Pavasaris miške - mažylių metas, o vilkai šiuo metu užsiėmę tėvystės džiaugsmais ir vargais. Paprastai vilkiukus vilkė atsiveda balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje, tad gegužei įpusėjus, vilkiukai yra neseniai praregėję ir turbūt jau gali didžiuotis savo pirmaisiais dantukais, galbūt drąsiausieji jau bando kišti nosytes iš irštvos.
Vilkės Irštvos Įrengimas
Vos pavasarį atšilus žemei vilkiukų besilaukianti vilkė ima įsirenginėti irštvą. Ji pasirenka nuošalią, žmonių nelankomą vietą, slepiamą brūzgynų ar nepraeinamų pelkių, netoli vandens. Kai vilkė įsirenginėja irštvą, šalia lieka tik jos partneris vilkas, o kitiems šeimos nariams būsimieji tėvai prigraso laikytis atokiau.
Naujagimių Vilkiukų Pirmosios Dienos
Ir štai vieną dieną iš medžioklės ar teritorijos apžiūros grįžęs vilkas irštvoje randa ne tik vilkę, bet ir mažučius aklus vilkiukus. Galbūt tris, o gal šešis. Tik ką gimę vilkiukai tuoj užuodžia, kur jų mama ir kur pieno šaltinis, ir pirmomis dienomis tik tai jiems terūpi. Po kelių dienų jie pradeda girdėti, kaip urzgia vilkė, ošia medžiai ir čiulba paukščiai. O maždaug po dviejų savaičių atsiveria vilkiukų akys ir jie jau gali irštvos tamsoje įžiūrėti vienas kitą.
Taip ir vėliau gyvenime vilkams uoslė ir klausa yra labai svarbi, tačiau ir rega jie nesiskundžia, palyginti gerai mato tamsoje. Dar vilkams yra svarbūs dantys, pradedantys dygti dviejų savaičių mažyliams. Pirmąsias savaites vilkė nesitraukia tolėliau nuo vilkiukų, ją maitina vilkas.
Vilkų Jauniklių Augimas ir Žaidimai
Vos gimę vilkiukai jau šliaužioja, o negrabiai vaikščioti pradeda dviejų savaičių, dar po savaitės ar dviejų jie jau gali ropštis iš irštvos smalsaudami apsidairyti aplinkui. Juk tiek daug reikia ištyrinėti! Miško paklotė pilna kankorėžių ir pagalių, tinkamų mankštinti nasrus, galbūt netoli irštvos net mėtosi vienas kitas kaulas. Bet svarbiausi žaidimų partneriai - broliai ir seserys.
Vilkiukai nuolat galynėjasi, puola vienas kitą iš pasalų, stengiasi parverst ant šono. Tai ne tik žaidimai, ugdantys medžioklei reikiamus įgūdžius. Taip vilkiukai jau nuo mažų dienų nusistato savo statusą brolių ir seserų tarpe. Birželio pradžioje vilkiukai dažnai žais prie irštvos, o tėvai juos vis dažniau paliks vienus išeidami medžioti. Tuo metu ir vilkiukams jau reikės mėsos, maždaug birželio viduryje vilkė liausis juos maitinti pienu.
Kaip ir žmonių pasaulyje, prie suaugusiųjų maisto mažylių skrandukai turi pratintis pamažu. Vaikiškas košeles jiems atstos suaugusiųjų vilkų atryta pusiau suvirškinta mėsa. Grįžusius iš medžioklės vilkus jaunikliai pasitiks trindamiesi į jų nasrus, taip paskatindami atryti maistą.
Liepos mėnesį ūgtelėję jau bėgiojantys ir tėvus galintys sekti vilkiukai vis ilgesniam laikui paliks savo gimtąją irštvą, pažindinsis su miško takais, mokysis uosti pėdsakus ir tankmėje įžiūrėti žvėris. Vasaros antroje pusėje vilkiukai pradės rimtas medžioklės pamokas - jiems bus atneštas leisgyvis nedidelis grobis ir jie turės pademonstruoti savo plėšrūnišką prigimtį.
Rudeninis Vilkiukų Gyvenimas
Rugsėjį savo išvaizda vilkiukai jau bus visai panašūs į tėvus, tačiau patirtimi ir protu jiems dar reikės augti iki kito pavasario - dar reikės išgyventi rūsčią žiemą, įveikti užpuolančias ligas, išvengti susidūrimų su žmonėmis, mokėti išsimaitinti nuvytiems šalin per suaugusių vilkų rują.
Vilkų Medžioklės Sezonas ir Būdai
Vilkų medžioklės sezonas Lietuvoje prasideda spalio 15 dieną, kai patvirtinamas jų medžioklės limitas. Yra įvairių vilkų medžioklės būdų. Žiemą pamėgta, bet daug darbo reikalaujanti medžioklė - su vėliavėlėmis (ji buvo labai populiari tarybiniais laikais). Vilkai gana dažnai medžiojami medžioklėje tykant, taip pat jų gali neplanuotai pasirodyti per varymą. Rusijoje labai populiari vilkų medžioklė su sniego motociklais, kai vilkai sekami pagal pėdsakus ir paskui sumedžiojami.
Vis dėlto geriausių rezultatų (jeigu viskas vyksta pagal planą) pasiekiama vilkus viliojant staugimu. Ne tik vasarą, bet ir rudenį bei žiemą. Žinoma, viskas priklauso nuo vilkų medžioklės sezono, prie kurio sąlygų žmogus turi prisitaikyti.
Viliojimo Staugimu Menas
Vilkų medžioklė viliojant staugimu prilygsta sudėtingam matematikos uždaviniui. Tai nėra beprasmiškas vaikščiojimas po mišką, staugiant į visas puses. Kad šis medžioklės būdas būtų rezultatyvus, reikia strategijos, darnaus ir tikslingo medžiotojų veikimo, kad tada, kai medžioklė bus leidžiama, būtų galima panaudoti šį labai įdomų medžioklės būdą.
Vis dėlto prieš imantis šio viliojimo reikėtų atsižvelgti į keletą labai svarių aspektų. Visų pirma, staugti reikia mokėti, geriausia, jei medžiotojas turi muzikinę klausą, kad galėtų pamėgdžioti vilkų balsą, tačiau pasitreniruoti tikrai nepakenks. Daugiausia į šią medžioklę kviečiami vietos ekspertai, išmokę viliojimo staugiant. Antra, vasarą radus vilkų guolį galima pasitreniruoti ir sušaukti vilkų būrį, netgi juos pamatyti.
Kaip Rasti Vilkų Guolį?
Kiekviena vilkų pora, auginanti jauniklius, užima tam tikrą teritoriją, į kurią kitų vilkų neleidžia. Šios teritorijos spindulys - apie 8 kilometrus. Vilkų guolio buvimą medžioklės plote rodo daugybė ženklų, bet paprastai tai būna tokios vietos:
- Kur keletą praeitų metų rugpjūtį ir rugsėjį auštant girdėta staugiant vilkus, nes tokiu metu staugiančių vilkų galima išgirsti dažnai.
- Kur vilkų staugimas girdimas balandį ir gegužę, kai gimsta mažyliai.
Vietose, kur yra vilkų buvimo pėdsakų, guolį galima rasti taip:
- Rytais ir vakarais klausantis, ar staugia vilkai.
- Pagal taką, išmintą vilkų, einančių iš guolio prie vandens atsigerti.
Tai, kad netoliese yra guolis, rodo išmėtyti kaulai ir gyvūnų plaukai, vilkų išmatos ir specifiniai kvapai. Pastebėta, kad virš guolio skraido varnos ir šarkos, tikėdamosi pasivaišinti vilkų valgio likučiais.
Vilkų Medžioklės Ypatumai
Liepa ir rugpjūtis yra geriausias laikas vilioti vilkus netoli jų guolio, nes paskui vilkai su mažyliais pradeda klaidžioti aplink, darydami net iki 40 km pločio lankus, į tą pačią vietą grįždami tik po poros dienų, bet šiuo metu vilkus medžioti draudžiama. Taigi gali pasitaikyti, kad vieną naktį vilkai konkrečioje vietoje sutinkami, bet kitą dieną jie jau nuėję toliau. Per medžioklės sezoną galima staugti siekiant nustatyti, ar vilkai yra netoliese, taip pat norint juos privilioti.
Jeigu vilkas netoli, po kurio laiko jis būtinai ateis pasižiūrėti, kokio įsiveržėlio čia būta. Tai veikia ir rudenį, ir žiemą, kai guolio buvimo vieta nebe tokia svarbi. Medžioklės sezonu staugimo užduotis yra pasiekti, kad vilkas atsakytų į žmogaus balsą. Jeigu ryte ar vakare pavyksta išgirsti staugiant vilkus ar kiauksint vilkiukus (jų balsas garsus), galima nustatyti jų buvimo vietą. Vilkiukai paprastai staugia arti savo guolio, toli nuo jo dar neina.
Vakare pradėjus staugti, svarbu suprasti, kur yra guolis. Šis būdas vasarą gali gerai praversti stebint. Vilkų balsą galima girdėti net iki 2 kilometrų atstumu, todėl guolio vietą pagal balsą galima nustatyti tik apytikriai. Paprastai tyrinėjant žemėlapį, lyginant pastebėjimus ir tai, kur girdėta balsų, galima nustatyti guolio buvimo vietą. Prieš naktį, kai senieji vilkai vyksta medžioti, jie savo nakties išvykas gali pradėti susistaugdami. Išgirdęs vilkų balsus kiekvienas medžiotojas bando nustatyti, iš kur jie kyla. Geriausia kryptį nustatyti kompasu.
Apibendrinus visus pastebėjimus, galima gana tiksliai nustatyti guolio buvimo vietą. Jeigu vilkai patys nepradeda staugti, tai vienas medžiotojų, įvaldęs staugimo meną, gali pradėti savo giesmę. Jeigu vilkai neatsako po 3-5 minučių, dar reikėtų šiek tiek pastaugti, šį kartą garsiau, o kitą staugimą jau pradėti visu balsu. Jeigu po 3-4 bandymų vilkai neatsako, reikėtų vykti į kitą vietą ir iš ten bandyti iškviesti vilkus susigiedoti.
Vilkų balsai skirtingi. Patino balsas šiurkštus, žemas, pabrėžiamas garsas „o“, vilkės balsas labiau rėžiantis, aukštesnės tonacijos, pabrėžiamas garsas „u“. Paprastai savo giesmę pirmasis pradeda patinas, jam atsako vilkė, o tada prie abiejų senųjų vilkų prisijungia jaunikliai, taip pat netoliese esantys pernykščiai vilkiokai.
Medžiotojas, mėgdžiojantis vilkų balsą, savo staugimą turėtų pradėti kaip vilkų patinas, tokiu būdu sukeldamas guolio šeimininko įtarimus ir paskatindamas jį prašalaičiui atsakyti. Į patelės balsą ugningiau atsako mažieji vilkiukai ir vienmečiai vilkai. Vilkiukai į senųjų vilkų balsus atsako laukdami, kada jiems atneš ką nors gardaus vakarienei ar pusryčiams.
Vis dėlto viskas su saiku - viliojant tikrai nereikėtų persistengti, nes vilkams tai gali pasirodyti įtartina. Patyrę medžiotojai nurodo, kad kiekvienas vilkas turi savo balsą, kiekvienas staugia kitaip. Kai kurie vilkai turi gražius, operos dainininkų vertus balsus, kai kurie kaukia gana bjauriai.
Anot žinovų, iš esmės išmokti staugti kaip vilkui visai nesunku, tik reikia pamiršti gėdos jausmą. Reikia pasiklausyti vilko ar savo kolegos staugimo, o paskui pabandyti pačiam.
Vilkų Medžioklės Taktika
Vos išgirdęs vilko staugimą, medžiotojas užfiksuoja jo buvimo vietą ir pasitraukia šalin. Anksti ryte reikia bandyti miško plotą apsupti, išstatyti medžiotojus į pereinamąsias vietas. Tai galima daryti ir vakare, nes naktį vilkai gali išeiti. Geriau tai daryti, kai yra sniego ir mėnulio pilnatis. Apsupdami miško plotą medžiotojai turi būti labai atidūs, nes pastebėję žmonių pėdsakus vilkai savo jauniklius nuneš šalin.
Medžiotojai turi stengtis atsistoti taip, kad vėjas nuo jų nepūstų į kvartalą, nes tai leistų vilkams lengvai pabėgti. Tokioje medžioklėje labai praverčia medžioklės bokšteliai, leidžiantys geriau matyti aplinką ir užtikrintai iššauti. Pastebėta, kad apsuptą plotą pirmoji bandys palikti vilkė viena pati. Vilkės yra itin atsargios, nes jų užduotis - išgyventi.
Vilkai gali labai sėkmingai išvengti medžiotojų. Suaugę vilkai iš tiesų nėra tokie uolūs, kai reikia gelbėti jaunąją kartą, nes suaugęs vilkas gamtai palikuonių kūrimo atžvilgiu daug vertingesnis nei nesuaugęs vilkiukas, kurio gyvybei dar gresia daug ir įvairių pavojų.
Rusijoje vilkų medžioklėje, taip pat ir viliojant, naudojami šunys. Toks medžioklės būdas Baltijos šalyse beveik nepraktikuojamas, nes retas šuo bus pasirengęs pulti vilką, nors medžioklėje su varovais būna, kad skalikas balsu nuseka šviežiais vilko pėdsakais. Štai mažą vilkiuką šuo gali rasti be didelio vargo, aploti jį ar sulaikyti.
Vis dėlto kiekviena medžioklė bus skirtinga, nes viskas priklauso nuo oro sąlygų, apylinkės ir reljefo. Geriausia vilkus vilioti tylų, giedrą vakarą, kai balsus galima išgirsti iš tolo. Vėjuotas oras šiai medžioklei netinka, nes sunku vilkus ne tik išgirsti, bet ir nustatyti jų buvimo vietą. Tai, kas veikia vienoje vietoje, gali neveikti kitoje. Daug kas priklauso ir nuo konkretaus vilkų būrio, jų patirties ir elgesio.
Net jeigu viskas suplanuota tinkamai ir tiksliai, vilkai vis tiek gali sugebėti išvengti medžiotojų ir pabėgti. Taigi vilkų viliojimo menas yra kupinas niuansų, subtilus dalykas, iš medžiotojų reikalaujantis didelės kantrybės, gebėti sekti ir priimti sprendimus, taip pat dviem žingsniais į priekį numatyti galimą vilkų elgesį.
Laukiant vilko kvartale įsidėmėtina, kad medžiotojas negali judėti, kuistis ar kaip kitaip išduoti savo buvimo vietos. Vilkas galbūt iš karto nepastebės nejudančio medžiotojo, tačiau bet koks, net menkiausias judesys atkreips jo dėmesį, ir jis akimirksniu pasišalins, gerokai prieš medžiotojui tai pastebėjus.
Tas pats tinka ir vilkus viliojant pašaru; šitaip medžioti sėkmingai galima rudenį ir žiemą. Reikia nejudėti ir neskleisti jokio garso, nes vilkai yra itin pastabūs gyvūnai. Daugiausia vilkų sumedžiojama atsitiktinai - tykant ir varant, bet jeigu pavyksta sudalyvauti specialioje vilkų medžioklėje, tai yra puiki, nepamirštama patirtis.
Vilkų Biologija ir Elgesys
- Patino kūno masė: 40-50 (iki 65) kg.
- Patelės kūno masė: 30-40 (iki 50) kg.
Stiprus, ištvermingas žvėris. Ausys trikampės, stačios. Kaklas storas, raumeningas. Kojos ilgokos, uodega nuleista (bėgdamas nepakelia aukščiau nugaros lygio). Kailis pilkšvai ar gelsvai juosvas. Šeriasi nuo vasario pabaigos-kovo pradžios iki birželio.
Gyvena miškingose vietovėse, nevengia pelkių. Minta beveik vien tik mėsa. Gaudo dažniausiai vidutinius ir stambesnius gyvūnus: kiškius, stirnas, jaunus šernus, šunis. Bet nepraleidžia progos nutverti ir pelinį graužiką ar paukštį. Pjauna ir naminius gyvulius (karves, veršiukus, ožkas, avis, žąsis, antis). Dažniausiai tai daro vasaros pabaigoje, kai jauniklius moko medžioklės meno. Eda dvėseną. Maisto likučius neretai slepia, nors ne visada prie jų sugrįžta. Daug priėdę visą dieną guli - ilsisi.
Ketvirtas (paskutinis) prieškrūminis dantis viršutiniame žandikaulyje ir pirmas krūminis dantis apatiniame žandikaulyje labai stambūs ir veikia kaip žirklės - jais žvėris nukanda, tiesiog nukerpa net stambiausias sausgysles. Šie dantys vadinami galūdiniais. Vilkas gali ilgai badauti, bet nė dienos negali ištverti be vandens, ypač per vasaros karščius. Maisto ieško sutemus, bet jei yra alkani, tai ir kitu paros metu.
Ruja nuo sausio-vasario iki kovo men. Nėštumas 2 mėn. Vadoje 1-9 (dažniausiai 3-7) jaunikliai. Vilkiukai gimsta akli. Praregi po 10-12 dienų. Patelė pirmomis savaitėmis nuo jų nesitraukia, saugo. Ją maitina patinas. 3-4 savaičių jaunikliai pradeda ėsti mėsą. Iš pradžių tik tėvų atrytą. 3-4 mėn. amžiaus vilkiukai jau patys nužudo tėvų atneštą dar gyvą grobį. Jei iki paryčių nesulaukia tėvų su maistu, jaunikliai pradeda triukšmauti.
Jauni vilkiukai labai panašūs į lapiukus. Atskirti galima pagal uodegą. Vilkiuko uodega ne ilgesnė kaip 1/3 kūno ilgio, o galiukas juodas (lapiuko uodega apie pusės kūno ilgio, o galiukas visada baltas). Jauniklius gimdo ir augina irštvoje (guolyje). Irštva būna raisto salelėje, po medžio ar kelmo šaknimis, tankiame jaunuolyne ar tankioje žolėje, bet visada netoli vandens. Nuo guolio iki vandens būna išminti takai.
Vilkas yra naktinis gyvūnas, dieną jis ilsisi. Gyvena dažniausiai šeimomis: tėvai ir pirmamečiai bei antramečiai jaunikliai. Ne veisimosi laikotarpiu klajoja labai didelėje teritorijoje. Veisimosi laikotarpiu ši teritorija mažesnė, bet vis vien išlieka didelė. Labai atsargūs ir jautrūs. Sugeba įvertinti pavojaus dydį - ateina net prie sodybų, bet įvilioti į spąstus ne taip lengva.
Vilko pėdsakai panašūs į didelio šuns, tik pėda pailgesnė ir didesnė. Vilko pėdoje ties priekinių pirštų pagalvėlių užpakaliniu kraštu nubrėžus liniją, ji nekerta šoninių pirštų pagalvėlių (anot senų medžiotojų - telpa degtukas). Šuns pėdoje ši linija eina per šoninių pirštų pagalvėles. Vilkai eina pėda į pėdą - kiekvienas iš paskos einantis žvėris koją stato į prieš jį ėjusio pėdą.
Vilkai medžiojami varant, tykojant (prie masalo), su vėliavėlėmis. Jie neretai sumedžiojami atsitiktinai, per kitų žvėrių medžiokles. Medžioklė su varovais beveik nesiskiria nuo kitų žvėrių tokios medžioklės. Tik varomas dažniausiai didesnis plotas. Tykojant prie masalo, masalui naudojamas kritęs stambus gyvulys ar žvėris. Per šūvį nuo masalo įruošiama slėptuvė. Geriausia, kai slėptuvė būna negyvenamos sodybos miške ar pamiškėje pastatai, stacionarinis tykojimo bokštelis. Įsitikinus, kad masalą vilkai lanko (geriausia įsitikinti apžiūrint iš toliau, žiūronu), pradedama tykoti.
Su vėliavėlėmis vilkai medžiojami tada, kai tiksliai žinoma jų dienojimo vieta. Jie apsupami vėliavėlėmis. Tai ant tvirtos, bet lengvos virvutės prikabintos raudono audeklo skiautės. Patartina prieš medžioklę vėliavėles palaikyti gyvenamoje patalpoje ar apšlakstyti aštraus kvapo skysčiu, pavyzdžiui žibalu. Tada vilkams jos baisesnės. Virvelė kabinama ant medžių, krūmų šakų per 20-50 cm nuo žemės. Apsupama iš visų pusių arba viename krašte paliekamas tarpas, kurį užstoja medžiotojai.
Varovų lėtai varomi, bėgdami palei vėliavėles, ar blaškydamiesi po aptvarą, vilkai pribėga prie jų laukiančių medžiotojų. Vilkas - kiekvieno medžiotojo svajonė. Trofėjus yra kailis ir kaukolė. Svarbu juos nesugadinti ir teisingai paruošti (žiūr. Vilkai, gaudydami medžiojamuosius žvėris, padaro žalos medžioklės ūkiui. Šios žalos dydis labai priklauso nuo vilkų ir jų aukų gausumo.
žymės:
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Vaikiški Elektromobiliai – Atraskite Smagiausią Žaidimą ir Vertingą Patirtį Jūsų Vaikui!
- Skarelės Kūdikiams ant Kaklo: Kaip Rūpintis ir Išvengti Klaidingų Žingsnių!