Kūdikį auginantys tėvai dažnai susiduria su įvairiomis situacijomis, kai prireikia pamatuoti temperatūrą. Kūdikiai dar nemoka kalbėti ir negali nusakyti savo savijautos, todėl stebėti mažylio temperatūrą yra itin svarbu. Tačiau ar mokame temperatūrą matuoti tinkamai? Ar žinome, kada tai daryti? Kokį termometrą pasirinkti? Galiausiai - kokia temperatūra yra signalas, kad laikas kreiptis į medikus? Gerti vaistus? Į visus šiuos klausimus atsakysime šiame straipsnyje.
Skirtingi matavimo būdai
Pasak vaikų gydytojos Indrės Plėštytės-Būtienės, nors ilgą laiką populiariausias temperatūros matavimo metodas buvo dedant termometrą į pažastį po drabužiais, būdų įvertinti kūno temperatūrą atsiranda vis daugiau. Nustatyti ją galima ir naudojant kaktos, burnos, taip pat ausies, tiesiosios žarnos termometrus.
„Matuoti išangėje arba ausies būgnelyje - geriausia, tuomet matuojama vidinė, ne išorinė organizmo temperatūra, jai mažiausią įtaką daro aplinka, todėl temperatūra čia - pastoviausia. Ausies būgnelyje kylanti temperatūra apskritai pastebima greičiausiai“, - tikino I.Plėštytė-Būtienė.
Matavimui burnoje reikia tinkamai pasiruošti - labai svarbu matuojant temperatūrą nekalbėti, susičiaupti, kvėpuoti pro nosį. O tai dažnai gana sudėtinga, ypač vaikams, kuriems išbūti ramiai kelias minutes neretai tampa tikru iššūkiu.
Gydytoja sako, kad vis daugiau tėvų vaikams temperatūrą ima matuoti bekontakčiais, infraraudonųjų spindulių termometrais - jie pažangesni, greitesni, higieniški. Jais matuojama temperatūra ne tik kūno temperatūrą, bet ir aplinkos, maisto, vandens temperatūrą (diapazonas - nuo 0 iki 100 °C). Be to, bekontakčiai termometrai patys nusistato matavimo atstumą, ir jei atstumas per didelis, termometras nematuoja.
Tačiau pasirinkę tokį būdą, esą turėtų žinoti, kad matuojant kaktą, prieš tai reiktų tinkamai pasiruošti. Kakta yra ta vieta, kuri greitai sušyla, greitai atšąla, todėl tokiu būdu matuojant temperatūra skirsis priklausomai nuo to, ar vaikas grįžo iš lauko, ar buvo namuose, be to, temperatūra bus kitokia, jei vaikas gulėjo prie radiatoriaus. Termometras taip pat rodys skirtingą temperatūrą, jei termometras buvo laikomas prie lango ir jei ant pagalvės", - pasakojo I.Plėštytė-Būtienė.
Bekontaktis termometras kūdikiui
Vis dėlto kartais ir pats temperatūros matavimas gali tapti tikrai rimtu iššūkiu: prastos savijautos mažylis būna neramus, jam sudėtinga ilgiau išlikti vienoje pozicijoje. Tokiais atvejais bekontaktis termometras kūdikiui yra pati geriausia išeitis. Šie termometrai yra gerokai pranašesni už stiklinius ar elektroninius savo tikslumu ir matavimo greičiu. Bekontaktis termometras kūdikiui temperatūrą matuoja maždaug vieną sekundę, tad vaikas net nespės suvokti, kas nutiko. Termometrą reikia pridėti kaktos zonoje ir paspausti mygtuką - paprasta ir greita. Taigi, net ir kūdikio temperatūrą su tokiu termometru bus lengva stebėti.
Patogu ir tai, kad bekontakčiai termometrai turi atmintį. Taigi, jei stebite temperatūrą, termometras pats įsimins paskutinius matavimus automatiškai. Kitas svarbus tokio tipo termometrų privalumas yra tas, kad jais galima matuoti ne tik kūno, bet ir skysčių ar kitų objektų paviršiaus temperatūrą. Taip, atliekant tokius matavimus, termometro taip pat nereikia niekur priliesti! Dar viena funkcija, kuria pasižymi bekontakčiai termometrai kūdikiams, - aplinkos temperatūros fiksavimas. Galėsite greitai ir tyliai pamatuoti kūdikio kambario temperatūrą ir pasirūpinti papildoma šiluma ar praverti langą.
Reikia žinoti, kad tokie termometrai veikia itin tiksliai ir jų rodmenimis galima pasitikėti, jei tik laikysitės rekomendacijų. Matuokite kūdikiui temperatūrą tik namuose, kai vaikas patalpoje išbuvo bent pusvalandį. Nematuokite temperatūros ką tik grįžus iš lauko, jei mažylis dėvėjo kepurę ar yra suprakaitavęs. Prieš matuojant temperatūrą, nelaikykite savo rankos ant vaiko kaktos, nes tai suvienodins šilumą ir iškreips termometro duomenis. Jutiklio stenkitės niekada neliesti, o esant poreikiui nuvalykite jį sterilia vienkartine šluoste. Taip pat prisiminkite, kad bekontaktis termometras kūdikiui matuoja tiksliai, o normali kūdikio temperatūra yra apie 36,5-36,8 °C.
Idealios temperatūros nėra
Pasak pašnekovės, taip pat svarbu žinoti, kad priklausomai nuo matavimo būdo skirtingose kūno vietose skiriasi ir pati temperatūra, jos normos. Tarkime, matuojant ausyje ar tiesiojoje žarnoje ji bus aukštesnė nei tuo pat metu matuojant pažastyje, burnoje.
„Vieno tikslaus skaičiaus, kokia turi būti ideali temperatūra, nėra. Matuojat išorinę temperatūrą, normali laikoma iki 37 laipsnių, tačiau matuojant vidinę ji bus maždaug 0,4-0,5 laipsnio aukštesnė už išorinę. Todėl visuomet sakau - nebijokite temperatūros, daug svarbiau - vidinė vaiko būklė, kaip jis jaučiasi“, - sakė gydytoja I.Plėštytė-Būtienė.
I.Plėštytė-Būtienė įsitikinusi, kad temperatūra nėra vienintelis infekcijos požymis, kartais vaikas gali prastai jaustis, nors temperatūros ir neturėti, ir priešingai - termometras rodys 37,8 laipsnius, tačiau vaikas bus linksmas, žvalus, judrus.
„Jei temperatūra nevargina nereikia skubėti jos „numušti“, nereikia skubėti gydyti vaiko, ką daugelis bando daryto. Reikėtų žinoti, kad kūdikiams vaistus gydytojai įprastai išrašo, jei jų temperatūra siekia 38 laipsnius, suaugusiems - 38,5. Kita kalba, jei temperatūra vargina, jei skauda galvą, gerklę, tuomet vaiko kankinti nereiktų ir geriausia prieš miegą, ją sumažinti vaistais“, - kalbėjo I.Plėštytė-Būtienė.
Kita vertus, reiktų žinoti, kad dažniausiai temperatūra praėjus kelioms dienoms pati ima kristi - taip organizmas kovoja su virusu.
„Karščiavimas yra skirstomas į subfebrilų (iki 38 laipsnių) ir febrilų (38 laipsniai ir daugiau). Subfebrilus dažniausiai užsitęsia po infekcijų, virusinių susirgimų, jei sergama kokia nors lėtine liga. Todėl aiškaus atsakymo į klausimą, kokia temperatūra jau laikoma karščiavimu, nėra - tai labai individualu“, - sakė I.Plėštytė-Būtienė.
Medikės teigimu, kai kyla klausimas, ar temperatūra pavojinga, svarbu atkreipti dėmesį į konkretų vaiką, konkretų atvejį - temperatūrai kylant padažnėja ir kvėpavimas, todėl jei vaikas turi, pavyzdžiui, širdies ydą, greitesnis širdies plakimas vaikui gali turėti neigiamą poveikį, todėl temperatūrai kilti neturėtų būti leidžiama.
Kita vertus, esą būna, kad vaikas gerai jaučiasi, yra linksmas, judrus, nors termometras rodo 39 laipsnius - tokiu atveju nebūtinai reikia įjungti avarinę šviesą.
Apskritai I.Plėštytė-Būtienė įsitikinusi, kad daugelis per greitai griebiasi vaistų, net tuomet, kai tam nėra būtinybės. Esą neretai tėvai skuba mažuosius vežti tiesiai į ligoninės perimamąjį, net tuomet, jei naktį vaikui temperatūra pakilo iki 37,2 laipsnių.
„Būna, kad vaikui nėra jokių peršalimo požymių, jis net nesijautė blogai. Tuomet paklausiu tėvų - tai kodėl jūs tuomet matuojate temperatūrą? O jie atsako: „Bijome, kad nesusirgtų. Tokia panika dažnai bereikalinga - temperatūra toli gražu nėra pagrindinis infekcijos požymis“, - pasakojo I.Plėštytė-Būtienė.
Pakelti temperatūrą gali ir maistas, ir per šilti drabužiai
Labai svarbu žinoti ir tai, kad temperatūra gali pakilti arba nukristi dėl daugelio veiksnių, tam įtakos turi ne tik temperatūros matavimo būdas, bet ir laikas, kada matuojama, maistas, kurį valgome, net tai, kaip apsirengę esame.
„Tarkime, vaikas suvalgė kokios nors aštresnės sriubos - temperatūra gali šoktelti iki 37,2 laipsnių, tas pats gali nutikti, jei jis per šiltai prirengtas, jei jam tiesiog per karšta, tačiau tai nebus infekcijos požymis. Labai svarbu tuos dalykus atskirti“, - sakė gydytoja.
Reiktų žinoti, kad temperatūra visuomet šiek tiek pakyla antroje dienos pusėje, todėl ryte ji veikiausiai bus žemesnė nei dienos pabaigoje, taip pat apie 0,5 laipsnio moterims ji gali pakilti ir antroje mėnesinių pusėje (po ovuliacijos), nėštumo metu.
Temperatūros svyravimams įtakos gali turėti ir stresas, įvairių vaistų, alkoholio, kofeino turinčių produktų vartojimas, taip pat - nemiga, fizinis krūvis - po aktyvios veiklos temperatūra visuomet šiek tiek pakyla.
„Visuomet turime pagalvoti apie aplinkybes, geriausia, jei prieš matuojant temperatūrą vaikas nusiramintų, šiek tiek pagulėtų, ypač jei temperatūra matuojama pažastyje, arba matuojama kakta. Taip pat patarimas - atidžiai skaityti termometrų instrukcijas - svarbu žinoti, kaip tinkamai matuoti su konkrečiu termometru, o ne eksperimentuoti. Dažniausia klaida - skaitmeninius termometrus žmonės laiko per trumpai, net jei jie supypsi, laikyti reikėtų penkias minutes. Dar viena dažna klaida - matuojama drėgnoje pažastyje arba priteptoje įvairių kosmetikos priemonių - tuomet skaičiai nėra tikslūs. Kita vertus, termometras šiaip sau nesugalvos rodyti 39 laipsnių temperatūros, jei ši bus normali“, - pasakojo gydytoja.
I.Plėštytė-Būtienė papasakojo ir apie vadinamos „sveikos“ temperatūros amplitudę, kuri neretai gali svyruoti tiek į vieną, tiek į kitą pusę nuo vadinamosios normos 36,7. Gydytojai normalios temperatūros amplitudę piešia gana plačią - nuo 35,2 iki 37,4 laipsnių.
„Jei įprasta temperatūra dažniausiai yra aukštesnė už vadinamąją normą, pirmiausia reiktų atlikti tyrimus. Kartais aukštesnė temperatūra pakyla nuo dažno antibiotikų vartojimo, kai išsivysto grybelinė žarnyno infekcija. Tačiau, jei tyrimai nieko blogo nerodo, jei nėra jokių uždegimų - iki 37 laipsnių jaudintis nevertėtų. Panašiai ir su įprastai per žema temperatūra, iki 36 laipsnių viskas gerai, o nukritus žemiau organizmui taps vėsu. Karščiavimas yra pagalba imuninei sistemai, tam, kad virusai žūtų. Tačiau kai kurių imuninė sistema pasirenka virusus ne sudeginti, o atšaldyti, tikėdamasi, kad taip jie žus“, - sakė I.Plėštytė-Būtienė.
Gydytojos teigimu, norint dar tikslesnių rezultatų, temperatūrą vertėtų matuoti kaskart toje pačioje vietoje tuo pačiu prietaisu. Taip pat rekomenduojama, kad namuose atskirą termometrą turėtų kiekvienas šeimos narys, o jei matuojama vidinė temperatūra burnoje ar tiesiojoje žarnoje - tokiu atveju atskiri termometrai tiesiog privalomi dėl higienos.
Kaip matuoti temperatūrą vaikams skirtingose vietose
Temperatūrą vaikams galima matuoti keliose vietose - pažastyje, burnoje, ausyje, tiesiojoje žarnoje bei kaktoje. Tiksliausia būtų matuoti vidinę kūno temperatūrą ausyje ar tiesiojoje žarnoje, kur temperatūra yra pastoviausia bei mažiausiai įtakojama išorinių veiksnių.
Matuojant temperatūrą pažastyje, temperatūra gali būti išmatuota netiksliai dėl šių veiksnių: aplinkos temperatūros, prakaitavimo, drėgmės pažastyje, jei termometras nepakankamai prispaudžiamas, per mažai liečiasi su kūnu, jei vaikas kilnoja ranką. Todėl termometrą reikėtų pažastyje laikyti tiksliai tiek, kiek nurodo termometro gamintojas. Kartais daroma klaida, jog atsiradus garsiniam signalui termometras išimamas ir vertinami jo parodymai. Signalas pypsi, kai išmatuotos temperatūros pokytis tampa pakankamai mažas ankstyvai kūno temperatūros indikacijai pateikti.
Burnoje matuoti temperatūrą galima vaikams tik nuo 4 metų, tačiau siekiant tikslaus temperatūros išmatavimo būtina laikytis šių sąlygų: prieš atliekant matavimą burna turi būti užčiaupta iki 5 minučių, termometrą reikia laikyti po liežuviu gerai prispaudus, kad termometras nejudėtų burnoje. Matavimo tikslumui įtakos gali turėti, jeigu prieš tai vaikas valgė ar gėrė. Vaikui gali būti sunku tai kontroliuoti, jis bet kada gali išsižioti.
Infraraudonųjų spindulių ausies termometrai aptinka ausies būgnelio ir aplinkinių audinių skleidžiamą šilumą infraraudonųjų spindulių diapazone, šią šilumą termometras paverčia į atitinkamą ausies temperatūrą. Šie termometrai vaikams yra saugesni nei tiesiosios žarnos termometrai. Jie yra spartesni, ir paprastesni naudoti nei burnos termometras. Kadangi termometras yra infraraudonųjų spindulių, nereikia nerimauti dėl stiklo dužimo ar nurijimo pavojaus. Matuoti galima net tada, kai vaikas miega. Klinikiniais tyrimais atskleista, kad ausis yra ideali vieta kūno temperatūrai matuoti. Ausies būgnelyje yra tos pačios kraujagyslės, kurios yra pagumburyje - kūno temperatūrą kontroliuojančioje smegenų dalyje.
Rektalinė temperatūra, matuojama tiesiojoje žarnoje, išmatuojama tiksliai, nes tai yra vidinė kūno temperatūra, kurios neįtakoja aplinkos veiksniai. Prieš matuojant temperatūrą išangėje reikia: patepti termometrą odos nedirginančiu geliu, švelniai įkiškite termometro galiuką į išangę ne daugiau kaip 1,3 cm. Pajutus pasipriešinimą, draudžiama galiuką kišti į išangę jėga. Po naudojimo termometrą reikia dezinfekuoti. Besimuistančiam vaikui išmatuoti nėra paprasta ir vyresniems vaikams būna nemalonu. Matuojant temperatūrą išangėje ar burnoje patogiausia būtų naudoti Omron gamintojo termometrus Flex Temp Smart, nes šie termometrai yra patikimi, atsparūs vandeniui bei su lanksčiu galiuku.
Pats naujausias ir patogiausias būdas išmatuoti temperatūrą vaikams - matavimas bekontakčiu termometru. Naudojant tokio tipo termometrus labai svarbu tiksliai laikytis vartotojo instrukcijoje nurodytų reikalavimų. Paminėsime svarbiausius faktorius, kas gali įtakoti matavimo tikslumą/netikslumą: atstumas nuo termometro matavimo daviklio iki kaktos, į kurią kaktos vietą tiksliai turi būti nukreiptas termometro daviklis, kad termometro daviklis būtų švarus, temperatūros matavimą atlikti tik vidaus patalpose su normaliu apšvietimu, matuojant kakta neturi būti drėgna, turi būti patraukti plaukai nuo kaktos, atėjus iš lauko rekomenduojama prieš matavimą palaukti apie 30 min. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog vaikui karščiuojant kartais kakta būna vėsi/šalta. Tokiu atveju reiktų galbūt pasirinkti alternatyvų temperatūros matavimo metodą. Bekontakčiu termometru patogu matuoti temperatūrą vaikui miegant. Omron gamintojo termometras Gentle Temp 720 turi garso išjungimo bei ekrano apšvietimo funkciją. Todėl temperatūrą vaikui išmatuosime tyliai, jo neprižadindami.
Kad labai svarbu laikytis gamintojo nurodymų matuojant bekontakčiu termometru parodo 2021 m. atliktas bei publikuotas tyrimas¹, kuriame įvardinami 3 svarbiausi faktoriai kuo tikslesniam temperatūros išmatavimui: matavimo atstumas, matavimo kampas (matuoti statmenai) bei aplinkos apšvietimas. Jeigu nesilaikoma šių trijų reikalavimų, tuomet gauti matavimo rezultatai turėtų būti vertinami tik kaip kokybiniai. Tai yra nustatyti, ar vaikas karčiuoja ar ne apskritai, o ne vertinimui, kiek jis tiksliai turi temperatūros.
Temperatūrą karščiuojant reiktų matuoti kas 2-4 valandas, priklausomai nuo situacijos. Suabejojus, ar termometras išmatavo teisingą temperatūrą, neskubėkite, pakartotinai pamatuokite praėjus pusvalandžiui. Jeigu vaikas karščiuoja, apie galimą gydymą visuomet pasitarkite su savo šeimos gydytoju.
Normali temperatūra naujagimiui ir kūdikiui
Normali temperatūra naujagimiui ir kūdikiui yra 36,4-37,3 laipsniai. Tačiau svarbu žinoti, jog pačioje pradžioje, kai tik naujagimis gimsta, jo termoreguliacija (gebėjimas pačiam reguliuoti savo kūno temperatūrą) dėl nėra pakankama. Todėl jo kūno temperatūra gali kisti labai greitai, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Vėliau, kai termoreguliacija pasidaro tvaresnė ir stabilesnė, aplinkos temperatūra turi mažiau įtakos.
„Mažyliams temperatūros matuoti kasdien nereikia. Dėl kelių dalykų, visų pirma - ne visada termometrai rodo tikslią temperatūrą ir kartais be reikalo gąsdina mamas. Kitas dalykas - ne retai mamos matuoja temperatūra išangėje, tad to daryti be reikalo ir itin dažnai taip pat rekomenduojama. Temperatūrą matuoti reikia tik tada, jeigu yra aiškūs ženklai, kad vaikas negaluoja: pasidaro vangesnis, atsisako žysti, tampa labai irzlus arba atsiranda infekcijos požymių (sloga, kosulys ir pan.) Arba jei tiesiog mama priglaudus vaikelį pajunta, kad jis yra šiltesnis nei įprastai,“ - pasakoja Elena L. Bukauskienė.
Kas dažniausiai sukelia karščiavimą mažyliams?
Dažniausiai naujagimiams ir kūdikiams iki 3 mėnesių temperatūra pakyla dėl virusinių, rečiau - bakterinių infekcijų (pvz.: tridienės karštinės, bronchiolito, enterovirusinės infekcijos, otito), kiek rečiau dėl dantų dygimo (nes gana retai iki 3 mėnesių išdygsta pirmas dantis, tačiau, būna visaip).
Vaiko temperatūra gali nukristi žemiau ribos arba kuomet yra nepilnai adekvati termoreguliacija arba jeigu vaikas ilgą laiką yra per šaltoje aplinkoje. Tokiu atveju vaiką reikia šildyti po truputį, tiek iš išorės (apklojant, einant prie šilumos šaltinio), tiek iš vidaus (šiltais skysčiais).
Vaiko temperatūra dažniausiai pakyla kaip atsakas į uždegiminį procesą. Labai skatinu mamas ir tėčius nebijoti temperatūros ir suprasti, kad, na, ji yra ne veltui. Tik pakilus kūno temperatūrai aktyvuojasi tam tikros mūsų imuninės sistemos veikliosios medžiagos, kurios labai svarbios efektyviai kovai su infekcija. Todėl temperatūrą rekomenduojama mažinti nuo 38*C naujagimiams ir nuo 38,5*C kūdikiams. Žinoma, būna ir taip, kad vaikas esant 37,8*C jau jaučiasi itin blogai, gulinėja ir dejuoja, tokiu atveju vaistų galima duoti ir nesulaukus rekomenduojamos temperatūros.
Naujagimiams ir kūdikiams rekomenduojama temperatūrą mažinti paracetamoliu, jo Lietuvoje galima įsigyti žvakutėmis (jos būna įvairaus stiprumo) ir sirupo pavidalu (sirupas nerekomenduojamas iki 3-4 mėnesių dėl springimo rizikos). Ibuprofenas rekomenduojamas nuo 3 mėnesių amžiaus, jo Lietuvoje galima įsigyti sirupo pavidalu (žvakučių Lietuvoje registruotų nėra). Abu vaistai gali būti duodami kas 6-8 valandas esant reikalui.
Ką daryti jei mažyliui pakilo temperatūra?
Pirmiausia - nepanikuoti. Jei temperatūra yra pakilusi virš 38*C naujagimiui arba virš 38,5*C kūdikiui - reikėtų duoti vaistų nuo karščiavimo (paracetamolio žvakutę) ir kuo daugiau skysčių (dažnai siūlyti mamos pieno ar mišinuko). Jeigu vaikas negauna pakankamai skysčių, jo temperatūra, tikėtina, kad kris žymiai sunkiau, ilgiau ir greičiau vėl pakils.
Jeigu vaiko galūnės šaltos, reikėtų jį sušildyti, o kai jos sušils - reikėtų nukloti, nurengti ir leisti vaikui atvėsti ir tokiu būdu. Deja, bet dar vis yra gajus mitas, kad karščiuojantį vaiką reikia prikloti penkiomis antklodėmis, tačiau taip vaikui temperatūra kris tik dar sunkiau.
Jei temperatūra labai sunkiai krenta arba nenukrenta per 1-2 valandas, tai gali būti dėl kelių priežasčių:
- Per maža vaisto dozė - reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaisto dozę reikia skaičiuoti pagal kūno svorį, o ne vaiko amžių, nes vaikų svoris tame pačiame amžiuje gali skirtis;
- Vaikas netekęs per daug skysčių ir per mažai jų gauna;
- Reikia papildomo vėsinimo iš aplinkos - nuklokite, nurenkite rūbus, dėkite vėsius kompresus ant kaktos, pilvo, kirkšnų.
Kada reikėtų skubiai vykti pasirodyti gydytojui?
- Vaikas pasidaro vangus ir sunkiai pažadinamas - ypač jei taip yra kai jau temperatūra nukritusi;
- Atsiranda paspaudus neblykštantis bėrimas;
- Vaikas pradeda daug ir dažnai vemti ir/ar daug ir dažnai viduriuoti;
- Prasideda traukuliai;
- Davus adekvatų vaistų kiekį ir kelis skirtingus vaistus (t.y. ir ibuprofeną ir paracetamolį) ir jei vaikas pakankamai geria skysčių, tačiau temperatūra nekrenta.
Kaip teisingai išmatuoti vaiko temperatūrą?
Rudens ir žiemos metu vaikai dažnai serga virusinėmis ligomis, kurias gali lydėti karščiavimas. Karščiuojant svarbu teisingai išmatuoti kūno temperatūrą. Matuojant temperatūrą mažiems vaikams yra svarbu kurioje kūno vietoje ir kokiu paros metu yra matuojama temperatūra. Jeigu vaikas karščiuoja, palietus, jo oda yra karšta, gali parausti mažylio skruostai. Pakilus aukštai temperatūrai, vaikas gali daugiau prakaituoti, pradėti skaudėti kūną. Itin būdingas simptomas yra galvos skausmas.
Kūno temperatūra priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje ir kada ji yra matuojama. Kūno temperatūrai gali turėti įtakos ir metų laikas - žiemą kūno temperatūra būna žemesnė, nes organizmas mažiau prakaituoja. Be to, gali skirtis temperatūra įvairiose kūno vietose. Pavyzdžiui, po pažastimi temperatūra yra žemesnė nei matuojant ausyje ar tiesiojoje žarnoje. Asmens amžius taip pat turi įtakos kūno temperatūrai. Kūdikių ir mažų vaikų kūno temperatūra paprastai yra šiek tiek aukštesnė nei suaugusiųjų. Todėl 37 laipsniai gali būti normali vaiko temperatūra - pavojinga, jeigu jo temperatūra pakyla aukščiau nei 38 laipsniai arba yra per žema, t.y. nukrenta žemiau 36 laipsnių.
Vis populiaresni tampa bekontakčiai termometrai, kuriais kūno temperatūra matuojama greitai ir itin higieniškai. Kaip jau minėjome, temperatūra gali skirtis matuojant skirtingose pažasties pusėse. Taigi, puiki alternatyva yra infraraudonųjų spindulių termometras, kuris matuoja kaktos temperatūrą. Bekontakčiu termometru „Kidsmed“ temperatūra yra matuojama tarp smilkinio ir antakio, maždaug 1-2 cm atstumu nuo odos. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tarp prietaiso ir odos nebūtų plaukų.
Kūno temperatūra priklauso nuo kelių veiksnių. Matavimui gali turėti įtakos metų laikas, kuriuo paros metu temperatūra yra matuojama ir asmens amžius. Prakaitas taip pat gali turėti įtakos. Yra įvairių termometrų ir jų matavimo rezultatai gali skirtis. Yra gaminami infraraudonųjų spindulių, elektroniniai ir gyvsidabrio termometrai. Aukšta vaikų temperatūra yra aukštesnė nei 38,5 laipsnio, o žemesnė nei 36 laipsnių - per žema.
Normali ausies temperatūra
Klinikiniais tyrimais atskleista, kad ausis yra ideali vieta kūno temperatūrai matuoti. Ausies būgnelyje yra tos pačios kraujagyslės, kurios yra pagumburyje - kūno temperatūrą kontroliuojančioje smegenų dalyje.
| Grupė | Temperatūra (°C) |
|---|---|
| Kūdikiai | 36,4-37,5 |
| Vaikai | 36,1-37,5 |
| Paaugliai / suaugusieji | 35,9-37,5 |
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Neįtikėtina Tiesą apie Plaukų Slinkimą Po Gimdymo: Priežastys, Gydymo Būdai ir Paslaptys
- Neįtikėtini Šakių Rajono Projektai ir Įsimintinos Miesto Šventės, Kurių Negalite Praleisti!