Dažna lietuviška gimdymo istorija prasideda spontaniškai. Sąrėmiams sustiprėjus, moteris atvyksta į ligoninę. Personalas įvertina gimdos kaklelio atsidarymą ir pasako moteriai, kada ji jau turėtų turėti vaikelį savo rankose. Tačiau laikas bėga, žadėtoji laimės valanda vis artėja, o gimdymą prižiūrinčių medikų veidai niaukiasi. Gimdos kaklelis atsidarinėja ne taip greitai, kaip buvo tikėtasi, sąrėmiai nepakankamai dažni arba neužtektinai efektyvūs. Ir štai gimdymą priimantis gydytojas ateina su labai viliojančiu pasiūlymu - padėti moteriai pagimdyti greičiau.
Kiekvienas skausmą jaučiantis žmogus norėtų, kad jo kančios truktų kuo trumpiau. Tačiau ar visada greičiau reiškia geriau? Gimdant viskas labai panašu, kaip lipant į kalną. Atstumas visada yra tas pats - 10 cm, tiek turi prasiverti moters gimdos kaklelis, kad pro jį galėtų praslysti kūdikis. Bet esama skirtingų būdų tuos 10 cm pasiekti. Vienas būdas - neskubant kopti į viršūnę nuožulniu, gamtos mums numatytu keliu. Kitas, sunkesnis kelias yra ropštis į statų šlaitą.
Gimdymo skatinimo rizikos
Viena iš didžiausių rizikų, kurias sukelia gimdymo skatinimas, yra gimdos hiperstimuliacija, arba perskatinimas. Ši komplikacija apibūdinama kaip daugiau nei penki sąrėmiai per 10 minučių arba sąrėmių trukmė, viršijanti dvi minutes. Tai patyrusios moterys pasakoja apie protą temdantį, plėšantį, nesiliaujantį skausmą ir apie sąrėmius be jokių pertraukų. Ši komplikacija labai pavojinga ne tik mamai, bet ir kūdikiui.
Kiekvieno stipraus sąrėmio metu, dėl padidėjusio slėgio sutrinka vaisiaus-placentos kraujotaka ir aprūpinimas deguonimi. Be deguonies trūkumo, kūdikis patiria ir fizinį spaudimą. Paprastai gimdymo metu sąrėmiai po truputį stiprėja nuo 20-30 mm Hg gimdymo pradžioje iki 70-90 paskutiniams gimdos kaklelio centimetrams atsidarant. Turbūt nereikia būti mediku, kad suvoktum, jog tokios sąlygos (stiprus spaudimas ir ilgi deguonies bado intervalai) yra pavojingos kūdikio sveikatai ir net gyvybei.
Skatinti gimdymo veiklą didelėmis vaistų dozėmis ilgiau nei 6 valandas nerekomenduojama dėl didėjančios gimdos atonijos rizikos. Gimdos atonija - tai situacija, kai skatinamųjų persisotinusi gimda nustoja į juos reaguoti. Jeigu vis dėlto pagimdo - dėl itin stiprių sąrėmių ir greitesnio nei buvo numatyta gamtos gimdymo didėja tarpvietės plyšimo rizika.
Tarp kitų skatinimo sukeliamų rizikų verta paminėti emboliją vaisiaus vandenimis - EVV. Tai labai staigi ir pavojinga gimdymo komplikacija, kai vaisiaus vandenys patenka į motinos kraujotaką. Yra manančių, kad embolija vaisiaus vandenimis gali įvykti dėl skatinimo sukelto per didelio gimdos slėgio. Neseniai publikuotasi tyrimas apie gimdymo sužadinimo/skatinimo įtaką vaikų polinkiui į autizmą nustebino net pačius studijos autorius. Ištyrę daugiau nei 600 tūkst. gimdymų autoriai pastebėjo, kad vaikai, gimę skatinant, 23 proc.
Dėl visų šių rizikų jums sutikus su gimdymo skatinimu jūsų gimdymas tą pačią akimirką bus perkvalifikuotas į aukštos rizikos gimdymą. Bandant išvengti neigiamų skatinimo padarinių vaisiaus tonai (širdutės plakimas) turės būti matuojami dažnai ar netgi nuolatos, o tai reiškia, kad galite atsisveikinti su aktyviu gimdymu.
Yra toks dalykas, vadinamas partograma. Tai rekomendacinis grafikas, įsegamas į kiekvienos ligoninėn atvykusios moters gimdymo istoriją ir rodantis, kaip laikui bėgant gimdymas turi progresuoti ir kada jis turi baigtis. Lietuviško grafiko ilgis - 15 valandų. Rekomendacinė kreivė pirmą kartą gimdančioms baigiasi ties 13 valandų, jau gimdžiusioms - ties 9 valandom. Tiek laiko natūraliam gimdymui skiria ligoninė, o nespėjančioms pagal grafiką siūlomas skatinimas.
Kitas skatinimo tikslas - padėti moteriai pagimdyti natūraliais takais ir taip išvengti cezario pjūvio. Tikslas gražus, priemonės - atrodytų - pateisinamos. Dar viena priežastis skatinti - įtariamas pavojus kūdikiui. Žali vandenys reiškia, kad kūdikis pasituštino dar būdamas įsčiose. Jeigu kūdikio širdies ritmas geras - vien tik mekonijaus (pirmųjų išmatų) buvimas vaisiaus vandenyse nėra pavojaus kūdikiui požymis. Tai greičiau požymis to, kad kūdikio virškinimo sistema yra subrendusi ir jau pradėjusi funkcionuoti.
Kitas kūdikio „gelbėjimo“ skatinant scenarijus, kai pavojų kūdikiui rodo sutrikęs širdelės ritmas, yra toks pat nelogiškas kaip ir skatinimas dėl žalių vaisiaus vandenų. Taip pat ir gimdymas, kuris jau ir taip yra komplikuotas, neturėtų būti dar labiau komplikuojamas skatinant. Kodėl vis dėlto įtariamo pavojaus kūdikiui atvejais medikai skatina gimdymą nepaisant tokių veiksmų sukeliamo pavojaus? Tegaliu sugalvoti vienintelę priežastį - komplikuoti gimdymai kelia nerimą medikams. Atsiranda noras kuo greičiau šią įtemptą situaciją išspręsti ir užbaigti. Esant tokiai motyvacijai skatinimas tampa logiška išeitimi, nes vienintelis dalykas, ką skatinimas tikrai sumažina, - tai gimdymo trukmę.
Yra toks Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo Įstatymas. Jame visas skyrius skirtas tam, kad paaiškintų, kaip medikai turi informuoti pacientus apie jiems siūlomas medicinines intervencijas ir kad tiktai gavę informuoto paciento sutikimą gali šias intervencijas vykdyti. Jeigu gavusi visą šią informaciją gimdyvė sutiks būti skatinama, tuomet tai bus informuoto paciento sutikimas. Visais kitais atvejais spontaniškai prasidėjusio gimdymo skatinimas tėra įstatymo pažeidimas. Noras anksčiau užbaigti darbą nėra pateisinama priežastis skatinti gimdymą.
Klausimai ir atsakymai apie nėštumo pernešiojimą
Nuo kelintos nėštumo savaitės yra skaičiuojamas pernešiojimas?
Pernešiojimas yra laikomas po pilnų 42-ejų savaičių, o nėštumas po termino vadinamas po 40-tos savaitės.
Ar nėštumo metu nustatytas terminas, gali būti klaidingas? Kokia paklaida galima?
Iš tiesų suklysti yra labai lengva ir to priežasčių - daugybė. Viena pagrindinių, kai moteris nepamena, kada buvo paskutinių mėnesinių pirma diena, kita - jei mėnesinės yra nereguliarios, ciklas ilgesnis arba trumpesnis nei įprasta. Jei terminas, nustatytas pagal mėnesines, skiriasi nuo ultragarso daugiau nei 5 dienomis, tuomet vadovaujamasi ultragarso tyrimo rezultatu. Jei nutinka taip, kad moteris kreipiasi vėliau - 16-20 savaitę, tuomet paklaida gali būti iki 10 dienų, bet tokiu atveju vis dar remiamasi ultragarso tyrimu.
Kaip pasikeičia privalomi apsilankymai pas gydytoją, suėjus terminui?
Suėjus terminui - nuo 40 iki 41 savaitės rekomenduojama ateiti pas gydytoją apžiūrai kartą per savaitę, o po 41-os savaitės net ir du-tris kartus per savaitę, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Ginekologas vertina vandenų kiekį, matuoja širdies veiklą ir kitus rodiklius, kuriais siekiama įvertinti vaisiaus būklę. Dar svarbu paminėti, kad šiuo laikotarpiu pati nėščioji kartą ar du per parą turėtų registruoti vaisiaus judesius, nes tai yra pats pigiausias, patogiausias ir paprasčiausias rodiklis, kad vaikelis pilvelyje jaučiasi gerai.
Praėjus terminui, kada nėščioji guldoma į ligoninę, net jei gimdymas neprasideda?
Jei nėra jokių ligų ir grėsmių, vaisiaus būklė gera, mama jaučiasi gerai, vandenų užtenka, Lietuvoje rekomenduojama guldyti į ligoninę sulaukus 41-os savaitės, tai yra, prasidėjus 42-ai nėštumo savaitei. Moksliškai įrodyta, kad po 41-os nėštumo savaitės naujagimių perinatalinis mirtingumas padidėja trečdaliu, o po 42-ejų nėštumo savaičių - net dvigubai.
Liaudyje yra daugybė būdų, kurie neva sužadina gimdymą - nuo ananaso valgymo iki mylėjimosi. Kiek jie yra realūs?
Iš tiesų dauguma tų būdų ir lieka liaudiškais būdais - vienoms padės, kitoms - ne. Mokslinių įrodymų nėra. Šiek tiek gali padėti lytiniai santykiai, nes spermoje esančios medžiagos - prostaglandinai, tarsi galėtų paspartinti gimdos kaklelio atsivėrimą, bet tai irgi nėra moksliškai įrodyta.
Kaip dažnai gimdymas po termino baigiasi Cezario operacija?
Negaliu pasakyti procentais, bet pernešiojus gimdymas dažniau baigiasi Cezario pjūvio operacija, nei numatytu laiku prasidėjęs gimdymas. Gimdymas po termino dažniau baigiasi vakuumo ar replių pagalba, naujagimių traumomis, dažnesni sunkesni moters lytinių takų plyšimai, didesnė tikimybė, kad vaisius pasituštins į vaisiaus vandenis ir jei toks užterštas vanduo pateks į naujagimio plaučius, jam gali pasireikšti mekonijaus aspiracijos sindromas, kurio metu mekonijus gali pažeisti kvėpavimo takus, o šios būklės gydymas yra sudėtingas ir dažnai gali baigtis net naujagimio žūtimi.
Kokios yra dažniausios pernešiojimo priežastys?
Priežastys nėra galutinai aiškios. Yra tam tikri rizikos veiksniai - buvęs užsitęsęs nėštumas, vyriškos lyties vaisius, vyresnis moters amžius, jei ji gimdo pirmąjį vaiką, baltoji rasė taip pat yra rizikos veiksnys, jei pati nėščioji ar vaisiaus tėvas gimė pernešiotas tikimybė taip pat padidėja.
Kokios gali būti ilgalaikės komplikacijos pernešiotam kūdikiui?
Didžiausia ir skaudžiausia komplikacija- padidėjusi perinatalinio mirtingumo rizika po 41-os nėštumo savaitės. Pernešioti naujagimiai būna didesnio svorio, dažnesnės gimdymo traumos. Placenta prasčiau funkcionuoja, vaisiui trūksta deguonies, mažėja vaisiaus vandenų kiekis. Padidėja perbrendimo ir mekonijaus aspiracijos sindromų rizika. Visa tai tikėtina gali nulemti ir centrinės nervų sistemos vystymąsi ateityje.
Gal žinote procentaliai, kiek vaikų gimsta po nustatyto termino?
Lietuvoje statistikos neturiu, bet pasaulyje apie 0,4-8,1 proc. visų nėštumų užsitęsia.
Ekspertų nuomonė
“Išnešiotas ir pasiruošęs gimti vaikelis yra nuo 37 nėštumo savaitės, 40 savaitė - optimaliausias metas gimti. Anot jos, šiuolaikinė medicina gana pažengusi, kad galėtų užtikrinti ir gimdyvės, ir naujagimio sveikatos būklę bei gyvybę. Kaip tik dėl to rekomenduojama nuo 41 nėštumo savaitės pradėti galvoti, kaip natūraliai paskatinti gimdymo veiklą. “Gydytojas tikrins, kaip jaučiasi vaisius, ar nėra kokių nors komplikacijų, jeigu viskas gerai, paisoma nėščiosios norų. Moderni, šiuolaikinė medicina sako, kad ilgiau nei 42 savaites nereikėtų laukti. Kitaip tariant, tarp 41 ir 42 savaitės reikia kažką daryti. Paprastai tokiu metu padeda gemalinių plėvių atsluoksniavimas - tai mechaninis veiksmas, kai gydytojas pirštu atsluoksniuoja plėves ir taip gimdymas paskatinamas natūraliai. Kai atsiranda rizika, kad gali nutikti kažkas blogo ar mamai, ar vaikučiui, tuomet jau klejoti dėl nuotaikų svyravimo ar veido spalvos („dar nenoriu, dar palaukime“) nebereikėtų, reikia griebtis veiksmų. Svarbiausia, kad gimdyvė ir naujagimis būtų saugūs ir sveiki”, - sako I. Kravčenkienė ir pabrėžia, kad “gimdymo skatinimas ne šiaip sau sugalvotas gydytojų, kurie „taip ir taikosi padaryti žalos“. Juk pernešiojimas gresia rimtomis gimdymo traumomis bei rizikomis ir vaikeliui, ir mamai. Nė viena mama nenori, kad vaikas gimtų pažeistomis smegenimis, išnirusiais pečiais, pažeistu pečių nerviniu rezginiu, lūžusiu raktikauliu ir pan.
Visi organizmo procesai (gimdymas - taip pat) gali strigti dėl streso, jei moteris jaudinasi, nepasiruošusi tapti mama, turi įv. Daug ką lemia ir priaugtas nėščiosios svoris: jei jo priaugta per daug, tuomet gresia daug komplikacijų, pirmiausia gali sukilti kraujospūdis, prasidėti įvairiausi tinimai, senėti placenta, varginti blogesnė kraujo cirkuliacija joje, šioms moterims dažnai sumažėja vaisiaus vandenų. Pirmąkart besilaukiančios moterys dažniau pernešioja kūdikius nei tos, kurios gimdo antrą, trečią ir t. t. Dažniau kūdikį pernešioja ir tos, kurių kūno masės indeksas jau išduoda nutukimo ribą, t. y.
Rizikos veiksniai, susiję su pernešiojimu:
- Buvęs užsitęsęs nėštumas
- Vyriškos lyties vaisius
- Vyresnis moters amžius
- Pirmasis gimdymas
- Baltoji rasė
- Pernešiotas gimimas pačiai nėščiajai ar vaisiaus tėvui
- Nutukimas
žymės:
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Top Populiariausios Knygos apie Žindymą: Nepakeičiami Patarimai ir Pagalba Mamoms
- 4 metų vaiko kraujospūdis: normos, pavojingi nukrypimai ir efektyvios priemonės