Gelta yra dažna būklė, su kuria susiduria daugelis naujagimių per pirmąsias gyvenimo dienas. Tai simptomas, o ne atskira liga, ir paprastai pasireiškia oda ir akys tampa gelsvos dėl padidėjusio bilirubino kiekio kraujyje.
Kas yra gelta?
Gelta - tai odos ir akių geltonumas, atsirandantis dėl bilirubino, natūralaus organizmo atliekų produkto, kaupimosi kraujyje. Bilirubinas susidaro, kai organizmas naikina senas raudonąsias kraujo ląsteles. Paprastai bilirubinas išsiskiria per kepenis ir iš organizmo pašalinamas su tulžimi.
Sveikame organizme bilirubiną efektyviai perdirba kepenys. Kai bilirubino kiekis didesnis negu kepenys gali pašalinti iš organizmo (jeigu kepenys pakenktos ir negali tinkamai atlikti savo funkcijų), bilirubinas kaupiasi ir išsivysto gelta.
Gelta yra medicininė būklė, pasižyminti odos, akių baltymų (sklerų) ir gleivinių pageltimu, kurį sukelia padidėjęs bilirubino - raudonųjų kraujo kūnelių skilimo produkto - kiekis kraujyje. Bilirubinas paprastai apdorojamas kepenyse ir pašalinamas per tulžį, tačiau sutrikus šiam procesui, jis kaupiasi organizme, sukeldamas geltoną atspalvį.
Gelta gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, įskaitant naujagimius, kuriems ji dažnai yra fiziologinė ir laikina. Suaugusiems gelta dažniausiai siejama su rimtesnėmis priežastimis, tokiomis kaip hepatitas ar kepenų cirozė.
Naujagimio gelta dėl nepatikslintos priežasties yra būklė, kai naujagimiui atsiranda geltonos odos ir akių baltymų spalvos pokyčiai, tačiau nėra aiškios ligos priežasties. Ši liga dažniausiai pasireiškia per pirmąsias gyvenimo savaites, kai kepenys dar nėra visiškai subrendusios ir negali efektyviai apdoroti bilirubino.
Naujagimių geltos tipai
Naujagimių gelta dažniausiai yra lengva ir pereinanti. Tai labai dažna būklė, ypač pirmąsias gyvenimo savaites, ir dažniausiai praeina be jokių ilgalaikių pasekmių.
Yra du pagrindiniai naujagimių geltos tipai:
- Fiziologinė gelta: Tai pats dažniausias naujagimių gelta tipas, atsirandantis 2-3 gyvenimo dieną ir paprastai pasiekiantis piką 3-5 dieną. Tai natūralus procesas, kai naujagimio kepenys dar nevisiškai išvystytos ir negali greitai apdoroti bilirubino.
- Patologinė gelta: Šis tipas yra retesnis ir dažniausiai pasireiškia per pirmąsias 24 valandas po gimimo. Jei geltonumas yra labai ryškus arba ilgai neišnyksta, tai gali rodyti sveikatos problemas, tokias kaip kraujo grupės nesuderinamumas (hemolizinė liga), kepenų funkcijos sutrikimai arba infekcijos.
Kai kuriems kūdikiams gelta gali išsivystyti dėl žindymo problemų, ypač jei jie negauna pakankamai pieno pirmosiomis dienomis.
Geltos priežastys ir rizikos veiksniai
Geltos priežastys skirstomos į tris pagrindines kategorijas, priklausomai nuo bilirubino apdorojimo sutrikimo vietos: prieškepenines, kepenines ir pokepenines.
Naujagimio gelta dėl nepatikslintos priežasties tiesiogiai susijusi su kepenų, kraujotakos ir virškinimo sistemų veikla. Gelta atsiranda dėl bilirubino kaupimosi kraujyje, kuris yra hemoglobino skaidymo produktas. Normaliai bilirubinas yra apdorojamas kepenyse ir pašalinamas per tulžį. Šios ligos atveju kepenys gali nesugebėti efektyviai apdoroti bilirubino, todėl jis kaupiasi organizme, sukeldamas odos ir gleivinių pageltimą.
Nors fiziologinė gelta neaplenkia nė vieno naujagimio, kai kurios mamos jos net nepastebi, nes ji būna nedidelė. Tačiau kitų naujagimių odelė tampa tokia geltona, kad neįmanoma nepastebėti.
Naujagimiui užgimus ir pradėjus kvėpuoti, eritrocitų, kurie vaikelį mamos gimdoje aprūpindavo deguonimi, poreikis sumažėja. Todėl kai išvysta pasaulį, jie labai greitai pradeda irti ir išsiskiria geltonoji medžiaga - bilirubinas, kurio apykaitą skatina kepenų fermentai. Kai šių patenka į kraują, naujagimio oda ir akių obuoliai nusidažo geltonai. Tai fiziologinė gelta.
Būna, naujagimis gimė laiku, o gelta serga dėl to, kad kepenis pažeidė užkrečiamoji liga (citomegalija, raudonukė, toksoplazmozė, sepsis, hepatitas). Tad kūdikis prastai valgo, jo bloga nuotaika, atrodo kaip ligonis.
Gelta gali kilti nesutapus kraujo grupėms, pavyzdžiui, mamos yra 0 (I) grupė, o naujagimio - A (II) ar B (III). Ši kyla, nes antikūnai ima veikti, kai vaikelis atsiskiria nuo mamos organizmo.
Rizikos veiksniai:
- Neišnešiotumas
- Kraujo grupės nesuderinamumas
- Infekcijos
- Genetiniai faktoriai
Geltos simptomai
Pagrindinis naujagimių geltonumo požymis - tai geltonos odos ir akių (baltymų) spalvos pasikeitimas. Gelta dažniausiai prasideda nuo veido ir kūno viršutinės dalies, o vėliau gali išplisti žemyn į pilvą ir galūnes.
Pagrindinis geltos požymis yra pageltusi oda ir akių baltymai, tačiau simptomai priklauso nuo pagrindinės priežasties. Naujagimiams gelta gali pasireikšti vangumu, blogu maitinimusi ar aukštu bilirubino lygiu, kuris negydomas gali sukelti kernikterą - smegenų pažeidimą.
Ji pirmiausia pastebima ant veido (čia ilgiausiai išlieka), paskui - ant kūno, rankų, o vėliausiai - plaštakų ir padų. Nuo šių vietų gelta pirmiausia „pasitraukia“.
Gelta sergantis vaikas gali valgyti mažiau, nei turėtų. Jį patartina maitinti kaip įmanoma dažniau, net jei yra mieguistas.
Kaip diagnozuojama gelta?
Jei pastebėjote, kad kūdikio oda ar akys gelsta, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Tai ypač svarbu, jei geltonumas atsiranda per pirmąsias 24 valandas po gimimo arba jei jis išlieka ilgiau nei savaitę.
Diagnozę nustato vaikų gydytojas, skiriami tyrimai.
Naujagimių gelta yra svarbi, nes ji gali rodyti potencialias sveikatos problemas, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių, jei nebus tinkamai gydomos.
Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais. Gydytojas gali atlikti odos ir akių tyrimą, kad įvertintų gelta laipsnį. Be to, atliekamas kraujo tyrimas, siekiant išmatuoti bilirubino lygį ir nustatyti, ar jis yra konjuguotas ar nekonjuguotas.
Norėdami tiksliai įvertinti bilirubino kiekį, specialistai gali imti kraujo mėginį ir perduoti jį laboratorijai. Be to, yra prietaisų, kurie prie vaiko odos prideda šviesos spindulį - taip net invazinių tyrimų gali būti pamatuojamas šio pigmento kiekis.
Jei yra įtarimų, kad gelta atsirado dėl kokios nors ligos ar papildomų sutrikimų, gydymas ir tyrimai praplečiami. Tuomet gali būti atliekami šie tyrimai:
- Šlapimo tyrimas - ieškoma infekcijos požymių
- Bendras kraujo tyrimas - nustato, kiek kraujo kūnelių yra vaiko organizme
- Retikulocitų skaičius - padeda įvertinti, kaip greitai naujos eritrocitų ląstelės formuojasi
- Kraujo grupės testas - svarbu žinoti, ar nėra motinos ir vaiko kraujo grupių nesuderinamumo
- Imuninės sistemos tyrimai - įvertina, ar organizmas nenaikina raudonųjų kraujo kūnelių
- Kepenų funkcijos rodikliai - atskleidžia, ar kepenys veikia normaliai
Gydymas: kaip valdyti geltą?
Gydymas orientuotas į pagrindinės priežasties šalinimą, nes pati gelta yra simptomas.
Gydymo galimybės priklauso nuo bilirubino lygio ir simptomų sunkumo. Dažniausiai naujagimiai su lengva gelta gali būti stebimi be specialaus gydymo, tačiau esant aukštiems bilirubino lygiams, gali prireikti fototerapijos, kurios metu kūdikis yra veikiamas specialių šviesos šaltinių, kad sumažėtų bilirubino kiekis. Kitais atvejais, jei yra sunkesnė liga, gali prireikti kraujo perpylimo arba kitų medicininių intervencijų.
Vaistų nuo geltos nėra. Kūdikis gydomas tik fototerapija, dienos šviesos mėlynosiomis bangomis, kurios padeda greičiau suardyti bilirubiną. Gydant fototerapija bilirubinas, aplenkęs kepenis, patenka į inkstus ir iš organizmo pasišalina.
Ar reikia vaiką gydyti, gydytojai nusprendžia ištyrę, kiek bilirubino yra kraujyje. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis ir kuo mažiau sveria, tuo yra didesnė tikimybė, kad bilirubinas gali pažeisti smegenis. Be to, labai svarbu, kurią gyvenimo parą prasidėjo gelta.
Gydytojai gali parinkti vieną iš šių gydymo metodų, priklausomai nuo vaiko būklės:
- Papildomas maitinimas. Dažnas žindymas ar mišinio davimas padeda vaikui dažniau tuštintis, o tai skatina bilirubino pasišalinimą iš organizmo. Jei naujagimiui sunku žįsti, gali būti rekomenduojama maitinti iš buteliuko ar vartoti mišinį kartu su motinos pienu.
- Šviesos terapija (fototerapija). Tokiu atveju kūdikis dedamas po specialiomis mėlynai-žaliomis lempomis - šviesa per odą keičia bilirubino struktūrą ir padeda jam greičiau išsiskirti su šlapimu. Dažniausiai vaikas būna tik su sauskelnėmis, o jo akys apsaugomos specialiais pleistrais. Kartais naudojami specialūs šviesos kilimėliai arba čiužiniai.
- Imunoglobulino lašinimas. Jei kūdikio ir mamos kraujo grupės nesutampa ir dėl to vystosi gelta, skiriama intraveninių baltymų, kurie lėtina raudonųjų kraujo kūnelių irimą.
- Kraujo keitimo transfuzija. Labai pavojingos, užsitęsusios geltos atvejais gali prireikti pakeisti kūdikio kraują - mažais kiekiais paimamas vaiko kraujas ir pakeičiamas donoro. Šis metodas labai retas ir įprastai taikomas tik sunkios būklės kūdikiams specializuotose skyriuose.
Pagrindinis šios ligos požymis - odos ir gleivinių ( burnos ertmės, akių baltymo) pageltimas, kai kraujyje pagausėja tulžies pigmento bilirubino. Jo susikaupia kraujyje yrant hemoglobinui, esančiam raudonuosiuose kraujo kūneliuose, ir kepenų ląstelėms.
Gydymo būdai:
- Fototerapija
- Kraujo perpylimas
- Maisto kiekio ir žindymo skatinimas
Geltos prevencija
Įprastinės naujagimių geltos visiškai išvengti dažnai neįmanoma, bet galite sumažinti riziką arba pagreitinti pigmento pasišalinimą. Svarbiausia - užtikrinti, kad naujagimis būtų pakankamai maitinamas. Pirmosiomis gyvenimo dienomis rekomenduojama žindyti 8-12 kartų per parą, o maitindami mišiniu - pasiūlykite 1-2 uncijas kas 2-3 valandas.
Taip pat švelni saulės šviesa padeda greičiau skaidyti bilirubiną. Jei oras geras, sutūpkite šalia lango arba išneškite kūdikį į lauką vežimėlyje, kad jis gautų natūralios šviesos.
Galimos naujagimių geltos komplikacijos
Nors dažniausiai gelta išnyksta be didelių problemų, negydoma ar itin stipri gelta kai kuriais atvejais gali būti pavojinga. Jei bilirubinas prasiskverbia į smegenis, vystosi būklė, žinoma kaip kernikterus, kuri gali lemti nuolatinius pažeidimus:
- Cerebrinį paralyžių
- Klausos sutrikimus
- Regėjimo problemas
- Traukulius
- Vystymosi atsilikimą
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu gelta atsirado po gimdymo paros, tai ne fiziologinė naujagimių gelta. Taip pat gydytojas turi apžiūrėti kūdikį, kuriam gelta tęsiasi daugiau nei 10 dienų. Fiziologinė gelta per šį laikotarpį praeina. Kartais ji tęsiasi ilgiau, ypač žindomiems kūdikiams.
Jeigu grįžote namo ir jums neramu, parodykite naujagimį šeimos gydytojui. Geriau nuvykti be reikalo, negu uždelsti. Paskubėti reikia ypač tada, kai labai ryškiai pagelsta delniukai ir padukai.
Geltos poveikis kasdieniam gyvenimui
Gelta, ypač lengvos formos ar naujagimių fiziologinė gelta, dažnai turi minimalų poveikį ir praeina gydant pagrindinę priežastį. Tačiau sunkesnės priežastys, tokios kaip hepatitas ar tulžies latakų obstrukcija, gali sukelti nuovargį, diskomfortą ir apriboti kasdienę veiklą, pvz., darbą ar fizinį aktyvumą. Norint prisitaikyti prie būklės, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, stebėti simptomus ir keisti gyvenimo būdą, pvz., riboti alkoholį ar laikytis dietos.
Ankstyvas simptomų atpažinimas, tiksli diagnozė ir pagrindinės priežasties gydymas yra esminiai norint išvengti komplikacijų.
Jei pastebite geltos požymius, tokius kaip odos ar akių pageltimas, tamsus šlapimas ar niežėjimas, būtina nedelsiant konsultuotis su gydytoju, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta priežastis. Venkite savarankiško vaistų vartojimo, maisto papildų ar alternatyvių metodų taikymo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga.
žymės: #Naujagimiui
Panašus:
- Naujagimiui užkietėjo viduriukai: ką daryti?
- Sveikinimai naujagimei mergaitei: originalūs ir širdįVeriantys žodžiai
- Hipp mišinukas naujagimiui: sudėtis, atsiliepimai, kur pirkti?
- Neįtikėtina Kauno Dainavos Dienos Globos Centro Veikla: Senjorų Užimtumas, Kuris Keičia Gyvenimus!
- Eugenijus Skerstonas – Įdomiausia Biografija, Kūryba ir Gyvensenos Kultūros Paslaptys