Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Gyvenimas kupinas iššūkių, kurie gali sukelti nerimą ir stresą. Tačiau yra būdų, kaip išsaugoti ramybę ir jaustis saugiai bet kokioje situacijoje. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius aspektus, pradedant nuo pagalbos vaikams prisitaikant prie pokyčių, baigiant streso valdymu ir emocine parama.

Pagalba vaikams prisitaikant prie pokyčių

Pavasaris - tai ne tik vis anksčiau patekanti saulė ir ilgėjantys vakarai, bet ir iššūkis tėvams - vasaros laiko įvedimas. Kai laikrodžius pasuksime valanda į priekį, organizmas turės prisitaikyti prie naujo grafiko, o tai gali sukelti miego sutrikimų tiek suaugusiems, tiek vaikams. Jei Jūsų šeimoje jau nusistovėjo aiškus dienos ritmas, pietų miegeliai ir ankstyvas vakarinis užmigimas, šis pokytis gali išbalansuoti turimus miego įpročius.

Kaip padėti vaikui kuo lengviau pereiti prie naujo laiko?

  1. Jei norite išvengti staigaus pokyčio, galite pradėti ruoštis kelios dienos prieš laiko pasikeitimą. Ka 2-3 dienas ankstinkite miego laiką 15-30 minučių, kad organizmas palaipsniui prisitaikytų prie naujo ritmo.
  2. Mūsų organizmo vidinis laikrodis reaguoja į natūralią šviesą. Rytais leiskite kuo daugiau saulės šviesos į kambarį, praleiskite laiką lauke. Tai padės vaikui greičiau prabusti ir prisitaikyti prie naujo ritmo.
  3. Nors laikas keičiasi, vaikams labai svarbu išlaikyti pastovumą. Maudynės, raminanti lopšinė, pasaka ar švelnus apkabinimas prieš miegą padės vaikui jaustis saugiai ir ramiai pereiti į miego būseną.
  4. Tamsa yra svarbi melatonino - miego hormono - gamybai.

Rekomendacijos pagal amžių:

  • ✔ 1-2 metų vaikams: Galite rinktis arba 30 min.
  • ✔ Kūdikiams iki 1 metų: Keiskite miego laiką lėčiau - po 15 min.

Daugumai vaikų pakanka savaitės, tačiau kai kuriems prisitaikymas gali užtrukti ir mėnesį. Svarbiausia - kantrybė ir nuoseklumas. Jei Jūsų mažylis sunkiai prisitaiko prie miego pokyčių arba nuolat patiriate miego iššūkių, galiu Jums padėti sureguliuoti miego ritmą ir pasiekti ramesnes naktis.

Meilės ir palaikymo svarba

Visiškai nesvarbu, ar jūs ir jūsų vaikas/paauglys sutariate gerai, ar bendraudami susiduriate su tam tikrais iššūkiais, svarbiausia yra parodyti savo meilę ir palaikymą.

  1. Ieškokite būdų užmegzti ryšį su savo vaiku/paaugliu. Paklauskite, kaip praėjo diena ir ką jis veikė. Vis užsiminkite, kad būsite šalia, kad ir kas bebūtų. Pasakykite, kad jums svarbu žinoti, kaip vaikas/paauglys jaučiasi ir ką galvoja. Svarbu pripažinti ir suprasti vaiko/paauglio emocijas, net jei tai privers jus jaustis labai nepatogiai. Visuomet lengva pastebėti tai, kas jums nepatinka. Jei paauglys/vaikas pasielgia netinkamai, jūs iš kart reaguojate.
  2. Kartu pradėkite naują rutiną, nusistatykite lengvai pasiekiamus, naujus dienos tikslus. Paauglystė reiškia nepriklausomybę! Pabandykite prisiderinti ir suteikti paaugliui tinkamą laiką ir erdvę. Leiskite jam būti savimi. Raskite keletą būdų, kurie paskatintų vaiką/paauglį daryti pertraukas tarp užsiėmimų (mokyklinių namų ruošos darbų ar kitokių veiklų). Pertraukų metu darykite tai, kas jam teiktų džiaugsmą. Jei vaikas/paauglys jaučiasi sunerimęs, pertraukų laiką skirkite problemos sprendimams ieškoti.
  3. Prasidėjus konfliktui, įsiklausykite į vaiko/paauglio požiūrį ir pabandykite ramiai suprasti situaciją. Neaptarinėkite problemos, kol esate piktas. Nesistenkite nuolat “valdyti” situacijos. Paaugliui sunku suvaldyti savo jausmus, kai jis jaučiasi suvaržytas ir kontroliuojamas. Būkite sąžiningas ir atviras su savo vaiku/paaugliu: jei patiriate stresą - pasakykite tai. Pasibaigus konfliktui, skirkite šiek tiek laiko apmąstymams, kaip konfliktus galėtumėte spręsti ateityje (ką darytumėte kitaip?).

Rūpinimasis savimi

Jūs, tėvai, turite labai daug problemų, kurias privalote nuolat spręsti. Nepamirškite savęs. Jums taip pat reikia palaikymo ir laiko sau. Jei jaučiatės blogai, nelaukite, o paprašykite kitų pagalbos. Taip jaustis yra normalu.

Skirkite laiko:

  • Bendravimui. Pabandykite rasti keletą bendraminčių žmonių, su kuriais galėtumėte pasidalinti jausmais ir patirtimi.
  • Savo mėgstamai veiklai, kuri padeda įveikti ir valdyti stresą. Nesvarbu, ar jūsų diena labai užimta, ar nuolat turite laisvo laiko, jums būtina skirti laiko sau ir savo mėgstamiems užsiėmams.

Atsipalaidavimo būdai

Jei jauti, kad nerimas tampa tavo kasdienybės dalimi, o mintys vis nenustoja suktis - „Nuo Nerimo“ smilkalas skirtas tam, kad padėtų tau grįžti į ramybę. Užkrautas per rudens lygiadienį, šis smilkalas prisipildė saulės šviesos, kuri apšvies net tamsiausias tavo dienas. Šis smilkalas buvo sukurtas tiems, kurie patiria daug išgyvenimų ir sunkiai nuramina savo mintis. Jei tavo gyvenimas per greitas, mintys nesiliauja suktis galvoje, o nerimas trukdo atsipalaiduoti - „Nuo Nerimo“ smilkalas atneš tau tikrą ramybės oazę. Rankomis rištas per ypatingai raminančių energijų dieną ir užkrautas per rudens lygiadienį - vieną iš galingiausių dienų metuose, kai gamta pasiekia tobulą balansą tarp šviesos ir tamsos.

Smilkalų komponentai ir jų poveikis:

  • Putino žiedai: Šie žiedai kiekviename smilkale yra tam, kad padėtų išlaisvinti užspaustas emocijas ir sugrąžintų vidinę ramybę.
  • Melisa: Melisa švelniai harmonizuoja emocijas, ramina protą ir padeda atpalaiduoti mintis.
  • Gelsvė: Gelsvė suteikia lengvumo jausmą ir balansuoja tiek emocinį, tiek fizinį kūną.

Kai nerimas tampa per stiprus, uždek smilkalą „Nuo Nerimo“. Leisk dūmams švelniai sklisti po tavo erdvę ir pajusk, kaip Putino žiedų, melisos ir gelsvės energija apgaubia tave švelnumu ir ramybe. Tai tavo akimirka sustoti, atsipalaiduoti ir pajusti, kaip įtampa pamažu nyksta, palikdama tavo kūną ir sielą ramius ir subalansuotus.

Emocinė pusiausvyra karantino metu

Kylant naujojo koronaviruso grėsmei ir šalyje paskelbus karantiną, daugelis žmonių lieka namuose. Stenkitės išsaugoti emocinę pusiausvyrą, pozityvų požiūrį ir ramybę.

Patarimai, kaip išlaikyti ramybę karantino metu:

  • Kasdien raskite laiko savo pomėgiams ir kitai maloniai veiklai.
  • Mažiau laiko leiskite naršydami internete.
  • Kalbėkitės apie savo jausmus su kitais, nepasiduokite panikai.

Atsipalaidavimo technikos

Kvėpavimo pratimai

  1. Nuraminkite kvėpavimą. Patogiai atsisėskite arba atsigulkite.
  2. Vieną ranką padėkite sau ant krūtinės, kitą - ant pilvo. Užmerkite akis.
  3. Kvėpuokite tik per nosį. Lėtai, ramiai ir giliai įkvėpkite ir taip pat iškvėpkite.
  4. Pajuskite, kaip įkvepiant jūsų pilvas išsipučia, o iškvepiant subliūkšta.
  5. Panaudokite vaizduotę. Įsivaizduokite, kad įkvepiate šviesą ir ramybę, o iškvepiate nerimą ir stresą. Mėgaukitės ramiu kvėpavimu, stebėdami, kaip kūnas palaipsniui atsipalaiduoja ir rimsta.

Raumenų atpalaidavimas

  1. Atpalaiduokite raumenis. Patogiai atsisėskite, ištieskite ir atremkite nugarą į kėdės atlošą, padėkite rankas ant kelių. Užsimerkite.
  2. Įkvėpdami stipriai stipriai suraukite ir įtempkite kaktą ir staigiai ją atleiskite. Tai pakartokite 3 kartus.
  3. Tada, palaipsniui įtempdami ir staigiai atpalaiduodami raumenis, keliaukite kūnu žemyn - stipriai įtempkite ir atpalaiduokite veidą, pečius, nugarą, krūtinę, rankas, pirštus, pilvą, sėdmenis, kojas, kojų pirštus. Pajuskite, kaip kūnas vis labiau atsipalaiduoja ir šyla. Derinkite kūno įtempimą ir atpalaidavimą su kvėpavimu.
  4. Kurį laiką pasilikite užmerktomis akimis ir vidiniu žvilgsniu „peržiūrėkite“ savo kūną.

Dėmesio perkėlimas

  1. Perkelkite dėmesį nuo vidinių pojūčių į išorės objektus.
  2. Pasistenkite per minutę pamatyti ir įvardyti kuo daugiau spalvų savo aplinkoje; išgirskite aplinkoje 3 skirtingus garsus; pažiūrėkite pro langą - suraskite 3 pavasario ženklus; paplekšnokite savo kūną dainuodami mėgstamą dainelę.
  3. Išbandykite ir kurkite savas dėmesio perkėlimo užduotis.

Domėkitės ir mokykitės naujų jums tinkančių atsipalaidavimo būdų.

Rūpinimasis pažeidžiamiausiais

Prisiminkime, bet kokiose ekstremalioje situacijose pagyvenę ir ribotai galintys savimi pasirūpinti žmonės yra itin pažeidžiami. Tai, kaip gebama pasirūpinti pažeidžiamiausiais nariais, parodo visuomenės brandą. Saviizoliacijos laikotarpiu turime puikią galimybę prasmingai leisti laiką rūpindamiesi kitais.

Parodykite, kad jie yra svarbūs ir jums rūpi. Reguliariai pasidomėkite jų nuotaika, poreikiais, savijauta. Pasikalbėkite apie tai, kas jiems tuo metu svarbu. Bendravimas su kitais reikalingas visiems, tačiau jis ypač svarbus tiems, kurie yra vieniši. Padėkite susiorientuoti sveikatos išsaugojimui svarbios informacijos sraute. Patarkite, kaip epidemijos laikotarpiu jie turėtų rūpintis savo higiena ir sveikata.

Pokalbiai su vaikais apie sudėtingas situacijas

Kalbėkite su vaikais apie tai, kas vyksta, nepalikite jų nuošalyje. Domėkitės vaikų poreikiais ir emocine savijauta. Padėkite jiems jaustis saugiai (skirkite laiko išklausymui, apkabinimui, paguodai ar kitokiai paramai). Bendraudami su vaikais stenkitės būti ramūs, nepamirškite, kad jūsų elgesys ir reakcijos daro jiems poveikį. Pasistenkite, kad jūsų paaiškinimai nebūtų gąsdinantys ar keliantys nerimą. Sudarykite vaikui galimybę klausti apie viską, kas jam rūpi ir nuoširdžiai atsakykite į visus klausimus. Prisiminkite, kad atsakymų vengimas gali padidinti jo nerimą.

Pritaikykite pateikiamą informaciją prie vaiko supratimo lygio: vaikui suprantama kalba paaiškinkite, kodėl jis neina į mokyklą ar darželį, ką saviizoliacijos laikotarpiu jis turėtų daryti ir ko vengti. Užtikrinkite stabilų vaikų dienos režimą.

Sparčiai Europoje plintantis ir visuose informacijos kanaluose dominuojantis koronavirusas sukelia nerimą dažnam suaugusiam. Natūralu, kad taip plačiai aptarinėjama tema vis labiau pažįstama tampa ir vaikams, juk su informacija jie susiduria darželyje ar mokykloje, nugirsta televizijoje ar kalbantis tėvams.

Nepamirškite - vaikai itin gerai jaučia jūsų nerimą, todėl jei jie dar maži, šia tema geriau daug nekalbėti prie jų. Su vyresniais vaikais, kuriems jau natūraliai kyla klausimų apie situaciją pasaulyje ir Lietuvoje kalbėtis būtina. Šiame etape nepalikite vaikų nežinioje ir nesuteikite laisvės jų fantazijai. Jei nerimaujate, ar žinosite kaip tinkamai atsakyti į vaikui kylančius klausimus - galite pirmiausia juos išklausyti ir pažadėti su atsakymais sugrįžti netrukus.

Kiek ir kokios informacijos reikėtų pasakoti, nuspręsti galite atsižvelgdami į vaiko amžių ir jo jau turimą informaciją ar klausimus. Labai svarbu įsiklausyti į vaikų sakomus dalykus - ar jie įvardija konkrečias savo baimes ir nuogąstavimus, o gal jiems tiesiog smalsu? Pokalbio su mažesniais vaikais (5-10 metų) tikslas turėtų būti juos nuraminti, atsakyti į kylančius klausimus ir trumpai bei paprastai paaiškinti situaciją: papasakokite kas yra koronavirusas, į kokius kitus virusus jis panašus ir kuo skiriasi nuo kitokių ligų.

Su paaugliais, kurie greičiausiai jau yra išsamiau susidūrę su informacija apie ligos protrūkį internete ar mokykloje, galite diskutuoti laisviau. Kartu galite perskaityti informatyvius straipsnius ar pažiūrėti video siužetus, juos aptarti. Paklauskite, ką jie galvoja apie protrūkį, ar dėl kažko ypač jaudinasi. Svarbiausia, kalbėdamiesi su vaikais jiems nemeluokite ir neslėpkite nuo jų pagrindinės informacijos. Labai tikėtina, kad jie tai vis tiek sužinos, o tuomet sumenks vaikų pasitikėjimas jumis. Taip pat, kuo labiau mistifikuosime šią situaciją - tuo sunkiau vaikams bus suvokti realybę, jie gali susipainioti.

Kalbėdami su vaikais galite pasitelkti netgi šiek tiek statistikos, pavyzdžiui - kiek užsikrėtusiųjų tėra kaimyninėse šalyse. Vaikai jausis saugiau, žinodami ko gali tikėtis artimiausioje ateityje. Sutarkite, jog vos tik vaikui kyla naujas klausimas - jis drąsiai gali kreiptis į jus. Pasiruoškite savo bendrą veiksmų planą, ką darysite, kad nesusirgtumėte. Galite trumpai apsitarti planą A, jei virusas į Lietuvą neateis - turbūt pasirinksite kaip nors atšvęsti? Ir Planą B - jei ateis. - padėkite vaikams suprasti KODĖL jie turi plautis rankas, kosėti ar čiaudėti užsidengiant burną ir laikytis kitų susitarimų. - kartu peržiūrėkite ir praktiškai kelis kartus išmėginkite kiekvieną instrukcijos žingsnį.

žymės:

Panašus: