Vytautas Didysis (g. Senuosiuose Trakuose apie 1350 m. - m. 1430 m. spalio 27 d. Trakuose) - Lietuvos didysis kunigaikštis (1401-1429, realiai - 1392-1429; 1422-1423 m. - kartu ir Čekijos karalius) ir Lietuvos karalius (1429-1430 m.), vienas žymiausių Lietuvos valdovų.
Būsimasis Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovas Vytautas Didysis gimė Senuosiuose Trakuose apie 1350 metus. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir jo antrosios žmonos Birutės sūnus. Nuo 14 a. antros pusės buvo tėvo svarbiausias pagalbininkas. Turėjo valdų apie Gardiną ir Palenkėje. Buvo susigiminiavęs su smulkiaisiais lietuvių kunigaikščiais: po 1370 vedė Eišiškių kunigaikščio Sudimanto seserį, vėliau pakrikštytą Onos vardu.
Kova dėl valdžios ir susitarimai su kryžiuočiais
Kovodamas su Skirgaila bei Jogaila dėl Skirgailai atiduotos tėvonijos (Trakų kunigaikštystės), Vytautas 1382-1384 ir 1389-1392 m. bėgo pas kryžiuočius. 1383 m. spalio 21 d. Tepliavoje buvo pakrikštytas kaip Vygandas, pakartotinai pakrikštytas 1386 m. vasario 15 d. jau kaip Aleksandras. Abu kartus Vytautas kryžiuočius išdavė ir grįžo į Lietuvą pasiekęs susitarimus su Jogaila.
1381 kilus konfliktui dėl Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos ir Vokiečių ordino (VO) 1380 sudarytos slaptos Dovydiškių sutarties (veikiausiai Užnemunėje) prieš Kęstutį, jį, tapusį Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, rėmė, bet nepajėgė sutrukdyti maišto, po kurio 1382 06 į sostą grįžo Jogaila. Nužudžius Kęstutį 1382 rudenį Vytautas pabėgo pas kryžiuočius į Karaliaučių - į VO valdomą Prūsiją. Ordino didysis magistras Konradas Zöllneris von Rotensteinas jam pažadėjo atgauti tėvoniją - Trakų kunigaikštystę, o Vytautas pripažino šio viršenybę.
1384 vasarą Vytautas perėjo į Jogailos pusę, sunaikino VO jam duotas pilis prie Nemuno, atgavo tėvo valdytus Gardiną, Lietuvos Brastą, Palenkę ir Valkaviską; žadėtų Trakų neatgavo. Kartu su jaunesniaisiais Jogailos broliais įgijo aukščiausią rangą tarp Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino palikuonių Gediminaičių. Pritarė 1385 LDK ir Lenkijos Krėvos sutarčiai.
Lietuvoje kylant nepasitenkinimui įsigalinčiais lenkais, pablogėjus Vytauto santykiams su Jogaila ir ypač su jo vietininku LDK Skirgaila, 1390 01 19 Gardine atnaujino sutartis su VO ir su šalininkais pasitraukė į Prūsiją. Būdamas Karaliaučiuje 1390 ištekino savo dukterį Sofiją už Vasilijaus I ir tuo sustiprino sąjungą su Maskvos didžiąja kunigaikštyste.
1392 08 04 Astravos sutartimi Vytautas atgavo Trakų kunigaikštystę ir tėvo Kęstučio valdytas kitas sritis, buvo pripažintas Jogailos vietininku LDK ir gavo valdyti LDK sostinę Vilnių. Vytautas suprato, kad Lietuvai reikia išsivaduoti iš Lenkijos įtakos, o tos kovos vadovu turįs tapti jis pats.
Vidaus politika ir valstybės stiprinimas
1392-96 pašalino sritinius kunigaikščius Algirdaičius ir Jogailaičius iš Polocko, Severianų Naugardo, Vitebsko, Kijevo, Voluinės bei Rytų Podolės ir į jų vietą paskyrė sau klusnius vietininkus, daugiausia ištikimus bajorus katalikus. 1395 prie LDK prijungė Smolenską. Dalydamas žemės valdas kūrė stambiąją bajorų (jais daugiausia rėmėsi) žemėvaldą, jie sudarė geriau ginkluotą kariuomenę. Vytauto protekcionistinė politika, paremta žemių ir valdinių dovanojimais už tarnybą, sudarė sąlygas vėliau atsirasti didikams. Į LDK politinį gyvenimą įsitraukė Katalikų Bažnyčios hierarchai.
1396 Vytautas pasiskelbė Livonijos vyskupų rėmėju. Rengdamasis žygiui į Rytus 1398 Salyno sutartimi (sudaryta Nemuno saloje, ties Nevėžio žiotimis) VO perleido Žemaitiją iki Nevėžio. 1396-98, remdamas nuverstą mongolų-totorių valstybės Aukso ordos chaną Tochtamyšą, surengė žygių į jos valdas. Sudarant Salyno sutartį Vytautas VO ir lietuvių bajorų atstovų buvo paskelbtas Lietuvos karaliumi, su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi pradėtos derybos dėl jo karūnavimo.
1401 Vilniaus‑Radomo susitarimu Vytautas pripažino Jogailos siuzerenitetą, bet už tai jam oficialiai buvo pripažintas Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulas. 1404 Raciążo sutartimi VO vėl prie savo valdų prijungė Žemaitiją ir didelę dalį Sūduvos dykros, bet Vytautas atgavo Smolenską (1401 buvo prisijungęs prie Maskvos didžiosios kunigaikštystės), Lietuva buvo apsaugota iš Vakarų. Vytautui trukdė Jogailos jaunesnysis brolis Švitrigaila, nuolat ir ilgai kovojęs dėl didžiojo kunigaikščio sosto. 1408 Ugros taika po 1406-08 karo su Maskvos didžiąja kunigaikštyste leido Vytautui sutelkti LDK jėgas lemiamam karui su VO (1409-10) ir paremti 1409 žemaičių sukilimą prieš VO valdžią.
Žalgirio mūšis ir jo reikšmė
Jungtinė LDK (vyriausiasis vadas Vytautas) ir Lenkijos kariuomenė 1410 Žalgirio mūšyje palaužė VO galybę. 1410 m. Vytauto Didžiojo ir Jogailos vadovaujamos kariuomenės pasiekė reikšmingą pergalę Žalgirio mūšyje. Netrukus po šio mūšio (1411) sudaryta Torūnės taikos sutartimi Žemaitija buvo pripažinta Lietuvai iki Vytauto ir Jogailos gyvos galvos.
Karūnavimo siekiai ir nesėkmės
Vytauto įtakos pripažinimas nebuvo tušti žodžiai - dar XIV a. pabaigoje daromi žygiai, kad jis gautų karūną. Tuo 1398 m. Dar kartą Vytautui vainikuotis karaliumi pasiūlė Šventosios Romos imperijos regentas Zigmantas Liuksemburgas 1410 m. pradžioje. Karūnacija turėjo išardyti Lietuvos ir Lenkijos sąjungą prieš Vokiečių ordiną (tais metais buvo rengiamasi Žalgirio mūšiui). Vytautui ši sąjunga buvo labai reikalinga ir jis šio pasiūlymo nepriėmė.
Trečią kartą Vytauto karūnavimo klausimas buvo iškeltas 1429 m. Lucke. Čia buvo sušauktas Vidurio ir Rytų Europos valdovų suvažiavimas, kuriame iškelta mintis Vytautą vainikuoti Lietuvos karaliumi. Karaliaus karūną Vytautui Didžiajam turėjo atsiųsti tas pats Zigmantas Liuksemburgas, tuo metu jau buvęs imperatoriumi. 1429 m. sausį Lucko pilyje vykusio Europos monarchų ir jų atstovų suvažiavimo dalyviai (nevainikuoto) Vokietijos imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio (tolimo Vytauto giminaičio) siūlymu Vytautą paskelbė Lietuvos karaliumi (Lietuvos didžiūnai Vytautą Lietuvos karaliumi buvo apskelbę dar 1398 m. spalį, tada Nemuno Salyno saloje susirinkę patvirtinti LDK taikos su Vokiečių ordinu).
1430 m. Vytautas ruošėsi karūnavimo iškilmėms. Karūnacija turėjo sutapti su didesne bažnytine švente ar bent sekmadieniu: buvo numatyta rugpjūčio 15 d. - Žolinė. Tačiau Zigmantas Liuksemburgas nespėjo atsiųsti karūnos, todėl karūnavimo šventė buvo nukelta į Švč. Mergelės Marijos gimtadienį rugsėjo 8 dieną. Į numatytą šventę atvyko įvairių šalių valdovai ar jų pasiuntiniai. Deja, lenkai nepraleido vežančios karūną imperatoriaus delegacijos.
Vytauto ir jo žmonos Julijonos vainikavimo karališkais vainikais iškilmės buvo numatytos 1430 m. rugsėjo 8 d., tačiau jos neįvyko lenkams tų metų rugpjūčio viduryje Vokietijos ir Lenkijos pasienyje suėmus, sumušus ir apiplėšus imperatoriaus įgaliotinius, gabenusius į Vilnių Vytauto vainikavimo sutartį (speciali Zigmanto Liuksemburgiečio pasiuntinių delegacija, kuri tuo pat metu Vytautui ir jo žmonai vežė Niurnbergo auksakalių pagamintas karūnas ir 1430 m. rugsėjo pradžioje jau buvo Frankfurte prie Oderio, po šio incidento toliau nebevyko ir grįžo į Vokietiją).
Po to kita Vytauto vainikavimo iškilmių diena buvo paskirta dar du kartus, tačiau antrąjį Lietuvos karaliaus vainikavimosi bandymą sužlugdė tų pačių metų spalio pradžioje į Lietuvą kartu su Vytautą palaikiusiu Jogaila atvykęs Krokuvos vyskupas Zbignevas Olesnickis, o trečiąjį - netikėta Vytauto mirtis (1430 m. spalio 27 d. Trakuose), taip ir nesulaukus pakartotino vainikavimo.
Vytauto veiklos reikšmė Lietuvai
Vytautas sugebėjo rasti bene geriausius iš galimų būdus išvesti Lietuvą iš atsilikimo; būtent jis pavertė Lietuvą Vakarų valstybe. Remdamasis tuometinės LDK politiniu svoriu ir karine galia, Lietuvos tarptautinę izoliaciją jis pašalino kone visose šalies gyvenimo srityse. Vytauto Lietuva Europoje buvo reikšminga kaip niekada prieš tai ir po to, - kaip tik todėl lietuviams Vytauto asmuo ypač svarbus buvo XIX ir XX a.
Vytauto valdymo vienas svarbiausių rezultatų - išugdytas lietuvių tautos valstybingumo poreikis, ypač pasireiškęs 19 a. ir 20 a.
Svarbiausi Vytauto Didžiojo valdymo įvykiai
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1382-1384, 1389-1392 | Bėgimas pas kryžiuočius |
| 1392 | Astravos sutartis, Trakų kunigaikštystės atgavimas |
| 1401 | Vilniaus-Radomo susitarimas, LDK kunigaikščio titulo pripažinimas |
| 1410 | Žalgirio mūšis |
| 1411 | Torūnės taikos sutartis, Žemaitijos pripažinimas Lietuvai |
| 1429 | Lucko suvažiavimas, Vytauto paskelbimas Lietuvos karaliumi |
| 1430 | Mirtis Trakuose, neįvykęs karūnavimas |
žymės: #Gime
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Neįtikėtinos Aleksandro Skulptūros Piešimo Idėjos Vaikams – Kūrybiškumas ir Linksmybės!
- Geriausi Vaikiški Čiužiniai: Nepakeičiami Patarimai ir Išsamios Apžvalgos