Vienas dažniausių rūpesčių auginant naujagimį yra jo miegas. Ar mažylis gerai miegos? Ar tėvai galės pailsėti, ir ar naktys nevirs dienomis? Kad miegas būtų geras, pirmiausia jis turėtų būti saugus. Saugios miego aplinkos užtikrinimas būsimiesiems tėvams turi tapti vienu iš svarbiausių rūpestėlių besiruošiant mažylio atkeliavimui.
Kur miegos naujagimis?
Svarbu sukurti jam saugią aplinką. Ar geriau - lovytė ar tėvų lova? Koks turėtų būti čiužinukas ir kuo užkloti naujagimį?
Saugus miegas lovytėje
Miegas tame pačiame kambaryje su tėvais rekomenduojamas bent iki 6 mėnesių amžiaus.
Lovelė
- Lovelė turi būti „kvėpuojančiu” dugnu - lentelėmis, specialiu audiniu, ne plokštuma. Priešingu atveju neužtikrinama oro cirkuliacija, kaupiasi drėgmė, sudaromos tinkamos salygos veistis pelėsiui, grybeliui.
- Renkantis lovelę svarbu ne tik grožis, bet ir kokybė. Lovelė negali turėti aštrių kampų, medžio atplaišų, „negražių“ sujungimų, atvirų varžtų ar vinių, būti netvirta ar padengta netinkamomis medžiagomis.
- Atkreipkite dėmesį galimybę pritaikyti lovelę pagal poreikius. Nusiimantis ar nusileidžiantis šonas suteikia galimybę pristumti atvirą lovelę prie tėvų lovos- tokiu atveju mažylis teoriškai miega savo lovelėje, tačiau tuo pačiu yra šalia jų. Tai ypač patogu žindant, norint patenkinti naujagimio ar kūdikio artumo poreikį ar trūkstant vietos komfortiškai miegoti vienoje, tėvų lovoje.
- Taip pat atkreipkite dėmesį į reaguliuojamas lovelės aukščio padėtis - kuo daugiau padėčių , tuo geresnis pritaikymas. Miegant atskirai ir augant mažyliui lovelės apačia turėtų būti vis labiau nuleidžiama - saugant nuo iškritimo persisveriant.
Čiužinukas
- Čiužinys turi atitikti lovelės dydį. Neturėtų būti jokių tarpų.
- Čiužinys turi būti kietas. Minkštas čiužinys gali turėti įtakos netaisyklingai galvytės formai, ar net kelti uždusimo pavojų. Rinkdamiesi čiužinuką paspauskite jį ranka - jeigu formas jis atgauna iš lėto , vadinasi jis yra netinkamas.
Koks tinkamiausias - spyruoklinis, putų poliuretano ar natūralus? Patvariausi ir kiečiausi yra spyruokliniai čiužiniai, jie taip pat yra ir sunkesni (sunkiau pakelti, norint užkišti paklodės kraštus ir tt). Norint putų poliuretano čiužinuko geriausia jį rinktis kuo įmanoma kietesnį ir būtinai turintį sertifikatus. Putų poliuretano čiužiniai ilgą laiką buvo pirmas pasirinkimas naujagimiams, visgi, jų saugumas pradėtas svarstyti dėl daugelio cheminių priedų. Na, o norint natūralaus čiužinuko - su kokoso pluoštu, grikių užpildais, vilna ir kt. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį , kad šis būtų tikrai itin kokybiškas, atitinkantis patvirtintus standartus. Natūraliose medžiagose greičiau „veisiasi“ mikroorganizmai, erkutės.
Čiužinukas turi būti tinkamai užvilktas. Jei paklodėlė be gumų, kraštai turi būti standžiai pakišti po čiužiniu, neturėtų būti raukšlių ar laisvų kraštų. Čiužinio užvalkalą vertėtų rinktis pasiūtą iš kokybiškų natūralių medžiagų - medvilnės, lino.
Lopšelis - lovytės alternatyva naujagimiams
Pradžioje vietoje lovelės galima naudoti lopšį. Lopšiai yra mažesnių matmenų nei lovelės ir yra tinkami trumpam laikui, dažniausiai iki tol, kol kūdikis pradeda aktyviai vartytis. Daugelis lopšių turi ratukus lengvam transportavimui ir nuleidžiamus medinius ar medžiaginius “kvėpuojančius” šonus, bei saugiai tvirtinasi prie tėvų lovos. Kaip ir lovytė, lopšys turi būti tvirtas, kokybiškas, čiužinys turi atitikti dydį bei būti kietas, tinkamas naujagimiui ir kūdikiui. Jame taip pat nereikia naudoti jokių užklotų, apsaugėlių, tik tvirtai užkištą/su guma paklodę. Lopšelis, jei kraštas nuleistas ir pristumtas prie lovos, turi tvirtintis stabiliai ir patikimai, tarpo tarp tėvų lovos ir lopšelio čiužinių neturi būti.
Pagalvės - nereikalingos
Pagalvė nereikalinga todėl, kad naujagimio\kūdikio galvos ir kūno proporcijos yra visiškai kitokios, nei suaugusių žmonių. Jų galvos lyginant su kūneliu yra santykinai didelės,o kaklas plonas ir trumpas, todėl pagalvė sukuria nenatūralų stuburo linkį. Naujagimių ir kūdikių stuburas dar neturi suaugusiems būdingos S formos ir yra praktiškai tiesus, todėl jiems patogiausia miegoti ant plokštumos.
Pagalvės padidina SKMS (staigios kūdikių mirties sindromo) riziką, į kurią įtraukiamas ir uždusimas miegant. Kūdikiai pirmaisiais mėnesiais nėra labai mobilūs. Net išmokę apsiversti ant pilvo dar kurį laiką negali atsiversti atgal ant nugaros. Tad „įsikniaubimas“ į pagalvę yra itin pavojingas. Pediatrai rekomenduoja pagalvę pradėti naudoti sulaukus maždaug dviejų metų. Tačiau ir tada svarbu labai atidžiai pasirinkti - ji turi būti plona, nedidelė, skirta specialiai mažam vaikui.
Minkšti lovelės priedai ir antklodė
Visi minkšti priedai, tokie kaip apsaugėlės, storos antklodės, minkšti ir purūs užklotai, miegui skirti lizdeliai sukelia potencialią galimybę sutrigdyti mažylio kvėpavimą. Naujagimiai dar yra pakankamai silpni kad prisipaudę prie minkštos apsaugėlės ar storai antklodei užblokavus kvėpavo takus pasuktų galvą į šoną ar nustumtų į šali trugdį. Paaugę vaikai apsaugėles bei visus kitus minkštus priedus gali panaudoti kaip pagalbą išlipant iš lovelės ir susižeisti iškritę.
Lizdelis - netinkama vieta miegoti. Dažniausiai jo pagrindas būna nepritaikytas gulėti naujagimiui, stori, minkšti šonai kelia SKMS riziką, ypač tiems mažyliams, kurie nesivarto užtikrintai, ar yra neišnešioti- netyčia pasivertę gali įbesti nosytę į tą minkštą šoną ir blokuoti kvėpavimo takus. Dažnai lizdeliai naudojami net ne ant kieto pagrindo - pvz, tėvų lovoje. Kas patį lizdelio dugną ir pagrindą padaro dar nestabilesnius, legviau „prispaudžiamus” prie naujagimio. Taip miegas su naujagimiu vienoje lovoje tampa nebesaugus.
Pūkuotų apklotų plaukeliai, ir ant jų besikaupiančios dulkės gali dirginti kvėpavimo takus.
Jei naudojama antklodė, ji turi būti lengva. Naujagimis guldomas lovytės kojūgalyje ir užklojamas iki krūtinės, o antklodės galai užkišami už čiužinuko šonų tam, kad naujagimis judėdamas neužsidengtų antklode veido.
Vietoje antklodės galima naudoti specialų miegamaišį. Miegmaišiai būna įvairių tipų - berankoviai, su rankovėmis, „vystymo“ tipo. Pastarieji miegamaišiai pagaminti taip, kad primintų vystymą vystyklu- rankos suvystomos, o kojos lieka laisvos. Naudojant miegmaišį svarbu atsižvelgti į aplinkos temperatūrą ir per šiltai neprirengti mažylio, kad šis neperkaistų.
Miego kambario aplinka ir naujagimio apranga: Temperatūra miegamajame turėtu būti komfortiška (maždaug tarp 19 - 23 laipsnių). Miegas vėsesnėje aplinkoje yra kokybiškesnis, taip pat mažėja naujagimio perkaitimo ir SKMS tikimybė.
Vėdinti gyvenamąsias patalpas ir miegamąjį patariama nuolat - tai padeda užtikrinti optimalią santykinę oro drėgmę, 35-60 %. Esant mažesnei santykinei drėgmei oras būna “sausas”- tai turi neigiamą poveikį jautriems naujagimio kvėpavimo takams bei odelei. Ši šerpetoja, sausėja, naujagimio nosytė užsikemša, jam sunkiau kvėpuoti (dažnai gleivinės išsausėjimas dėl per mažos santykinės oro drėgmės maišomas su sloga). Kai santykinė oro drėgmė ilgą laiką būna didesnė nei 70 procentų didesnė tikimybė dauginti mikroorganizmams ir pelėsiui.
Kaip rengti naujagimį miegui?
Šiltoje patalpoje nereikia dėti kepurytės, ypač miego metu - naujagimiai didžiausią šilumos kiekį išspinduliuoja per galvytę, tad uždėjus kepurytę kūnelis negali atvėsti, pernelyg įkaista.
Miegant kartu naujagimį reikia rengti ploniau nei migdant atskirai lovelėje, nes jis sušyla nuo tėvų kūno šilumos, nerekomenduojama dėti kombinezono ir vystyti.
Vystymas
Kartais vystymas jautresniems naujagimiams ir kūdikiams gali padėti nurimti ir greičiau užmigti. Ne visuomet šis būdas pasiteisina, tačiau kai kuriuos mažylius vystymas ramina ir jie miega ramiau nes „apgaubimo“ jausmas primena buvimą gimdoje, neišbudina refleksiniai rankyčių „mostai“.
Vystymui naudojami tinkamo dydžio vystyklai, pagaminti iš natūralių, kvėpuojančių medžiagų (medvilnė -flanelė , linas ir pan.). Svarbu atsižvelgti į aprangą nepamirštant, kad vystyklas yra papildomas sluoksnis, tad reikia atimti vieną ploną sluoksnį rūbelių, kurie būtų rengiami miegui nevystant. Ar naujagimiui ne per karšta reikia vis patikrinti paliečiant višutinę nugarytės dalį - ji turi būti šilta, bet ne karšta (karštomis dienomis, ar jeigu namuose yra itin šilta naujagimio vystyti nerekomenduojama). Vystyti reikėtų ne per tvirtai, kad nebūtų jaučiamas skausmas ar nepatogumas, bet ir ne pernelyg laisvai, kad mažylis galėtų „išsilaivinti“. Tinkamai suvyčius ir užkišus pirštus už ties krūtine esančio krašto jaučiamas tamprumas. Klubai ir kojytės suvysčius BŪTINAI turi likti laisvi, nes kojyčių ištiesimas ir vystymas veda į klubų displaziją.
Vystyti negalima, kai:
- Miegama vienoje lovoje šalia mamos - didėja perkaitimo tikimybė.
- Kūdikis pradeda bandyti apsiversti.
- Taip pat kai yra žindymo sunkumų, naujagimį sunku prižadinti žįsti - suvystytas naujagimis gali tiesiog „pramiegoti“ žindymą, miegoti ilgesniais laiko tarpais.
- Ne visiems naujagimiams vystymas patinka (ypač, kai vystomi tuo metu, kada būna pervargę, išalkę), todėl geriausia stebėti savo mažylį ir nevystyti, jeigu jis stipriai verkia parodydamas, kad šis raminimo būdas jam netinka.
- Kai naujagimis būdrauja, ar žinda. Žindant krūties lietimas rankytėmis yra naudingas laktacijai.
Mažylis miega ant nugaros.
Miegas tėvų lovoje
Labai dažnai miegas kartu tampa sprendimu norint visiems kokybiškai pailsėti, ypač kai naujagimis/kūdikis yra žindomas. Tačiau tam, kad tėvų lovoje miegoti būtų saugu reikia, kad ši būtų tam tinkamai paruošta:
- Tėvų lova neturi būti per siaura.
- Atviri lovos kraštai turi būti apsaugoti. Tam yra skirtos specialios apsaugos, saugančios nuo iškritimo. Jokių nesaugių improvizacijų, kaip pristumtos kėdės , pagalvės ir pan. Jeigu vienas lovos kraštas yra prie sienos reikia užtikrinti, kad nebūtų jokio tarpo, į kurį galėtų nusiridenti ir įstrigti naujagimis.
- Čiužinys turi būti kietas arba vidutinio kietumo. Minkšti , stipriai prie kūno linkių prisitaikantys čiužiniai nėra saugūs, nes esant įdubimui nuo šalia miegančio suaugusiojo svorio naujagimis gali nusiridenti ant pilvuko. Dėl tos pačios priežasties nerekomenduojama su naujagimiu miegoti ant pvz., minkštos sofos.
- Paklodė turi būti tvirtai užkišta po čiužinio kraštais, negali būti laisvų kraštų į kuriuos galėtų įsipainioti naujagimis.
- Šalia naujagimio negali būti purios pagalvės ir antklodės. Pagalvės, antklodės, stori užklotai kelia SKMS (staigios kūdikio mirties sindromo ) riziką dėl uždusimo, perkaitimo. Ir nors skamba sudėtingai ar nepatogiai, tačiau siekiant saugiai miegoti kartu purią pagalvę turi pakeisti plonėsnė, kietesnė pagalvė arba tiesiog sulenkta ranka. Užsikloti geriausia iki klubų, kad užklotas nesiektų naujagimio.
- Miegant kartu naujagimį reikia rengti ploniau nei migdant atskirai lovelėje, nes jis sušyla nuo tėvų kūno šilumos.
Tėvai, su kuriais miega naujagimis/kūdikis turi būti sveiki, nevartoti nervų sistemą veikiančių vaistų, alkoholio, psichotropinių medžiagų.
Miegas ant mamos krūtinės nakties metu nėra saugu, užmigus mamai naujagimis gali nusiridenti. Naujagimis turi būti guldomas ir miegoti ant nugarytės. Jei mamos (arba tėčio 😉 ) plaukai ilgi, juos vertėtų susipinti/susirišti.
Žindanti, sveika, nepervargusi mama labai gerai jaučia savo naujagimį, ir natūraliai sudaro tokią „apsauginę” padėtį, kai jos ranka yra virš mažylio, o kūnas išsilenkia aplink, sudaroma lyg C forma. Tėčiai taip pat linkę jausti naujagimį, tačiau ne taip, kaip mamos. Todėl jei patneris linkęs aktyviai judėti miego metu, įminga labai giliai, ar turi sveikatos problemų geriau apsvarstyti variantą, kai mama su naujagimiu miega atskirai nuo partnerio, arba pasirinkti jau minėtą lopšelį.
Kokia patalynė vaikui reikalinga?
- Jums reikės įsigyti paklodę. Patogiausia, jei ji būtų su guma, vaikeliui aktyviai spardantis ir judant, paklodė liks vietoje.
- Prekyboje galima rasti neperšlampančių paklodžių. Jos tikrai puikus dalykas, apsaugantis čiužinį nuo prabėgimų, tačiau šios paklodės turi būti kvėpuojančios. Tad pirkdamos tokį variantą, atkreipkite dėmesį, kad paklodė būtų neperšlampanti, bet orui laidi!
- Kaldrytė (antklodė) kaip ir visi audiniai turėtų būti kvėpuojanti. Kūdikiams puikiai tiktų medvilninės ir poliesterio užpildu kimšta antklodė. Medvilnė puikiai leis cirkuliuoti orui, o poliesteris neleis kauptis bakterijoms. Tokios antklodės yra žymiai pigesnės nei tarkim natūralios merino vilnos užklotai. Nors pastarieji nepamainomai geresni dėl savo natūralios sudėties, nedaugelis gali jas įpirkti dėl aukštos kainos. Nesusigundykite pirkti pigių visiškai sintetinių antklodžių.
- Antklodės užvalkalas turėtų būti 100 proc.
- Pagalvėlė kūdikiams iki metukų nereikalinga. Nors prekyboje siūlomos neaukštos poros centimetrų pagalvėlės, pediatrai pataria jas dėti tik vaikams sulaukus metukų laiko.
- Patartina nusipirkti du patalynės komplektukus.
Baldakimas - tai tas grožis, audeklas, kabinamas virš vaikiškos lovytės ir dailiai apgaubiantis lovytę. Sutinku, kad tai tikrai gražu, tačiau tuom jo nauda ir pasibaigia 🙂 Pripažinta, kad baldakimai kelia pavojų paaugusiems leliukams, nes šie įsitraukia audeklą į lovelę ir jame susisuka, kas sukelia pavojų kūdikio uždusimui. Taip pat šie daiktai yra puikūs dulkių surinkėjai. Baldakimą namuose naudočiau nebent norint vaikelį apsaugoti nuo uodų 🙂 Tačiau jei tokių nėra, pasiduoti pagundai, kad gražu - nederėtų.
Dar vienas grožis, suteikinatis jaukumo ir mielumo įspūdį - lovelių apsaugėlės. Jų funkcija apsaugoti kūdikį, kad nesusitrenktų galvelės į medinius lovelės strypelius. Na norėčiau atkreipti mamyčių dėmesį, kad specialistai nepataria naujagimių lovelėse rišti šių grožių, nes naujagimis gali prisispausti prie minkštų apsaugėlių ir dusti.
Kaip apvilkti kūdikį namuose?
Šis klausimas labai dažnai kamuoja pirmagimio susilaukusius tėvelius. Bijodami, kad mažylis nesušaltų tėveliai neretai perlenkia lazdą ir prirengia arba apklosto vaikutį per daug. Renkantis rūbus kūdikio nakties miegui visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kokia temperatūra yra kambaryje, kuriame mažylis miega. Kuo didesnė kambario temperatūra, tuo mažiau sluoksnių rūbelių kūdikiui reikės ir atvirkščiai, kuo vėsesnis kambarys, tuo sluoksnių bus daugiau.
Nakties miegui, kaip ir pasivaikščiojimams lauke, rūbelius reikia sluoksniuoti. Labai svarbu pasirinkti natūralių medžiagų rūbus ir miegmaišį ar apklotėlį vaikui. Labai svarbu, kad jaustumėtės ramiai dėl to, kaip aprengėte savo mažyli, tad jei kirba nors mažytė abejonė būtinai patikrinkite savo kūdikio kūno temperatūrą.
Oro temperatūra kambaryje, kuriame daugiausia laiko praleidžiate su naujagimiu, turėtų būti 23-24°C, kol šis būdrauja, ir 22-23°C, kai kūdikis miega. Tokia temperatūra gali atrodyti vėsoka suaugusiam, bet kūdikis atitinkamai aprengtas, jausis patogiai. Jei patalpos oro temperatūra nuolat yra 24°C, naujagimis iki 1 mėn. amžiaus gali būti apvilktas trikotažo šliaužtinukais, o po jais - smėlinuku be rankovių. Jei kambaryje ne mažiau kaip 22°C, kepurėlė nebūtina.
Jei nusprendėte vaiką vystyti vystyklais, tuomet suvystyti jį reikėtų kiek šilčiau, nes būdamas vystykluose kūdikis neturi galimybės aktyviai judėti, o juk aktyvūs raumenų susitraukimai sušildo organizmą. Vystyklais nevystomi kūdikiai sušala rečiau. Miegantį naujagimį būtina apkloti lengva, orą gerai praleidžiančia antklode (jei netyčia užkristų ant veiduko). Nereikia naudoti itin šiltų užklotų - vilnonių ar vatinių. Miegant po tokia antklode iškyla didesnė perkaitimo rizika.
Kad naujagimis nenusiklotų per miegus, galima naudoti specialų miegojimo vokelį, skirtą kūdikiams. Karštomis vasaros dienomis, leisdami laiką namuose, aprenkite kūdikį kuo lengviau - pakaks ir smėlinuko, o vakare ir naktį, oro temperatūrai nukritus, aprenkite plonais šliaužtinukais.
Lauke
Renkite kūdikį taip pat, kaip rengiatės pati, tik pridėkite vieną papildomą „sluoksnį“.
- Žiemą (-5 - -15°C): aprenkite kūdikį smėlinuku, šliaužtiniais, siaustinuku, kombinezonu. Po to paguldykite kūdikį į vokelį. Ant galvos turi būti trikotažo kepurytė ir šilta kepurė. Tik nereikia uždengti kūdikio burnytės ir nosies šaliku. Tai ne tik nenaudinga, bet dar ir kenkia!
- Pavasarį - rudenį: rengdami kūdikį pasivaikščiojimui lauke orientuokitės į oro sąlygas. Jei lauke ne itin šalta, iki -5°C, nevėjuota ir sausa, pakaks 3 sluoksnių drabužių (smėlinukas, šlaiužtiniai ir viršutinis sluoksnis - kombinezonas. Jei guldysite į vokelį, jis turėtų būti plono sintepono, arba tiesiog užklokite antklodėle. Ant galvos šiuo metų laiku taip pat maunamos 2 kepurytės - plonesnė ir šilta. Jei lauke labai vėjuota, aprenkite kūdikį kaip žiemą.
- Vasarą: gulėdamas vežimėlyje karštą vasaros dieną kūdikis gali greit perkaisti. Vežimėlio viduje oras cirkuliuoja prasčiau. O jei dar kūdikis apvilktas per šiltai, perkaista jis 2 kartus greičiau. Labai karštą dieną kūdikį apvilkitetik smėlinuku, palikite atviras kojytes ir rankytes (puiki rachito profilaktika).
Mažas vaikutis mums atrodo toks pažeidžiamas, kad mes instinktyviai stengiamės vilkti jį kuo šilčiau. Kažkodėl mums atrodo, kad jam vis per šalta. O aprengę per šiltai, padarome jam „meškos paslaugą“ ir kūdikis perkaista. Jis ima verkti ir nerimauti, išprakaituoja ir kyla grėsmė peršalti. Jei kūdikis per šiltai rengiamas nuolatos, dažnai sukaista, jis dažniau serga peršalimo ligomis, virusiniais susirgimais.
Kada reikia kojinaičių?
Mielos, mažytės kojinytės - kūdikio kraitelio simbolis. Tačiau jų prireiks tik tuo atveju, kai kombinezonas neturi pėdučių. Jei kambaryje oro temperatūra normali, mauti kojinaičių ant šlaiužtinukų su pėdutėmis nėra reikalo. Paprastai kojinaičių prireikia per mažo svorio kūdikiams ir neišnešiotukams.
Ar kūdikis aprengtas teisingai?
Ir namuose, ir pasivaikščiojimų lauke metu, galima patikrinti, ar kūdikis aprengtas ne per šiltai: palieskite jo odą užkišusi ranką už kaklo, nugarytės viršuje. Jei šis odos plotelis karštas, sudrėkęs, galite neabejoti - mažyliui per karšta.
Perkaitęs naujagimis verkia ir nerimauja, neužmiega, jo oda tampa ryškiai raudona, padažnėja pulsas. Kartais kūno temperatūra labai stipriai pakyla. Tokiu atveju reikia išrengti kūdikį, pagirdyti kambario temperatūros vandeniu ir maždaug po 10 minučių vėl pamatuoti kūno temperatūrą. Paprastai kūdikis greit atsigauna. Jei nepagerėjo, galima vėsiu vandeniu sudrėkinta servetėle pavalyti kakliuką, pažastis, sulenkimus per alkūnes ir keliukus - tai pagreitins šilumos atidavimo procesą.
Ar kūdikiui nešalta, galima nustatyti palietus jo nosytę. Jei pačiupinėsite rankučių ar kojų pirštukus, to nesužinosite - šios kūno vietos visada bus kiek vėsesnės, nei oda ant pilvuko, galvos ar nugaros. Kai žiemą būsite lauke, nuolat stebėkite kūdikio veido spalvą. Jei oda išblykšta, vaikas šąla. Iš pradžių jis gali imti drebėti, o po to lyg „apmiršta“, visai nebejuda - tokiu būdu organizmas „taupo“ energiją, kurios labai reikia temperatūrai palaikyti.
žymės:
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Psichologinis pasiruošimas gimdymui: efektyvūs patarimai ramybei ir pasitikėjimui
- Nežinoma Šiaulių Miesto Vaikų Globos Namų Istorija ir Įkvepianti Veikla, Kurią Turite Sužinoti!