Nors kaime, kur gyvūnai turi kur kas daugiau laisvės nei pramoniniuose paukštynuose, tokia vištų būrio sandara, kai pulke laikomas ir gaidys, natūrali, taip yra ne visur. „Gaidys vištoms reikalingas kaip patinas, tai turi reikšmės paukščio gerbūviui.
Nors pramoniniuose kompleksuose vištos laikomos be gaidžio, tačiau smulkesni ir ekologiški ūkiai tokio modelio vengia“, - sako ekspertas Vilius Rekštys ir juokauja, kad be giedoriaus „laimingų vištų kiaušiniai“ nebus laimingų vištų kiaušiniais.
Tai tiesiog fiziologiniai dalykai, seniai žinomi veislininkystės specialistams. Pavyzdžiui, be gaidžio gyvenančių kudakuotojų kiaušiniai mažesni nei jų „kolegių“, laikomų narvuose. Jie skiriasi netgi vizualiai.
„Net intensyvūs ūkiai pereina prie biodinaminio ar natūralaus paukščių auginimo būdo, kai sparnuočiai turi kur kas daugiau laisvės, jiems duodami įvairesni pašarai. Tokie kiaušiniai labiau vertinami, nei surinkti pramoniniuose paukštynuose“, - aiškina V. Rekštys.
Vištinių paukščių būrys
Vištinių paukščių kūnas tvirtas, snapas stiprus, nežymiai lenktas, galva maža. Tai gerai bėgiojantys ir tik labai retai medžiuose gyvenantys paukščiai. Jų galingi krūtinės raumenys tinka greitam pabėgimui, tačiau sunkaus kūno negali nešti ilgus atstumus.
Kojos keturpirštės su stipriais nagais, jomis kapsto žemę ir susiranda maistą. Sparnai trumpi , apvalūs. Ant galvos dažnai būna plikų vietų bei skiautėtų odos ataugų arba puošia ilgos įspūdingos uodegos, ypač būdingos patinams. Vandens vengia, tačiau labai mėgsta smėlio vonias.
Minta uogomis, pumpurais, sėklomis, lesa ir vabzdžius bei kirmėles. Patinai dažnai būna labai spalvingi, laikosi su daugeliu patelių, tačiau jaunikliais beveik nesirūpina.
Dauguma vištinių paukščių peri paprasčiausioje duobutėje ar ant žemės susuktame paprastame lizde. Patelės į jį deda daug kiaušinių, kai kurios rūšys net iki 20 kiaušinių. Jaunikliai išsirita gerai išsivystę (viščiukinio tipo).
Vištinių paukščių jaunikliai pradeda skraidyti vos išsiritę- dažniausiai po savaitės. Juos vedžioja patelės. Paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Dauguma rūšių medžiojamos, kai kurios domestikuotos.
Šeimos
- Didžiakojės vištos (Megapodiidae)
- Teterviniai (Tetraonidae)
- Fazaniniai (Phasianidae)
- Hoacininiai (Opisthocomidae)
Fazaniniai (Phasianidae)
Vidutinio didumo ir stambūs paukščiai. Jų pastaibis pilkas, o pirštų šonuose nebūna raginių šukų. Patinai dažniausiai pentinuoti. Daugumai būdingas lytinis dimorfizmas ir poligamija.
Šeimoje 175 rūšys (Lietuvoje sutinkamos- 3), paplitusios šilto vidutinio klimato platumose. Laikosi būriais ant žemės.
Pavyzdžiai
- Putpelė (Coturnix coturnix)
- Kalifornijos putpelė (Callipepla californica)
- Kurapka (Perdix perdix)
- Fazanas (Phasianus colchicus)
- Argas (Argusianus argus)
- Bankivinė višta (Gallus gallus)
- Povas (Pavo cristatus)
- Kalakutas (Meleogris gallopavo)
Naminiai vištiniai paukščiai
Naminiai vištiniai paukščiai yra kilę iš laukinių. Daugelio mokslininkų nuomone, naminės vištos yra kilusios iš laukinių bankivinių vištų (Gallus bankivi), nors yra nuomonių, kad naminės vištos yra kilusios iš kelių laukinių vištų porūšių.
Laukinių vištų ie šiuo metu yra Indijos, Birmos ir Malaizijos salyno atogrąžose. Vištos sveria 500-700g, o gaidžiai- 900-1250g. Jų gerai išsivystę sparnai ir uodega. Plunksnos raudonai rusvos. Gaidžių krūtinės ir uodegos plunksnos juodos, kaklo, nugaros ir juosmens yra aukso atspalvio. Yra vištų ir kurapkų atspalvio. Mėsos skonis primena fazanų mėsą. Padeda po 8-14 baltų kiaušinių. Peri daugiausia du kartus per metus.
Aptinkamas keletas porūšių, besiskiriančiu kūno sudėjimu, elgsena, plunksnų spalva. Archeologijos duomenimis, Indijoje buvo sunamintos jau 3250 metų prieš mūsų erą, iš ten ir paplito į Kiniją, Egiptą ir Iraną. Į Europą įvežtos 500-400 metų prieš mūsų erą.
Naminiai kalakutai taip pat yra kilę iš laukinių kalakutų (Meleagris mexicana ir Meleagris americana), kurie ir dabartiniu metu veisiasi Meksikos ir Šiaurės Amerikos miškuose. Suaugusi laukinė patelė sveria 3kg, patinas 4kg.
Yra paukštininkų mėgėjų, kurie veisia laukinius kalakutus, prisitaikančius prie namų sąlygų ir vaikščiojančius kartu su naminiais kalakutais.
Perlinės vištos kilusios iš laukinių perlinių vištų (Numida meleagris), kurios dabar veisiasi vakarinėje Afrikos dalyje.
Naminių paukščių veislės klasifikuojamos pagal produkciją, ūkinį pritaikimą, konstitucines savybes ir geografinį paplitimą, kilmę, skiriamos pagrindinės ir išvestinės. Šiuo metu pagrindinė paukščių produkcija yra kiaušiniai ir mėsa. Be to, sėkmingai kaip natūralus produktas naudojami pūkai ir plunksnos.
Dėsliųjų paukščių produktyvumas vertinamas pagal tai, kiek kokio svorio kiaušinių padeda per metus. Dėslumui turi įtakos ne vien tik paveldėtos veislės ypatybės, bet ir laikymo bei lesinimo sąlygos.
Vištų elgesys ir apvaisinimas
Mokslininkai nustatė, kad vištos naudoja taktiką, kuria kontroliuoja, kas apvaisins jų kiaušinius. Mokslinis tyrimas parodė, kad tokio „išspjovimo“ metu vištos pašalina apie 80 proc. spermatozoidų.
Abiejų lyčių paukščiai lytiniu aktu užsiima su daugybe skirtingų partnerių. Tačiau vištos dažnai neturi pasirinkimo dėl apvaisinimo partnerio, nes net žemesnio statuso gaidžiai yra pranašesni savo dydžiu ir pateles priverčia daugintis.
Mokslinio tyrimo metu vištoms buvo leista daugintis su skirtingais gaidžiais, kurie buvo sureitinguoti skalėje nuo 1 iki 6. Biologai nustatė, kad žemesnio statuso gaidžių sperma buvo dažniausiai pašalinama.
Paaiškėjo, kad vištos, ant kurių gaidžiai lipdavo nevaisingai, lygiai taip pat sėkmingai atsispirdavo kitų gaidžių vilionėms, kaip ir tos vištos, kurios gaudavo spermos. Iš tikrųjų išsiaiškinta, kad kuo dažniau ant vištos lipama, tuo ilgiau ji būna ištikima. Kontrolinės vištos, ant kurių gaidžiai nebuvo leidžiami, buvo linkusios poruotis su bet kuriuo patinu.
Autoriai mano, kad vištos į santykius reaguoja kaip į požymį, pagal kurį skaičiuoja, kiek spermos sutaupė savo organizme kasdieniniams kiaušinių apvaisinimams. O kadangi poravimasis biologiniu atžvilgiu yra brangus malonumas bei gali būti kenksmingas vištoms, tai jos poruojasi tik tiek, kiek joms reikalinga.
Patinai šiuo spermos kiekio skaičiavimo būdu naudojasi ir verčia vištas manyti, kad jos turi sukaupusios pakankamus spermos rezervus. Taip darydami gaidžiai „nusiperka“ brangias ištikimybės dienas ir garantuoja, kad kitame padėtame kiaušinyje bus jo, o ne kito gaidžio palikuonis.
Sunku pasakyti, kodėl vištos, puikiai mokančios išsirinkti geriausią gaidį ir pašalinti nepageidaujamų partnerių spermą, praėjus kelioms sekundėms po poravimosi leidžiasi apkvailinamos tokiu paprastu būdu, sakė T.Pizzari.
Tačiau žiūrint iš patino pusės tokia strategija yra naudinga - tai reikalauja mažiau laiko ir pastangų nei kiti galimi tėvystės užtikrinimo metodai: vištų saugojimas nuo kitų gaidžių ar „brangių“ junginių, reguliuojančių patelių elgesį, sintezė.
žymės:
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Pampers Premium Care 2 Dydžio Sauskelnės: Patikima Apsauga Jūsų Mažyliui!
- Gimdos Kaklelio Uždegimas Po Gimdymo: Sužinokite Pagrindines Priežastis, Simptomus Ir Efektyviausius Gydymo Būdų