Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nėštumas - nuostabus laikotarpis, nors neretai, kaip ir kiekviena nauja patirtis, sukelia nemažai nerimo ir klausimų. Kaip besilaukiant pasirūpinti savimi ir vaikelio sveikata bei nuo ko pradėti tai daryti?

„Sužinojus apie nėštumą, svarbu laikytis holistinio požiūrio, kuris apima tiek fizinę, tiek emocinę gerovę. Pagrindiniai šio nuostabaus etapo aspektai, padedantys pasirūpinti sveikata, yra palankios aplinkos kūrimas, prenatalinė priežiūra ir sveikos gyvensenos taikymas“, - sako G. Šukienė.

Svarbūs vizitai pas gydytojus nėštumo metu

Pasak G. Šukienės, moteriai, sužinojusiai, kad laukiasi, svarbu kuo greičiau apsilankyti pas savo gydytoją ginekologą. Vėliau nėštumo metu apsilankymai pas gydytoją yra reguliarūs - antrąjį trimestrą (13-28 nėštumo savaitės) - kartą per mėnesį, trečiąjį trimestrą (29-40 nėštumo savaitės) - kas dvi savaites, o vėliau - kas savaitę.

„Taip pat iki 12 nėštumo savaitės reikėtų apsilankyti ir pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, o moterims, kurios serga cukriniu diabetu ar turi kitų endokrininių sutrikimų - pas gydytoją endokrinologą. Kai yra padidėjusi genetinių ligų rizika, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju genetiku“, - akcentuoja G.

Verta atkreipti dėmesį, kad nėštumas gali sukelti įvairių sudėtingų emocijų, todėl išgyvenant padidėjusį nerimą ar depresijos simptomus, juos suvaldyti gali padėti psichinės sveikatos specialistai.

„Naudinga žinoti, jog kai kuriose gydymo įstaigose yra teikiamos nėščiųjų priežiūros paslaugos pagal įvairias individualizuotas programas, pritaikytas atsižvelgiant į kiekvienos nėščiosios poreikius ir sveikatos būklę. Jas vykdo patyrę akušeriai-ginekologai, užtikrinantys kvalifikuotą ir rūpestingą priežiūrą viso nėštumo metu, nėščiosioms atliekami tyrimai modernia įranga, užtikrinama tiksli diagnozė ir ankstyva ligų prevencija“, - pasakoja G.

Genetinių ligų rizikos įvertinimas

„Kai genetinių ligų rizika yra padidėjusi, atliekami papildomi tyrimai - choriono gaurelių biopsija arba amniocentezė, prenatalinis kraujo tyrimas, atliekamas 11-13 nėštumo savaitėmis. Įvertinti vaisiaus chromosomų anomalijų riziką leidžia ir neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT), atliekamas 9-14 nėštumo savaitėmis. Verta pažymėti, kad vyresnėms nei 35 metų ar anksčiau patyrusioms nėštumą su chromosomų anomalija moterims, ši rizika didesnė.

„Šį testą galima atlikti nuo 9 nėštumo savaitės. Tai neinvazinis prenatalinis tyrimas, kuris nekelia jokios rizikos nėščiajai ar vaisiui bei siekia 99 proc. tikslumą. Tyrimas atliekamas iš motinos kraujo mėginio, kuriame yra laisvai cirkuliuojančios motinos ir vaisiaus kraujo DNR“, - teigia gydytoja akušerė-ginekologė G.

Gydytojas ginekologas gali skirti ir papildomų tyrimų, naudingų individualiai nėščiosios situacijai. vitaminas D yra reikalingas kaulų sveikatai ir imuninei sistemai.

„Svarbu valgyti subalansuotą maistą - daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, baltymų bei sveikųjų riebalų ir gerti pakankamai vandens (apie 8 stiklines per dieną). Nėštumo metu reikėtų vengti žalios mėsos ir žuvies, nepasterizuoto pieno ir sūrio, kiaušinių su skystu tryniu, perdirbtos mėsos, sūraus maisto, cukraus, saldumynų, sočiųjų riebalų ir perdirbtų produktų“, - atkreipia dėmesį G.

Reikėtų nepamiršti ir fizinio aktyvumo - reguliariai mankštintis bent 30 min. per dieną, 5 kartus per savaitę, pasirinkus tinkamą ir saugią fizinę veiklą, pavyzdžiui, ėjimą, plaukimą ar nėščiųjų jogą.

„Taip pat svarbu skirti dėmesio kokybiškam poilsiui - apie 8 val. miego per naktį, vengti streso bei atsipalaiduoti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie kriterijai yra bendrinio pobūdžio, o kiekvienas nėštumas yra individualus.

Kaip išsirinkti gydytoją? Patarimai

Klinikos „Motina ir vaikas“ gydytoja akušerė ginekologė Laura Malakauskienė moteris ramina ir pateikia 5 patarimus, kurie padės renkantis tinkamiausią gydytoją:

  1. Pasitikrinkite savo sveikatą. Prieš renkantis nėštumo priežiūros specialistą, itin svarbu žinoti savo sveikatos būklę. Jei nusiskundimų sveikata nėra, nėštumas laikomas mažai rizikingu, todėl nėščiąją gali prižiūrėti akušeris arba šeimos gydytojas. Vis dėlto jeigu atsiranda didelės rizikos veiksnių dėl nėščiosios nepalankios būklės ar akušerinės anamnezės, nėštumo ar vaisiaus patologijos, nėščiosios ligos rekomenduojama kreiptis į akušerį ginekologą. Norint tinkamai nustatyti esamus ir galimus nėštumo rizikos veiksnius, pirmą kartą pas specialistą svarbu apsilankyti iki 12 nėštumo savaitės. Pirmojo vizito metu gydytojas užduoda klausimų apie gyvenimo, šeimos ligų istoriją, darbo sąlygas, patikslina akušerinę anamnezę, paskutiniųjų mėnesinių datą. Aptariamos fizinio aktyvumo, lytinių santykių, mitybos ir darbo rekomendacijos laukiantis, nėščiosios gyvenimo ir žalingi įpročiai. Visoms nėščiosioms atliekami rekomenduojami ir pagal individualias indikacijas reikalingi tyrimai.
  2. Pasidomėkite gydytojo kompetencijomis. Nėščiosioms svarbu, kad jas prižiūrintis specialistas būtų artimesnis, kaip, pavyzdžiui, ilgametis šeimos gydytojas, konsultuotų visais rūpimais klausimais ir padėtų besilaukiančiajai jaustis saugiai ir ramiai, palaikytų ją ir emociškai. Vis dėlto, prieš renkantis nėštumo priežiūros specialistą, rekomenduojama pasidomėti gydytojo kompetencijomis bei patirtimi ir pirmenybę teikti būtent šioms savybėms.
  3. Pasirinkite vieną specialistą. Kiekvienai besilaukiančiai moteriai yra užtikrinama būtinoji priežiūra nuo pirmųjų savaičių iki pat gimdymo. Natūralu, kad visą nėštumo laikotarpį geriausiai prižiūrėti gali vienas pasirinktas nėščiųjų priežiūros specialistas, kuris bus susipažinęs su visais esamais ir galimais rizikos faktoriais bei gerai žinos pacientės emocinę būklę. Todėl, siekiant sklandaus nėštumo priežiūros laikotarpio, rekomenduojama lankytis pas tą patį pasirinktą gydytoją, išskyrus tuos atvejus, kai nėštumas turi rizikos veiksnių.
  4. Nesivadovaukite vien tik patarimais internete. Dažnai besilaukiančios moterys ieško ir pasikliauja kitų žmonių atsiliepimais apie gydytojus ir patarimais virtualioje erdvėje. Tai gali būti dėl nepasitikėjimo, baimės pasirenkant nėštumo priežiūros specialistą, ypač prieš pirmąjį apsilankymą. Nėščiosios priežiūra trunka ilgiau nei pusmetį, todėl svarbu pasirinkti specialistą, su kuriuo nėščioji jausis geriausiai ir kuriuo ji visiškai pasitikės, o rekomendacijos ir informacija internete gali visiškai nesutapti su asmeniniu patyrimu.
  5. Reguliariai lankykitės pas gydytoją. Nėštumo pradžioje jaudintis dėl pirmųjų vizitų pas gydytoją yra visiškai normalu ir priimtina. Nėščiosioms svarbu suprasti, kad apsilankymų tikslas - jos ir vaisiaus sveikata bei gera dvasinė savijauta. Taip pat reguliarūs apsilankymai pas specialistą užkirs kelią galimoms nėštumo ir vaisiaus komplikacijoms, padės anksti nustatyti su sveikata susijusias rizikas. Nėščiosios, kurios per apsilankymus pas gydytoją jaučiasi saugiau apsuptos joms artimų žmonių, gali atvykti ne vienos. Artimieji, ypač antroji pusė, lydėdami nėščiąją į vizitus pas gydytoją, nėščiųjų pamokėles, sužino daug reikšmingos informacijos, kaip užtikrinti priežiūrą besilaukiančiajai bei lengviau supranta jos būseną.

Pasiruošimas nėštumui

Tinkamas pasiruošimas nėštumui padeda išvengti daugybės nereikalingų rūpesčių, todėl dar prieš svarstant apie šeimos pagausėjimą, naudinga skirti dėmesio sveikatos priežiūrai.

„Tiek planuojant nėštumą, tiek jo metu moterims svarbu skirti dėmesio savo sveikatai. Tai leidžia sumažinti įvairių komplikacijų, pavyzdžiui, persileidimo, vaisiaus vystymosi anomalijų, priešlaikinio gimdymo bei kitų pavojingų būklių riziką.

„Ginekologo konsultacijos metu aptariama nėštumo galimybė, atliekama apžiūra, prireikus, paimamas makšties išskyrų ar citologinis gimdos kaklelio tepinėlis dėl galimų gimdos kaklelio ikivėžinių bei vėžinių pakitimų atmetimo. Taip pat atliekamas echoskopinis mažojo dubens tyrimas, kuris leidžia atmesti anatomines patologijas, galinčias trukdyti pastoti, pavyzdžiui, kiaušidžių cistas, gimdos miomas ar polipus“, - pažymi E.

„Žinoma, kiekvienu atveju pasiruošimas nėštumui yra labai individualus procesas. Vienas esminių dalykų - prieš bandant pastoti bent kelis mėnesius gerti folio rūgšties papildus. Kitų maisto papildų reikalingumą dažnai lemia asmeninė moters sveikatos būklė, nepilnavertė mityba ar gyvenimo būdo ypatumai. Ne paslaptis, kad tam, jog būtų užtikrintas sveikas nėštumas ir vaiko vystymasis, moters gyvenimo būdas turėtų pasikeisti. sveika mityba - įtraukti į racioną daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir sveikų baltymų.

„Žinoma, būtina atsisakyti žalingų įpročių: rūkymo, alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo, nes jie turi neigiamą poveikį reprodukcinei sveikatai ir vaisiaus vystymuisi. Taip pat vertėtų vengti drastiškų dietų, streso ir nerimo“, - pastebi E.

Remiantis moksline literatura, tiek per mažas, tiek per didelis kūno masės indeksas (KMI) turi neigiamos įtakos vaisingumui. Per žemas KMI (mažiau nei 18,5) siejamas su lytinių hormonų disbalansu, ovuliacijos sutrikimais bei vaisingumo sumažėjimu.

„Norint efektyviai kontroliuoti svorį, svarbu laikytis subalansuotos mitybos, riboti perdirbtų maisto produktų ir cukraus kiekį.

Pasak E. Bareikienės, vienas dažniausių pacienčių klausimų - ar norint pastoti po hormoninių kontraceptinių priemonių nutraukimo reikia imtis kokių nors išskirtinių veiksmų. Tokiais atvejais specialus pasiruošimas nėštumui nėra reikalingas ir galima iškart planuoti nėštumą: „Svarbu neišsigąsti, jei vos nutraukus hormoninę kontracepciją, menstruacijos tampa nereguliarios. Remiantis naujausiais moksliniais duomenimis, nutraukus hormoninę kontracepciją, iškart pastoti didesnę tikimybę turi jaunesnės nei 35 m.

Ilgalaikis bandymas pastoti gali būti sunkus ir emociškai įtemptas laikotarpis. Jei bandymai trunka ilgiau nei 12 mėn.

„Susidūrus su sunkumais pastoti, svarbu neprarasti vilties. Verta atkreipti dėmesį, kad įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, kuriems nustatytas nevaisingumas (moters, vyro arba abiejų), gali pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo kompensacija PSDF biudžeto lėšomis. Tokiais atvejais, yra kompensuojami ne daugiau kaip 2 pagalbinio apvaisinimo ciklai, o moteris turi būti ne vyresnė nei 42 m.

žymės:

Panašus: