Nėštumas - tai laikotarpis, kupinas stebuklų ir pokyčių moters kūne. Vienas iš pastebimesnių pokyčių yra pilvo augimas ir vėlesnis jo "nusileidimas". Šis procesas, nors ir dažnas, sukelia daug klausimų būsimoms mamoms: kada tai įvyksta, ką tai reiškia ir kokie pojūčiai su tuo susiję?
Kas yra pilvo "nusileidimas"?
Pilvo "nusileidimas", medicinoje vadinamas vaisiaus įsistatymu, reiškia, kad kūdikis prieš gimdymą nusileidžia žemyn į mažąjį dubenį. Tai natūralus procesas, kuris paruošia kūdikį gimimui. Kūdikis tarsi įsistato į tinkamą padėtį, kad galėtų sėkmingai gimti.
Kada galima tikėtis pilvo "nusileidimo"?
Konkretaus laiko, kada pilvas "nusileis", nėra. Tai labai individualu ir priklauso nuo daugelio faktorių. Vis dėlto, yra tam tikros bendros tendencijos:
- Pirmą kartą gimdančioms moterims: Dažniausiai pilvas "nusileidžia" likus 2-4 savaitėms iki gimdymo. Tai gali įvykti apie 36-40 nėštumo savaitę. Kartais "nusileidimas" įvyksta net anksčiau, apie 34 savaitę.
- Daugkartinėms gimdyvėms: Pilvas gali "nusileisti" tik prasidėjus gimdymui arba kelios dienos prieš jį. Daugkartinėms gimdyvėms pilvo raumenys dažnai būna labiau išsitampę, todėl kūdikis ne visada "nusileidžia" iš anksto.
Svarbu suprasti, kad šie terminai yra tik orientaciniai. Kai kurioms moterims pilvas "nenusileidžia" iki pat gimdymo pradžios, ir tai visiškai normalu.
Požymiai, rodantys, kad pilvas "nusileido"
Yra keletas požymių, kurie gali indikuoti, kad pilvas "nusileido":
- Lengviau kvėpuoti: Kai kūdikis nusileidžia žemyn, sumažėja spaudimas diafragmai ir plaučiams. Tai leidžia lengviau įkvėpti ir giliau kvėpuoti. Moteris gali pajusti, kad jai nebereikia taip dažnai įkvėpti, kaip anksčiau.
- Padidėjęs spaudimas dubens srityje: Nusileidus kūdikiui, padidėja spaudimas dubens kaulams, šlapimo pūslei ir tiesiajai žarnai. Tai gali sukelti diskomfortą, skausmą dubens srityje ir dažnesnį norą šlapintis.
- Dažnesnis šlapinimasis: Padidėjęs spaudimas šlapimo pūslei sukelia dažnesnį norą šlapintis. Moteris gali pastebėti, kad jai reikia šlapintis daug dažniau nei anksčiau, net ir naktį.
- Palengvėjimas skrandžio srityje: Kai kūdikis nusileidžia, sumažėja spaudimas skrandžiui ir virškinimo sistemai. Tai gali palengvinti rėmenį, pykinimą ir virškinimo problemas. Moteris gali jausti, kad gali daugiau suvalgyti, nes skrandis nėra taip spaudžiamas.
- Pakitusi pilvo forma: Pilvas gali atrodyti žemesnis ir platesnis nei anksčiau. Moteris gali pastebėti, kad jos pilvas atrodo labiau "nusileidęs" arba "pakritęs".
- Sunkumas vaikštant: Padidėjęs spaudimas dubens srityje gali sukelti sunkumą vaikštant. Moteris gali jausti, kad jai reikia labiau pasitempti arba kad ji vaikšto lėčiau nei anksčiau.
- Padidėjęs vaginalinis spaudimas: Nusileidus kūdikiui, padidėja spaudimas makšties srityje. Tai gali sukelti diskomfortą arba jausmą, kad kažkas spaudžia žemyn.
- Gimdos kaklelio suminkštėjimas: Nors tai ne visada jaučiama, gimdos kaklelis pradeda minkštėti ir trumpėti, ruošiantis gimdymui.
- Nereguliarūs sąrėmiai: Moteris gali pradėti jausti nereguliarius, paruošiamuosius sąrėmius (Braxton Hicks sąrėmius), kurie gali būti stipresni nei anksčiau.
Pojūčiai, susiję su pilvo "nusileidimu"
Pilvo "nusileidimas" gali sukelti įvairius pojūčius, kurie skiriasi kiekvienai moteriai. Kai kurios moterys jaučia didelį palengvėjimą, ypač jei anksčiau jautė rėmenį ar sunkiai kvėpavo. Kitoms moterims "nusileidimas" gali sukelti diskomfortą ir skausmą dubens srityje.
Štai keletas dažniausiai pasitaikančių pojūčių:
- Palengvėjimas kvėpuojant: Tai vienas iš maloniausių "nusileidimo" pojūčių.
- Spaudimas dubens srityje: Tai gali būti jaučiamas kaip sunkumas, skausmas arba diskomfortas.
- Dažnesnis šlapinimasis: Tai gali būti varginantis, bet normalus "nusileidimo" pojūtis.
- Diskomfortas vaikštant: Tai gali būti jaučiamas kaip sunkumas arba skausmas dubens srityje.
- Sąrėmiai: Moteris gali jausti nereguliarius sąrėmius, kurie ruošia gimdą gimdymui.
Ką daryti, kai pilvas "nusileidžia"?
Kai pilvas "nusileidžia", svarbu:
- Atsipalaiduoti ir pailsėti: Klausykitės savo kūno ir leiskite jam pailsėti, kai jaučiatės pavargusi.
- Nepervargti: Venkite sunkių fizinių krūvių ir ilgų pasivaikščiojimų, jei jaučiate diskomfortą.
- Dėvėti patogius drabužius ir batus: Venkite aptemptų drabužių ir aukštakulnių, kurie gali padidinti diskomfortą.
- Naudoti specialų nėštumo diržą: Nėštumo diržas gali padėti sumažinti spaudimą dubens srityje ir palengvinti vaikščiojimą.
- Daryti Kegelio pratimus: Kegelio pratimai stiprina dubens dugno raumenis, kurie padeda palaikyti gimdą ir šlapimo pūslę.
- Pasitarti su gydytoju: Jei jaučiate stiprų skausmą, kraujavimą arba kitus nerimą keliančius simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors pilvo "nusileidimas" yra normalus nėštumo procesas, svarbu stebėti savo kūną ir kreiptis į gydytoją, jei jaučiate:
- Stiprų skausmą dubens srityje: Staigus ir stiprus skausmas gali būti rimtos problemos požymis.
- Kraujavimą iš makšties: Kraujavimas gali būti priešlaikinio gimdymo arba placentos atšokos požymis.
- Sumažėjusį vaisiaus judėjimą: Jei jaučiate, kad kūdikis juda mažiau nei įprastai, kreipkitės į gydytoją.
- Vandens nutekėjimą: Vandens nutekėjimas gali būti priešlaikinio gimdymo požymis.
- Reguliarius ir stiprius sąrėmius prieš 37 nėštumo savaitę: Tai gali būti priešlaikinio gimdymo požymis.
Kiti nėštumo nepatogumai ir patarimai
Nėštumo metu moters organizme įvyksta daug pokyčių. Šie pokyčiai gali sukelti įvairių nepatogumų. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius.
Pykinimas ir vėmimas
Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Taip pat, gali pradėti erzinti kvapai, kurie anksčiau nesukeldavo jokios reakcijos. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį.
Patarimai:
- Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui.
- Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.).
- Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos.
- Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą).
- Namuose ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai).
- Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono.
- Stengtis nekilnoti sunkių daiktų.
- Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių.
- Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą.
- Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.
Atkreipti dėmesį: Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.
Nugaros skausmas
Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis.
Patarimai:
- Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne.
- Sėdint paremti nugarą pagalve.
- Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti.
- Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga.
- Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs šie būdai: Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.
Kojų venų išsiplėtimas
Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose.
Patarimai:
- Svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose.
- Atkreipti dėmesį, kad avalynė turi būti patogi.
- Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau.
- Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų.
- Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos.
- Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.
Kojų tinimas
Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos. Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių, kaupia skysčius.
Patarimai:
- Truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto.
- Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas.
- Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį.
Hemorojus
Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų. Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinimosi metu, sėdimas darbas.
Patarimai:
- Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi.
- Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.).
- Norint tuštintis nekentėti.
- Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles.
- Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus.
- Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį.
- Vengti kietų kėdžių.
Dantenų kraujavimas
Dantenos nėštumo metu dėl hormonų pokyčių pasidaro jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja.
Patarimai:
- Burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms.
- Mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus.
- Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu. Taip dantys bus mažiau pažeisti.
Odos problemos (spuogai, pigmentacija)
Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Dažniau beria tas moteris, kurias berdavo prieš mėnesines.
Patarimai: Svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Krapštant spuogus pūliai išnešiojami po sveiką odą ir taip sukeliami nauji uždegimai.
Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Jie dažnesni tamsesnio gymio moterims, brunetėms. Padidėjusi hormonų koncentracija nėščiosios organizme lemia didesnį pigmentų aktyvumą ir pokyčius odoje. Gali susiformuoti antrinė areolė (areolė aplink spenelį tamsėja ir platėja) ir patamsėti pažastų, šlaunų vidinės pusės, tarpvietės ir išorinių lytinių organų oda. Kartais moterims patamsėja apgamai, strazdanos, turėtos pigmentinės dėmės ir vidurinė pilvo linija. Gali atsirasti ir naujų strazdanų, apgamų ir pigmentinių dėmių. Apie 50-70 proc. moterų atsiranda „nėštumo kaukė“ (vadinama melasma ar chloazma), kai ant veido simetriškai kaktos, skruostų ir smakro srityje pasireiškia įvairaus tamsumo rudos dėmės.
Mėšlungis
Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmas trunka neilgai ir praeina savaime. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos.
Patarimai:
- Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn.
- Dar galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti.
- Taip pat, galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti.
- Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti.
- Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pavyzdžiui, trumpam išeiti pasivaikščioti.
Paruošiamieji sąrėmiai
Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai, kurie trunka apie 30 sekundžių ir užeina kelis kartus per dieną, dažniau vakarais ar naktį. Dažniausiai tokie sąrėmiai yra neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi.
Patarimai: Pajutus pirmuosius spazmus nepanikuoti, o įvertinti kokie jie: kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų. Būklę palengvinti gali dušas, masažas, lengva mankšta, miegas, tam tikra patogi padėtis.
Dažnas šlapinimasis
Nėščiosioms pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis.
Patarimai: Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).
Vidurių užkietėjimas
Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną.
Patarimai:
- Esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai).
- Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.
Strijos
Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Pasireiškia jos apie 90 proc. baltųjų moterų. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas. Tačiau pagrindinė atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla. Taip pat, įtakos turi ir svorio pokyčiai vykstantys nėštumo metu. Dažniausai strijų būna ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse.
Patarimai: Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.
Makšties pokyčiai
Taip nutinka, nes dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė.
Patarimai:
- Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius.
- Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5).
- Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite.
- Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.
Odos jautrumas
Nėštumo metu oda jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą. Gali paūmėti lėtinės ligos (seborėjinis dermatitas, žvynelinė ir kt.).
Patarimai: Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.
Krūtų pokyčiai
Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais.
Patarimai: Svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.
Nuovargis
Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių.
Patarimai: Pamėginti eiti anksčiau miegoti. Jeigu pavyksta, numigti dienos metu.
Mityba
Nėščiosios organizmas ruošiasi gimdymui ir laktacijai, o tai yra didelis fizinis krūvis ir energijos sąnaudos.
Patarimai: Nereikia valgyti “už du”, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug ir viršija nenėščios moters poreikius apie 15 proc. Didesnio energijos kiekio reikia mažesnio svorio nėščiajai, paauglei ar esant daugiavaisiam nėštumui. Taip pat, nešiojant berniuką energijos poreikis būna šiek tiek didesnis nei nešiojant mergaitę.
Nuotaikų kaita
Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS.
Patarimai: Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.
Šie nėštumo sukeliami nepatogumai yra dažniausiai pasireiškiantys, bet nebūtinai pasireikš visi iš karto. Taip pat, nėštumo metu padidėja kūno plaukuotumas, plaukai tampa storesni ir tamsesni bei ima dygti neįprastose vietose (ant veido), gali greičiau augti nagai. Pasitaiko, kad ant nagų prasčiau laikosi nagų lakas. Nėštumo pabaigoje suintensyvėja kvėpavimas, gali varginti dusulys.
Svarbu prisiminti, kad kiekvienas nėštumas yra unikalus. Būsimos mamos domisi, kaip vyksta gimdymas. Daugelis prisiskaito informacijos apie komplikacijas, išsigąsta ir iš anksto užsiprogramuoja sunkiam ir ilgam gimdymui. Tam, kad tinkamai pasiruošti ir nusiteikti gimdymui, derėtų žinoti, kas vyksta jo metu su jūsų kūnu, kas sukelia skausmą, kiek vidutiniškai trunka gimdymas ir kaip sumažinti jaučiamą skausmą. Tuomet užklupus nemaloniems sąrėmiams, užuot sutrikusi žinosite kaip padėti sau, galėsite džiaugtis suvokdama, kad kiekvienas sąrėmis tai yra žingsnis arčiau susitikimo su mažyliu.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
- Nėštumo pradžios simptomai: kada kreiptis į gydytoją?
- Kaip ir Kada Pirmą Kartą Maudyti Naujagimį: Nepakeičiamas Tėvų Vadovas
- 6 nėštumo savaitė: kraujavimas – ar tai pavojinga?