Įsidarbinamumas - tai žmogaus potencialas integruotis darbo rinkoje, gebėjimas įsidarbinti naujoje darbovietėje arba tęsti darbą esamoje. Šias galimybes lemia ne tik asmeniniai, bet ir išoriniai veiksniai, priklausantys nuo darbdavių, šalies užimtumo politikos, kitų darbo rinkos sąlygų.
Vis tik sklandus motinų grįžimas į darbus kartais dar laikomas tik pačių moterų reikalu. „Moterų patirtys grįžtant į darbus būna skirtingos, darbdavių požiūriai - taip pat, tad norėjosi išgryninti ir apibendrinti, kokie veiksniai daro didžiausią įtaką tam, kad moterys kuo lengviau įsilietų į darbus po motinystės atostogų“, - sako V. Todėl buvo parengtas mokslinis darbas „Moterų įsidarbinamumą po motinystės atostogų lemiantys veiksniai“.
Veiksniai, lemiantys moterų įsidarbinamumą po motinystės atostogų
Pagal tyrimo rezultatus, svarbus moters kompetencijų ir įgūdžių lygis. Motinystės atostogos ir dėl jų susidariusi karjeros pertrauka turi neigiamą poveikį moterų profesinėms kompetencijoms. „Jeigu moterys pačios stengiasi atnaujinti profesines žinias ir išsaugoti savo kaip specialisčių kompetencijas, joms būna lengviau įsilieti į darbus ir siekti karjeros po ilgėlesnio laiko“, - sako V.
Moters galimybės įsidarbinti ir sėkmingai integruotis darbo rinkoje priklauso ir nuo motinystės atostogų trukmės. Sklandžiam grįžimui į darbus reikšminga ir moters darbo patirtis. Nuosekli darbo patirtis tam tikroje srityje lemia moterų galimybes po motinystės atostogų užimti aukštesnes pareigas ir ankščiau pretenduoti į paaukštinimą.
Tyrimo metu atskleistas teigiamas šeimos palaikymo ir pagalbos poveikis moterų įsidarbinamumui po motinystės atostogų. „Šeimos palaikymas moterims padeda koncentruotis į tuo metu svarbius darbus ir mažina stresą, jaučiamą dėl darbo ir šeiminių įsipareigojimų derinimo“, - komentuoja V.
Adaptacijos procesas
Svarbu ir tai, koks yra adaptacijos procesas. Adaptacijos proceso poreikį jaučia tiek grįžtančios, tiek naujai įsidarbinančios po motinystės atostogų moterys. Šiuo periodu ypač svarbus organizacijos dėmesys ir pagalba bei kokybiškų mokymų užtikrinimas darbuotojai. Be to, organizacijos jaučia stiprų moterų, po motinystės atostogų, poreikį atnaujinti per karjeros pertrauką prarastas kompetencijas ir įgūdžius.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad moterys, grįžusios į darbo rinką po motinystės atostogų, tikisi organizacijos pagalbos ir paramos siekiant susigrąžinti prarastas kompetencijas ir įgūdžius bei derinant šeimos ir darbo įsipareigojimus. „Turėdamos darbovietės paramą, moterys jaučiasi saugios ir vertinamos, o tai teigiamai veikia jų adaptaciją bei darbo kokybę. Tuo tarpu palaikymo kultūros stokojančiose organizacijose mažų vaikų mamos nelinkę dirbti, nes tai reikalauja didelių asmeninių pastangų ir gali būti nesuderinama su įsipareigojimais šeimai“, - komentuoja V.
Darbo ir šeimos laiko balansas
Darbo ir šeimos laiko balansas yra aktualus moterims, siekiančioms suderinti skirtingus šeimos ir darbo įsipareigojimus tarpusavyje. Viena iš pagrindinių organizacijos priemonių siekiant suteikti darbuotojoms darbo ir šeimos laiko balansą yra lankstus darbo laikas ir sąlygos. Tačiau darbo ir šeimos balansui ne mažiau būtinos asmeninės moters pastangos planuoti savo asmeninius prioritetus ir laiką.
Moterų įsidarbinamumą po motinystės atostogų lemia ir darbuotojos ir organizacijos komunikacijos tęstinumas atostogų metu. Tai padeda geriau suprasti vienas kito lūkesčius ir galimybes, susitarti dėl būsimų darbo sąlygų ir funkcijų.
„Darbovietė, siekianti bendrauti ir palaikyti ryšį su darbuotoja, parodo jos vertę organizacijai, taip skatindama po motinystės atostogų grįžti ir tęsti darbą toje organizacijoje. Ir atvirkščiai - šios komunikacijos trūkumas mažina darbuotojos įsitraukimą ir įsipareigojimą organizacijai“, - sako V.
Apklausos rezultatai
Respondenčių, kurios dabar ar anksčiau grįžo iš motinystės atostogų į darbus, buvo prašoma pažymėti visus tinkamus variantus, kurie apibūdintų jų grįžimo į darbus aplinkybes. Štai pagrindiniai rezultatai:
- 55,41 proc. apklausoje dalyvavusių moterų teigė, kad tuo periodu sulaukė šeimos palaikymo.
- 41,89 proc. teigė, kad grįžimas į darbus buvo sklandus, be didesnių iššūkių.
- Tik 9,46 proc. proc. sakė, kad darbovietėje sulaukė specialiai paruoštos adaptacijos programos.
- 41,89 proc. respondenčių pažymėjo atsakymą, grįžimas į darbus vis tik buvo sunkus psichologiškai.
- 37,84 proc. pažymėjo susidūrusios su daugeliu asmeninių ir profesinių problemų.
- 22,97 proc. teigė darbe patyrę spaudimą ar diskriminaciją.
- 6,76 proc. teigė darbe patyrusios diskriminaciją.
Visgi akivaizdu, kad organizacijose galime imtis žingsnių, kurie padidintų moterų saugumo ir komforto jausmą grįžtant po motinystės atostogų. Lengviau įsiliedama į darbus po pertraukos, moteris greičiau imtų kurti siekiamą vertę organizacijai. Tai visada yra abipusis interesas.
Darbo kodekso aspektai
Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis pagal DK 180 straipsnio 1 dalį ar grįžti į darbą joms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų.
Darbdavys užtikrina darbuotojo teisę po vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ne mažiau palankiomis sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, kartu su darbo užmokesčio padidėjimu, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs - nesinaudojęs vaiko priežiūros atostogų teise. Darbdavys gali keisti darbo sutarties sąlygas ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.
Grįžusiam darbuotojui darbo ar pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei maksimalaus galimo laiko - 52 valandų. Be to, privaloma užtikrinti, kad darbuotojai pamainomis keistųsi tolygiai. Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė.
Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja. Taip pat darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti, prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.
Advokatės patarimai
Mamoms svarbiomis aktualijomis dalinasi darbo teisės advokatė Evelina Trukšinienė. Ji primena, kad mamai, grįžusiai po vaiko priežiūros atostogų, darbdavys įsipareigoja suteikti tą pačią arba lygiavertę darbo vietą nepaisant pokyčių įmonėje. Nutinka ir taip, kad moterys, sužinojusios, jog tos pačios pozicijos darbe užimti nebegalės, jį palieka savanoriškai. Pats darbdavys po VPA grįžusios mamos negali atleisti dėl pareigybės naikinimo, netenkinančių darbo rezultatų ar tuo atveju, kai darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis.
Mamos, grįžusios po VPA, ir auginančios vaiką iki 3 metų, darbo vietos nelieka, o siūloma kita pozicija netenkina. Darbuotoja turi teisę tokio pasiūlymo atsisakyti. Ar tokiu laukia atleidimas iš darbo? Kaip minėta anksčiau, šioje situacijoje darbdavio galimybės atleisti darbuotoją apribotos, tad ji turėtų būti išleidžiama į prastovas. Tik tada, kai vaikui sukanka treji, darbdavys jau gali atleisti darbuotoją pagal darbo kodekso 57 straipsnį.
Jei kolegos uždirba daugiau, reikėtų pasidomėti, ar apskritai kito ir kiek kito panašias darbo funkcijas atliekančių kolegų atlygis ir kitos sąlygos. Tik turėdami aiškų argumentą, galime keliauti pas darbdavį ir prašyti atitinkamų darbo sąlygų pokyčių. Geresnės darbo sąlygos, beje, išreiškiamos ne tik pinigine suma. Kartu tai ir darbo grafikas, visi darbui naudojami įrenginiai, programinė įranga ar bet kokia kita priemonė, dėl kurios sugrįžusios darbuotojos darbo sąlygos gali tapti prastesnėmis nei kitų kolegų, dirbusių jos vaiko priežiūros atostogų metu.
Vaiko gimimas - džiugus įvykis asmeniniame gyvenime, grįžimas į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų išties gali kelti nerimą. Trukšinienė drąsina: „Deja, praktikoje vis dar tenka susidurti su nesąžiningu darbdavių elgesiu mamų atžvilgiu. Tačiau darbuotojai, prašančiai jai priklausančių teisių, nemaloniai jaustis nereikėtų. Galima sutikti su darbdavio siūlomais, bet mamai dažnai nepalankiais sprendimais, arba galima kovoti dėl savo teisių.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Atostogos gimus vaikui: kaip gauti ir kiek trunka?
- Vaiko gimdymo atostogos: viskas, ką reikia žinoti apie išmokas ir trukmę
- Atostogos Lenkijoje su vaikais: lankytinos vietos ir pramogos
- Vaiko priežiūros atostogos iki 2 metų: viskas, ką reikia žinoti tėvams
- Vaiko kaktos trauma: svarbiausi patarimai, ką daryti nedelsiant
- Atrask Lietuvos himno paslaptis: „Lietuviais esame mes gimę“ reikšmė ir istorija