Abortas yra medicininis terminas, reiškiantis nėštumo nutraukimą. Lietuvoje (ir didžiojoje dalyje Europos Sąjungos) jis gali būti atliekamas pagal nėščiosios pasirinkimą iki 12-os nėštumo savaitės. Esant medicininių indikacijų, kai yra pavojus moters ir vaisiaus gyvybei bei sveikatai, abortas gali būti atliekamas ir vėliau (iki 22-os nėštumo savaitės).
Tai yra atliekama remiantis dar 1994 m. įsakymu. Nors tai ir labai senas įsakymas, jį bandyta atnaujinti 2014m. Tačiau to nepavyko padaryti dėl tam tikrų grupių pasipriešinimo.
„Buvo keletas politikų pastangų sukurti <..> abortų įstatymus, kurių tikslas <..> visiškai uždrausti dabar legalius nėštumo nutraukimo būdus arba kaip galima labiau susiaurinti ir apsunkinti legalių abortų prieinamumą.“ Dar 2018m. buvo siekiama abortus paversti baudžiamuoju nusižengimu, tai būtų buvę panašu į situaciją Lenkijoje.
Dėl to paties spaudimo, net porą kartų VVKT įregistruoti vaistai, skirti medikamentiniam abortui, buvo taip pat greitai atšaukti. Taip, mizoprostolis yra minimas lokalios medicininės valdžios patvirtintuose nėštumo pagal medicinines indikacijas nutraukimo bei nesivystančio nėštumo užbaigimo protokoluose, tačiau tai nėra įteisinta įstatymais.
Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos (LAGD) valdybos paskirta darbo grupė šiuo metu ruošia naują Nėštumo nutraukimo tvarkos aprašą, į kurį bus įtrauktas ir medikamentinis abortas.
Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas
Vilnius, gegužės 13 d. (BNS). Parlamente antradienį žengtas pirmas žingsnis, siekiant nėštumo nutraukimą įteisinti įstatyme ir numatyti, kad ši paslauga būtų teikiama nemokamai. Už Reprodukcinės įstatymo projektą po pateikimo balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 44, dešimt parlamentarų susilaikė.
Pateikdama projektą viena jo iniciatorių socialdemokratė Birutė Vėsaitę teigė, kad šiuo metu abortai atliekami vadovaujantis 1994 metais priimtu ir vėliau atnaujintu sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Ji pabrėžė, kad nėštumo nutraukimo tvarka ir terminai nėra keičiami - ministro įsakymo nuostatos tiesiog perkeliamos į įstatymą. Anot B. Vėsaitės, tai reikia padaryti dėl to, kad nebūtų galimybės pakeisti minėtą įsakymą ir uždrausti abortus, pasikeitus ministrui.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad moters teisė į reprodukcinę sveikatą yra viena iš žmogaus teisių. Kaip skelbė BNS, grupė Seimo narių iš valdančiųjų ir opozicinių frakcijų siūlo nėštumo nutraukimą įteisinti įstatymu. Dabar aborto tvarka apibrėžiama sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Pagal projektą, į įstatymą būtų perkelta dabar ministro nustatyta nėštumo nutraukimo tvarka. Nesant medicininių indikacijų nėštumas gali būti nutrauktas iki 12 nėštumo savaitės, o esant indikacijoms - iki 22 savaitės. Abortas taip pat gali būti atliekamas iki 22 nėštumo savaitės po išžaginimo arba nėštumui atsiradus dėl kraujomaišos.
Įstatymo projekte siūloma, kad nėštumo nutraukimo paslauga moteriai teikiama nemokamai, išlaidas kompensuojant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Anot projekto, abortas gali būti atliekamas chirurginiu arba vaistiniu būdu, o vaistinio nėštumo nutraukimo paslauga nėščiosios prašymu gali būti teikiama nuotoliniu būdu.
Įstatymo projekte taip pat įtvirtinami reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo principai, užtikrinantys jų prieinamumą, pasiekiamumą, kokybę, konfidencialumą bei asmens teisę į informuotą ir laisvą apsisprendimą. Įtvirtinamas ir pagalbos teikimas lytinį smurtą patyrusiems asmenims, įrašant nemokamą medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą, veikiančius specializuotus pagalbos centrus visoje šalyje, skubią kontracepciją bei infekcijų profilaktiką.
Medikamentinis abortas ir gydytojų sąžinės laisvė
Jau visai netrukus, 2023-iaisais, Lietuvoje įsigalios sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovo Arūno Dulkio įsakymas dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos pakeitimo. Juo skelbiama, kad nuo 2023 m. sausio 1 dienos moteris, norinti nutraukti nėštumą, galės kreiptis į gydytoją ginekologą - jis paskirs medikamentų rinkinį, kuris sukelia persileidimą. Šis A. Dulkio įsakymas atkartoja 1994 metais tuometinio SAM ministro patvirtintą abortų atlikimo tvarką. „Bernardinų“ pakalbinti ekspertai teigia, kad ši tvarka Lietuvoje sukurs naujų moralinių problemų.
Medikamentinio aborto įteisinimą dėl naujos procedūros nesaugumo jau anksčiau spaudoje kritikavo pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos valdybos narys, gydytojas akušeris ginekologas Virgilijus Rudzinskas.
„Cheminiais preparatais sukeliamas abortas, kurį ketinama įteisinti, lyg ir išlaisvintų medikus nuo tiesioginio dalyvavimo ir atsakomybę perkeltų pacientei. Bet krikščioniui profesionalui gydytojui ar farmacininkui turi būti suprantama, kad bet kuris veiksmas, siekiant nutraukti žmogaus gyvybę, nepriklausomai nuo metodo yra amoralus, - sako V. Rudzinskas. - Tiek gydytojas, duodantis į rankas nėščiajai preparato receptą, tiek farmacininkas, nuo lentynos paduodantis šiuos preparatus - vieno proceso dalyviai, atsakingi už galutinį rezultatą - gyvybės sunaikinimą.
„Nerimaujame ne tiek dėl receptų išrašymo ar neišrašymo. To nedarysime. Bet įsigaliojus minimai tvarkai galime kitokiomis formomis būti įtraukti į tokių abortų atlikimo grandinę: jei vaisių sunaikinančių preparatų panaudojusi moteris patektų į ligoninę, būtume priversti stebėti pacienčių būklę, ultragarsiniais tyrimais stebėti aborto eigą, stabdyti prasidėjusį gausų kraujavimą.
Tuo metu SAM, atsakydama į „Bernardinai.lt“ užklausą, taip pat akcentuoja laisvę medikui neprisidėti prie nėštumo nutraukimo: tokią galimybę suteikia minėta gydytojų akušerių ginekologų medicinos norma. Ministerija taip pat primena Medicinos praktikos įstatymą.
2006 m. priimtas Farmacijos įstatymas vaistininkams suteikia galimybę „atsisakyti parduoti (išduoti) vaistinius preparatus, jei tai prieštarauja vaistininko profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų asmens gyvybei ar pakenkti jo sveikatai“. Kas tie konkretūs „profesinės etikos principai“, išsamiau nepaaiškinama.
Tačiau vaistinių vadovai, atrodo, turės kitą nuomonę. Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė „Bernardinams“ pateiktame atsakyme raštu teigia, kad vaistininkai privalo aptarnauti visus klientus - ir gerbti jų pasirinkimą.
V. Turonis išsamiau aiškina argumentus, kodėl medikamentinis abortas negalėjo būti leidžiamas SAM ministro įsakymu. Pasak eksperto, 1994-aisiais įvesta nėštumo nutraukimo tvarka leido abortą, bet lygiai tuo pat metu Lietuvoje galiojo ir mirties bausmė.
Kitaip sakant, svarstyti dėl medikamentinio aborto galimybės ir tokį įstatymą priimti galėjo tik Seimas. Todėl A. Dulkio įsakymo kritikai teigia, kad tokiu būdu SAM ministras nesilaikė teisės aktų hierarchijos. Kalbėdamas apie farmacininkų situaciją, V. Turonis antrina, kad Lietuvos įstatymai šiems darbuotojams užtikrina laisvę elgtis pagal savo etinius principus.
Atsargiai optimistiškas šiuo klausimu yra ir gydytojas akušeris ginekologas V. Rudzinskas. „Prisiminkime, kaip prieš kelis dešimtmečius visuomenė ir medikų bendruomenė turėjo susitaikyti su tuo, kad atsirado medikų, kurie pareiškė nedalyvausiantys chirurginėse gyvybės sunaikinimo operacijose. Ir tai tapo visuotine norma, kaip matome, įteisinta kaip gydytojo akušerio ginekologo teisė.
Pašnekovas primena Baudžiamojo kodekso 142 straipsnį, kuris kalba apie neteisėtą abortą. Dokumente nurodoma, jog, pavyzdžiui, draudžiama gydytojui atlikti nėštumo nutraukimą ne sveikatos priežiūros įstaigoje; arba sveikatos priežiūros specialistui, neturinčiam teisės daryti aborto operacijas.
Moters teisės ir nėštumo nutraukimas
Jūs turite teisę laisvai nuspręsti ar tęsti, ar nutraukti nėštumą. Jūsų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apima teisę laisvai pasirinkti ar tapti tėvais. Būtini medicininiai tyrimai turėtų būti atliekami laiku, kad nedelsiant galėtumėte nuspręsti ar nutraukti nėštumą. Galite nenorėti tam tikru laiku tapti tėvais arba turėti vaiką su tam tikru asmeniu. Galimos nėštumo nutraukimo priežastys gali būti neigiamos medicininės indikacijos jums, vaisiaus sveikatai arba nėštumas, atsiradęs dėl išžaginimo.
Nors jūs turite teisę laisvai spręsti dėl nėštumo išsaugojimo ar nutraukimo, šiame apsisprendime taip pat dalyvauja jūsų tėvų ar globėjo interesai. Jūsų teisė į sveikatą gali būti pažeista, jei atsisakoma nutraukti nėštumą, net jei įvykdytos visos sąlygos.
Nėštumo nutraukimo prieinamumas Lietuvoje
BENDRA.lt tęsia temą apie nėštumo nutraukimo ne dėl medicininių indikacijų prieinamumą Lietuvoje. Seimas pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, kuriuo siekiama aiškiau reglamentuoti teisę į nėštumo nutraukimą. Vis dėlto BENDRA.lt tyrimas rodo, kad teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą.
Šiais metais paskelbta Lygių galimybių kontrolieriaus apklausa parodė, kad net aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko žmogaus teisę nutraukti nepageidaujamą nėštumą.
Tai - tik maža dalis patirčių, tačiau analizuojant situaciją Lietuvoje matyti, kad ši paslauga mūsų šalyje prieinama sunkiai priėmus sprendimą savo noru nutraukti nėštumą. Dažniausiai, viešai kalbant apie abortą, mintyje turima procedūra asmens pageidavimu - kai nėra medicininių indikacijų.
Pacientų sprendimu atliekamo aborto atveju, jo pasiekiamumas yra sudėtingesnis ir turi mažiau saugiklių. Nėštumo nutraukimas „moters sprendimu“ yra mokama paslauga, o dėl sveikatos problemų nutrauktas nėštumas dengiamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų.
Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia. Tai, kad pacientas už šią paslaugą moka savo lėšomis, sukuria ne tik finansinių iššūkių. Nefinansuojama procedūra neturi tokio pat reglamentavimo ir nesulaukia tokio paties institucijų dėmesio stebėsenos lygmeniu kaip privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamos paslaugos.
Kadangi procedūra neturi savo kodo, jo atskirai neseka ir Higienos institutas. Be to, kadangi paslaugos nedengia ligonių kasos, nėra centralizuotos sistemos, kuri žymėtų paslaugos pasiskirstymą šalyje.
Higienos institutas turi duomenų apie gydymo įstaigas, kurios techniškai atitinka reikalavimus teikti nėštumo nutraukimo paslaugas - tiek dėl medicininių indikacijų, tiek pacientės pageidavimu. Tačiau nėra centralizuoto informacijos rinkinio, kuris tiksliai identifikuotų, kurios įstaigos realiai šias paslaugas teikia.
Lietuvoje visi dirbtiniai abortai - tiek atliekami dėl medicininių indikacijų, tiek pacienčių pageidavimu - yra fiksuojami bendrai. Medikamentiniai abortai taip pat nėra registruojami atskirai, nes jiems nėra numatyto atskiro kodo.
Dėl šios priežasties statistikoje neskiriama, kokiu pagrindu buvo atlikta procedūra, nors jų prieinamumas ir teikimo sąlygos gali skirtis.
SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Aimė Dumšienė BENDRA.lt sakė, kad SAM pati statistinių duomenų nerenka, tai nėra jos funkcija. Vis dėlto Higienos institutas yra pavaldus šiai ministerijai.
Paklausta apie regioninį nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumą, SAM atstovė A. Dumšienė pažymėjo, kad „yra daugiau nei 500 gydymo įstaigų (su filialais), kurios turi licenciją teikti ambulatorines akušerio-ginekologo paslaugas“, tačiau „ne visos įstaigos turi sutartį su ligonių kasa - kai kurios turi, kai kurios neturi“.
Kaip nurodė A.Dumšienė, „nėštumo nutraukimo paslauga yra nustatoma įstaigos vadovo nustatyta tvarka“, o duomenys renkami tik apie tas įstaigas, kurios faktiškai suteikė šią paslaugą.
Paklausta apie ministerijos vaidmenį užtikrinant paslaugų pasiskirstymą regionuose, A. Dumšienė paaiškino, kad „SAM funkcija yra formuoti politiką ir reguliuoti teisės aktais“, tačiau „reguliavimo mechanizmo, kaip regionuose vykdomas paslaugų teikimas, neturime“.
Dalis administracijos darbuotojų buvo kooperatyvus, bet nemaža dalis atsakė, kad informacijos apie mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą savo teritorijoje neturi, nerenka ir iki Bendra.lt užklausos tokių duomenų neturėjo.
Tarptautinės teisės ekspertė dr. Laima Vaigė spalį vykusioje BENDRA.lt diskusijoje pabrėžė, kad Lietuvoje „teisėtas abortas nesureguliuotas įstatymu, tik ministro įsakymu“. Anot jos, vienintelis įstatymu įtvirtintas aspektas - Baudžiamojo kodekso straipsnis apie „neteisėtą abortą“, kuriame minimos tik „operacijos“, tad net nėra aišku, ar jis apima ir medikamentinį abortą.
Analizuodamas gydytojų teisę atsisakyti atlikti tam tikras procedūras, A. Giubilini siūlo ją vertinti profesinio pasirinkimo kontekste: „Sąžinės išimtis kilo iš karo tarnybos, kur žmonės buvo įpareigoti dalyvauti. Medicinoje gi niekas neverčia rinktis profesijos - todėl čia tokia teisė yra silpnesnė.“ Jis taip pat pabrėžia, kad gydytojai veikia tam tikroje privilegijuotoje sistemoje.
Kalbėdamas apie situacijas, kai gydymo įstaiga kaip institucija atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugas, A. Giubilini aiškiai pažymi: „Institucija neturi sąžinės - tai žmogiška savybė.
Tai reiškia, kad jeigu gydytojas atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugą pacienčių pageidavimu (kai ši yra mokama), formalaus mechanizmo, užtikrinančio, kad pacientė bus nukreipta į kitą įstaigą, nėra.
Nors pati paslauga teisėta, jos praktinis prieinamumas priklauso nuo gydytojo asmeninių įsitikinimų, gydymo įstaigos vidaus politikos ir paslaugos apmokėjimo formos. Nors Lietuvoje jau daugiau nei dvejus metus teisėtai galima atlikti medikamentinį nėštumo nutraukimą, daugelyje įstaigų vis dar dominuoja chirurginė intervencija.
Net 17 gydymo įstaigų Bendra.lt nurodė, kad teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą pagal pacienčių pageidavimą. Kitos įstaigos teigia, kad neturi budinčio ginekologo, nors daugelyje šalių tokių reikalavimų šiai procedūrai nėra.
SAM atstovė A. Dumšienė paaiškino, kad gydymo būdo pasirinkimą sprendžia paslaugą teikiantis gydytojas pagal savo kompetenciją. Ji pripažino, kad negali atsakyti, kodėl konkrečios įstaigos šios procedūros neteikia, nes tai esą priklauso nuo jų vidinės tvarkos ir gydytojų sprendimų. Paciento teisė rinktis gydytoją ir įstaigą, anot jos, garantuojama Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatyme.
Visgi, aiški informacija, kurios įstaigos realiai teikia paslaugą, dažnai nėra viešai prieinama. Tačiau realybėje viešosios įstaigos neskelbia informacijos apie medikamentinį nėštumo nutraukimą. Situacija dar sudėtingesnė, kai gydymo įstaigos savo paslaugų sąraše deklaruoja chirurginio nėštumo nutraukimo paslaugą, tačiau jos neteikia.
Tuo metu kiekviena delsimo diena lemia, ar paslauga dar galės būti suteikta - ypač svarbu tai medikamentinio aborto atveju, kuriam taikomas terminas iki 9 nėštumo savaitės. Nepaisant to, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymas numato pareigą viešinti mokamų paslaugų teikimo tvarką ir kainas bei kad įstaigos „užtikrintų, kad pacientai galėtų su ja susipažinti“, ši informacija nėra pateikiama nuosekliai ar lengvai randama.
Tačiau realybėje dalis gydymo įstaigų oficialiai skelbia, kad teikia chirurginio nėštumo nutraukimo paslaugą, tačiau iš tiesų jos neatlieka. Tarp tokių įstaigų, kurios kainynuose nurodo šią paslaugą, bet faktiškai jos neteikia, yra Radviliškio ligoninė, Šakių ligoninė, Telšių ligoninė, Švenčionių rajono sveikatos centras.
Anykščių ligoninė išrašo receptus medikamentiniam nėštumo nutraukimui, bet chirurginės procedūros neatlieka dėl gydytojų moralinės pozicijos.
Nors vaistinis nėštumo nutraukimas iš esmės yra tik konsultacija, kurios metu pacientei išrašomas receptas, o vaistai vartojami namuose, Lietuvos teisės aktuose jam taikomi tokie pat infrastruktūros ir specialistų reikalavimai kaip ir chirurginiam nėštumo nutraukimui.
Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, tiek medikamentinis, tiek chirurginis nėštumo nutraukimas iki šeštos nėštumo savaitės gali būti atliekami tik gydymo įstaigose, turinčiose licenciją teikti antrinio ar tretinio lygio akušerijos ir ginekologijos paslaugas. Tai reiškia, kad dvi iš esmės skirtingos procedūros - savo pobūdžiu, sudėtingumu ir rizikos lygiu - yra traktuojamos vienodai pagal techninius reikalavimus.
Dėl šių reikalavimų mažesnėse savivaldybėse procedūra dažnai negali būti atlikta, nes vietinės gydymo įstaigos neturi reikiamos licencijos. Net ir tose savivaldybėse, kur tokios įstaigos veikia, paslaugos prieinamumas priklauso nuo jų vidinių sprendimų ir gydytojų asmeninių pozicijų.
BENDRA.lt apžvelgė ir nėštumo nutraukimo procedūrų kainas. Abortų paslaugų kainos Lietuvoje labai skiriasi priklausomai nuo gydymo įstaigos tipo ir pasirinktos procedūros. Privačiose klinikose užfiksuoti reikšmingi kainų svyravimai tiek medikamentinio, tiek chirurginio nėštumo nutraukimo atvejais.
Be bazinės paslaugų kainos, galutinę sumą dažnai didina papildomi vizitai, tyrimai. Kai kurios privačios klinikos ne tik konsultuoja, bet ir pačios išduoda vaistus vietoje. Bendra.lt gavo pacienčių atsiliepimų, kad tam tikrais atvejais buvo rekomenduota įsigyti didesnį vaistų kiekį, dėl ko bendra procedūros kaina išaugo iki daugiau nei 300 eurų.
Viešosiose gydymo įstaigose dažniausiai skelbiamos chirurginio nėštumo nutraukimo kainos. Procedūros taikant vietinę nejautrą dažniausiai kainuoja 82,87 Eur, o bendros nejautros atveju - 129,53 Eur. Prie šių sumų gali būti pridėtas papildomas 10,56 Eur mokestis už ankstyvą nėštumo diagnozavimą šlapimo tyrimu.
Štai keletas pavyzdžių:
- Utenos ir Klaipėdos universitetinėse ligoninėse procedūra kainuoja 67,93 Eur
- Panevėžyje - 70 Eur
- Kaune - 101,42 Eur
- Kelmės, Druskininkų ir Alytaus ligoninėse - 82,88 Eur
- Visagino ligoninėje, kur vietinės nejautros procedūra kainuoja 234,54 Eur, o bendros nejautros - 366 Eur
Apibendrinant, nors Lietuvoje nėštumo nutraukimas yra legalus iki 12 nėštumo savaitės (esant tam tikroms indikacijoms - iki 22 savaitės), paslaugos prieinamumas ir teikimo sąlygos vis dar susiduria su iššūkiais, įskaitant gydytojų sąžinės laisvę, paslaugų pasiskirstymą regionuose ir skirtingas kainas.
žymės:
Panašus:
- Iki kada galima daryti abortą Lietuvoje? Viskas, ką turite žinoti apie abortų terminus!
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Vaikų pabėgimai iš darželių: kaip užtikrinti saugumą ir išvengti nelaimių?
- Vaikiškos Kepurės Nuo Saulės: Kaip Išsirinkti Stilingą, Apsaugančią Ir Patogią?