Išgirdę Viljamo Šekspyro pavardę mintimis nuklystame į renesansišką Angliją, kurios gatvelėmis klaidžiodami galime išvysti Hamletą, Romeo ir Džiuljetą ar karalių Lyrą. Apie Šekspyro kūrybą mes žinome labai daug, internete galime laisvai surasti šimtus analizių ir interpretacijų. Tai dramaturgas, vadinamas Anglijos nacionaliniu poetu, vienu iš svarbiausių Vakarų Europos plunksnos meistrų, visuotinai pripažintas žymiausiu kada nors gyvenusiu rašytoju. Nepaisant to, V. Šekspyras išlieka vienu reikšmingiausių visų laikų autorių.
Jo darbai nesitraukia iš mokyklų, universitetų programų, jo kūriniai virsta ne tik pastatymais scenoje ar žvelgia į mus iš virtualių ekranų. V. Šekspyras - modernus rašytojas, o jo kūryba aktuali visais amžiais. Jis tarsi „nutrynė žanrų ribas“ ir savo kūrinyje „Hamletas“ sujungė tragediją ir komediją (tais laikais tai nebuvo priimtina).
Bet koks jis buvo iš tiesų? Ką slepia visi portretai ir piešiniai? Nesiruošiu pasakoti nuobodžios biografijos, „sausų faktų“, kurie nebus naudingi nei man, nei jums. Noriu, kad pažvelgtumėte į Šekspyrą šiek tiek kitaip. Neseniai minėjome 400-ąsias Šekspyro bei kito garsaus ispanų rašytojo, Migelio de Servanteso, mirties metines.
Viljamas Šekspyras: gyvenimo vingiai
Oficialiai teigiama, kad rašytojas gimė 1564 m. balandžio 26 d. Stratforde prie Eivono ir ten pat mirė 1616 m. balandžio 23 d. Deja, jam gyvam esant niekas nelaikė jo rašytoju ir jis pats nepretendavo juo būti. Tik praėjus 7 metams po jo mirties, 1623 m. Užaugęs neraštingoje ir neprivilegijuotoje šeimoje, Šekspyras „sukūrė save iš nieko“.
Būdamas vos 18-os metų Viljamas vedė aštuoneriais metais vyresnę Anne Hathaway ir susilaukė trijų vaikų. Norėdamas išlaikyti savo šeimą, Šekspyras buvo priverstas palikti gimtąjį miestelį ir ieškoti geresnio darbo. Iš pradžių vertėsi kuo tik galėjo: patarnavo svečiams, kurie atvykdavo į teatrą, dirbo spaustuvėj, buvo režisieriaus padejėjas. Visi jo keliai vedė į vieną vienintelę vietą - teatrą.
Teigiama, jog Šekspyras paliko savo gimtąjį Stratfordą siekdamas išvengti bausmės už brakorieniavimą vietinio dvarininko žemėse. Vėliau rašytojas atkeršijo dvarininkui, sukurdamas apie jį nešvankią ir įžeidžiančią baladę. Taigi Šekspyras buvo kiek patrakusi asmenybė. Taip pat vienoje svetainėje teko skaityti, jog jis galimai turėjo nesantuokinį sūnų Vilijamą Davenantą.
Šekspyras ir blogio analizė
Daug dėmesio išsilavinimui jis neskyrė, tačiau populiarius kūrinius, istorijas sugebėjo parašyti taip, kad po daugelio metų susilaukė masinio susidomėjimo. Pavyzdžiui, žymusis kūrinys „Romeo ir Džuljeta“ buvo šiek tiek nukopijuotas nuo italų rašytojo Matteo Bandello. Jis viską pradėjo turėdamas tiek nedaug. Neraštinga šeima, sunkios gyvenimo sąlygos, nebaigtas universitetas - visa tai nesustabdė jaunojo talento.
Patys anglai ilgą laiką nepriimė Šekspyro kūrybos, daugelis jį vadino „barbaru“. Bet iš tiesų, jis buvo vienas iš pirmųjų rašytojų prabilusių apie blogį. L.Donskis sakė, jog Šekspyras atskleidė, kad blogis nėra banalus. Jis labai gilus. Blogis dažnai gimsta netikėtai. Galima vienu metu mylėti ir neapkęsti. Štai apie ką rašė Šekspyras.
"Hamletas": moralės ir blogio susidūrimas
Literatūroje taip pat gausu panašių pavyzdžių. Apie tai, kad kartais net į pralaimėjimą vedanti kova yra svarbi, rašė Renesanso dramaturgas Viljamas Šekspyras tragedijoje „Hamletas“. Jos herojus, net ir žinodamas, kad žus, pasiryžęs atkeršyti už sąmokslą prieš jo tėvą. Hamletas mato, kad visuomenė yra amorali, pilna ydų, herojus nusivylęs žmogumi ir nori sugrąžinti pasaulio tvarką.
Juk tam, kad klestėtų gėris, reikalinga tam tinkama dirva: „Išgverusi gadynė! Ir deja,/aš gimęs tam, kad pataisyčiau ją“. Tad net ir Hamleto žūtis nėra laikoma jo pralaimėjimu - jis pasiekia pergalę, o blogis pralaimi. Herojus išjudina pasaulį. Suprantame, kad skaityti kūrinius, parašytus seniau, tokius kaip Viljamo Šekspyro „Hamletas“, kartais gali būti tikras iššūkis.
Kalba poetinė, pilna metaforų, o veikėjų monologai ilgi ir sudėtingi. Kodėl taip yra? Šekspyras rašė vėlyvojo Renesanso laikotarpiu (XVI a. pab. - XVII a. pr.), vartodamas turtingą, bet mums jau neįprastą anglų kalbą (net vertime jaučiasi jos specifika). Bet ar verta? Neabejotinai! „Hamletas“ - tai viena garsiausių ir įtakingiausių pjesių pasaulio literatūroje. Joje nagrinėjamos temos - kerštas, teisingumas, abejonės, gyvenimo prasmė, išdavystė, meilė - yra amžinos ir aktualios visais laikais.
Pagrindiniai veikėjai ir jų vaidmuo tragedijoje
- Hamletas: Danijos princas, pagrindinis tragedijos herojus. Jaunas, protingas, išsilavinęs (studijuoja Vitenbergo universitete - reformacijos centre), jautrus, linkęs į apmąstymus ir filosofavimą.
- Klaudijus: Danijos karalius, Hamleto dėdė, nužudęs savo brolį (Hamleto tėvą) ir vedęs jo našlę Gertrūdą. Pagrindinis antagonistas.
- Gertrūda: Danijos karalienė, Hamleto motina, ištekėjusi už Klaudijaus netrukus po vyro mirties. Jos paveikslas sudėtingas ir nevienareikšmis.
- Polonijus: Karaliaus patarėjas, Ofelijos ir Laerto tėvas. Lojaus Klaudijui tarnas, pataikūnas ir intrigantas, mėgstantis duoti banalius pamokymus ir visur kišti nosį.
- Ofelija: Polonijaus duktė, Hamleto mylimoji. Jauna, tyra, paklusni tėvui ir broliui. Ji tampa vyrų (Polonijaus, Laerto, Hamleto, Klaudijaus) manipuliacijų auka.
- Laertas: Polonijaus sūnus, Ofelijos brolis. Karštakošis, labiau veiksmo nei apmąstymų žmogus. Sužinojęs apie tėvo mirtį ir sesers beprotystę, jis trokšta keršto Hamletui.
- Horacijus: Hamleto studijų draugas ir vienintelis tikras bičiulis. Protingas, santūrus, ištikimas. Hamletas juo visiškai pasitiki, paveda stebėti Klaudijų per „Pelėkautų“ spektaklį ir galiausiai prašo papasakoti pasauliui jo istoriją.
- Tėvo dvasia (Šmėkla): Nužudytojo karaliaus Hamleto dvasia, pasirodanti sūnui ir atskleidžianti baisią tiesą apie savo mirtį bei reikalaujanti keršto Klaudijui (bet liepianti neliesti motinos).
Viljamas Šekspyras savo sonete ir dramoje atskleidė Renesanso epochos pabaigoje kilusią humanizmo krizę. Iš pradžių buvo keliamos amžinos vertybės - meilė, grožis, tobulybė, rūpestis, nuoširdumas, šiluma. Tačiau vėliau visa tai pavirto vien tik asmeninių poreikių tenkinimu, skirtumo tarp žmonių niūrioje visuomenėje augimu. Buvo paminta moralė ir jos normos, teisybė, dingo tarpusavio supratimas ir net mažiausios pastangos suprasti.
Daugelis žmonių užsimiršo, pasinėrė į žemiškus malonumus. Bet atsirado tokių, kurie išliko ištikimi humanizmo idėjoms, vertybėms. Jie kovojo su negandomis, sunkumais, nesėkmėmis ir nors dažnai pabaiga buvo tragiška ir skaudi, tačiau tai tik dar labiau skatino žmones kovoti už teisingumą, siekti tikslo. Toks buvo ir Hamletas.
žymės:
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Geriausi Gimtadienio Sveikinimai Žodžiais – Nuoširdūs Linkėjimai Jūsų Artimiesiems
- Neįtikėtina Kėdainių Socialinės Globos Namų „Vida“ Apžvalga: Atvirai apie Patirtis ir Atsiliepimus!