Sveikatos apsaugos ministro patvirtinta vaikų sveikatos stiprinimo tvarka numato, kad tėvai su naujagimiais lankosi poliklinikoje, o ne laukia į namus atvykstančių medikų. Antakalnio poliklinika naująja tvarka vadovaujasi jau tris mėnesius.
Naujagimių priežiūros tvarka
Anot poliklinikos direktoriaus pavaduotojos valdymui Ingridos Savickienės, per tris darbo dienas po išvykimo iš ligoninės Akušerijos skyriaus naujagimį namuose aplanko slaugytoja, akušerė ar gydytoja. Tas pats ministro įsakymas reglamentuoja, kad kartą arba du per mėnesį šeimos ar vaikų ligų gydytoja įvertina kūdikio sveikatos būklę, tėvams apsilankius poliklinikoje. Taip pat kartą arba du per mėnesį slaugytoja arba akušerė įvertina naujagimio priežiūros kokybę.
Apsilankymai poliklinikoje ar namuose
Ši procedūra atliekama arba poliklinikoje, arba namuose, priklauso nuo tėvų norų, nes ne visi tėvai nori priimti medikus namuose. Kai kurie mieliau atvyksta į polikliniką, kurioje yra priemonių geresnei apžiūrai. Šių taisyklių laikomasi tuomet, kai kūdikis gimsta ir auga sveikas. Sergančius vaikus, poliklinikos atstovės teigimu, medikai lanko namuose.
Anot I.Savickienės, visus tėvelius apie tokią naujagimių priežiūros tvarką informuoja pirmą kartą apsilankiusi slaugytoja. „Skatiname savo pacientus nuolat dalytis mintimis apie poliklinikos teikiamas paslaugas, tačiau skundų dėl tokios kūdikių priežiūros tvarkos nesame sulaukę“, - teigė I. Savickienė.
Finansinis efektyvumas
I.Savickienė neslėpė, kad tokiu būdu poliklinika sutaupo dalį lėšų. „Mes naudojame visų savo pacientų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas ir esame atsakingi tai daryti efektyviai. Jeigu kūdikis neturi sveikatos problemų, nuolat jį lankyti namuose finansiškai nėra efektyvu“, - sakė I. Savickienė.
Tėvų patarimai ir rekomendacijos
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Šeimos sveikatos skyriaus vyriausiosios specialistės Valerijos Mildos Tabarienės, iki šiol profilaktinių vaikų sveikatos tikrinimų tvarką reguliavo 2000 m. Įsakyme numatyta, kad specialistas naujagimio namuose privalo apsilankyti per tris dienas nuo jo išrašymo iš gimdymo stacionaro. Poliklinikai apie naują gyvybę turi panešti arba medikai, arba tėvai.
Anot pašnekovės, pasitaiko atvejų, kai tėveliai vaiką priregistruoja toli nuo gyvenamosios vietos. Gal jiems patogu, kad poliklinika arti darbo arba jie planuoja persikraustyti. Kad būtų mažiau nesusipratimų, specialistė pataria tėvams susipažinti su poliklinikos vidaus taisyklėmis.
Pagalba neišnešiotiems kūdikiams
Šiame puslapyje pateikiama informacija apie tėvų pagalbą neišnešiotukams ligoninėje. Aptariami pirmieji žingsniai bendraujant su šiais mažyliais, kūno kalbos supratimo svarba ir ergoterapijos nauda.
Pirmieji žingsniai bendraujant su neišnešiotukais
Tad nuo ko tėvams pradėti bendrauti? Nuo paprasto pasveikinimo: „Labas, mažyli…“ Nusišypsoti, atidarius inkubatoriaus dureles padėti rankas šalia naujagimio, šitaip pabūti minutę kitą. Galima paprašyti ligoninės personalo, kad pabūtų šalia ir paaiškintų, kaip kūdikį liesti, ko geriau nedaryti.
Neišnešiotukų kūno kalba
Laiku gimęs vaikas nepasitenkinimą ar norus išreikš verkdamas - stipriau ar silpniau. O ankstukas dažniausiai neturi jėgų net verkti. Tik sustiprėję ar vyresni (nuo 31 savaitės) gali išleisti tylų garsą, primenantį peliuko cypsėjimą, o patys mažiausi tiesiog guli užsimerkę.
Kadangi nervų sistema dar nėra išsivysčiusi, reakcija gali būti neįprasta. Nepasitenkinimą jis gali parodyti ne tik veido išraiška. Gali pakisti ir odos spalva - patamsėti arba, priešingai, pašviesėti. Svarbūs ir prie vaiko prijungtos medicininės aparatūros rodmenys, nes laiku įspėja apie gyvybinių funkcijų pakitimus. Tai matyti, kai naujagimis kalbinamas, liečiamas, keičiama jo padėtis, maitinamas.
Komforto užtikrinimas
Būtina, kad vaikučiui būtų patogu, niekas ir niekur nespaustų, netrintų. Ergoterapija imta taikyti visai neseniai, kai moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad sudarius patogias sąlygas, pavyzdžiui, paguldžius vaikutį taip, kad jis jaustųsi patogiai, jo būklė gana greitai pagerėja. Paaiškinti nesunku - tai sumažina stresą.
Naujagimis geriau vystosi, kai guldant stengiamasi sukurti tokią padėtį, kuri primintų mamos įsčias - sulenktų kojyčių pėdutės turi liestis, o rankytes reikėtų sulenkti ties pilvuku ar šalia burnos. Gimdoje vaisiaus galva būna šiek tiek palenkta į priekį, o palinkęs stuburas primena raidę C. Kai įsčiose sumažėja vietos ir ima vystytis nervų bei raumenų sistemos, ši padėtis vaisiui fiziologiškai yra patogi.
Tad reikėtų padėti jam tai padaryti. Uždėkite rankas ant naujagimio, tarsi norėdami susukti saugų lizdelį: vienas delnas - ant galvos, kitu apglėbkite kojas ir pritraukite jas prie kūno. Tokia padėtis primena vaisiaus pozą gimdoje, todėl vaikutis nurimsta, o tada jau galima keisti padėtį ar išimti jį iš inkubatoriaus.
Streso mažinimas
Jei norite sumažinti stresą per skausmingas ar diskomfortą keliančias procedūras (pavyzdžiui, imant kraują iš kulniuko), naujagimio rankytes pritraukite prie kūno, kad plaštakos būtų prie veido, o kitą savo delną uždėkite jam ant galvos. Dažnai stresą sukelia padėties keitimas, staigūs judesiai.
Kengūros metodas
Gležnu kūneliu prisiglausti mamai prie krūtinės, pajusti jos kūno šilumą, kvapą, išgirsti širdies dūžius - tai vienas labiausiai jaudinančių mamos ir vaiko prisilietimų. Šių švelnių laimės minučių tėvai nepamiršta visą gyvenimą.
Mokslininkai neabejoja, kad vadinamasis kengūros metodas - vienas palankiausių, kad ankstukas sparčiau vystytųsi. Guldant mamai ant krūtinės stengiamasi, kad jų oda liestųsi. Naujagimis nurengiamas ir paliekamas tik su sauskelnėmis. Jei mažyliui pasidaro šalta, užmaunama kepurytė, vilnonės kojinės. Naujagimis guldomas mamai ant apnuogintos krūtinės, prie širdies, ir apklojamas.
Nuo tada kengūros metodas imtas plačiai tyrinėti ir taikyti kitose šalyse. Šiandien jo efektyvumas patvirtintas mokslininkų darbuose, jis laikomas vienu svarbiausių gydymo ir naujagimio sveikatos stiprinimo būdų.
Kengūros metodas yra pirmasis žingsnis žindymo krūtimi link. Gulėdamas mamai prie krūtinės mažylis užuodžia pieno kvapą, jaučia jos odos šilumą, o tai skatina žindymui reikalingus refleksus. pats susiranda krūtį ir bando ją žįsti.
Minimali šio būdo taikymo trukmė - 60 minučių, nes mokslininkų tyrimai parodė, kad kuo ilgesnis laikas, tuo geriau jaučiasi mažylis. Taip pat šio būdo taikymo trukmė priklauso nuo to, kiek laiko tėtis ar mama su kūdikiu jaučiasi patogiai.
Mitybos planas neišnešiotiems kūdikiams
Nuo pirmųjų gyvenimo valandų ankstukui būtinos gyvybinę energiją palaikančios medžiagos. Tad gydytojas neonotologas kartu su dietologu kiekvienam vaikučiui individualiai, atsižvelgdamas į jo svorį ir būklę, sudaro mitybos planą.
Naujagimiams, sveriantiems iki 1 500 g ir gimusiems iki 32 savaitės, be motinos pieno, skiriamas parenterinis maitinimas: mažyliui į veną per kateterį sulašinama maisto medžiagų. Toks skystis kiekvienam kūdikiui paruošiamas individualiai. Atsižvelgiama net į tai, kiek lašų per minutę sulašės į organizmą. Tai itin kruopštus ir atsakingas darbas.
Per kiekvieną maitinimą zondas įkišamas per burną arba nosį. Zondas gali būti laikomas ir 3-4 paras. Maitinant per zondą pasirūpinama, kad tokiame maiste būtų ir mamos pieno. Nors vienas lašas. Kuo bus maitinamas, priklauso nuo vaiko būklės ir kaip jis toleruoja maistą.
Jei maitinama mišiniu, gydytojas apskaičiuoja dirbtinio pieno sudėtį, atsižvelgdamas į visas būtinas vaikučio augimui reikalingas medžiagas (baltymai, riebalai ir angliavandeniai, taip pat vitaminai).
Ką tik gimusio naujagimio žarnynas yra visiškai švarus ir jame gali susidaryti bet kokia mikroflora. Jo imuninė sistema dar nėra išsivysčiusi, todėl jis neatsparus infekcijoms. Pirmojo maitinimo metu (per pirmąsias 12 gyvenimo valandų) vaikas turėtų gauti mamos pieno. Tai ypač svarbu, nes galima išvengti žarnyno uždegimo, nuo kurio dažnai kenčia ankstukai.
Motinos pieno nauda
Mamos pienas nėra šiaip skystis - tai audinys, kaip ir kraujas. Tai gyvos ląstelės, kurios leis mažyliui sėkmingai vystytis ir augti. Mamos pienas lengvai virškinamas, visada šviežias ir tinkamos temperatūros. O visų svarbiausia - tinka konkrečiai jos vaikui. Tuo yra unikalus.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mamos pienu žindomi ar per zondą jo gaunantys ankstukai yra atsparesni ligoms, rečiau serga vidurinės ausies uždegimu (o tai būdinga šiems mažyliams), taip pat penkis kartus rečiau šlapimo takų infekcijomis.
34-35 savaičių naujagimiai gali sėkmingai žįsti patys, nes geba derinti maitinimąsi su kvėpavimu. 35-36 savaitę gimęs vaikutis mamos pienu gali būti maitinamas praėjus dviem valandoms nuo gimimo. Paprastai mažylis pasisotina maždaug per 20 minučių, nes jis žinda lėčiau, greičiau pavargsta. Per parą jį reikėtų maitinti 10-12 kartų.
Svorio augimas
Pirmąsias gyvenimo dienas naujagimis gali netekti iki 15-20 proc. buvusio svorio. gyvenimo savaitę, kai stabilizuojamos gyvybinės funkcijos, svoris pamažu auga ir per 2-3 savaites mažylis jau būna tokio pat svorio, kaip ką tik gimęs. Vidutiniškai priaugama po 15 g per dieną. Taip pat yra ir su ūgiu - 0,5-0,8 cm per savaitę. Galvos apimtis padidėja iki 1 cm per 7 dienas.
| Rodiklis | Vidurkis |
|---|---|
| Svorio prieaugis per dieną | 15 g |
| Ūgio prieaugis per savaitę | 0,5-0,8 cm |
| Galvos apimties padidėjimas per savaitę | 1 cm |
Pieno laikymas
Pasak gydytojos, esant kambario temperatūrai mamos pienas gali stovėti porą valandų. Šaldytuve - parą. Norint išsaugoti ilgesnį laiką reikia dėti į šaldiklį. Tokiu atveju iš karto nutrauktas supilamas į specialų indelį ar maišelį ir užšaldomas. O jei vaikutis vienu kartu visko nesuvalgo?
Žindymo patirtis
Pirmagimio susilaukusi šiaulietė Roberta Samuilienė tikėjosi, kad gimdymas bus sklandus, kaip girdėjo paskaitose. Atvykusią gimdyti į Respublikinę Šiaulių ligoninę Robertą priėmęs gydytojas akušeris ginekologas nusprendė, kad reikės atlikti Cezario pjūvį. Kūdikis, svėręs 4305 g. ir 56 cm ūgio, gimė septintą valandą vakaro, o naktį akušerė atnešė mamai jį pamaitinti. Kitą parą moteris buvo perkelta į pogimdyvinę palatą Akušerijos skyriuje, kur atvyko ir vyras Tautvydas. Abu dabar rūpinasi sūneliu Motiejumi.
Moters ir vaiko klinikos Akušerijos skyriuje visos dirbančios akušerės turi būti išklausiusios natūralaus maitinimo kursą. Akušerė Daina Skirmantienė sako, kad stengiamasi visas pagimdžiusias moteris paskatinti kūdikius maitinti natūraliai, tačiau situacijų būna įvairių: iškyla anatominių priežasčių, kai krūtinės forma apsunkina galimybę kūdikiui žįsti krūtį.
Pasak akušerės D. Skirmantienės, skyriuje yra Dienos stacionaras, kurį lanko būsimos mamos. Savaitei likus iki gimdymo jos ateina į Dienos stacionarą, kur specialistai skaito paskaitas apie pasirengimą gimdymui.
„Labai svarbu, kad pirmas prisiglaudimas būtų teisingas, kad nesukeltų skausmo ar kito neigiamo jausmo, nebūtų traumuojamas spenelis. Kai krūtinė dėl netinkamo žindymo tampa skausminga, tai ir noro žindyti nelieka“, - sako D.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Kūdikių žvairumas: kada praeina? Efektyvūs būdai ir svarbiausi patarimai tėvams
- Akių mankšta vaikams: kaip pagerinti regėjimą žaidžiant