Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Kūdikio laukimas ir jo gimimo stebuklas - nuostabiausias įvykis moters ir visos šeimos gyvenime. Ką daryti, kad būsimoji mama nėštumo metu jaustųsi gerai, būtų energinga, o vaikas gimtų sveikas?

Nėštumo metu moters organizme vyksta daug pokyčių. Nėščios moters ir vaisiaus būklė labai priklauso nuo mitybos, nes visas reikalingas maisto medžiagas ir deguonį vaisiaus organizmas gauna iš motinos. Labai svarbu! Dar daugiau dėmesio sveikai gyvensenai ir mitybai moteris turi skirti laukdamasi kūdikio ir jį žindydama.

Taigi galima išskirti tris svarbius moters gyvenimo periodus, kurių metu ji turėtų jausti ypatingą atsakomybę ne tik už savo, bet ir už vaiko sveikatą. Idealu, jei moteris būtinų medžiagų gali gauti iš visavertės mitybos. Pakankamas vitaminų ir mineralų kiekis mityboje mažina ankstyvojo persileidimo riziką.

Tačiau ne paslaptis, kad šiais laikais ne visi maisto produktai yra kokybiški, o ekologiški maisto produktai brangūs, todėl ne kiekviena moteris įstengia sveikai maitintis. Todėl moterims, kurios mano, kad jų mityba nėra visavertė, rekomenduojama papildomai vartoti nėštumo laikotarpiui pritaikytus maisto papildus. Ypač svarbu pakankamai gauti folio rūgšties, taip pat ir B grupės vitaminų, jodo, cinko, geležies. Nėštumo metu reikėtų atsargiai vartoti vitaminą A, nes jo perteklius gali lemti apsigimimus ar priešlaikinį gimdymą.

Ką jaučia kūdikis įsčiose?

Nėštumo metu vaisius jaučia įvairius pojūčius ir reaguoja į aplinką.

  1. Saldumynai: 13-15 nėštumo savaitę kūdikiai pradeda skirti skonius. Vaisiaus vandenys yra tokio skonio kaip jūsų valgomas maistas, kūdikis jį ryja ir įpranta prie įvairių skonių. Pomėgiai vienokiam ar kitokiam maistui susiformuoja dar gimdoje. Jei norite, kad ateityje vaikas sveikai maitintųsi, nėštumo metu valgykite sveiką, visavertį maistą. Ir žinokite, kad kūdikiams ypač patinka saldus skonis, kuris paruošia motinos pienui.
  2. Šilta vonia: Kai vaisius jau tiek paaugęs, kad prisispaudžia prie motinos pilvo odos, jis jaučia temperatūros pokyčius. Štai todėl karšta vonia kūdikiui nemaloni, netgi gali būti pavojinga. O šilto vandens vonia ramina motiną ir kūdikį, teikia malonumo.
  3. Pilvo trynimas: Maždaug 8-ą nėštumo savaitę kūdikiui išsivysto lietimo receptoriai, o 20-ą savaitę kūdikis jau tokio dydžio, kad jaučia jūsų prisilietimus iš išorės. Šiuo laikotarpiu jiems patinka švelnus pilvo trynimas. Tai puikus būdas stiprinti ryšį tarp kūdikio ir tėčio. Galite masažuoti pilvą su aliejais, kremais, tai daryti skambant švelniai, atpalaiduojančiai muzikai.
  4. Mamos balsas: 25-26 savaitę kūdikiai ima reaguoti į aplinkos garsus. Jūsų balsą jie girdi aiškiausiai, taigi greitai išmoksta jį atskirti. Tai teikia jiems saugumo pojūtį, yra signalas, kad viskas gerai. Kad užmegztumėte ryšį ir kad kūdikis priprastų prie jūsų balso, skaitykite garsiai, kalbėkite. Kitų artimų žmonių balsai mažajam irgi malonūs, ypač tėčio balsas, nes kūdikiui įsčiose lengviau atskirti žemus garsus. Kalbos išorėje pratina kūdikius prie garsų derinių gimtąja kalba, moko suprasti intonacijas.
  5. Muzika: Muzika yra keleriopai naudinga. Motinos organizme gaminasi serotonino hormonas, išsiskiria endorfinai, kurie persiduoda kūdikiui. Muzika skatina kūdikio smegenų vystymąsi, stimuliuoja jo pojūčius.
  6. Reguliari mankšta: Mankšta nėštumo metu turi būti pritaikyta būsimai mamai, parinkta specialisto, leidžiama medikų. Šiuo laikotarpiu tinkamiausi - kardiopratimai, jie skatina greičiau vystytis kūdikio širdelę, be to, pats mažylis bus stipresnis, jei mama reguliariai sportuoja. Kardiopratimai lėtina širdies ritmą, o tai gerai, nes dažnas širdies ritmas kelia vaisiui stresą.
  7. Poilsis: Kai jūs miegate, kūdikis smaginasi - prasideda akrobatika, nauji judesiai. Pasirodymai ilgai netrunka, tad ir jums pakaks laiko pailsėti. Artėjant nėštumo pabaigai, kūdikis 1-1,5 val. pamiega, taigi jų judėjimo ritmas keičiasi.
  8. Mamos juokas: Ultragarso tyrimai rodo, kad vaisius ima šokinėti, kai mama juokiasi. Taip yra dėl raumenų susitraukimų. Kai džiaugiatės, juokiatės, organizme gaminasi laimės hormonai, kurie pozityviai veikia ir kūdikį. Stenkitės, kad gyvenime būtų kuo daugiau džiaugsmo akimirkų.

Kiek iš tiesų girdi kūdikis motinos pilve?

Anot specialistų, į pasaulį ateisiančio mažylio suvokiamos aplinkos pagrindą formuoja motinos balsas ir kiti jį dažniausiai supantys aplinkos garsai. Queen's Universiteto tyrimas atskleidė, kad vėlesnėse nėštumo stadijose vaisius jau geba atpažinti mamos balsą ir atskirti jį nuo kitų balsų.

„Jeigu kalbėtume užspaudę lūpas delnu, mūsų kalba primintų tai, ką girdi vaisius motinos pilve”, sako Helsinkio universiteto kognityvinių neuromokslų specialistas Eino Partanen. Gimęs vaikas susiduria su ypač daug aplinkos stimulų, todėl iki gimstant įgauta atmintis jam padeda atskirti, kurie garsai saugūs, o kurie potencialiai gali būti pavojingi.

Dažnai pasikartojančius garsus vaisius ima suvokti kaip nekeliančius grėsmės ar net malonius. Būtent todėl gimę kūdikiai palankiai reaguoja į motinos balsą, nekreipia dėmesio į šuns lojimą ar kitus buities garsus, kuriuos reguliariai girdėdavo dar būdami motinos įsčiose, ir priešingai, į iki tol neatpažintus garsus reaguoja ne taip palankiai. Trečio nėštumo trimestro vaikai jau geba atskirti tam tikrus kalbos modelius, muzikos ritmus.

Australijoje atlikto tyrimo metu buvo pastebėta, jog moterų, kurios nėštumo metu žiūrėjo vieną populiarių televizijos serialą kūdikiai gimę atpažino pagrindinį muzikinį šio serialo kūrinį. Jie nustodavo verkti ir suklusdavo išgirdę pažįstamą melodiją, skirtingai nei tie, kurių motinos šio serialo nežiūrėdavo.

Skirtingų tautybių kūdikiai verkia savitu akcentu

Pastebėta, jog naujagimiai pirmosiomis savo gyvenimo dienomis verkia akcentu, būdingu jį supančiai kalbinei aplinkai. Mokslininkai ištyrė 60-ies prancūzų ir vokiečių tėvams gimusių kūdikių verksmų ypatybes ir priėjo prie išvados, jog skirtingų tautybių kūdikiai iki antrosios gyvenimo dienos verkia skirtinga melodine tonacija.

Tyrime dalyvavusių prancūzų naujagimių verksmui buvo būdingas prancūzų kalbai būdingas tonacinis pakilimas, o vokiečių tėvams gimę kūdikiai verkė vokiečių kalbai būdinga žemėjančia tonacija.

Kokius skonius mėgstame mes, mėgs ir mūsų vaikai

Dar motinos pilve vaisius mokosi atskirti ne tik kalbą bei kitokius garsus, tačiau ir skonius bei kvapus. Jau septintą nėštumo mėnesį vaisiaus skonio ir uoslės receptoriai yra pilnai susiformavę ir funkcionuojantys. Nėščiosios patiriami kvapai ir skoniai patenka į amniono skystį, gaubiantį vaisių, kas leidžia vaikui šiuos kvapus ir skonius patirti kartu su motina.

Pastebėta, jog vaikai ne tik atpažįsta, tačiau ir mėgsta iki jiems gimstant patirtus skonius. Vieno eksperimento metu dalis nėščiųjų buvo paprašytos savo trečiojo nėštumo trimestro metu gerti morkų sultis, o kita dalis - tik vandenį. Po eksperimento morkų sulčių buvo duota paragauti gimusiems dalyvavusių moterų vaikams ir stebimos mažųjų veido išraiškos.

Paaiškėjo, jog vaikų, kurių motinos gėrė morkų sultis, reakcijos į šį gėrimą buvo palankesnės nei vandenį gėrusių moterų. Panašus eksperimentas buvo atliktas ir Dižono mieste, Prancūzijoje, kurio metu buvo pastebėta, jog tų moterų, kurios nėštumo metu valgė anyžių, vaikai į šį prieskonį reagavo palankiau nei jo nevartojusių moterų vaikai.

Ar galime dar motinos pilve išlavinti muzikantą, gurmaną ar poezijos mylėtoją?

Vis dėlto, ar minėti pastebėjimai reiškia, jog savo į pasaulį ateinančius mažylius veikdami įmantriais kvapais ir skoniais, melodijomis, literatura ar kitaip šviesdami iš tiesų galime formuoti jo skonį, pomėgius, interesus norima kryptimi? Vaiko raidą tiriantys specialistai panašioms pastangoms šviesti vaiką iki jam gimstant yra skeptiški.

Nepaisant to, kad vaisius gali įsiminti ir atpažinti kasdieninius nuolat girdimus garsus, kol kas nėra jokių patikimų įrodymu, jog vaiko aplinkos veikimas tam tikros muzikos kūriniais, literatūra ar kitais būdais nėštumo metu galėtų pagerinti jo gebėjimus bei pomėgius ilguoju periodu.

Tam tikri stiprūs garsai (pavyzdžiui, garsiai veikiančios kolonėlės) gali duoti netgi priešingą efektą - neigiamai paveikti besivystančias vaisiaus smegenis, sutrikdyti klausos sistemą ar išbalansuoti natūralų miego ciklą.

Kita vertus, pašnekesiai su vaiku, skaitymas ar kitoks dėmesys jam dar būnant motinos pilve naudingi formuojant būsimą tėvų ir vaiko ryšį ir kitaip padėti jam gimus. Mastrichto universiteto medicinos centro mokslininkas Jan Nijhuis netgi rekomenduoja paskutinėmis nėštumo savaitėmis duoti vaikui klausyti raminančios muzikos, kuri mažyliui gimus bus atpažįstama ir gali padėti jį nuraminti.

Be to, tikimybė, jog motinos mitybos įpročiai prisidės prie vaiko pomėgių tam tikriems maisto produktams ateityje, yra išties didelė. Maistas, kurį valgo motina, pakeičia amniono skysčio skonį, todėl, jeigu motina nėštumo metu vartoja daug vaisių ir daržovių, tikėtina, kad šiuos produktus ateityje mėgs ir jai gimęs vaikas.

Per motinos valgomą maistą vaisius susipažįsta su tam tikrais prieskoniais ir skoniais, o per juos - su jį supančia kultūrine aplinka. Tai, ką patiria nėščioji - oras, kuriuo ji kvėpuoja, maistas, kurį ji valgo, medžiagos, kurios veikia moterį bei jos patiriamos emocijos - formuoja vaiko suvokimą, ar jis gims pasaulyje, kuriame vyraus gausybė ar stygius, ar jis jausis saugus, ar patirs nuolatinius pavojus ir grėsmes.

Todėl būsimoms mamoms, norinčioms, kad jų vaikas į šį pasaulį atsineštų kuo palankesnes patirtis, būtina užtikrinti sveiką aplinką, kurioje vyrauja gausa ir maisto įvairovė. Verta prisiminti, jog kiekvienam cukraus gabalėliui ar kavos puodeliui, kuriam negali atsispirti mama, veikiausiai ateityje negalės atsispirti ir mažylis.

Tad siekiant, kad atėjęs į šį pasaulį vaikas nesiraukytų valgydamas brokolius ar žuvį, verta dažniau įtraukti šiuos produktus į savo maisto racioną dar jam formuojantis motinos pilve. Tuo metu siekiant nepripratinti vaiko prie cukraus dozių vakarais, dar nėštumo metu verčiau išgerti stiklinę vandens ir pamaloninti savo mažylį sveikų baltymų turtingu užkanžiu.

Ne ką mažiau svarbu yra siekti harmonijos savo pačių kasdienybėje, vengti didelio streso, rūpintis savo sveikata bei užsiimti širdžiai maloniomis veiklomis, nesvarbu, ar tai būtų jogos užsiėmimas, pokalbis su draugėmis, ar mėgstamos grupės koncertas. Palankiausią patirtį savo į pasaulį ateinantiems mažyliams sukursime supažindindami jį su sveika, mums pačioms natūralia bei malonia kasdienybe, kurios dalimi jis bus laimingas tapti.

Visi gerai žino, kad būsimai mamai draudžiamas tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas, ta pati taisyklė galioja ir alkoholiui. Tačiau kūdikiui kenkia ne vien tai.

Įsčiose esantys kūdikiai reaguoja į stresą, tai įrodė jau ne vienas mokslinis tyrimas. Jeigu motina patiria įtampą, ji persiduoda ir jos vaisiui. Vis dėlto, kūdikiai nėra tokie bejėgiai, jie gali pakelti atsitiktinį stresą - tą, kurio neįmanoma išvengti - be jokių ilgalaikių pasekmių.

Gydytojai spėja, kad pakitusi hormonų pusiausvyra gali pakeisti vaiko raidą. Negimę kūdikiai jaučia ir suvokia, ir tai nutinka gerokai anksčiau nei dauguma mano. Todėl visai logiška manyti, kad negimę kūdikiai jaučia ir baimę, ir džiaugsmą.

Pavyzdžiui, yra įrodyta, kad nėščiosios apžiūros metu į gimdą įvedus instrumentus vaisius stengiasi atsitraukti. Tuo pat metu negimęs kūdikis prisitaiko prie motinos ritmo. Kai mama miega, dažniausiai miega ir jis - motina ir kūdikis tarpusavyje labai susiję.

Per placentą į kūdikio organizmą perduodami hormonai, vadinasi, kai būsima mama patiria stresą, tą patį galima pasakyti ir apie vaisių. Žinant kūdikio vystymosi etapą galima lengvai išsiaiškinti, į kokius išorinius dirgiklius jis gali reaguoti būdamas įsčiose.

Nuo penkto nėštumo mėnesio kūdikis gali girdėti garsus. Šia aplinkybe galima pasinaudoti ir kūdikį teigiamai paveikti, pavyzdžiui, per muziką. Ypač harmoningą poveikį kūdikiui turi klasikinė muzika. Galų gale, kai mamai patinka kokia muzika, ji patinka ir kūdikiui.

Garsai iš išorės ir gera motinos savijauta nulemia, kad negimusiam mažyliui muzika atrodo graži - tai tarsi teigiamas šalutinis poveikis. Taip pat pozityviai kaip muzika veikia ir mamos, tėčio ar brolių ir seserų balsai. Dar geriau, jeigu su negimusiu kūdikiu kalbama jį liečiant per pilvo sieną.

Nėštumo metu moterys dažnai būna irzlios ir yra jautresnės stresui.

žymės: #Kudiki

Panašus: