Pasirengimas kalbėjimui trunka nuo gimimo iki pirmųjų ištartų žodžių. Tik gimęs kūdikis surinka. Riksmas, ar verksmas nėra labai panašus į žmonių kalbos garsus, tačiau tai lavina būsimąjį kalbos aparatą: kvėpavimą, balsą, artikuliaciją. Kuo aktyviau mamos bendrauja su savo kūdikiais, tuo sparčiau formuojasi jų parengiamieji kalbos įgūdžiai, tuo anksčiau išgirstami pirmieji ilgai laukti žodeliai.
Pirmasis pusmetis
Pirmaisiais metais kūdikiai naudojasi abiem rankomis vienodai. Dažnos nuotaikų kaitos. Ryškios prieštaravimo reakcijos, jei kas nors vyksta ne pagal jo norą. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę.
Pirmas mėnuo
Tuoj po gimdymo kūdikis užmezga akių kontaktą, žvilgsnis gali būti nepaprastai įdėmus, neretai kai kurie suaugusieji tiesiog negali jo atlaikyti. Kūdikis gyviau pradeda reaguoti į garsus: krūpteli, mirkčioja, kartais padažnėja pulsas ir kvėpavimas. Vėliau mažylis pradeda sukti galvytę į kalbančiojo pusę, sekti jį akimis. Kalbinamas nustoja verkti. Pradeda tarti pirmuosius gerklinius garsus: aguoti (h-h-h, g-h-h-h). Kūdikį jau galima nuraminti melodinga dainele - lopšine. Kūdikis dažniau žiūri į įvairių spalvų ir formų daiktus. Llabai „populiarus“ virš lovytės kabinamas besisukantis grojantis žaisliukas. Jau galima į rankutę įduoti ką nors lengva. Iš pradžių vaikutis žaislo gali neišlaikyti, tačiau lavinant įgūdį jau 6 savaičių kūdikis pats nerangiai pradės griebti daiktus ir juos „ragauti“. Galima įsigyti ant riešo prisegamą barškutį.
Antras mėnuo
Šiuo amžiaus tarpsniu mamos sulaukia sąmoningos kūdikio šypsenos. Pirmąją tikrą šypseną atskirsite iš to, jog kūdikis šypsosi visu veidu - ne tik burna. Taigi šypsokitės savo kūdikiui, kuo dažniau jį kalbinkite, ir labai greitai jis jums atsakys šypsena! Kūdikiai dažniausiai pradeda tarti balsius: aie, aaa, eee, ooo ir uuu. Tai įvyksta tarp kelių pirmų savaičių ir antro mėnesio pabaigos. Iš pradžių vienu kvėptelėjimu skleidžiamas melodingas, mielas burkavimas ir gerklinis vogravimas atrodo visiškai atsitiktiniai garsai, bet vėliau pradėsite pastebėti, kad jie skirti jums, kai kalbinate kūdikį, žaisliukui, esančiam vaikučio akiratyje, kabančiam barškučiui ar net šviečiančiam lubų šviestuvui. Šiuos garsinius pratimus kūdikis atlieka savo ir jūsų malonumui - jiems patinka klausytis savo pačių balso. Be to, vaikutis taip mokosi „kalbėti“. Jis perpranta, kurie gerklės, liežuvio ir lūpų judesiai sukelia garsus.
Trečias mėnuo
Mamai ir tėveliui kūdikio gugavimas - didelis žingsnis į naują bendravimo pakopą. Tėvų kalbinamas vaikutis atsiliepia garsu. Jis jau turėtų mokėti garsiai juoktis. Pasinaudokite kiekviena proga pakalbinti savo vaiką, padainuoti ar paguguoti jam - pervystydami kūdikį, maudydami, rengdami, apsipirkdami parduotuvėje ar važiuodami automobiliu. Galima mėgdžioti gyvulių skleidžiamus garsus, ypač tuos, kuriuos kūdikis girdi dažnai: katės kniaukimą, šuniuko lojimą, karvės mūkimą, vištų karksėjimą ar avelių bliovimą. Toks stimuliuojantis bendravimas daro kūdikį laimingesnį. Net geriausi pasaulio žaislai bus nenaudingi, jei dalį laiko vaikutis nežais su tėvais. Kūdikiams patinka iš arti žiūrėti į veidus, todėl geriausia vaiką kalbinti iš arti. Rodykite jam žaisliukus ir paaiškinkite, ką jie vaizduoja. Suteikite daugiau galimybių matyti supantį pasaulį - iš vežimėlio, automobilinės kėdutės, nešiokite kūdikį veidu į priekį. Kūdikiams patinka švelniai skambantys muzikiniai žaislai, muzikinės dėžutės. Daugeliui kūdikių irgi patinka tyliai grojanti muzika, arbatinuko švilpimas, popieriaus čežėjimas. Galima leisti paklausyti vaikiškų muzikos įrašų. Kūdikiui pasisukant į garso pusę formuojasi regėjimo ir klausos koordinacija. Visi su mažyliu žaidžiami žaidimai turėtų būti kreipiami į jutimus: klausą, lytėjimą, regėjimą, skonį. Visa tai stimuliuoja vaiko parengiamuosius kalbos įgūdžius. Galima su kūdikiu žaisti sūpavimus, mylavimus.
Ketvirtas mėnuo
Šio amžiaus kūdikiai kalbinami gali krykštauti, šypsotis, garsiai juoktis. Atsiranda pirmieji priebalsiai. Priebalsiai pradedami tarti labai nevienodai. Kai kurie kūdikiai juos pradeda vartoti trečią mėnesį, kiti - penktą, bet vidutiniškai - ketvirtą. Pradėję eksperimentuoti su priebalsiais, kūdikiai atranda vieną ar du iš karto ir vis kartoja tą patį skiemenį, pvz: ba, ga, da, te, ma. Kitą savaitę jie gali vartoti kitą kombinaciją, tarsi užmiršdami pirmąją. Taip nėra, jie paprastai nesugeba sutelkti dėmesio ir tuo pačiu metu mokosi tik vieno dalyko. Gugavimas tęsiasi nuo 3 iki 15 minučių. Skleidžia įvairius garsus kviesdamas bendrauti - bando kosėti, pliaukšėti liežuviu ir pan. Jau galima pradėti žaisti žaidimukus su kūdikio delnukais.
Penktas mėnuo
Penkių mėnesių kūdikiai girdi garsus, mato aplinkinių artikuliacinius lūpų judesius ir stengiasi patys pamėgdžioti. Daugkartinis vieno ar kito tarimo judesio kartojimas formuoja ir įtvirtina judesio įgūdį. Taria balsius ir dvibalsius: i, a, ei, ou. Ištaria keletą priebalsių: d, b, l, m. Žaisdamas kalbasi „pats su savimi“. Stengiasi įvairiai čiauškėti, kad atkreiptų dėmesį į save. Stebi suaugusiojo mimiką, išgirdęs kitus garsus, taria savuosius - „kalbasi“ su mama. Vis tiksliau reaguoja į žmogaus kalbos garsą: atsisuka į kalbėtoją, stebi jo veidą. Mėgdžioja grimasas, šypsosi žmogui, jį kalbina.
Šeštas mėnuo
Vidutiniškai šešių mėnesių kūdikis pradeda tarti dviskiemenis vieno priebalsio garsus: a-ga, a-ba, a-da, a-ta, bei dainingesnes kombinacijas: da-da-da-da, ga-ga-ga-ga, ba-ba-ba-ba. Tarp balsių įterpia ir tokių priebalsių: f, s, z, m, n, l. Pradeda čiauškėti įvairiu garsu ir greičiu, įvairiai dėlioja kirtį. Aktyviau čiauška išgirdęs aukštesnius tonus (moterišką balsą), „atsako“. Balsu reiškia malonumą: burkuoja, su malonumu gargaliuoja, surinka iš pasitenkinimo, kikena ir nemalonius dalykus: niurna, urzgia. Reaguoja į balso intonacijas ypač į priekaištaujančias. Atpažįsta savo vardą, įvairiais gestais stengiasi atkreipti į save dėmesį, šaukiasi tėvų pagalbos. Labai mėgsta žaisti žaidimus: „Ku-kū“, „ Žiūrėk, kur aš?“.
Antras pusmetis
Septintas mėnuo
Balsius ir priebalsius kūdikis ištaria kaip pakliūva. Gerai taria skiemenis: ma, mu, pa, ba, juos pakartodamas kelis kartus: pa-pa-pa, ba-ba-ba, te-te. Pradeda juokauti, pokštauja. Atsisako ką nors daryti, jei pats to nenori: neploja katučių, neparodo pažįstamo paveikslėlio. Energingai žaidžia su garsus skleidžiančiais žaislais: varpeliu, muzikos dėžute, kvaksinčiais, cypiančiais žaislais. Mamytės gali pažaisti žaidimuką su mažylių pirštukais.
Aštuntas mėnuo
Vaikutis mėgdžiojimo būdu pamažu išmoksta visų garsinės kalbos elementų: garsus, toną, tempą, ritmą, melodiškumą. Kasdien bendraujant kalba, tariami garsai įsitvirtina. Vartoja dviskiemenius žodžius, pvz.: pa-pa, ma-ma, de-de, le-le. Gali pasakyti „tete“, „mama“, „baba“ kaip prasminius vardus. Išskirtinai įsiklauso į pažįstamus garsus, pvz., į savo vardą, telefono skambutį. Kai juos atpažįsta, džiaugsmingai reaguoja. Mėgdžioja žmones ir jų elgesį, juos pamatęs ar išgirdęs. Pradeda suvokti, ką reiškia vienas ir daugiau nė vienas. Rėkia norėdamas sulaukti dėmesio. Labai noriai žaidžia, tačiau dėmesį sukaupia trumpam. Galima su vaikučiu žaisti „jodinimus“.
Devintas mėnuo
Taria „mama“, „tete“ kaip vardus. Ilgai kartoja tą patį skiemenį, atidžiai klausosi pokalbių, dainavimo. Supranta ir reaguoja į kai kuriuos žodžius, pvz., ne-ne, lempa, gėlė. Kūdikis įpratęs rodyti kažkokį daiktą, nesutrikdamas rodo jo buvimo vietą, net jei tuo metu daikto ten nėra. Kūdikiai dar nesuvokia žodžių apibendrinančios reikšmės. Pažindamas daugiau daiktų, girdėdamas jų pavadinimus vaikas vis daugiau daiktų ir žodžių susieja. Prasideda elementarus bendravimas kalba, nes kalba tik mama ar tėtis, o vaikutis atsako gestu, mimika. Tokio supratimo užtenka, kad mažylis galėtų atitinkamai reaguoti į pastabas, reikalavimus.
Dešimtas - dvyliktas mėnuo
Čiauškėjimo garsai įgyja kalbos garsų funkcijas. Nuo čiauškėjimo pereinama prie prasmingos kalbos. Šiuo laiku labai svarbi kalbos aplinka. Ji turi būti kuo palankiausia. Vaikas turi būti intensyviai kalbinamas, turi girdėti taisyklingą aplinkinių kalbą, kad galėtų ją mėgdžioti.
Kada kūdikis pradeda reaguoti į savo vardą?
Apie šeštą mėnesį, o kartais ir anksčiau kūdikis ieško garso šaltinio - kurioje pusėje kalba mama ar groja žaislas. Pirmiausia skiria iš šonų sklindančius garsus, o vėliausiai pradeda ieškoti viršuje ir apačioje esančių garsų. Į savo vardą vaikai reaguoja kiekvienas kitaip. Būna, suklūsta išgirdę šešių mėnesių, būna - ir aštuonių.
Norint padėti vaikui atsiskleisti, svarbu kalbinant kūdikį sugauti jo žvilgsnį ir bendravimo metu palaikyti kontaktą akimis. Tai skatina kūdikio dėmesį, moko fiksuoti žvilgsnį. Taip pat svarbu šypsotis ir judinti galvą kalbant su kūdikiu, supažindinti su naujais garsais, taktiliniais pojūčiais, kalbinant kūdikį keisti balso intonacijas. Daugeli mamų instinktyviai kalba su vaikais pabrėžtinai aukštu balsu. Kalbinti kūdikį jo tariamais garsais, tariamą garsą reikėtų pakartoti keletą kartų, įvardinti aplinkoje esančius daiktus, atliekamus veiksmus.
Ką daryti, jei kyla abejonių dėl vaiko klausos?
Lietuvoje nuo 2014 m. įsigaliojo visuotinė naujagimių klausos patikra, kurios tikslas yra patikrinti kiekvieno Lietuvoje gimusio naujagimio klausą. Klausa tikrinama otoakustinės emisijos būdu (OAE).
Tėvai turėtų atkreipti dėmesį ar:
- 3 mėn. amžiaus kūdikiai guguoja ?
- 6-8 mėn. amžiaus kūdikiai suklūsta, kai kalba žmogus?
- 8-10 mėn. amžiaus kūdikiai reaguoja į savo vardą?
- 12 mėn. amžiaus kūdikiai taria bent kelis žodžius?
Tačiau vien pagal elgesį klausos sutrikimą pastebėti yra sunku, todėl jei kilo įtarimų dėl kūdikio ar vaiko klausos, kreipkitės į gydytoją.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Vaikų Užsiėmimai Raudondvaryje: Efektyvus Dėmesio Lavinimas ir Tėvų Atsiliepimai
- Neįgalų Vaiką Auginantiems: Išsamus Paramos Vadovas Lietuvoje