Kęstutis yra žinomas kaip Krevas, Trakų kunigaikštis nuo 1337 m. ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1381 pabaiga-1382 vidurys). Jis buvo iš Gediminaičių giminės.
Kęstučio Kilmė ir Valdymas
Kęstutis buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ir jo žmonos Jaunės sūnus. Jis taip pat buvo didžiųjų kunigaikščių Algirdo ir Jaunučio brolis. Trakų kunigaikštystę Kęstutis ėmė valdyti 1337 m., per kovas su kryžiuočiais žuvus jos kunigaikščiui spėjamam vyriausiajam broliui Vytautui.
Kai kurių tyrėjų teigimu, 14 a. trečiame ketvirtyje savo sostinę iš Senųjų Trakų perkėlė į Naujuosius Trakus. Jo atrama buvo kunigaikštystės Taryba ir bajorai, t. p. žemaičiai. 1345 m. Kęstutis su broliu Algirdu pašalino iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio sosto brolį Jaunutį.
Pripažino vyresnįjį brolį Algirdą didžiuoju kunigaikščiu, šis garantavo Kęstučiui paveldimas teises į Trakų kunigaikštystę ir submonarcho statusą. Jų sąjunga privertė paklusti kitus brolius, leido atremti priešus ir sustiprino Lietuvos valstybę. Dažnai ir pats Kęstutis buvo tituluojamas didžiuoju kunigaikščiu.
Kęstučio Kova su Kryžiuočiais
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo padedamas nuo Vokiečių ordino atkakliai gynė Aukštaitiją ir Žemaitiją. 1342-82 atrėmė apie 70 Vokiečių ordino ir apie 30 Livonijos ordino žygių į Lietuvą. Kęstutis suorganizavo gynybą svarbiausiame fronte - prie Nemuno; palei Nemuną Lietuvoje pastatytas Vokiečių ordino pilis jo vadovaujama kariuomenė sugriovė.
Prūsijoje puolė Vokiečių ordino pilis iki Baltijos ir Kuršių marių Semboje ir iki Aismarių. 1361 pavasarį Įsruties apylinkėse Kęstučio kariuomenė netikėtai buvo užpulta gausesnės kryžiuočių rinktinės, pats jis paimtas į nelaisvę ir kalinamas (pusę metų) Vokiečių ordino sostinės Marienburgo pilyje.
Su Algirdu Kęstutis 1370 vadovavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei Rūdavos mūšyje.
Derybos Dėl Krikšto
Kęstutis ir Algirdas, siekdami demaskuoti ordinų agresijos į Lietuvą motyvus, sutiko derėtis dėl Lietuvos krikšto. Kęstučio ir Algirdo derybos su imperatoriaus Karolio IV atstovais vyko 1358 Vilniuje; pats Kęstutis tarėsi su Liudviku I Didžiuoju 1351 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasienyje.
Lietuvos valdovai kėlė krikšto sąlygą: Vokiečių ordinas turi nutraukti karą su Lietuva ir grąžinti jų tėvonines žemes Prūsijoje iki Alnos, Priegliaus upių ir Aismarių (Mažąją Lietuvą), nuo ten pagal Baltiją iki Dauguvos (Padauguvį valdė Livonijos ordinas) ir nuo jos žiočių palei tėkmę iki senrusių žemių.
Vidaus Konfliktai ir Mirtis
Po Algirdo mirties (1377) Kęstutis valdė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę su Jogaila, pripažino jį didžiuoju kunigaikščiu ir teikė jam tokią pirmenybę, kokią turėjo tėvas. Kęstutis, iš kryžiuočių pareigūno sužinojęs apie 1380 05 31 Dovydiškių sutartį, Jogailos slapta sudarytą su Vokiečių ordinu ir priešišką Kęstučiui (abu ordinai ėmė puldinėti Kęstučio valdas), 1381 11 užėmė Vilnių, pašalino iš valdžios Jogailą ir pasiskelbė didžiuoju kunigaikščiu.
Po to Kęstutis kovojo su Vokiečių ordinu, puolė iki Alnos ir Priegliaus. 1382 05 prasidėjo sukilimas Severianų Naugarde. Kęstučiui išvykus jo malšinti Vilniuje įvyko perversmas ir 06 12 Jogaila susigrąžino didžiojo kunigaikščio valdžią. 07 06 prie Trakų Jogaila su kryžiuočiais sudarė Kęstučiui priešišką Bražuolės sutartį, 07 20 jų remiamas užėmė Trakus.
08 03 ties Trakais suartėjo Jogailos ir Kęstučio kariuomenės. Kęstutį rėmė žemaičiai, Vytauto ir Liubarto kariuomenė, Jogailai padėjo Trakų vietininku paskirtas Skirgaila ir Livonijos ordino dalinys. Kęstutis su Vytautu buvo pakviesti į Jogailos stovyklą, ten suimti.
Kęstučio Įvertinimas
Kęstutis tvirtai ir nuosekliai gynė to meto Lietuvos vakarines žemes, stiprino valstybės vientisumą ir nepriklausomybę. Metraštininkų (netgi priešo šalies) teigimu, buvo narsus ir talentingas karvedys, taurus, humaniškas.
Kęstučio Palikuonys
Turėjo 6 ar daugiau sūnų (su pirmąja žmona - Patriką, Vaidotą, Butautą, su antrąja - Vytautą, Žygimantą, Tautvilą). Garsiausi antrosios žmonos Birutės - Vytautas ir Žygimantas - tapo Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais.
Kiti Žymūs Kęstučiai
Kęstutis Juščius
Kęstutis Juščius pradinį kapitalą susikrovė augindamas pievagrybius, plėtodamas savo pirmąją įmonę „Baltic Champs Group“. 2014-2016 m. K. Juščius palaipsniu perėmė „Agrowill Group“ kontrolę, šią vieną didžiausių Lietuvoje žemės ūkio grupių netiesiogiai nupirkęs iš Gedimino Žiemelio, kuris tuo metu koncentravosi į aviacijos verslą. Vėliau bendrovė buvo perkrikštyta „Auga Group“ vardu. K. Juščius per „Baltic Champs Group“ valdo beveik 55 proc. „Auga Group“ akcijų. 2018 m. rugpjūtį „Auga Group“ išplatino visas 80 mln. akcijų ir pritraukė 32 mln. eurų.
Tarp stambių investuotojų buvo ir du asmenys iš „Top“ sąrašo viršūnės - akcijų įsigijo buvęs „Vilniaus prekybos“ akcininkas Žilvinas Marcinkevičius ir Mindaugas Raila per savo bendrovę „ME investicija“. Ž. Marcinkevičius į „Auga Group“ akcijas investavo 7,164 mln. eurų, ERPB - 8,915 mln. eurų. K. Juščius yra penktas didžiausias Lietuvos žemvaldys, turintis daugiau nei 4 tūkst. SOSTINĖS Gedimino prospekte K. Juščiaus šeima įkūrė ekologiško maisto restoraną „Pachamama“. Šiuo metu vienoje madingiausių Vilniaus kulinarinių vietų galima susipažinti su Peru virtuve.
Kęstutis Čepulis
Tėvai: Jonas Čepulis (1916-1961) - darbininkas ir Leokadija Tijūnėlytė-Čepulienė (1927-2004) - žemdirbė. Augo keturių vaikų šeimoje su broliu ir 2 seserimis. 1965-1969 m. mokėsi Kretuonų (Švenčionių r.) pradinėje mokykloje, 1969-1976 m. baigė Švenčionėlių (Švenčionių r.) 1-ąją vidurinę mokyklą. 1976-1977 m. mokėsi Vilniaus technikos mokykloje Nr. 31, kurią baigė su pagyrimu ir įgijo šaltkalvio remontininko specialybę. 1977-1982 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, įgijo geografijos ir kūno kultūros mokytojo išsilavinimą.
1982-1987 m. K. Čepulis gyveno ir dirbo Kėdainių rajone. 1982-1984 m. jis buvo Labūnavos aštuonmetės mokyklos geografijos ir kūno kultūros mokytojas, 1984-1987 m. - Labūnavos apylinkės vykdomojo komiteto pirmininkas. Nuo 1987 m. K. Čepulis gyveno ir dirbo Anykščių rajone. 1987-1989 m. jis dirbo Burbiškio aštuonmetės mokyklos kūno kultūros mokytoju ir buvo "Anykščių šilelio" kolūkio sporto instruktorius metodininkas. 1991-2001 m. jis vėl dirbo Burbiškio pagrindinėje mokykloje, 1991-1996 m. buvo geografijos ir kūno kultūros mokytojas, 1996-2001 m.
2001-2016 m. K. K. Čepulio vadovaujamo Anykščių kūno kultūros ir sporto centro krepšininkų komanda tapo šalies jaunučių žaidynių I vietos (2001, 2007 m.) ir III vietos (2003 m.), jaunių žaidynių I vietos (2007 m.) ir jaunimo žaidynių III vietos (2003 m.) laimėtoja. Kaip Regionų krepšinio lygos A diviziono komandos "Anykščių KKSC-Volupis" vadovas jis pelnė geriausio 2015-2016 m. Du jo išugdyti krepšininkai (Remigijus Trakimas ir Mantas Simonavičius) 2006-2007 m. Nuo 2016 m. iki šiol K. Nuo 2002 m. K. Vedė 1987 m., žmona Virginija Puzinaitė-Čepulienė (g. 1961 m.) - tarnautoja. Vaikai: Jonas Čepulis (1987-2023) - aktorius ir Greta Čepulytė (g.
Kęstutis Verslovas
Vardas, pavardė: Kęstutis Verslovas. Gimimo data, vieta: 1965 05 23, Rokiškis. Šeiminė padėtis: gyvena su širdies drauge dizainere Ramune Piekautaite, augina dukrą Ulą (8). Pasiekimai: nuo 1991 m. prekybos namų „Transis“ vadovas ir savininkas.
„Tai buvo sovietiniai laikai. Nemažai teko keliauti po Maskvą, Peterburgą, atostogauti sovietiniuose kurortuose, dalyvauti vakarėliuose, kuriuose užmezgiau daugybę pažinčių, plėtėsi draugų ratas. Bičiuliai ir įtraukė mane į verslą - už tai jiems iki šiol esu dėkingas.“
Verslininkas įsitikinęs - taupyti nėra gėda. „Tos santaupos kada nors gali pagelbėti. Gal nesu labai taupus žmogus, tačiau kvailai pinigų leisti niekada nemėgau. Visuomet į pinigus žiūrėjau ne su meile, o su pagarba, nes meilė akla. O iš meilės žmonės tiek kvailysčių pridaro...“ - šypsosi Kęstutis.
Kęstutis neslepia - jam pasisekė gimti ir užaugti pasiturinčioje šeimoje, gal dėl to jis pasirinko komfortišką, pakankamai saugų ir neplėšrūnišką verslą.
Nors verslas Kęstučiui teikia didžiulį malonumą, jis randa ir kitų būdų atsipalaiduoti: „Kasmet po du kartus važiuoju į Paryžiaus aukštosios mados savaitę ir tiek pat į Milano prêt-à-porter - ten nuvažiavęs aš ilsiuosi. Patirtos emocijos prilygsta penkių dienų poilsiui saulėtame kurorte, atitrūkstu nuo visų problemų ir man ten išties puikiai „prapučia“ smegenis.“
Kęstutis mielai prisiminė tą dieną, kai pirmą kartą išvydo savo širdies draugę ir dukters Ulos mamą Ramunę Piekautaitę. „Ją sutikau Vilniaus mados dienose. Ji buvo tokia įdomi, kad nepastebėti jos tiesiog negalėjau. Iniciatyvos ėmiausi aš.“
Kęstutis Pakeltis
Vardas: Kęstutis. Pavardė: PAKELTIS. Gimimo data: 1960-05-01. Gimimo vieta: Svirnų II k. 1967-1970 m. mokėsi II Svirnų pradinėje mokykloje, 1970-1978 m. baigė Kavarsko (Anykščių r.) vidurinę mokyklą. Nuo vaikystės mėgo muziką, dainavo chore, vėliau subūrė mokinių estradinį ansamblį ir jame grojo. 1992-2004 m. jis buvo K. Pakelčio prekybos įmonės "Tauras" savininkas, vėliau, šią įmonę pertvarkius, - uždarosios akcinės bendrovės "ESSPO" (didmeninė prekyba maisto ir chemijos prekėmis) savininkas ir direktorius.
K. Pakeltis su kitais bendraminčiais 2000 m. Anykščiuose įkūrė sportinių šokių klubą "Saltus", buvo pirmasis šio klubo pirmininkas ir klubo rėmėjas. 2001 m. jis buvo vienas iš viešosios įstaigos "Sveikatos oazė" (Anykščių baseino eksploatavimas) steigėjų bei šios įstaigos renginių organizatorius bei rėmėjas, kiek laiko ėjo "Puntuko" krepšinio klubo prezidento pareigas. Laisvalaikiu šokdavo, puoselėjo šeimos sodybą ant Šventosios kranto. Jo šeimos sodyba 1997 m. Buvo vedęs, žmona Danutė Pakeltienė (1961-2009) - žemėtvarkininkė. Sūnūs: Lukas Pakeltis (g. 1985 m.) - ekonomistas verslininkas, politikas, ir Kipras Pakeltis (g.
Mirė 2004 m. birželio 21 d. Anykščiuose. Palaidotas Anykščių naujosiose kapinėse. Po "Saltus" klubo pirmininko mirties įsteigta vardinė K. Pakelčio taurė, nuo 2005 m. Nuo 2010 m. rengiamas kasmetinis Anykščių vyrų krepšinio turnyras "Puntuko" klubo prezidentui K.