Apie tai, kad kūdikio judėjimo gebėjimai vis labiau tobulėja, jau buvo minėta kalbant apie 9 mėnesių sulaukusius kūdikius. Paūgėjęs mažylis kartais primena uraganą, kuris nusiaubia namus, išvartydamas viską, ką sutinka savo kelyje, o dažnai šio amžiaus kūdikiams dar reikia suaugusiųjų pagalbos, kad galėtų atsistoti ar nueiti ten, kur nori, taigi tenka pasilenkus vedžioti.
Kūdikio Judėjimo Raida
Vienuoliktąjį mėnesį kūdikio asmenybės branda net sukrečia - jis demonstruoja humoro jausmą, kaprizus, aikštosi ir meilinasi. Šio amžiaus kūdikiai savo gebėjimais gerokai skiriasi vieni nuo kitų - vieni jau savarankiškai vaikšto, kiti tik stojasi ir trumpai pastovi, treti tik ropoja. Bet užtat kaip!
- Laisvai ropoja: Tik pradėjęs ropoti kūdikis juda pirmyn negrabiai, svirduliuodamas, o sulaukęs vienuolikos mėnesių jau moka daryti kryžminius judesius (kelia į priekį dešinę ranką ir kairę koją, po to kairę ranką ir dešinę koją). Ropojimas jau turi būti koordinuotas, t.y. vaikas juda kryžminės koordinacijos būdu.
- Sėdėdamas išlaiko pusiausvyrą: Sėdėjimo srityje tolesnių įgūdžių jau nebeįmanoma pasiekti. Vaikutis sėdi puikiai. Jis nepraranda pusiausvyros, net jei jam sėdint lėtai kelsite kojas. Ilgai sėdi, tvirtai išlaikydamas pusiausvyrą. Kūdikis sulenkia liemenį, ištiesia į priekį rankas ir neparvirsdamas patikimai balansuoja ant sumažėjusio sėdėjimo pagrindo.
- Eina įsikibęs į baldus: Nemažai tokio amžiaus kūdikių jau žengia pirmuosius savarankiškus žingsniukus. Vaikutis jau puikiai moka stovėti, stovėdamas moka keisti kūno padėtį, svorį perkeldamas nuo vienos kojos ant kitos. Įsikibęs į baldą (patogiausia - stalą ar kėdę), jis jau gali mažais žingsniukais apeiti jį šonu.
- Prilaikomas eina: Prilaikomas už rankyčių kūdikis žengia žingsnį, atsistoja visa pėda, kelia kitą koją, atsistoja kita pėda. Žingsniuoti pirmyn jam labai patinka, kūdikis jau moka išsireikalauti šios nuostabios mankštos. Paėmę vaiką už rankų arba riešų, pamatysime pirmuosius mėginimus eiti. Jis eis neryžtingai, netvirtai, išskėstomis kojomis.
- Pats atsistoja laikydamasis už baldų: Stovėdamas ant keturių (ropojimo padėtyje) arba sėdintis vaikas pats savarankiškai atsistoja, prisilaikydamas už baldų. Klaupiasi arba pusiau klaupiasi, tada ištiesia koją į priekį, primina pėdą ir, tiesdamas koją, traukiasi rankomis.
Vidutiniškai ištiesus kelius ir klubų sąnarius, pasikelia sėdmenys, ir kūnas atsiduria ant plaštakų ir kelių (stovėsena ant keturių). Iš aukštielninkos padėties pats savarankiškai atsisėda, prisilaikydamas už baldų. Vaikas nuo šiol gali atsisėsti be suaugusiojo pagalbos. Tokioje stabilioje sėdimoje padėtyje kūdikis jau gali žaisti ilgesnį laiką. Jeigu nori pasiimti daiktą, esantį jam nepasiekiamu atstumu, tai dažniausiai pasisukdamas atsistoja “ant keturių” ir nuropoja prie žaislo. Kojos yra žymiai sutvirtėjusios, todėl pastatytas ir nusitvėręs už baldų ar kitų tam tinkančių daiktų jis gali pastovėti ilgiau negu pusę minutės.
Smulkiosios Motorikos Raida
- Griebia „replytėmis“: Kūdikis čiumpa mikliai ir tiksliai. Sulenkęs nykštį ir smilių paima net vos įžiūrimą plauką ar trupinį. Du pirštukai čiumpa panašiai, kaip replytės. Praėjusį mėnesį džiaugėmės, kad vaikutis išmoko griebti pincetu. „Pincetas“ - tai griebimas dviem ištiestais pirščiukais, o „replytės“ - kai vienas arba net abu pirščiukai sulenkti.
- Pincetinis griebimas: mažą daiktą kūdikis paima ištiestu smiliumi ir prieš jį atsuktu nykščiu. Vaiko dėmesį patraukia vis smulkesnės detalės, vis mažesni objektai ir mažos skylutės. Kūdikis lėtai artina ranką prie trupinio, ištiesia smilių, jam priešais atsuka nykštį, o tada smiliaus bei nykščio galais kaip pincetu paima trupinį. Kiti pirštai neturi dalyvauti.
- Smiliumi čiupinėja objekto detales: Vaikas ištiestu smiliumi čiupinėja lėlės detales, pvz., burną, akis.
Tobulėja kūdikio gebėjimas paimti smulkius daiktus. Ypač domisi smulkiais daiktais. Vaikas sąmoningai numeta žaislą. Vaikas paima vieną ar kelias kaladėles ir iškart po kelių žaidimo sekundžių su dideliu pasitenkinimu jas lanku numeta žemėn. Šis žaidimas suteikia vaikui džiaugsmo dėl kelių dalykų. Jam gali būti svarbus erdvinių santykių pajutimas, sukeltas garsas bei patyrimas, kad jis pats gali aktyviai disponuoti daiktais.
Kognityvinė Raida ir Kalba
- Randa paslėptą žaisliuką: Kūdikis vis geriau prisimena daiktus, savo žaislus. Jis nepamirš, jei bežaidžiant kurį žaisliuką uždengsite dėžute. Kūdikis ieškos dingusio žaisliuko, ras jį po dėžute. Radęs labai džiaugsis.
- Traukia žaislą už virvutės: Norimą daiktą kūdikis stengiasi pasiekti ir pasiimti bet kokiais būdais. Dabar jis suvokia, kad tikslą galima pasiekti ir gudrumu - pavyzdžiui, prisitraukiant žaisliuką už virvutės. „Traukimo už virvutės“ principą mažylis panaudoja ir prie stalo, jis suvokia, kad, patraukus staltiesę, su ja prišliauš ir gražus puodukas, kuris dabar stovi stalo viduryje.
- Pirmieji protingi skiemenys: Gal mama nė nežino, kad kūdikis jau kuria savo kalbą ir jam gerai žinomus dalykus vadina savais žodžiais. Pavyzdžiui, pamatęs tėtį, vaikutis gali sakyti „te-te-te“, o pamatęs maistą - ,,am-am“ ir pan. Kiekvieno žodynas vis kitoks, tėvai jį netrukus perpranta. Šiuo metu kūdikio kalboje garsų sumažėja. Prasideda tylos laikotarpis - pasiruošimas prasmingam kalbėjimui. Pažįstamą situaciją, objektą arba asmenį vaikas spontaniškai pavadina pastoviu skiemeniu, sudvigubintu skiemeniu ar kitokiu garsu.
- Supranta draudimą: Ech, vaikeli, baigėsi tavo katino dienelės. Kūdikis vis dažniau girdi trumpą ir nemėgstamą žodelį „ne“ bei ilgesnį jo palydovą „negalima“. O svarbiausia - jau supranta, ką šie žodžiai reiškia. Išgirdęs juos kūdikis trumpam nustoja daręs, kas draudžiama. Vėl imdamasis draudžiamos veikos, jis stebi suaugusiojo reakciją, o gal net pasalūniškai šypsosi. Nesitikėkite, kad sudraustas vieną kartą kūdikis ilgai atsimins, ko negalima. Vaikas reaguoja į draudimus, nutraukdamas savo veiklą. Vaikas stabteli ir nutraukia savo veiklą. Dažnai tuo momentu jis pasižiūri į asmenį, ištarusį draudimą. Po trumpos pertraukėlės jis vėl mėgina dažniausiai iš naujo įvykdyti savo ketinimą. Tiek pradedant suprasti kalbą, tiek ankstyvoje kalboje žodis “ne” atsiranda anksčiau už “taip”. Taip yra todėl, kad žodį “ne” paprastai lydi daug išraiškingesnis tonas, mimika ir gestai, negu žodį “taip”.
- Daug ką supranta ir moka: Išgirdęs muziką, mažylis juda pagal ritmą - šoka. Paklaustas ieško mamos, tėčio, atsisuka išgirdęs savo vardą. Mėgsta kartoti garsus ar gestus, jei kiti atkreipė į tai dėmesį. Mėgsta būti matomas ir girdimas. Bando protestuoti, kai kiti nenori vykdyti prašymo. Tyrinėja, iš ko sudaryti daiktai, pvz., čiupinėju varpelio šerdį, išvynioju iš popieriaus žaislą. Vis tobuliau mėgdžioja suaugusiųjų veiksmus. Verčia knygos lapus, dažniausiai po kelis iš karto. Susidomėjęs žiūri į paveiksliukus knygoje. Gina savo daiktus nuo broliukų ir sesučių.
Maitinimas
- Rūpestingai valgo sausainuką: Mažiukas pamažu mokosi valgyti pats. Gražu žiūrėti, kaip jis valgo sausainį ar džiūvėsį. Tiesa, džiūvėsį graužia ir jaunesni kūdikiai, bet jie tai daro išsiblaškę, retkarčiais maistas iškrenta iš rankų. Vienuolikos mėnesių kūdikis valgo kaip tikras rūpestėlis: tvarkingai kelia sausainuką prie burnos, atsikanda, sukramto, nuryja, kanda vėl.
- Geria iš prilaikomo puoduko: Šiais laikais, kai siūloma visiškai nepirkti buteliukų, o nuo pirmųjų savaičių pratinti gerti iš pradžių iš šaukštelio, paskui - iš puoduko, vaikai daug greičiau išmoksta atsigerti patys.
Jei iki šiol nebandėte duoti kūdikiui maisto, kurį jis pats galėtų suimti pirštukais ir įsidėti į burną, - pats laikas tai padaryti dabar. Šiuo metu mažylis jau yra pajėgus nykščiu ir smiliumi sugraibyti, išlaikyti ir nepamesti gabaliuko maisto, todėl galite siūlyti, pavyzdžiui, kubeliais papjaustytų vaisių ar daržovių, didesnių makaronų (kriauklelių, spiralės, ratukų formos), duonos ar kitokių jūsų valgomų maisto produktų. Šiuo metu populiarėja „kūdikio valdomas maitinimas“ (baby led weaning), kai kūdikiui nuo pat papildomo maitinimo įvedimo, tai yra nuo 6 mėnesių, siūloma valgyti ne trintą maistą, o „normalaus“ maisto gabaliukus. Jeigu jums priimtinas šis požiūris, jūsų mažylis tikriausiai jau nuo pusės metų moka sugraibyti maisto gabaliukus ir juos įsidėti į burną. Natūralu, kad iš pradžių bus daugiau terliojimosi, negu naudos, tačiau prisiminkite, kad šio amžiaus mažyliai jau geba išlaikyti rankose gana smulkius daiktus, todėl jiems nėra sunku suimti ir laikyti šaukštelį.
Patarimas: Jei šilta, pasodinkite vaiką pusnuogį ar nuogą, kad po mokymosi valgyti jums liktų tik nuprausti. Jei oras vėsus - aprenkite lengvai nurengiamais ir lengvai skalbiamais drabužiais. Taip, jums darbo bus labai daug, kol mažylis išmoks pats pavalgyti, tačiau savarankiškumas už stalo labai greitai atsipirks, kai jums nereikės su šaukšteliu siūlyti vieno ar kito patiekalo.
Patarimai Tėvams
Šis laikotarpis dažnai tėvams yra sunkus, ypač jei jų kūdikis buvo ramus ir pirmąjį gyvenimo pusmetį daug miegodavo, o tėvams mažai tekdavo nešioti ir raminti. Nors knygutes vartyti ir skaityti mėgsta ne visi mažyliai, dabar pats laikas palaipsniui šį įprotį įdiegti jūsų namuose. Pasiūlykite kūdikiui knygutę, kurią jis galėtų pačiupinėti, ką nors paspausti ar perversti puslapį, paskaitykite kasdien nors po kelias minutes. Vienuolikos mėnesių kūdikiai labai mėgsta mėgdžioti aplinkinius.
Patarimas: Jau tikriausiai apžiūrėjote savo namus ir pasistengėte, kad jie būtų saugūs aktyviam mažyliui ir liktų kuo mažiau vietų, kur jis galėtų užsigauti į aštrų kampą ar išbandyti nepaslėptą kištukinį lizdą. Jei nenorite būti tėvais, kurie nuolat viską riboja ir draudžia, dar kartą peržvelkite namus ir atkreipkite dėmesį, ar yra daiktų, kuriuos būtų gaila duoti „panaudoti“ savo vaikui. Nelaikykite svarbių dokumentų apatiniame stalčiuje, kurį kūdikis bet kada gali atidaryti, sukelkite knygas į aukštesnes lentynas, kitaip rizikuojate, kad vieną dieną rasite jas išmėtytas ir net suplėšytas.
Visi vaikai yra skirtingi nuo pat gimimo: vieni ramesni, kitus sunkiau užmigdyti ar nuraminti, vieni siekia būti daug nešiojami ir glaudžiami, kitiems artimo fizinio kontakto reikia rečiau. Daugiau nei vieną vaiką auginantys tėvai šiuos skirtumus pastebi nuo pirmųjų dienų. Vis dėlto charakterio bruožai vaikui augant gali keistis, ir kartais „labai ramus, gerai miegantis“ kūdikis paūgėjęs gali tapti itin aktyviu, o dažnai verkiantis, sunkiai nuraminamas mažylis tampa linksmu, besidominčiu aplinka vaiku, kai pradeda savarankiškai vaikščioti. Žinoma, būna ir taip, kad aktyvus kūdikis išauga į aktyvų vaiką arba ramus visą laiką lieka ramus.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Stebuklinga kūdikio raida mėnesiais: nuo pirmųjų judesių iki pirmojo žingsnio!
- Ar Kūdikis Gali Kvėpuoti Per Burną? Sloga, Simptomai ir Efektyvūs Gydymo Būdai
- Neįtikėtini Patarimai, Kaip Lengvai Prižiūrėti Vieno Mėnesio Kūdikį – Tėvų Vadovas
- Vaikų dainelės apie gėles: žodžiai, melodijos ir kodėl jos tokios populiarios
- Neįtikėtina! Sužinokite, kaip atpažinti ir gydyti kūdikio temperatūrą bei viduriavimą efektyviausiai