Statistika rodo, kad 1 iš 10 vaikų pasaulyje susiduria su elgesio ir emocijų sunkumais arba sutrikimais. Pasak ekspertų, dažna to priežastis - patologiniai vaikų santykiai su tėvais. Vaikai, stokodami meilės ir prisirišimo, gali nesugebėti suprasti savo kūno siunčiamų signalų ir reaguoti į juos visuomenei nepriimtinais būdais.
Kas yra emocijų ir elgesio sutrikimas?
Ergoterapeutė Giedrė Sasnauskienė aiškina, kad emocijų ir elgesio sutrikimas - tai žmogaus negebėjimas kontroliuoti savo emocijų. Tai dažnai pasireiškia vaikams, nes jų nervų sistema dar nėra pakankamai subrendusi. Suaugęs žmogus paprastai geba sureguliuoti savo jausmus, atpažįsta, pavyzdžiui, smarkiau plakant širdį, kad tai reiškia nerimą, baimę ar stresą.
Vaikų savireguliacija
Iš pradžių vyksta išorinė reguliacija: kai kūdikis verkia, tėvai reaguoja į jo poreikius. Jei vaiko raida vyksta gerai, savireguliacija turėtų prasidėti nuo 6-7 metų. Vaikas, pradėjęs lankyti mokyklą, turėtų gebėti susireguliuoti, suprasti, kad yra pavargęs ir jam reikia pertraukos.
Elgesio ir emocijų sunkumų požymiai
Olga Iljina, „Pagalbos vaikui centro“ vadovė, teigia, kad vaikų, negebančių kontroliuoti savo emocijų, pasitaiko daugiau, nei gali pasirodyti. Elgesio ir emocijų sunkumai pastebimi, kai vaiko elgesys įprastoje situacijoje labai skiriasi nuo kitų vaikų. Dažniausiai tai yra pasikartojantis reiškinys, ne vieną kartą. Sutrikimui būdinga, kad toks vaiko elgesys pasireiškia ne vienoje aplinkoje.
Pagrindinės elgesio ir emocijų sutrikimų priežastys
Anot O. Iljinos, elgesio ir emocijų sutrikimai vaikams atsiranda dėl trijų pagrindinių priežasčių:
- Biologiniai sutrikimai ir ligos.
- Netinkama aplinka švietimo įstaigoje.
- Patologiniai santykiai šeimoje: nepakankamas prisirišimas prie tėvų, meilės stoka, dėmesio trūkumas, netinkami santykiai šeimoje, smurtas.
Tėvų įtaka vaiko emocijoms
Kristina Sadauskienė, „Vaiko emocijos“ įkūrėja, pabrėžia, kad tėvų santykiai su vaikais turi didžiulę reikšmę pastarųjų gebėjimui valdyti savo emocijas. Vaikai, jausdami tėvų emocinę būseną, ją perima. Jei tėvai jaučia susierzinimą, pyktį, pagiežą, vaikai pradeda jaustis taip pat. Kai tėvai geba susitvarkyti su savo emocine būsena, ją atpažįsta ir validuoja, vaikas šalia rimsta.
G. Sasnauskienė antrina, kad labai svarbu, kaip tėvai reaguoja į situaciją, ir kad vaikas žinotų, jog gali pasitikėti savo tėvais. Tėvai turi atliepti vaiko poreikį, pabandyti išsiaiškinti, kas slepiasi už to elgesio. Pavyzdžiui, jei vaikas parduotuvėje nukrenta ir verkia, svarbu atskirti vaiką nuo jo elgesio ir nesakyti, kad jis yra blogas vaikas.
Kaip reaguoti į vaiko emocijų protrūkius?
O. Iljina teigia, kad tais momentais, kai vaikas nekontroliuoja savo emocijų ir elgiasi netinkamai, tėvai gali jausti pyktį ir norą jį atstumti. Tačiau tokie vaikai labiausiai reikalauja meilės ir pagalbos. Svarbu tikėti tokiais vaikais ir suprasti, kad iššūkis yra tėvams, o ne vaikui. Tėvai turi surasti būdą, priemonę, žodį ir daugiau jausmo, nes šiems vaikams jo visada reikia daugiau.
Jei vaiko elgesys kartojasi ir įprasti veiksmai nepadeda, reikia kreiptis į specialistus. Tokiu atveju reikia dirbti ne tik su vaiku, bet ir su visa šeima, mokytis taikyti kitus pagalbos būdus.
Elgesio ir emocijų sutrikimų tipai
- Eksternalizuoti sutrikimai: agresyvumas, impulsyvumas, hiperaktyvumas.
- Internalizuoti sutrikimai: nerimas, depresija. Mergaitėms emocijų sutrikimai pasireiškia dažniau nei berniukams.
Nerimo sutrikimai
Nerimastingesni yra vaikai, kurių nervų sistema lengvai sujaudinama ir jautri. Vaikai gali išmokti nerimauti stebėdami ir kopijuodami savo tėvų reakcijas. Pagrindiniai nerimo sutrikimų veiksniai yra menkas savo vertės pojūtis ir kritikos baimė.
Kaip padėti vaikui, jaučiančiam nerimą?
- Skatinti vaiką kalbėti apie savo nerimą ir baimes.
- Modeliuoti situacijas, kuriose vaikas stebi, kaip kiti elgiasi ramiai.
- Mokyti atsipalaiduoti.
- Skatinti fizinį aktyvumą.
- Informuoti apie tai, kas vyksta šeimoje.
Agresyvus elgesys
Agresyvų elgesį gali lemti fizinis smurtas prieš vaiką, agresyvaus elgesio modeliavimas, tėvų auklėjimo nenuoseklumas, suvokimo klaidos, sutrikusi moralinių normų raida, draugų įtaka ir bendraamžių atstūmimas.
Kaip padėti agresyviam vaikui?
- Padėti vaikui suprasti savo jausmus ir emocijas.
- Sukurti sąlygas, kurios leistų jam kontroliuoti savo elgesį.
- Mokyti atsipalaidavimo ir susivaldymo technikų.
- Paaiškinti vaikui, kas yra „auka“, kad kiti vaikai nenori bendrauti su tais, kurie juos skriaudžia.
- Tinkamai reaguoti į situacijas, kai vaikas elgiasi netinkamai.
- Užsiimti su vaiku bendra veikla ir fiziniu aktyvumu.
- Ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi.
- Parodyti vaikui, kad jis yra mylimas toks, koks yra.
Smurtas prieš vaikus
Smurtas prieš vaikus yra vaiko teisių pažeidimas ir didžiulė socialinė bei visuomenės sveikatos problema. Vaiką žalojantis elgesys - tai suaugusio žmogaus neatsitiktinis veikimu ar neveikimu vaikui daromas fizinis, seksualinis, psichologinis, emocinis poveikis, kuris sukelia ar gali sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui.
Smurto rūšys
- Fizinis smurtas: mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo kėlimas.
- Seksualinė prievarta: suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelną, išnaudojant vaiką.
- Emocinė prievarta: vaiko kompetencijos ir savivertės tyčinis griovimas ar žymus trikdymas jį žeminant, gąsdinant, atstumiant, taikant bausmes, atmetimą ir ribojant normalias socialines sąveikas.
Vaiką žalojančio elgesio pasekmės
Vaikus žalojantis elgesys paveikia įvairiai - pasekmės gali būti trumpalaikės, nežymiai sutrikdančios sveikatą arba ilgalaikės, pasireiškiančios visą gyvenimą, ženkliai sutrikdančios vaiko raidą ir kasdienį funkcionavimą. Svarbu suprasti, kas padidina ar sumažina patirtos skriaudos pasekmių riziką.
Veiksniai, turintys įtakos pasekmėms
- Vaiko amžius.
- Vaiko genetinis pažeidžiamumas.
- Vaiką žalojančio elgesio trukmė ir dažnumas.
- Vaiką žalojančio elgesio pobūdis ir sunkumas.
- Smurtautojo ir vaiko santykių artumas.
- Specialistų intervencijos pobūdis.
- Psichologinis atsparumas.
Pasekmės vaiko raidai
Vaiką žalojantis elgesys paveikia visas vaiko raidos sritis - fizinę, emocinę, socialinę, pažintinę ir elgesio. Yra skiriamos trumpalaikės ir ilgalaikės prievartos prieš vaikus pasekmės.
Trumpalaikės pasekmės
Tai po patirtos prievartos betarpiškai atsirandantys fiziniai sužalojimai ar emociniai padariniai.
Ilgalaikės pasekmės
Tai asmenybės pokyčiai ir polinkiai, kurie galėjo susiformuoti dėl vaikystėje patirtos prievartos ar nepriežiūros, pastebimi jau vaikui suaugus. Kai kurios vaiką žalojančio elgesio rūšys sukelia specifinę žalą, pavyzdžiui, dėl fizinio smurto gali būti pažeidžiamos smegenys, seksualinį išnaudojimą patiriantys vaikai gali demonstruoti seksualizuotą ir/ar seksualiai netinkamą elgesį, po patirto išprievartavimo ar matyto smurto tarp tėvų vaikams gali išsivystyti potrauminio streso sutrikimas (PTSS).
Patarimai tėvams
- Stenkitės paroje turėti bent vieną valandą, kurią kokybiškai praleisite su vaiku.
- Susidūrę su agresyviu vaiko elgesiu, jį iškart sustabdykite.
- Kalbėdamiesi su vaiku, įsiklausykite į jo emocijas.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
- Neįtikėtini Vaikiški Elektriniai Keturračiai: Įkroviklio Tipai ir Specifikacijos, Kurias Turite Žinoti!
- Efektyvūs ir Saugūs Karpų Ant Lytinių Organų Gydymo Būdai Nėštumo Metu