Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Beveik kiekvieno kūdikio gyvenime ateina diena, kai jis į burną įsikiša pirštą, nykštį ar net visą kumštį. Mamos sunerimsta, ar netaps pirštų čiulpimas ilgai užsitęsusiu žalingu įpročiu. Panagrinėkime, kodėl kūdikiai tai daro ir ką reikėtų žinoti tėvams.

Kodėl Kūdikiai Kiša Kojytes Į Burną?

Jau mamos įsčiose vaikelis kažką veikia. Kartkartėmis sukruta, pabaksnoja alkūnėmis, pasispardo kulnais. O stebint vaikelį gimdoje tyrimo ultragarsu metu išsiaiškinta, jog dažniausias mažojo užsiėmimas - čiulpti savo rankelę (nykštį, pirštus, kumštį). Manoma, jog taip žmogučiai mokosi žindimo meno ir treniruoja burną bei lavina ir stiprina liežuvio raumenis būsimam svarbiausiam savo darbui gimus - maitinimuisi iš motinos krūties. Tikriausiai taip ir yra, nes nykštys vos ne idealiai atitinka gerai apžiotos krūties dalies formą kūdikio burnoje.

Gimusiam kūdikiui jau nebereikia būti susirietusiam, taigi ir jo rankos nutolsta nuo burnos. Kai naujagimis iškart paguldomas ant mamos krūtinės, jis priglunda ir girdi pažįstamą širdies plakimą, kuris mažylį nuramina, o sulenktos vaikelio rankos siekia kaip tik mamos krūtų spenelius. Juos čiuopdami, naujagimio pirštai dirgina spenelio odos nervinius receptorius ir skatina išsiskirti hormoną oksitociną iš mamos hipofizio į kraują. Todėl kiekvieną kartą kūdikiui žindant reikia jo rankas palikti laisvas, nesurišti vystyklais ir neapmauti pirštinėmis. Pirštukų čiulpimas po gimimo tampa visiškai kitokiu elgesiu - mažylis siekia motinos krūties ir prigludęs prie jos patenkina savo poreikį pavalgyti.

Tačiau žindymas yra ne tik būdas teikti kūdikiui geriausią maistą - motinos pieną, bet ir greitas bei užtikrintas vaikelio nuraminimas. Būna, jog pamatę pirštą kūdikio burnoje, pabūgę, kad tai netaptų blogu įpročiu, suaugę žmonės mažyliui į draugus įperša čiulptuką. Išties „tuštukai“ yra didelių žmonių sugalvota apgaulinga priemonė, nesivarginant patenkinti tikruosius mažojo žmogaus poreikius. Todėl tai nėra geras problemos sprendimas. Vaiko pirštai, ypač nykštys, daug labiau negu čiulptukas-tuštukas atitinka žindamos krūties kūdikio burnoje formą. Siaurą tuštuką kūdikis laiko beveik sučiaupta burna - tarp vaiko dantenų lieka vos 4-5 milimetrų tarpas. Taip įpratęs, kūdikis, ir glaudžiamas prie krūties, plačiai nebeišsižioja, o sučiumpa burna tik spenelį. Tada kenčia abu: kūdikis - dėl neprivalgymo, o mama - dėl pieno sąstovio krūtyse ir traumuojamų spenelių (siurbiant ir maigant tarp dantenų) sukeltų bėdų.

Kita vertus, pirštais kūdikis ištiria savo burną, jos sandarą. Išmokęs pirštus į burną įsikišti „tyčia“, mažasis žmogus atranda ryšį tarp veiksmo ir pasekmės ir pradeda sąmoningai koordinuoti savo judesius. Tai yra didžiulė pažanga. Šis etapas gali tęstis maždaug iki to laiko, kai kūdikis jau išmoks pasiekti ir sugriebti pamatytus daiktus, išlaikyti juos rankoje. Štai tada vietoje pirštukų į burną ištirti keliaus viskas, kas pasitaikys ropojančio mažylio kelyje. Paeiliui rankomis vaikas atras ir savo kojas, ausis, nosį, intymiąsias kūno vietas… O kaip dažnai rankos visur sugrįš ir užsibus paskui, priklausys nuo to, ar atsiras ir pakaks kitų augančio žmogučio vystymąsi skatinančių ir į kitas veiklas nukreipiančių užsiėmimų.

Šešių mėnesių mažylis jau pradeda po truputį sėdėti, šliaužti, bando kažką sakyti, moka pakviesti bendrauti, gali imti žaislą ir perkelti jį iš vienos rankos į kitą. Šių įgūdžių vystymąsi jūs kasdien stebite ir džiaugiatės mažylio laimėjimais.

Dantų Dygimas

Likus maždaug mėnesiui, kol išdygs pirmasis dantukas, kūdikis pradeda justi perštintį dantenų niežulį. Pats vaikas geriausiai išmatuoja šito jutimo intensyvumą, ir jeigu šis viršija kantrybės slenkstį, bando tą niežulį malšinti kasydamasis ranka ar pirštu. Tai kūdikiui teikia savotišką malonumą ir pažinimo džiaugsmą, todėl pirštai gali dar ne kartą grįžti į burną ir ten užsibūti net ir nebesant pirminės priežasties - dantukų dygimo sukeltų jutimų.

Žinoma, natūraliausias būdas kūdikį nuraminti yra mamos pasiūlytas dažnesnis žindymas - sudirgusias dantenas nuramins kontaktas su krūties oda. Todėl būna vaikų, kurie užauga niekada piršto į burną nekišę.

Kūdikio Raida Mėnesiais: Motoriniai Įgūdžiai ir Kojų Kišimas Į Burną

Per pirmuosius gyvenimo metus augame ir vystomės bene sparčiausiai - formuojamsi judėjimo, kalbos, pažinimo socialiniai-emociniai įgūdžiai. Sekant kūdikio raidą ir stebint, ar ši neatsilieka nuo priimtų normų, jos etapai skirstomi pagal amžių.

  • 1 Mėnuo: Ryškūs naujagimio refleksai. Dauguma kūdikio judesių spontaniški, ritmiški, atsirandantys tam tikrais intervalais, neilgai trunkantys, nevisiškai valdomi, greiti ir pilnos amplitudės.
  • 2 Mėnuo: Judesiai platūs ir nekoordinuoti. Aktyvesnės viršutinės kūno dalys (mojuoja rankomis, bando siekti objektų).
  • 3 Mėnuo: Gulėdamas ant nugaros rankas suveda ant krūtinės, gali viena ranka suimti kitą, pradeda jas tyrinėti, kišti į burną.
  • 4 Mėnuo: Dažnai apžiūrinėja rankas, kiša jas ar žaislą į burnytę. Pakelia kojas, su jomis žaidžia.
  • 5 Mėnuo: Gali prisitraukti koją prie burnos ir čiulpti nykštį. Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Tai nėra primityvus aplinkos pažinimas. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą. Čiulpdamas rankų bei kojų pirštukus susipažįsta su savo kūnu.
  • 6 Mėnuo: Manipuliuoja žaislais, perima juos iš vienos rankos į kitą, kelia link burnos, o ne žaislo siekia burna, kaip darė anksčiau.

Kada Reikėtų Sunerimti?

Jeigu pirštą nuolat čiulpia metinukas, tai gali būti požymis, kad sulėtėjo vaiko vystymasis arba jis apleistas. Ilgas ir reguliarus piršto čiulpimas rodo, kad vaikutis nuolat jaučiasi nesaugus, todėl ieško nusiraminimo. Epizodiškas, tik retkarčiais, piršto čiulpimas laikomas normaliu dalyku ir nedaro jokios žalos nei kalbos raidai, nei vaiko raidai maždaug iki dvejų metų. Tokio amžiaus vaikai čiulpdami pirštą nusiramina, jaučiasi saugūs, pagaliau jiems tiesiog patinka.

Patarimai Tėvams

  • Nedrauskite vaikui čiulpti nykščio, kai jis užsigauna, išsigąsta, supyksta ir pan. Geriau tuomet priglauskite ir pasakykite, kad mylite.
  • Atpratimą nuo piršto, kaip ir nuo čiulptuko, galima paspartinti. Ir geriausiai tam tiktų bendra su vaiku veikla. Tokia, kuri nukreiptų vaiko dėmesį ir skatintų kūrybiškas mintis bei duotų įdomaus darbo rankoms.
  • Nenubauskite vaiko už šį įprotį. Geriau sukurkite jaukią aplinką, praleiskite su juo daugiau laiko, žaiskite aktyvius žaidimus.

Kineziterapijos Svarba

Esant galimybei, pas kineziterapeutą rekomenduojama apsilankyti kas 6 savaites. Tokiomis laiko atkarpomis galima matyti perėjimą iš vieno raidos tarpsnio į kitą. Specialistas įvertins esamą situaciją ir naujai išmoktus judesius, jų kokybę, pakoreguos namų darbus ar pakeis, papildys kineziterapijos programą. Kiekvienas kūdikio raidos etapas yra itin reikšmingas ir atsiliepiantis ateityje. Itin svarbu nė vieno iš jų nepraleisti (ypač iki 6 mėn.) ir esant reikalui kartu su specialistų priežiūra leisti vaikui vystytis pagal jo amžių.

Kaip Padėti Vaikui Atsiskleisti?

  • Svarbu ne tik stebėti mažylį, bet ir sukurti aplinką, kurioje jis galėtų laisvai judėti, domėtis jį supančiais daiktais ir žaislais.
  • Verta kritiškai įvertinti, ar namai pritaikyti kūdikio poreikiams.
  • Neretai tėvai, stengdamiesi, kad mažylis išliktų ramus, daro jam meškos paslaugą. Pavyzdžiui, kai kūdikis suirzta, kad negeba savarankiškai pasiekti tikslo arba negali išlaikyti norimos padėties, tėvai skuba jam padėti, atlikdami visą darbą už jį - paguldo ant pilvo, pasodina arba medi pastato. Mažyliui nebelieka motyvacijos stengtis pačiam.

Kūdikių Raidos Etapai: Kada Tikėtis Tam Tikrų Įgūdžių

Kūdikių raida yra dinamiškas procesas, kurio metu jie įgyja naujų įgūdžių ir gebėjimų. Štai orientacinė lentelė, kada galite tikėtis tam tikrų raidos etapų:

Amžius Motoriniai Įgūdžiai
1-2 mėn. Gulint ant pilvo trumpam pakelia galvytę.
4 mėn. Gulėdamas ant nugaros pradeda siekti šone padėtų žaislų.
5-6 mėn. Gulėdamas ant pilvo remiasi plaštakomis.
7-8 mėn. Formuojasi įstrižas sėdėjimas.
9-10 mėn. Stojasi į keturpėsčią padėtį, pradeda siūbuoti.
11-12 mėn. Pradeda žengti pirmuosius žingsnius.

Nors dauguma vaikų atitinka vadinamąsias fizinės raidos normas, svarbu atminti, kad kiekvienas yra individualus ir vystosi savo tempu. Vis dėlto kartais raida ima pastebimai vėluoti. Kaip žinoti, ar vaikas sveikas ir tinkamai vystosi?

Svarbu ne tik stebėti mažylį, bet ir sukurti aplinką, kurioje jis galėtų laisvai judėti, domėtis jį supančiais daiktais ir žaislais.

žymės: #Kudiki

Panašus: