Dr. K. Vasario 12 diena yra - dviejų didžiųjų laisvintojų gimimo sukaktis. Tadas Kosciuška gimė 1746 metais smulkių bajorų šeimoje, Merečovščizmos dvare, Lietuvos Brastos vaivadijoje.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Studijos
Tadas Kosciuška gimė 1746 m. Merečovščiznos dvare, Slanymo paviete, Naugarduko vaivadijoje, Lietuvoje (dabar Baltarusija). Anksti mirus tėvui, Tadą kukliai augino motina, kuri leido jį į vienuolių pijorų mokyklą. Ją baigęs, Kosciuška įstojo į kadetų korpusą Varšuvoje. Čia jis buvo vienas geriausių mokinių. Mokyklos direktorius, pastebėjęs nepaprastus jo gabumus, 1769 m. pasiuntė jį į užsienio šalis tęsti mokslų valstybės lėšomis.
Baigęs kariūnų mokyklą Varšuvoje ir meno mokyklą Paryžiuje, jisai trumpą laiką tarnavo kariuomenėje, bet netrukus po pirmojo Lietuvos ir Lenkijos padalinimo išsikėlė Prancuzijon. Karo mokslų T. Kosciuška mokėsi Vokietijoje, Italijoje, o Prancūzijoje - dar ir tapybos. Prancūzijos švietėjų ir bręstančios revoliucijos idėjų įtakoje T.Kosciuška susidarė tvirtą demokratinę pasaulėžiūrą.
Dalyvavimas Amerikos Nepriklausomybės Kare
Ten Kosciušką sužavėjo Amerikos kolonijų nepriklausomybės paskelbimas ir jisai jau 1776-tais metais išvyko Amerikon. Atvykęs į Ameriką, 1776-1783 m. savanoriu dalyvavo JAV nepriklausomybės kare su Anglija. Kosciuška pasižymėjo keleriose kautynėse, dirbo vyriausiuoju inžinieriumi statant tvirtoves ir karinius įtvirtinimus, tapo Dž.Vašingtono adjutantu.
Amerikiečių kariuomenės vadas nelabai pageidavo atvykstančių bajoraičių, ypač angliškai nemokančių. Jaunam lietuviui inžinieriui, artilerijos kapitonui Kosciuškai prisistačius, generolas Vašingtonas paklausė: “Ką aš galiu su tamsta daryti?” Kosciuška trumpai atsakė: “Mane išmėginti”. T. T. Kosciuškos sodnelis uolose West Pointe. Jis suplanavo ir įrengė amerikiečių įtvirtinimus Saratogos kautynėms ir daug kur kitur.
Jisai parinko West Point kalną įtvirtinimams, kur šiandien stovi garsioji West Point Karo Akademija. Kosciuška tarnavo Amerikos kariuomenėje ligi kraštas laimėjo nepriklausomybę, ir iš tarnybos išėjo brigados generolo laipsniu. 1783 m. pagal Paryžiaus taikos sutartį JAV įgijo nepriklausomybę.
Grįžimas į Lietuvą ir Tarnyba Kariuomenėje
1784 m. grįžęs į Lietuvą ir neradęs tarnybos kariuomenėje, apsigyveno savo dvarelyje. Grįžęs Lietuvon, Kosciuška ketino ūkininkauti, bet jo garsas iš Amerikos jį sekė, ir karalius prikalbino jį tarnauti lenkų kariuomenėje. Čia T.Kosciuška palengvino valstiečių būvį: vyrams paliko tik dvi dienas lažo per savaitę, o moteris visai atleido.
Laiške Lietuvos kariuomenės vadui Niesolauskiui Kosciuška skundėsi turįs tarnauti Lenkijoj, ir rašė: “Argi aš ne lietuvis?” Kai Seimas 1789 m. nutarė padidinti kariuomenę, Kosciuška buvo pašauktas į tarnybą, bet paskirtas į Lenkiją. Ketverių metų Seimui paskelbus 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją, Kosciuška stojo jos ginti ir 1792 m. kovojo su Rusijos kariuomene, kurią buvo pasikvietusi Targovicos konfederacija (Konstitucijos priešininkai).
T. Kosciuška išgarsėjo kaip gabus karo vadas, pasiekęs svarbių pergalių, tačiau Rusijos generolas Suvorovas gavo daugiau kariuomenės, teko trauktis. Karalius Poniatovskis prisidėjo prie Targovicos konfederatų. Tada Kosciuška ir daugelis kitų karininkų atsisakė savo tarnybos ir emigravo į užsienį.
Kosciuškos Sukilimas
Po antrojo Lietuvos ir Lenkijos padalinimo, kautynėse prieš rusus pasižymėjęs Kosciuška skaitė jog su garbe nesuderinama tarnauti okupantų niekinamoj kariuomenėj, ir išvyko svetur. Kosciuška vyko į Paryžių prašyti pagalbos lenkams ir lietuviams. 1793 m. Rusija ir Prūsija įvykdė antrąjį Lietuvos-Lenkijos padalijimą. Brendo ginkluotas patriotų pasipriešinimas. 1794 m. T. Kosciuška buvo pakviestas vadovauti sukilimui.
Kosciuška Amerikoje pamilo paprastumą ir demokratiškumą. Grįžęs Lietuvon, jis rašė draugams, kad “Savo prigimtimi visi žmonės yra lygūs, gi skirtumas daro tik turtas ir žmogaus apsišvietimas ... žodis valdinys privalo išnykti šviesiose tautose.” Kalbinamas dėtis prie sukilimo, jis pareiškė: “Už pačią bajoriją nekovosiu, noriu laisvės visai tautai ir tik dėl jos aukosiu savo gyvybę.” Kosciuška ėmėsi vadovauti sukilimui laikydamasis obalsių “Tautos išsaugojimas yra augščiausias įstatymas” ir “Mirtis arba Pergalė.”
Priimdamas diktatoriaus pareigas, Kosciuška pareiškė Krokuvoje: “Pirmas žingsnis vergovės nusikratyti yra - ryžtis būti laisvu; pirmas žingsnis į pergalę yra - įsisąmoninti savo jėgą.” Kai dalgininkai kaimiečiai garbingai pasireiškė kautynėse prie Raclavicų prieš reguliarę rusų kariuomenę, Kosciuška nusivilko karininko uniformą ir nuo tada ligi mirties vilkėjo valstiečio sermėgą.
Lietuvoje sukilimui vadovauti T. Kosciuška paskyrė karštą savo šalies patriotą, gabų karo vadą Jokūbą Jasinskį. Mykolas Kleopas Oginskis, polonezo „Atsisveikinimas su tėvyne“ autorius, vadovavo Ukmergės, Švenčionių ir Breslaujos apskričių sukilėlių daliniams. Architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius Vilniuje suorganizavo 1600 miestiečių gvardiją ir pats kartu kovėsi su Rusijos kariuomene.
Kasciuška piktinosi baudžiava ir stengėsi laimėti valstiečiams žemės ir laisvę. Vargiai begalima abejoti, kad jei sukilimas būtų pavykęs, baudžiavų liekanos Lietuvoje būtų pranykusios dar 1795-tais metais. Deja, rusų ir prūsų karine galybe buvo perdidelė. Kosciuška buvo sunkiai sužeistas kautynėse prie Maciejovicų kaimo ir pateko maskolių nelaisvėn.
Po to sukilimui ligi galo vadovavo kitas lietuvis, Tomas Vavreckis, o Kosciuška buvo įkalintas Petrapilio tvirtovės rūsy. Jį laisvėn paleido tik caras Povilas Pirmasis. Per Švediją ir Angliją jis nukeliavo Amerikon, vėliau grįžo Europon, gyveno Prancūzijoj, bet atsisakė tarnauti Napoleonui. Dar Vienos Kongrese Kosciuška mėgino padėti savo tėvynei. Laiške carui Aleksandrui Pirmajam jisai rašė: “Aš esu lietuvis gimimu, ir liūdžiu, kai mano tėvynės likimą gaubia paslaptis.”
Paskutiniai Gyvenimo Metai ir Mirtis
1817-tais metais Kosciuška mirė Šveicarijoj. Paskutinius savo gyvenimo metus T. Kosciuška praleido Šveicarijoje, Zoloturno mieste. Mirė 1817 metų spalio 15 d. Jam mirus, Lietuvoje buvo surengta eilė iškilmingų gedulo pamaldų ir pasigirdo prašymai Kosciuškos kūną palaidoti Lietuvoje. Bet rusai neleido. Jo palaikai buvo pervežti į Krokuvą ir palaidoti Vavelio katedroje greta karalių ir kitų didžių žmonių.
Atminimo Įamžinimas
Nors sukilimas nepajėgė atkurti Lietuvos-Lenkijos laisvės ir išvaduoti jos iš Rusijos, Prūsijos ir Austrijos okupacijos, T. Kosciuškos vardas buvo taip išgarsėjęs, kad carai nedrįso jo nužudyti. Tadas Kosciuška gimė 1746 m., dvarelyje maždaug tarp Naugarduko ir Lietuvos Brastos - toje integralioje LDK dalyje, gudiškos kultūrinės terpės regione, iš kurio vėliau kilo Adomas Mickevičius. Išaugęs LDK kultūrinėje, politinėje ir ekonominėje tradicijoje Kosciuška baigė Riterių mokyklą - elitinę Lietuvos ir Lenkijos bajorams skirtą karininkų rengimo mokyklą.
2017-aisiais buvo minimi Tado Kosciuškos metai ir aktualizuojamas šios iškilios istorinės asmenybės vertybinis palikimas. Kitąmet sukanka 200 metų nuo tada, kai 1817-ųjų rudenį Šveicarijoje, nedideliame Zoloturno (Solothurn) mieste, kur T. Kosciuška mirė. Jo garbei pavadintas aukščiausias Australijoje Kosciuškos kalnas.
Pasaulyje žinomas kaip Andrzej Tadeusz Bonawentura Kościuszko - LDK gimęs, įtvirtinimus mūšiams statęs karo inžinierius, generolas, JAV karo už nepriklausomybę (1775-1783) dalyvis, Kosciuškos sukilimo (1794) vadas. Jo būta labai įvairiapusio žmogaus. Visą gyvenimą kovojo už laisvę, žmogaus teises, savo tėvynę ir jos žmones. Didvyris, kurį visais įmanomais būdais skelbia savu JAV, Lenkija, Baltarusija. Na, taip pat ir mes, nes gimė LDK žemėse.
žymės: #Gime
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Simonas Daukantas: Nežinomi Faktai apie Lietuvos Tautos Gyvybės Skleidėją ir Jo Kūrybą
- Neįtikėtini Kepti Kiaušiniai Komado Receptai – Atraskite Skanias Idėjas Kepsninėje!