitai persitvarkyti virškinti vien tik kitą maistą ir nebegauti iš mamos pieno be tik maistinių, bet ir virškinimą gerinančių medžiagų. Taip pat imuninė sistema staiga netenka svarbios paramos. Vaikas turi greitai persiorientuoti į naujus nusiraminimo būdus ir tie būdai ne visada gali būti tinkami.
Ir taip pat skubiai reikia keisti santykius su mama, vietoje vienų nutrūkusių sukurti kitus. Psichologai tvirtina, kad prie pokyčių vaikai turėtų būti pratinami pamažu, kad turėtų laiko apsiprasti ir prisitaikyti. Mamai staigus nujunkymas gali kelti problemų su krūtimis - užsiblokavę latakai, mastitas gali būti staigaus nujunkymo palydovai. Moteriai gali tekti kurį laiką nutraukti pieną iš krūtų, kad jos nustotų gaminti pieną, nes krūties nenustoja gaminti pieno dėl to, kad mes nusprendžiame nebežindyti. Staigiai nujunkant taip pat keičiasi ir hormonų pusiausvyra organizme, dėl to kai kurioms moterims gali išryškėti depresijos simptomai.
Palaipsnis nujunkymas: švelnus būdas
Kuo galime pakeisti staigų nujunkymą? Gera išeitis būtų ne nubrėžti ribą, iki kada žindysime vaikutį, bet leisti jam parodyti, kada jis pasiruošęs atsisakyti žindymo. Tai nebūtinai reiškia, kad vaikas žįs krūtį iki mokyklos, kaip kad neretai pergyvena mamos ar seneliai.
Patarimai, kaip palaipsniui nutraukti žindymą naktį:
- Nesiūlyk, bet ir neatsakyk. Nors reta mama žindydama metinuką, pati savo iniciatyva siūlo krūtį, greičiau jau leidžia mažyliui žįsti, nes supranta poreikį, pasitaiko situacijų, kuomet norėdamos turėti valandėlę ramybės (pvz., pokalbiui telefonu) mamos pačios pasiūlo mažyliui pažįsti.
- Žindymo atidėjimas. Neskubėkite žindyti vos tik mažylis paprašė. Paprašykite jo šiek tiek lukterėti kol baigsite darbą ar grįšite namo. Stebėkite vaiko reakciją.
- Planavimas kartu su vaiku. Šis būdas tinka su vyresniu vaikučiu, kuris jau kalba. Galite sutarti, iki kada (iki Kalėdų, iki gimtadienio) dar žįs krūtį ir vis pasikalbėti apie artėjančią žindymo pabaigą.
- Tėčio įtraukimas.
- Stovėjimas. Kai kuriems vaikams atrodo, kad mamai prisėdus ar atsigulus pailsėti, tai puiki proga pažįsti krūties.
- Įprasto ritmo pasikeitimas. Dienos ritmas vaikui yra labai svarbus, tačiau jis taip pat gali tapti ir priminimu, kad reikia žįsti krūtį.
- Sutrumpinti žindymo epizodai. Naudojančios šį metodą mamos sutrumpina laiką prie krūties. Kiek sutrumpinti?
- Žindymas tik tam tikrose vietose ar tam tikru laiku. Sutarkite, kad žindysite tik tam tikrose vietose (namuose, arba dar konkrečiau, šiame fotelyje ar lovoje) arba tik tam tikru laiku (dažniausiai prieš pietų miegelį arba iškarto po jo, prieš užmiegant).
- Atlygis žaislais ar pramogom.
- Pamirškite bandymą nujunkyti. Kai kurie vaikai, jausdami mamos spaudimą nustoti žįsti krūtį, dar labiau prie jos prisiriša, dėl to kartais verta padaryti mėnesio ar dviejų pertrauką ir vėl pabandyti. Dalis vaikų gali per tą laiką patys atsisakyt krūties, jausdami, kad ji tapo nebe tokia svarbia mamai, kai kurie po poros mėnesių subręsta tiek, kad gali lengviau atsisakyti žindymo.
Kai kurie vaikai ima žįsti krūtį tada, kai jiems nuobodu arba tada, kai gauna per mažai mamos dėmesio. Jeigu jums atrodo, kad jūsų situacija tokia, galite pamėginti nukreipti mažylio dėmesį nuo žindymo į kitus įdomius dalykus, kuriuos galite daryti kartu. Žaidimai, knygelių skaitymas kartu su mama mažyliui virš metų jau gali būti įdomiau, nei krūties žindymas.
Vaikui gali norėtis ne tiek krūties, kiek mamos dėmesio (dėl to mažylis gali ateiti pažįsti, kai mama kalba telefonu), tad skirkite jam keletą kartų per dieną visą savo dėmesį, neužsiimdama kitais darbais. Tokio amžiaus vaikai itin domisi namų ruošos darbais (ir daugelis mamų tikisi, kad taip bus iki paauglystės. Deja...), tad įtraukite vaiką į tuos darbus, kuriuos jums reikia atlikti.
Taip pat svarbu neatstumti vaiko fiziškai, kai norite nujunkyti. Naujo prisirišimo objekto atsiradimas mažylio gyvenime - žaisliuko, vystykliuko - rodo, kad vaikas jaučiasi nesaugus ir bando susirasti kitą saugumą užtikrinantį objektą. Tokie pereinamieji objektai labiau reikalingi vaikams, kurie per greitai skatinami tapti savarankiškais. Mikčiojimas, paaštrėjusi ar atsiradusi išsiskyrimo baimė, žiojimasis taip pat gali būti susiję su per greitai vykstančiu nujunkymu.
Vų kietėjimas ar pilvo skausmai, susiję su sumažėjusiu mamos pieno suvartojimu gali rodyti kad vaikui yra per sunku atsisakyti krūties. Tokiu atveju reikėtų lėtinti nujunkymo tempą ir galbūt grįžti prie dažnesnio žindymo, suteikti vaikui daugiau dėmesio, fizinio artumo, pamąstyti, ar šeimoje nepatiriate ir kitų pokyčių, kurie gali kelti vaikui nerimą.
Kai kuriose bendruomenėse nujunkymas yra švenčiamas, nes krūties atsisakymas reiškia vaiko subrendimą, perėjimą iš vieno gyvenimo etapo į kitą. Staigaus nujunkymo švęsti tikriausiai nesinorės, nes tokia šventė vėl primintų skaudžią netektį.
Ar pastebėjote, kad mamos teisiamos dėl visko? Dėl nežindymo, žindymo trumpai, žindymo nepakankamai ilgai, žindymo per ilgai. Todėl pabandysime apie žindymo pabaigą pasikalbėti atvirai, be smerkimo, aptariant įvairias alternatyvas bei jų privalumus ir trūkumus. Tikiuosi, kad iš šio pokalbio išsinešite pasitikėjimo ir drąsos priimti savo šeimai tinkamus sprendimus 💛.
Pieno krizė ir naktiniai žindymai
Vienas iš pirmųjų kūdikio mėnesio priežiūros ypatumų - dažnas tėvų kėlimasis naktį. Juk reikia ir pamaitinti, ir pakeisti sauskelnes. Žinau, kad naktinis žindymas ypač skatina pieno gamybą. Tačiau ką daryti tokiu atveju, jeigu kūdikis naktį nesikelia valgyti? Ar tai gali būti priežastis, dėl ko vakarais būna mažiau pieno? Ar man verta keltis naktį ir kūdikį žadinti, kad pamaitinti, ar naktį nusitraukti pieną. Dirbtinai nutraukti pieną naktį nesinori dėl tos priežasties, kad taip bus išbalansuota pieno gamyba ir tą pieną teks sumaitinti su buteliuku. Beje, kūdikis po 1 mėn. Gal man yra vadinamoji 3 mėn. pieno krizė? Tačiau ji tęsiasi jau visą mėnesį.
Vaiko miegas naktį iš dalies priklauso ir nuo jo miego dieną. Jeigu dieną kūdikis santykinai daug laiko būdrauja aktyviai domėdamasis aplinka arba yra dominamas aktyviu bendravimu su juo, atitinkamai santykinai daugiau laiko/valandų mažylis ilsėsis naktį, t.y. miegos. Jeigu kūdikis blogai augtų ir reikėtų įtarti, jog kūdikis nuolat neprivalgo, aišku, vertėtų pasistengti, kad jis daugiau maisto (geriausio - mamytės pieno) gauto visais įmanomais būdais, taigi ir naktiniais maitinimais, galbūt net ir specialiai jį tam pažadinant.
Jau seniai daugelio mamų pastebėta, jog vakarais kūdikiai dažniau nori prisiglausti ir ilgiau išbūti prie motinos krūties. Tai siejama su savotišku nuovargiu po daugybės dienos įspūdžių, galimai net ir vadinamaisiais biolaukais vaiką pasiekiančiu didesniu jį supančių artimų žmonių nerviniu dirglumu po patirtų dienos vargų ir įtampų. Rašote, jog mergaitei po žindymo dar duodate gerti iš buteliuko per čiulptuką iš anksto ištraukto krūties pieno. Gėrimas iš buteliuko, ypač jeigu pienas iš jo pro čiulptuką varva lengvai, kūdikiui yra daug lengvesnis darbas negu krūties žindimas.
Jis ir glausdamasis prie mamos krūties gali nebeišsižioti taip plačiai, kaip reikėtų, kad galėtų gerai žįsti.
Asmeninė patirtis ir rekomendacijos
Noriu pasidalint savo maitinimo nutraukimo istorija. Aš savo sūnų atpratinau labai pamažu. Kas kelios dienos ar net savaitės nutraukdavau po 1 MP maitinimą, taip maždaug per porą mėnesių, visiškai neskausmingai nutraukiau maitinimą dienomis. Iš pradžių maitinau tik prieš miegą, o po savaitės kas antrą vakarą porąkart ir viskas. Vėl kažkaip labai natūraliai viskas pasibaigė. Sunkiausia buvo ne jam, o man. Manau, norint nutraukti maitinimą, svarbiausia - mamos nusiteikimas, pasiryžimas. Maitinančioms linkiu kuo ilgiau maitinti savo kūdikėlius!
Žindymo nutraukimas - tai kantrybės ir ryžto reikalaujantis procesas. Specialistai rekomenduoja mažylį maitinti kuo ilgiau. Paprastai visų pirma siūloma nutraukti maitinimą dieną, tada po truputį atsisakyti ir naktinio maitinimo. Tačiau tai ilgas procesas ir netinkantis išsekusiai, pervargusiai mamai. Mažylis gauna vis mažiau mamos pieno dienomis, kol galiausiai žindomas tik naktimis.
Kitas variantas yra mamai imti ir migdyti mažylį pačiai, ryžtingai pereinant prie kitokio migdymo ir miegojimo būdo. Patiriamas stresas naudojantis šiuo metodu yra momentiškai galbūt stipresnis, tačiau trumpalaikis. Jeigu nusprendėte maitinimą nutraukti staiga, labai gerai apgalvokite, ar esate tam pasiruošusi ir pasiryžusi. Nustoti maitinti išties nėra lengva, nes tai sunku tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai. Visų pirma moters organizme pasikeičia hormonų pusiausvyra, o tai skatina jautrumo padidėjimą, melancholinių nuotaikų atsiradimą.
Jeigu nesate tikra dėl žindymo nutraukimo - nenutraukite, maitinkite mažylį kuo ilgiau ir iki tol, kol tai patogu jums abiem. Žindymo nauda niekas neabejoja, tačiau kad ir koks didelis stebuklas tai būtų, galiausiai jis turi baigtis. Apdovanokite save ir atšvęskite žindymo pabaigą, o kartu ir mažylio savarankiškumo pradžią. Reta motina nusprendžia nutraukti maitinimą be priežasties, dažniausiai mamos pervargsta, nusikamuoja ir ima jaustis tarsi besiaukojančios.
Sveikiausias ir fiziniu, ir emociniu požiūriu nujunkymas yra toks, kai pats mažylis nusprendžia atsisakyti krūties - apie trečiuosius gyvenimo metus. Tačiau tai neturėtų reikšti, kad mama turi žūtbūt žindyti vaiką tiek ilgai, kiek jis nori, net jeigu jai tai tampa per sunku, ji pervargsta, neišsimiega naktimis. Deja, paties mažylio atsisakymas krūties ne visada yra aiškus.
Todėl mažylio amžius irgi yra labai svarbus kriterijus priimant sprendimą nujunkyti.
Metodika, kaip teisingai, švelniai nujunkyti
Jei kalbėsime apie vaiką iki vienerių metų, tuomet labai skatinčiau mamas dar pasvarstyti, ar tikrai norite visai nutraukti žindymą. Net ir dalinis žindymas, tarkime, tik naktimis, duotų didžiulės naudos mažyliui. Jei vis dėlto nusprendėte nujunkyti, pradėkite mažinti po vieną maitinimą kas kelias dienas, kad per savaitę maitinimų krūtimi sumažėtų dviem-trimis. Ir taip po truputį, kol nustosite žindyti dieną. Neverta vaikui sakyti, kad tau jau pienuko nereikia, nes tu jau didelis, nes vaikas jaučiasi kitaip. Geriau pabrėžti paties pienuko pasibaigimą. Ir, žinoma, neturėkite iliuzijų, kad vaikas džiaugsmingai ir su šypsena priims tokius pasikeitimus. Normalu, kad jis kažkiek laiko pyks, bus irzlesnis, gali prasčiau miegoti.
Tačiau tai - atsisveikinimo procesas (kai kuriuose tyrimuose jis prilyginamas gedului netekus ko nors svarbaus), todėl padėkite jį išgyventi. Naktinių maitinimų atsisakykite paskiausiai, ir visų iškart. Toks palaipsninis nujunkymas suteikia vaikui galimybę priprasti prie minties, kad pienukas baigiasi.
Ir jaunesnio, ir vyresnio vaiko nujunkymo atveju mamos svarbu stebėti savo krūtis, neleisti joms persipildyti, o pajutus didesnį pilnumą ar tempimą, nusitraukti pienuko (bet tik tiek, kad pasijustų palengvėjimas krūtyse). Kiek ilgai dar gaminsis pienas po nujunkymo, prognozuoti sunku, nes tai labai individualu.
Nujunkymo nerekomenduojama sugretinti su kitais svarbiais vaiko gyvenime įvykiais - išėjimu į darželį, persikraustymu į kitus namus ar naują lovą, sesers/brolio atsiradimu šeimoje.
Jei vaikutis jau pusantrų metų, tuomet galbūt ir galime pasidžiaugti, kad neteks patirti atsisveikinimo su krūtimi kančių. Paprastai vaikutis nepasiduoda nujunkymui tada, kai pati mama dar nėra tam pasiruošusi. O pradėjus nujunkymo procesą svarbu nuoseklumas. Jei mama mėtosi, jai gaila vaiko ir ji duoda krūtį, po to vėl neduoda krūties, vaikas sutrinka ir tuomet dar stipriau „įsikabina“ į mamą.
Mamos, kurios priverstos nujunkyti kūdikius anksčiau nei planavo, teigia išgyvenusios gedėjimo laikotarpį. Nujunkius svarbu nuoseklumas. Todėl nujunkius duoti žįsti krūtį nerekomenduojama.
Prisiminusios senuosius papročius, moterys kartais ir dabar nepagrįstai bijo atžindymo. Pirmykštėse kultūrose vaikus nujunkydavo ir nujunko ne staigiai, o palaipsniui. Ten vaikai žindomi, kol patys atpranta. 3-4 metų vaikas vis dar retkarčiais atbėga pas motiną krūties. Žinda jie vis rečiau ir rečiau, kol patys nujunksta. Nujunkymas gali būti švelnus ir nesukelti didelio streso mamai ir vaikui.
žymės:
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Ryškios vaikiškos striukės: Atraskite tobulą pasirinkimą jūsų mažyliui!
- Kaip Tinkamai Užsidėti Sauskelnes Suaugusiems: Išsamus ir Lengvai Sekamas Gidas