Dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje pasaulio klinikose atliekamas nuo 1978 m. Lietuvoje dar 1993 m. net hormoninius tyrimus atlikti buvo sudėtinga. Negalima sakyti, kad universitetinės klinikos nedarė to, ką galėjo tomis sąlygomis daryti. Tačiau sistemos, laboratorijų ir kvalifikuotų specialistų, galinčių gydyti žmones, turinčius bėdų dėl vaisingumo nebuvo. Valstybinės ligoninės neturėjo jokių galimybių pagelbėti nevaisingoms poroms, nes įkurti laboratoriją neužtenka vienkartinės SAM investicijos. Apie dirbtinio apvaisinimo įstatymą niekas ir girdėti nenorėjo. Šioji, žinoma, irgi buvo bejėgė.
Pagalbinis apvaisinimas - kas tai?
Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininė procedūra, kuri padeda poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Tai medicininiai metodai, padedantys pastoti. Taikant šiuos būdus, pasaulyje gimė daugiau nei milijonas vaikų. Neretai pasitaiko atvejų, kai porai nepavyksta pastoti natūraliai. Prieš rekomenduojant dirbtinį apvaisinimą, pirmiausiai porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis.
Dirbtinis apvaisinimas taikomas ne vyresnėms kaip 45-erių moterims jos sutuoktinio ląstelėmis, bet jei vyras yra nevaisingas, niekur neapibrėžta spermos donorystė. Apie tai, kad reikia priimti Dirbtinio arba pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kalbama jau ne vieni metai.
Dirbtinio Apvaisinimo Istorija Lietuvoje
Padėtis pasikeitė 1993 m. balandį. Tada Lietuvoje gydytos ir parengtos dirbtiniam apvaisinimui keturios poros pirmą kartą nuvyko į Londoną. Su juo jau kurį laiką bendradarbiavo gydytoja akušerė ginekologė Gražina Bogdanskienė, kuri pirmoji iš Baltijos šalių, savo lėšomis išvyko stažuotis į Daniją dirbtinio apvaisinimo srityje. Grįžusi iš pradžių bendradarbiaudama su prof. Kartu su kolegomis, teisininkais, etikos specialistais daktarė G. Bogdanskienė buvo pakviesta į Seimo darbo grupę, rengiančią pirmąjį Lietuvoje Dirbtinio apvaisinimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2004 m. liepos mėnesį.
Įstatymas įteisino leidimą naudoti donoro spermą, kiaušialąstes ir, jeigu reikia, užšaldyti embrionus. Šių metų pradžioje buvo pasiūlyta atnaujinti Dirbtinio apvaisinimo įstatymo svarstymą ir padaryti jame pataisas. Tačiau donoro embrionai, specialistų teigimu, skirtingai nuo kitų organų, pasirodo, yra absoliučiai nepaklausi prekė (teatleidžia gamta už tokį grubų gyvybės pavadinimą).
Gydytoja akušerė ginekologė G. Bogdanskienė, Vaisingumo centro direktorė, kalbėjo skaičiais: „Jau 17 metų dirbu šitoje srityje ir dar nebuvo atvejo, kad kas prašytų embrionų - už pinigus ar už dyką. Politikai niekus kalba, nes neįsivaizduoja, kas tai yra. Net Amerikoje, kur tokia donorystė leidžiama, donoro embriono niekam nereikia, nes kiekvienas nori turėti savo arba nors pusę savo kūno ir kraujo. Jeigu tai ne mano embrionas, kuo procesas skiriasi nuo įsivaikinimo? Juk gims visiškai svetimas vaikas! Tai geriau įsivaikinti, - nereikės narkozės, kęsti procedūrų, gerti vaistų“.
Dirbtinio apvaisinimo metodai
Lietuvoje leidžiama taikyti visus metodus, tad negalimas trečios šalies dalyvavimas. Dažniausiai taikomi pagalbinio apvaisinimo metodai:
- Intrauterinė inseminacija (IUI).
- In vitro fertilizacija (IVF).
- Gametų intrafalopinis patalpinimas (GIFT).
- Zigotų intrafalopinis patalpinimas (ZIFT).
- Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI).
Kaip vyksta pagalbinis apvaisinimas?
Viskas prasideda nuo poros apsilankymo pas specialistą ir konsultacijos, kurios metu gydytojas surenka anamnezę, paskiria reikalingus laboratorinius ir/ar diagnostinius tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Konsultacijos metu gydytojas surenka informaciją apie poros medicininę istoriją, paskiria tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Atliekami gydytojo paskirti tyrimai, jeigu prireikia atliekamos diagnostinės operacijos. Jei gydytojo ir poros sprendimu nusprendžiama atlikti intrauterininę inseminaciją (IUI), masturbacijos būdu Medicija klinikoje surenkama (arba specialia adata tiesiai iš sėklidžių paimama) vyro sperma.
Sperma yra specialiai paruošiama, atskiriant progresyvaus judėjimo tiesiaeigius spermatozoidus nuo nejudrių ir negalinčių apvaisinti spermatozoidų ir sukoncentruoti juos labai mažame specialios terpės kiekyje. Intrauterininės inseminacijos (IUI) metu sukoncentruotas vyro spermos mėginys surenkamas į specialų vienkartinį kateterį ir sušvirkščiamas tiesiai į moters gimdą. Jei pasirenkamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija), po moters organizmo stimuliacijos hormonais, atliekama transvaginalinė punkcija, kurios metu išsiurbiamas folikulų turinys ir jame ieškoma kiaušialąsčių.
Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas taip atkuriant artimą natūraliai terpę. Vėliau, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį. Kai lytinės ląstelės susilieja ir įvyksta apvaisinimas, po apvaisinimo susidariusi ląstelė yra vadinama zigota.
Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu. Svarbu žinoti, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje numato, jog kiekviena pora turi teisę į pagalbinį apvaisinimą, jei yra itin sudėtinga arba neįmanoma natūraliai pastoti. Gydytojų specialistų konsultacijos kompensuojamos tik pateikus gydytojo, kurio paslaugos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, tinkamai išrašytą ir galiojantį siuntimą, taip pat pacientams yra visiškai nemokamos.
Pagal gydytojo paskirtą protokolą pradedama kiaušidžių stimuliacija - moteris stimuliuojama specialiais hormoniniais vaistais, kurie skatina subręsti daugiau folikulų, o tuo pačiu ir kiaušialąsčių, nei natūraliame moters mėnesinių cikle. Transvaginalinės punkcijos (ultragarso kontrolėje per makštį punktuojant moters kiaušides specialia adata) metu išsiurbiamas folikulų turinys, kuriame ieškoma kiaušialąsčių. Procedūra atliekama su narkoze. Medicija klinikoje moteris praleidžia apie 2 valandas.
Situacija Lietuvoje
Lietuvoje yra trys klinikos teikiančios dirbtinio apvaisinimo procedūrą: Gražinos Bogdanskienės Vaisingumo centras, Vaisingumo klinika bei Motinos ir vaiko klinika. ES šalyse tik Lietuva ir Latvija nekompensuoja nei vaistų, nei gydymo procedūrų. Pasaulyje kas šešta pora susiduria su vaisingumo sutrikimais, t. y. lieka bevaikė. Pakartotinai pastoti negali 10-25 proc. Lietuvoje yra apie 50 000 nevaisingų šeimų.
Lietuvoje iki šiol nebuvo įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“. Birželio 28 d. Seimas priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, turėjusį reglamentuoti valstybės teikiamas pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Seimas antradienį baigė kelerius metus trukusias diskusijas ir įstatymu įteisino pagalbinį apvaisinimą, pasirinkęs konservatyvųjį kelią, kuris draudžia embrionų šaldymą. Grupė akademikų, medikų ir pacientų organizacijų kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę su prašymu vetuoti įstatymą.
Šiemet ledai pagaliau pajudėjo, tarsi bandant įrodyti, kad valstybė rūpinasi savo piliečiais ir jos ateitimi. Projekte numatyta, kad pagalbinis apvaisinimas būtų atliekamas tik tuo atveju, kai moteris, jos partneris ar abu yra nevaisingi ir kai to negalima išgydyti jokiais kitais gydymo metodais arba juos taikant nėra jokios realios sėkmės galimybės.
Rizikos ir Šalutiniai Poveikiai
Pagalbinis apvaisinimas, kaip ir bet kuri kita medicininė procedūra, gali turėti tam tikrų rizikų ir šalutinių poveikių. Viena iš pagrindinių rizikų yra daugialypis nėštumas (dvyniai, trynukai ir daugiau), kuris gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiams. Kitos galimos rizikos apima kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą (OHSS), kuris gali pasireikšti dėl pernelyg stipraus vaistų poveikio, naudojamų ovuliacijos indukcijai. Be to, yra nedidelė rizika infekcijoms, kraujavimui ar kitiems chirurginiams komplikacijoms, susijusioms su kiaušidžių punkcija ir embrionų perkėlimu.
Šaldyti ar nešaldyti embrionus?
Alternatyvaus įstatymo šalininkai teigia, kad jiems gaila užšaldytų embrionų, kurie galų gale išmetami. Anglų medikai keturiolikos dienų po apvaisinimo ląstelę vadina ne embrionu, o preembrionu. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad preembrionas dar nieko nejaučia.
Alternatyvaus Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto nuostatomis numatoma drausti lytinių ląstelių donorystę ir embrionų laikymą. Seimas pasirinko konservatyvųjį kelią, kuris draudžia embrionų šaldymą. Uždrausdamas embrionų šaldymą, Seimas kartu išbraukė anksčiau projekte buvusią nuostatą, kuri pagalbinio apvaisinimo procedūras leido taikyti, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios didelę negalią.
- Kam reikalingas embrionų užšaldymas - pacientei, mokslui, gydytojui? - Pirmiausia tai taupo pacientės pinigus, sveikatą ir suteikia garantiją, kad ji turės savo kūdikėlį. Pabandysiu paaiškinti, kaip atliekama procedūra, kainuojanti iki 10 tūkst. Lt. Iš moters organizmo paimamos vidutiniškai 8-10 kiaušialąsčių. Jos apvaisinamos vyro sperma. Ląstelės apsivaisina ne visos, tik 50-60 proc. Tada jos dalijasi, dažniausiai irgi ne visos. Vystosi tik kokios trys keturios. Taigi lieka trys keturi embrionai. Tada, žiūrėdami pro mikroskopą, išrenkame geriausius, t. y. tuos, kurie turi didžiausią šansą įsitvirtinti gimdoje. Embrioną įdedame į moters gimdą, kitus užšaldome. Kodėl? Jeigu embrionui nepavyksta įsitvirtinti moters gimdoje, - o taip būna 50 proc. atvejų, - pacientei vėl reikia kartoti procedūrą iš naujo. Ką tai reiškia? Vėl mokami tūkstančiai litų, vėl medikamentinis paruošimas, kelios narkozės ir moteriai, ir vyrui, vėl skausmas ir nerimas, ar pavyks.
Jei į gimdą perkeliami trys ar daugiau embrionų, trynukų tikimybė išties yra didelė. Daugiavaisis nėštumas šiuo metu laikomas pagrindine dirbtinio apvaisinimo komplikacija, nes kuo daugiau gimdoje auga vaisių, tuo didesnė tikimybė, kad nėštumas pasibaigs priešlaikiniu gimdymu. Neišnešioti vaikai turi daugybę sveikatos problemų, sukeliančių neįgalumą.
Pagalbinio apvaisinimo tikslas yra vienvaisis nėštumas, todėl pastaruoju metu dažniausiai į gimdą perkeliamas vienas embrionas, o kiti užšaldomi. Nėštumo sėkmė po pirmojo gydymo ciklo dažniausiai sudaro tik 20-30 proc., todėl nesėkmės atveju atšildytą embrioną galima perkelti į gimdą. Tai daryti, kol moteris pastos. Pakartotinai embrionai į gimdą perkeliami, kai jau yra natūralus mėnesinių ciklas, taip išvengiama agresyvios kiaušidžių stimuliacijos vaistais ir folikulų punkcijų. Toks gydymas sukelia mažesnę riziką moters sveikatai, sumažina gydymo išlaidas ir, svarbiausia, padidėja nėštumo tikimybė.
Moksliniai Tyrimai ir Nuomonės
Vertėtų taip pat atkreipti dėmesį į tokių pasaulinio garso mokslininkų kaip prof. Robert Winston, kuris yra JK dirbtinio apvaisinimo pionierius, daugybės mokslinių studijų autorius. Jo nuomone, embrionų šaldymas yra labiausiai susijęs su vaikų onkologiniais susirgimais ateityje.
2015 m. prestižiniame moksliniame žurnale „Human Reproduction Update“ mokslininkų Julia Kopeika, Alan Thornhill, Yacoub Khalaf paskelbtoje mokslinėje studijoje apibendrinti tyrimai, kuriuose vertinamas genetinis gametų bei embrionų stabilumas po konservavimo šalčiu. Studijos autoriai teigia, jog skirtinguose publikacijose paskelbtų duomenų kontraversiškumas neabejotinai įrodo, jog egzistuoja didžiulis žinių trūkumas tiek klinikiniuose tyrimuose, tiek ir fundamentaliuose moksliniuose tyrimuose apie žmogaus embriono šaldymo pasekmes.
2012 m. The New England Journal of Medicine publikuotoje studijoje analizuojami duomenys surinkti duomenys Pietų Australijoje: iš 308,974 gimimų, iš kurių 6163 vaikai pradėti IVF. Lyginant vaikų pradėtų po IVF ir natūraliai pradėtų, visi parametrai (naujagimių mirtys, priešlaikinis gimimas, mažo svorio naujagimiai), buvo geresni natūraliai pradėtų vaikų.
Dirbtinio apvaisinimo kaina
Vidutinė dirbtinio apvaisinimo procedūros kaina Lietuvoje - 8-10 tūkst. Lt. Vienkartinė adata, naudojama kiaušialąstėms išimti, kainuoja 400-500 Lt. Speciali terpė, į kurią ląstelės surenkamos, importuojama iš Danijos ir ji turi būti labai šviežia. Jos šimtas mililitrų kainuoja 600-800 Lt. Visa Europa reikalingas medžiagas, instrumentus perka tomis pačiomis kainomis.
Vidutinės dirbtinio apvaisinimo kainos Lietuvoje:
| Procedūra | Kaina (Eur) |
|---|---|
| Apvaisinimas mėgintuvėlyje | 1350-1750 |
Kada negalimas dirbtinis apvaisinimas
Pagalbinio įstatymo projekte siūloma saugoti ir naudoti užsimezgusius embrionus pagal partnerių raštu pareikštą valią, bet ne ilgiau kaip penkerius metus. Projekte numatyta, kad pagalbinis apvaisinimas būtų atliekamas tik tuo atveju, kai moteris, jos partneris ar abu yra nevaisingi ir kai to negalima išgydyti jokiais kitais gydymo metodais arba juos taikant nėra jokios realios sėkmės galimybės. IUI, ir IVF procedūrų sėkmė priklauso nuo daugybės faktorių: poros fizinės sveikatos ir psichologinės būsenos, patiriamo streso ir įtampos neigiamo poveikio, gyvenimo būdo, vyro ir moters anksčiau persirgtų ligų, partnerių amžiaus, moters svorio, kuris lemia hormonų apykaitą.
žymės:
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Efektyvūs būdai, kaip natūraliai padidinti hemoglobino kiekį kūdikiui maistu
- Neįtikėtinos Žaidimų Idėjos Vaikams Su Specialiaisiais Poreikiais – Atraskite Kūrybiškumą Ir Džiaugsmą!