Moteris, pasijutusi nėščia, savo žvilgsnį vis dažniau nukreipia į pilvą - ar jau matyti, kad laukiasi, ar padidėjo. Tačiau, kada gi tas pilvas pradeda ryškėti? Vienoms nėščioms moterims pilvas pasimato gana greitai, o kitoms - tik į nėštumo pabaigą. Kas tai lemia?
Nuo ko priklauso pilvo dydis nėštumo metu?
Ogi pilvo dydis pirmiausia priklauso nuo nėštumo dydžio, taip pat nuo moters kūno sandaros, ūgio. Pilvo dydžiui įtakos daro taip pat būsimos mamytės apkūnumas. Ar pilvas didelis, taip pat lemia gimdos ypatumai. Pavyzdžiui, jeigu gimdoje yra miomų, jos didina gimdos apimtį. Tada nėštumas iš pažiūros gali atrodyti didesnis, nei yra iš tikrųjų. Pilvo dydžiui, be abejo, įtakos turi vaisių skaičius.
Vaisiaus vandenų kiekis kinta visą nėštumo laikotarpį. Ar jų pakanka, ar per daug, gydytojai įvertina ultragarsu. Jei nustatoma, kad per daug, ieškoma priežasčių bei atliekami papildomi tyrimai. Kai vaisiaus vandenų per mažai, tikrinama, ar jie nėra nutekėję. Taip pat tiriama, ar ne per mažas vaisius (tada galimas placentos nepakankamumas), ar būsimasis vaikelis turi abu inkstus, ar nesutrikusi jų raida, nes gaminant vaisiaus vandenis dalyvauja ir jis pats.
Kartais sakoma, kad antrą kartą pastojusios moters pilvukas išryškėja greičiau nei per pirmąjį nėštumą. Tai gali būti tiesa: moters, besilaukiančios ne pirmo vaikelio, pilvas labiau išryškėja, atsikiša, nes pilvo sienos raumenys labiau prasiskyrę, jie neturi iki pirmo nėštumo buvusios įtampos. Be to, artinantis gimdymui, kurį laiką vaisiaus padėtis dar nebūna pirmeigė.
Vaisius pilve dažniausiai būna įsitaisęs išilgai. Tik apie 0,5 proc. visų vaisių padėtis būna skersinė. Kai nebūdavo tikslesnių nėštumo tyrimų, pilvo apimtis buvo matuojama, kai moteris apsilankydavo pas gydytoją.
Kada pradeda matytis pilvas?
Pirmus tris nėštumo mėnesius gimda dar nedidelė, telpa mažajame moters dubenyje, todėl didėjančio pilvelio nematyti. Tik dar po mėnesio gydytojas per apžiūrą gali užčiuopti kietą, apvalios formos iškilumą - tai didėjanti, auganti gimda.
Svarbu žinoti!
Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai. Labai svarbu žinoti kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti.
Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai.
Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.
Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.
11-13 nėštumo savaitę atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo.
Kiti nėštumo simptomai:
- Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
- Krūtų jautrumas.
- Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas. Nėra tiksliai aikšu kas sukelią šiuos pojūčius, tačiau galima sieti su padidėjusiu progesterone lygiu.
- Nuotaikos pokyčiai.
- Dažnas šlapinimasis.
- Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas.
Vaisiaus vystymasis nėštumo metu
Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - 0,12 mm. Tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota, ar tai bus mergaitė ar berniukas, ar akys bus rudos kaip mamos, ar melsvos, kaip tėčio. Po keturių valandų gemalas ima dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi. Procesas jau prasidėjo - toliau ląstelės nepaliaujamai dalysis nuolat. Penkias dienas jau gerokai suapvalėjęs ląstelių gumuliukas kiaušintakiais keliauja į gimdą, ten jis pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Dar po kelių dienų nėštumo testas jau parodys, kad užsimezgė nauja gyvybė.
- Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis.
- Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai.
- Dar po kelių dienų žmogutis jau netgi galės pasukti galvytę.
- Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos.
Jūsų vaikelio judesiai dabar jau gana aiškūs. Krūtinės ląsta ritmingai kilnojasi, tarsi jis kvėpuotų. Jis jau sukiojasi ir rąžosi. Judėjimas labai reikalingas: tai, ką judėdamas patiria juslėmis, labai svarbu vaisiaus smegenų raidai.
Nėštumas 9 - 12-oje savaitėje:
- Mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį.
- Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus.
- Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė.
Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus kraujyje padaugėja adrenalino - dėl to greičiau ima plakti ir mažylio širdelė.
Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja.
Gimdoje apsuptas vaisiaus vandenų su du kartus nei motinos plakančia širdele snūduriuoja būsimasis žmogutis. Ultragarsinis tyrimas parodo, kad vaisius gali judėti, tačiau jis dar mažas, o judesiai tokie menki, todėl dar negali jų pajusti. Vis dėl to vaisius auga greitai ir gimda neatsilieka, todėl galite jaustis pavargusi, mieguista, nes vaisiaus vystymasis pareikalauja daug mamos energijos. Jeigu vargino pykinimas ar vėmimas, nėštumui įpusėjus jaučiamasi vis geriau, nuovargis irgi po truputį turi mažėti.
Viduriniuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis, vizito pas gydytoją ar akušerę metu matuojama pilvo apimtis, kūno svoris. Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius ir tai nebus pilvo skausmas, ar kitas nemalonus požymis. Judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius.
Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų, tačiau galite jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį, nes nėštumui sunaudojamos didelės organizmo geležies sąnaudos, todėl būtini kraujo tyrimai atskleisti ar nereikia vartoti geležies papildų.
Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris.
Kiti simptomai:
- Mieguistumas. Prasideda nuo pirmųjų vaisiaus vystimosi savaičių ir tęsiasi iki antrojo nėštumo trimestro, vėliau atsiranda energijos stoka, bet mieguistumo pojūtis išnyksta.
- Nemalonios išskyros iš makšties. Gali varginti dėl grybelinės infekcijos, šiuo laikotarpiu moters organizme tai būdinga.
Kūno pokyčiai. Šiuo laikotarpiu vaisiaus dydis beveik kaip melionio. Placenta irgi auga ir storėja sulig vaisiaus deguonies ir maisto medžiagų poreikiais. Visi organai, kurie susiformavo gemalo etapu, vystosi ir auga, o mažylio vaisiaus proporcijos vis labiau ir labiau panašėja į naujagimio. Tik galvutė vis dar neproporcingai didelė. Kūną iš pradžių sudaro kremzlės, bet paskui jos pamažu virsta kaulais.
Nėštumo viduryje vaisius rankytėmis pradeda tyrinėti savo kūnelį ir aplinką. Kai pirštai priartėja prie burnytės vaisius pradeda daryti pirmuosius čiulpimo judesius - tai gyvybinis refleksas. Gimęs kūdikis jau moka čiulpti ir žįsti, pats ieško motinos krūties.
Vaisius jau naudojasi ir savo klausos pojūčiais, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po mažu pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti.
Šiuo laikotrapiu vaisius aktyviai juda, jo padėtis vis dar nepastovi. Atliekant ultragarsinį tyrimą 18 - 20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrima vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius t.y. 27-40 savaitės tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu.
Du trečdaliai nėštumo jau praeityje ir gyvenimas nuolatinėje vandenų dregmėje, šilumoje ir tamsoje dar tęsis apie du mėnesius. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus.
Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą. Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų.
Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąją aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė.
Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve.
Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda.
Visas nėštumas, bėgančios savaitės yra kupinos virsmo ir moters kūno pokyčių. Pradžioje normalu jausti nerimą ir nepasitikėjimą ar kitus jausmus. Nėštumas yra kupinas emocijų pirmąjame trimestre, jos įviarios, o tai įtakoja ir moters nuotaikas. Vėliau, tai pereina į kūno pokyčius, kartais vargina pykinimas, kartais pilvo skausmas ar mieguistumas, bet prie nieko negalime priprasti, nes vystydamasis ir augdamas vaisius moters organizmui suteikia vis naujų iššūkių.
Šeštasis nėštumo mėnuo
Šeštasis nėštumo mėnuo - tai laikotarpis nuo 23 iki 27 nėštumo savaitės. Šiuo metu mažylis sparčiai auga, kiekvieną savaitę jausite vis stiprėjančius vaisiaus judesius. Juos gali pajausti ir būsimas tėtis, uždėjęs rankas ant jūsų pilvo. Vaisiaus judesių jutimas labai ramina. Gimda jau pasiekia bambą, pilvas toliau apvalėja. Nuo nėštumo pradžios galite būti priaugus 4 - 6 kg. Didžioji dalis priaugto svorio reikalinga besivystančiam mažyliui, tačiau piktnaudžiavimas saldumynais gali padidinti svorio augimą, kurio bus sunku atsikratyti, kai gims vaikelis.
Simptomai šeštojo nėštumo mėnesį:
- Padidėjusi gimda ištempia raiščius ir raumenis pilvo plote, todėl kai kurias moteris kamuoja pilvo skausmai.
- Dėl pilvo ir krūtų odos tempimo galite jausti niežėjimą, o ypač jei Jūsų oda sausa.
- Kai kurioms būsimoms mamytėms padidėja akių jautrumas šviesai.
- Šį mėnesį galite pastebėti atsiradusias strijas.
Šiuo laikotarpiu ypatingų vizitų pas gydytoją dažniausiai nenumatoma.
Didėjantis fizinis krūvis ir atsirandantis nuovargis pradeda vis labiau „dalyvauti“ gyvenime. Tampa vis sunkiau dirbti, pradeda kilti noras sumažinti dienos intensyvumą, stimuliaciją. Dažnai pradeda lėtėti tiek fizinis, tiek vidinis tempas. Pradeda keistis interesai. Tai, kas anksčiau domino, gali nebedžiuginti ir nebedominti.
Šeštasis nėštumo mėnuo yra ypač svarbus. Kuriasi unikalus mamos ir mažylio santykis, kokio pasaulyje daugiau nėra. Į tai, kaip keičiasi mūsų gyvenimas, galime reaguoti su baime ir bandymu susigrąžinti praeitį, arba išnaudoti tai kaip galimybę paleisti kažką savo gyvenime.
| Savaitė | Svoris (apytiksliai) | Ilgis (apytiksliai) | Aprašymas |
|---|---|---|---|
| 23 | 450 g | 28-30 cm | Širdies rimtas sumažėjo maždaug iki 140-150 dūžių per minutę. Toliau vystosi visi organai ir pradeda funkcionuoti, išskyrus plaučius, kadangi dar nesusidariusios alveolės (plaučių pūslelės oro apykaitai). Vaisiaus kaulų čiulpai ima gaminti kraujo ląsteles, iki šiol šį darbą atliko kepenys ir blužnis. |
| 25 | 550-700 g | 32 cm | Mažylio plaučiai augina vamzdelinius išsišakojimus, kurie sudarys ištisą kvėpavimo medį. Jis, kilnodamas antakius, gali daryti įvairias veido mimikas. Miego ir būdravimo režimas tampa vis aiškesnis, nuolat reaguoja į prisilietimus ir garsus, galimas „šokis“ pagal girdimą muziką. |
| 26 | 650-800 g | 33 cm | Kūnas iš lieso tampa putlus, nes ryškėja poodinis riebalinis sluoksnis. Šie riebalai padės palaikyti kūno temperatūrą po gimimo. Plaukai turi spalvą ir tekstūrą, bet tai po gimimo gali pasikeisti. |
| 27 | 801-950 g | 34 cm | Plaučiuose esantys oro burbulėliai (alveolės) beveik visiškai susiformavę, tačiau dar nefunkcionuoja ir yra užpildyti skysčiu, kvėpavimo judesiai atliekami įkvepiant ir iškvepiant nedidelį kiekį amniono vandenų, kurie būtini plaučiams vystytis. Vaisiaus skonio svogūnėliai dabar jau visiškai išsivystę, šnervės ima atsiverti, burna ir lūpos tampa jautresnės. |
| 28 | 950-1100 g | 35 cm | Galvos smegenų paviršius padidėja, tačiau vis dar atrodo lygus. Šią savaitę vaisius pirmą kartą atveria akis. Jis turi reguliarias miego ir būdravimo fazes, kurių metu nuo šiol atmerkia ir užmerkia akis. Šios fazės metu jo kūnas gali trūkčioti, būsimoji mama tai gali netgi pajausti. |
Kartais gali būti tikrai sunku, tačiau nunuleiskite galvos ir su humoru žiūrėkite į iškilusius momentinius sunkumus. Juk ne Jūs viena esate tokioje pat situacijoje!
Vaisiaus judesių skaičiavimas
VAISIAUS JUDESIŲ SKAIČIAVIMAS IR REGISTRAVIMAS - tai paprasčiausias vaisiaus būklės tyrimo metodas, kurį nuolat turi atlikti pati nėščioji. Nuo 18-20 nėštumo savaitės pradedami jausti vaisiaus judesiai panašūs į vos juntamą plekštelėjimą.
Iki 30-osios nėštumo savaitės pakanka kasdien atkreipti dėmesį, ar jaučiate vaikelio judesius. Nei judesių kiekis, nei jų pobūdis šiuo laikotarpiu neparodo vaisiaus būklės. Jei kurį laiką judesių nepajutote, galite atsigulti ir jų palaukti.
Nuo 30 nėštumo savaičių galima aiškiai išskirti vaisiaus ramaus miego, aktyvaus miego ir pabudimo (būdravimo) būsenas, kurios nepriklauso nuo motinos aktyvumo. Ramus vaisiaus miegas trunka 20 - 40 min., išnešioto vaisiaus - 50 - 75 min., tačiau retai būna ilgesnis nei 90 min. Dienos metu vaisiaus judesių daugėja, o pikas dažniausiai būna vakare.
Vaisiaus judesių daugėja iki 32 nėštumo savaitės, vėliau išlieka panašus skaičius.
Gydytojai pataria nėščiosioms stebėti judesius trečiąjį trimestrą tam, kad suvoktų vaikelio ritmą, jo ramius ir aktyvius periodus, judėjimo dažnį, intensyvumą. Tada nėščioji lengviau pajus, jei judesių pobūdis pakis.
Judesiai būna labai įvairūs: vaisius spardosi, verčiasi, sukasi, rąžosi, žagsi ir kt.
Tyrimai rodo, kad nėščiosios junta nuo 37 iki 88 proc. Dažniausiai esame linkę garsiai išsakyti tik nepasitenkinimą, o tai, kas patinka, pasiliekame sau, nutylime. Tad ilgainiui partneriai vienas apie kitą girdi tik neigiamas pastabas ir dar labiau skatina įtampą. Stenkitės pastebėti visus naujus laukimosi ir tėvystės kelionėje atsirandančius dalykus ir kalbėkitės apie juos. Išvardykite, ką pastebite, ir išsakykite, kokius jausmus jums tai kelia.
Kalbėkitės apie iškylančius neigiamus mažus dalykus - taip sudarysite mažiau sąlygų rimtam konfliktui bręsti, kadangi neišsakyti jausmai dažniausiai kaupiasi ir tam tikru metu sprogsta. Mažus dalykus spręsti ir aptarti yra gerokai lengviau bei paprasčiau. Lygiai taip pat išsakykite ir visus naujus teigiamus dalykus.
Pasistenk nedalyti jokių patarimų, nebent matai draugę darant ką nors neginčijamai pavojingo sau ir būsimam kūdikiui. Jokių siaubingų gimdymo patirčių ir istorijų, kaip kam nors, kada nors nutiko! Tokios istorijos neduoda jokios naudos, o tik didina besilaukiančiosios nerimą. Kartok jai, kad kvalifikuoti gydytojai visuomet ras geriausią sprendimą esant bet kokiai situacijai.
Kai kurios mamos sako, kad, žinant, kas konkrečiai gyvena pilvelyje, lengviau bendrauti su mažuoju žmogučiu. Sakome „pažaisti”, nes visgi nereikėtų aklai tais metodais pasikliauti. Kai kuriuos gydytojai jau yra paneigę mediciniškai, be to, yra nutikę ir taip, kad tėvai buvo įsitikinę laukiantys mergaitės, įrengė jai rožinį kambarį su kaspinėliais, pripirko suknyčių, o… gimė berniukas. Taigi kol neišvydome savo vaikelio patys, tol nei echoskopu, nei liaudiškais metodais negalime pasitikėti šimtu procentų.
Liaudiški būdai nustatyti vaiko lytį
- Jei stipriai kamuoja toksikozė (pykina, vemiama, jaučiamas nuovargis, mieguistumas), manoma, kad moteris laukiasi berniuko. Tačiau, gydytojų nuomone, toksikozė tiek nėštumo pradžioje, tiek pabaigoje su vaiko lytimi nesusijusi - tai tiesiog moters organizmo reakcija. Viena iš pagrindinių toksikozės priežasčių - hormoniniai pokyčiai, skonio ir kvapo centrai sujautrėja, todėl pasireiškia nemalonių pojūčių.
- Manoma, kad berniukų judesiai mamos pilvuke kur kas aktyvesni nei mergaičių.
- Jei vaikelio besilaukiančios moters odą „papuošė” tamsios juostos ar pigmentinės dėmės, tai ji greičiausiai laukiasi mergytės. Liaudyje sakoma, kad mergaitės, mažosios damos, iš mamos pasiima visą grožį, todėl atsiranda tokių požymių. Iš tiesų pigmentaciją lemia antinksčių veikla. Laukiantis ji suaktyvėja, o antinksčiai atsakingi už hormonų gaminimą, tad organizme padaugėja estrogeno ir gausiau pasigamina geltonai rudo pigmento. Estrogenai padidina pigmento, turinčio įtakos odos spalvai, sintezę (tas pigmentas vadinamas melaninu).
- Tam tikrais būdais galima bandyti išsiaiškinti, kas gyvena pilvelyje. Vienas iš jų - adatos arba žiedo metodas. Reikia paimti adatą arba žiedą (geriausia - vestuvinį), užrišti ant siūlo arba ant mamos plauko ir pakelti virš delno. Rankos svarbu nejudinti. Jei adata siūbuoja išilgai delno, vadinasi, tikėtina mergaitė, jei skersai, - berniukas. Jei jau vienas vaikelis yra, pakeltą adatą ar žiedelį reikia atitraukti ir pakelti dar kartą (atitinkamai, kelinto vaikelio moteris laukiasi).
- Padėti nuspėti vaikelio lytį gali ir draugai. Priešais nėščiąją reikia padėti raktą ir paprašyti jį pakelti.
- Dar - apie pilvą. Jei nėštukė palenkusi galvą ir pažiūrėjusi į apačią mato, kad jos pilvukas aukštai, bus mergaitė, jei nusileidęs žemiau, berniukas.
- Jei nėštukė nori daug valgyti, greičiausiai laukiasi berniuko.
- Būsimoji mamytė dažniausiai miega ant kairiojo šono?
- Jei būsimasis tėtis nešioja ankštus drabužius, pasaulį išvys berniukas. Jei drabužiai laisvi, greičiausiai bus mergaitė.
žymės:
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Kur Geriausia Pavalgyti Palangoje su Vaikais: Nepakeičiami Vaikų Draugiški Restoranai
- Žaislai vaikams 6 metų: lavinantys ir įdomūs