Martyno Mažvydo gimimo data ir vieta nėra žinomos. Spėjama, kad jis gimė po 1510 m. paprūsėje - Švėkšnos, Gardamo ir Žemaičių Naumiesčio ruože.
Martynas Mažvydas, be jokios abejonės, yra pats žymiausias visų laikų lietuvis krikščionis evangelikas (evangelikas liuteronas). Jis gimė 1510 m. (nors gimimo data tiksliai nežinoma, ji gali būti ir vėlesnė), tikriausiai Žemaitijoje.
Ankstyvasis gyvenimas ir veikla Vilniuje
Iki 1546 m. Martynas Mažvydas gyveno ir dirbo Vilniuje. Manoma, kad 1539-1542 m. mokytojavo Abraomo Kulviečio 1541 m. Vilniuje įsteigtoje mokykloje. Dėl Reformacijos idėjų skleidimo Vilniuje buvo persekiojamas, galbūt netgi kalintas.
Studijos Karaliaučiuje
1546 m. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis pakvietė Martyną Mažvydą į Karaliaučių, ir tų pačių metų rugpjūtį kunigaikščio lėšomis šis pradėjo teologijos studijas Karaliaučiaus universitete, kurį bakalauro laipsniu baigė 1548 m. balandžio 5 d. - pirmasis iš LDK studentų lietuvių.
Kunigystė ir veikla Ragainėje
Nuo 1549 m. kovo 18 d. Martynas Mažvydas tarnavo evangelikų liuteronų kunigu Ragainėje. 1554 m. jis buvo paskirtas vyskupo vietininku - arkidiakonu Ragainės apskrityje. Taip pat dirbo apskrities valdytojo raštininku ir vertėju, vadovavo parapijos mokyklai, rūpinosi bažnytiniu giedojimu. Susirašinėjo su kunigaikščiu A. Mažvydas Vaitkūnas, vok. Giesme S. (1549 m. vertimas su gaidomis ir dvi šv. M.M. (1589; Viešpaties maldos aiškinimas, Mažvydo versta 1558 m.
Mirė kunigas Martynas Mažvydas 1563 m. gegužės 21 d.
Martyno Mažvydo Kūryba
Studijų metu, 1547 m., jis išleido savo įžymųjį Catechismusa prasty szadei - pirmąją lietuvišką knygą, tapusią „nacionalinės kultūros simboliu“ (S. Mažvydo „Katekizmas“ - nedidelio formato 79 puslapių knygelė, kurią sudaro lotyniška pratarmė (parašyta ne Mažvydo), eiliuota lietuviška pratarmė, elementorius (mokymui skaityti), pats katekizmas (dešimt Dievo įsakymų, dvylika tikėjimo tiesų, Viešpaties malda, sakramentų, žmogaus gyvenimo taisyklių aprašymas) ir giesmynas.
- Šventasis Raštas turi būti prieinamas plačiajai visuomenei, ir jį turi skaityti kiekvienas, nes „amžinasis išganymas yra visiems prieinamas turtas“.
- Pagoniški ritualai prieštarauja tikėjimui ir turi būti išnaikinti.
Pagonių tikėjimui dievais Mažvydas priešpriešina krikščionišką sukūrimo teologiją: „Kaukus, žemėpačius ir laukosargus pameskit, / Visas velniuvas, deives apleiskit - / Tos deivės negal jums nieko gero duoti, / Bet tur visus amžinai prapuldyti. / Sveikatą, visus daiktus nuo to Dievo turit, / Kurio prisakymus čia manyje regit.
Dvasininkija pašaukta tarnauti tikintiesiems ir turi labai didelę atsakomybę: „Pirmiausiai jus, Ganytojai, įspėdamas raginu, kad pagaliau atsimintumėte atlikti savo pareigą ir kad susimąstytumėte apie tai, jog jūs prisiėmėte tokią atsakomybę - rūpintis daugybės sielų reikalais.
Martyno Mažvydo kūrybos bruožai
Istorikų ir literatūrologų teigimu, Mažvydas, galima sakyti, suteikė atitinkamus pamatus senosios literatūros žanrams, kaip elementoriui, katekizmui, giesmynui su gaidomis, maldų knygelėms, prakalboms ir dedikacijoms, taigi sprendžiant iš to, Martyno Mažvydo kūrybos bruožai turėjo būti unikalūs ir labai savotiškai turtingi ir turiningi. Svarbu pabrėžti ir tai, kad Mažvydo kalba kiek sudėtinga. Ji sąvokinė - ištraukta iš konteksto, imant tam tikrus žodžius ir suteikiant jiems visai naują prasmę. Vertimuose ir apskritai visuose tekstuose jaučiama lotynų ir lenkų kalbos įtaka. Apskritai galima užčiuopti daug niuansų Mažvydo veikaluose, kurie akcentuoja tai, kad nors galbūt ir Mažvydui trūko įsigilinimo į lietuvių kalbą, jis vis vien sukūrė kažką tokio unikalaus, iš ko ir kilo dabartinė kalba, juolab jis buvo pirmasis, aplink neturėjo nei vieno pavyzdžio, jis neturėjo iš ko mokytis pats.
Atminimo įamžinimas
Mažvydo atminimas įamžintas keliose Vilniaus vietose. 1977 m. skulptoriaus Kazio Kisieliaus sukurta skulptūrinė kompozicija „Mažvydas“ buvo pastatyta Vilniaus prenumeruojamųjų leidinių knygyne, Savanorių prospekte. 2001 m. skulptūra perkelta į Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką Humanitarinių mokslų skaityklą. 2004 m. skulptoriaus Regimanto Midvikio sukurtas paminklas Martynui Mažvydui papuošė Lietuvos mokslų akademijos biblioteką (dabar - Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka). 2010 m. Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos kieme (Vydūno g. 17A, Pilaitės seniūnija) atidengtas paminklas žymiajam lietuvių raštijos pradininkui. Taip pat Vilniuje yra Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (1988 m.), Martyno Mažvydo progimnazija (1998 m., Pilaitė).
2001 m. gegužės 7 d. tarp Gardamo ir Švėkšnos, prie Laukstėnų kaimo ribos, pastatytas paminklinis akmuo M. M. Taip pat Laukstėnų kaime (Šilutės r.), prie kelio Žemaičių Naumiestis - Gardamas - Švėkšna (šio kelio dalis yra ir Gardamo miestelio gatvė kuri pavadinta Martyno Mažvydo vardu), stovi paminklinis akmuo su užrašu: „Šiose Švėkšnos, Gardamo, Žemaičių Naumiesčio apylinkėse apie 1510 m. gimė pirmosios lietuviškos knygos autorius MARTYNAS MAŽVYDAS 2001 Dėkingi kraštiečiai“.
Klaipėdoje Lietuvininkų aikštėje pastatytas paminklas Mažvydui. Visas M.
Pagrindiniai Martyno Mažvydo darbai
| Metai | Pavadinimas |
|---|---|
| 1547 | Catechismusa prasty szadei |
| 1549 | Giesmė šv. Ambraziejaus bei šv. Augustino |
| 1566, 1570 | Giesmės krikščioniškos (po mirties) |
| 1589 | Parafrazis (po mirties) |
žymės: #Gime
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Neįtikėtini Tunų Savo Sultyse Receptai – Skonio Ekspertų Paslaptys Sveikiems Patiekalams!
- Gabių vaikų ugdymas Lietuvoje: atraskite pagrindinius iššūkius ir neįtikėtinas galimybes!