Kiekvienas gimęs vaikas auga būdamas pasaulio dalimi, apsuptas žmonių, jų tarpusavio santykių, gamtos ir miesto aplinkos, kultūrinių ir socialinių reiškinių. Augdamas ir vystydamasis vaikas išmoksta pažinti jį supantį pasaulį bei supranta, ką reiškia būti jo dalimi. Mažylis prisitaiko prie jį supančios aplinkos, įgyja naujų įgūdžių, pažįsta ir susipažįsta su naujais dalykais, reiškiniais.
Tačiau kas iš tiesų yra vaiko raida ir kaip ji vertinama specialistų? Terminas raida gali būti traktuojamas labai plačiai ir apima visą organizmo vystymąsi: augimą, lytinį brendimą, psichomotorinį vystymąsi, dantų, kaulų ir kitų organų vystymąsi.Pirmaisiais gyvenimo metais, kūdikių raida skaičiuojama pagal mėnesius - kokį progresą vaikutis padarė, kas jam pavyko, o kas ne. Niekam ne paslaptis, kad kiekvienas, tiek mažas, tiek suaugęs, žmogus yra individualybė ir dviejų tokių vienodų nėra. Todėl skirtingi naujagimiai vystosi skirtingai.
Tačiau jei viskas vyksta normaliai ir sklandžiai, galima pastebėti visiems tokio amžiaus vaikams būdingus raidos bruožus, vienas po kito įgyjamus naujus judėjimo, kalbos bei savirealizacijos įgūdžius. Šiuolaikinės technologijos tėveliams leidžia susirasti tiek literatūroje, tiek internete kūdikio raidos kalendorius ar lenteles, kur vaiko raidos etapai suskirstyti mėnesiais ar net savaitėmis. Kūdikių raida nėra vienoda. Tačiau visiems įgūdžiams įgyti yra minimalus ir maksimalus laikas, kitaip tariant, laikas, per kurį jis turi išmokti naujų dalykų.
Kai kurie mažyliai apsiversti išmoksta vos 2 mėnesių amžiaus, o kiti - 4 ar 5 mėnesių. Yra spartuolių, žingsniuojančių nuo 8 mėnesių, tačiau įprasta, kad vaikai vaikščioti pradeda po pirmojo gimtadienio. Negalima vertinti tik vieno parametro ir pagal jį spręsti, ar kūdikio raida nevėluoja.
Pagrindinės kūdikio raidos sritys
- Judesys. Vaikui judėjimas yra pasaulio ir savęs pažinimo būdas. Kai vaikas geriau suvokia savo kūną bei jo galimybes, jis labiau pasitiki savimi bei drąsiau jaučiasi.
- Kalba. Nors kūdikis motinos balsą puikiai girdi dar būdamas įsčiose, vaikui kalbos suvokimas nėra įgimtas ir kalba savaime neišsivysto. Vaikui įgimtas ir natūralus dalykas yra aplinkos mėgdžiojimas, tad kalbos vaikai mokosi žaisdami ir kartodami žodžius, kuriuos sako mama ir tėtis.
- Pojūčiai. Pojūtis - pirmoji pažinimo pakopa, suteikianti galimybę plėsti pasaulio pažinimą, formuoti vaizdinius ir sąvokas. Žmonės turi išvystę penkis pagrindinius pojūčius: regėjimas, klausa, uoslė, skonis, lytėjimas. Šie pojūčiai yra mums duoti, bet jų nelavinant ir nenaudojant jie silpsta.
- Socialinė-emocinė raida. Tai vaiko gebėjimas susipažinti ir bendrauti su kitais žmonėmis, reaguoti į emocijas (į šypseną atsakyti šypsena) ir kitų socialinių įgūdžių vystymasis.
Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kaip vaikas pažindinasi, komunikuoja su aplinka. Pastebėjus, kad labai mažai bendrauja (verbaliai ir neverbaliai), nereaguoja į savo vardą, nepaiso prašymų, menkai domisi aplinka, neieško draugijos ir pan. - patartina kreiptis į specialistus išsamesniems tyrimams.
Kūdikio raida mėnesiais
1 mėnuo
Per mėnesį naujagimis prisitaikė prie naujų gyvenimo sąlygų - pasibaigė naujagimystės metas. Diena iš dienos kūdikis vis energingiau mojuoja rankomis ir tabaluoja kojomis. Jo valgymo, miego, būdravimo ritmas dar nenusistovėjęs. Kai mažiukas nerimauja ir mama jį priglaudžia prie krūties ar kalbina, nustoja verkęs. Gulėdamas ant pilvo pasuka veidą į šoną, sugeba trumpam pakelti galvą. Plaštakos vis dar sugniaužtos į kumščius arba truputį praskėstos. Įdėjus barškutį į ranką, jį greitai pameta. Stebi daiktus, bet jų nesiekia. Mėnesio pabaigoje akių judesiai pasidaro koordinuotesni.
2 mėnuo
Kūdikis jau ne tik akivaizdžiai priaugęs ūgio ir svorio, bet ir patobulėję jo socialiniai, emociniai gebėjimai. Paguldytas ant pilvuko, kelias minutes galvą išlaiko šiek tiek pakeltą. Paėmus ant rankų, galvą laiko tiesiai, tačiau ji vis dar svyruoja, reikia prilaikyti. Daiktus sąmoningai ir trumpai palaiko. Barškučiu suduoda į lovos kraštą ar kitą pasitaikiusį daiktą. Atkreipkite dėmesį, kad tokio amžiaus mažyliai vienu metu atlieka kokį nors vieną darbą, pavyzdžiui, žįsdami negriebia ir nelaiko žaisliuko. Kūdikis įdėmiai stebi aplinką ir sutelkia žvilgsnį į daiktus per 20-40 cm nuo akių. Jau ilgiau domisi judančiais ir aiškių kontūrų ryškiais daiktais. Svarbiausias šio mėnesio raidos pasiekimas - ŠYPSENA. Kai kurių mokslininkų nuomone, jau 2 mėn. kūdikis ima šypsotis gana greitai - tai yra geros savijautos atspindys. Mimiką sieja su garso tonu.
3 mėnuo
Trečią gyvenimo mėnesį mažasis atpažįsta tėčio ir mamos veidus, šypsosi kalbinamas, myluojamas. Į pažįstamus ir jam mielus žmones reaguoja visu kūnu: veido mimika, rankų, kojų judesiais, garsais. Paguldytas ant pilvo, apie 10 sekundžių išlaiko galvą ir krūtinę pakeltas. Pakeltą galvą išlaiko net iki kelių minučių. Kai kurie tėvai pastebi, kad gulėjimas ant pilvuko padeda nurimti neramiam kūdikiui. Tačiau ne visi mėgsta tįsoti ant pilvo. Kad ir kaip būtų, guldymas ant pilvuko yra labai svarbus vaiko raidai, todėl tėveliai turėtų nepamiršti jį protarpiais paguldyti. Kai guli ant nugaros, kūdikis galvą laiko tiesiai ir bando ją kelti. Paėmus ant rankų, galva svyruoja labai mažai.
4 mėnuo
Keturių mėnesių kūdikis sparčiai auga ir tobulėja: suklūsta išgirdęs tėvelių balsus, noriai bendrauja ir akivaizdžiai išreiškia nuotaikas. Jau pasigirsta garsus juokas! Gulėdamas lovelėje mažylis greitai ir laisvai sukioja galvą į visas puses. Taip pat pradeda vartytis - gali apsiversti nuo pilvo ant šono arba ant nugaros. Nėra taisyklių, kaip kūdikis turi pirmą kartą apsiversti. Dažniausiai apsiverčia nuo nugaros ant pilvo, nes taip patogiau. Kartais pakanka parodyti, kaip reikia verstis, ir jis labai greitai perpranta. Tereikia paguldyti ant nugaros, prilaikyti tą kojytę, per kurį šoną jis versis, kitą kojytę sulenkti ir pasukti. Kai kuriems pakanka kartą du parodyti ir po kelių dienų jie jau puikiai vartosi.
5 mėnuo
Gulėdamas ant pilvo, remiasi dilbiais ar ištiestomis rankomis, o, gulėdamas ant nugaros, pakelia galvą, kad galėtų pamatyti, kaip rankutėmis sugriebia kojas. Vaikelis aktyviai domisi aplinka, daugiau guguoja, net šneka atskirais skiemenimis. Gerai pažįsta žmones, o nepažįstamais nepasitiki, nusisuka, net gali pravirkti. Gulėdamas ant pilvo ir pasirėmęs dilbiais jis iškelia rankas ir maskatuoja kojytėmis. Sėdėdamas mažylis tvirtai laiko galvą ir tiesią nugarą, pastatytas remiasi kojomis. Tėvams paprastai patinka stebėti, kaip atžala žaidžia su savo kojomis, kiša į jas į burną, čiulpia jų pirštus. Gulėdama ant pilvo vienu metu pakelia rankas ir kojas, t. y. plaukioja. Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Tai nėra primityvus aplinkos pažinimas. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą.
6 mėnuo
Pusmetinukas verčiasi nuo nugaros ant pilvo, gulėdamas ant pilvuko, remiasi rankomis, gerai kelia galvą ir krūtinę. Perima žaislą iš vienos rankos į kitą. Šeštą mėnesį išnyksta griebimo refleksas, su kuriuo mažylis gimsta. Dabar jis sąmoningai ima žaislą. Gali paimti ir du žaislus į vieną ranką. Pasaulį kūdikis pažįsta ragaudamas viską iš eilės. Šio amžiaus vaikutis skiria malonius ir nemalonius garsus, pažįsta savo aplinką ir artimuosius, džiaugiasi žiūrėdamas į savo atvaizdą veidrodyje. Gulėdamas ant nugaros, mielai stveriasi už tėvų rankų ir sėdasi. Jau pasėdi ir vienas, bet greitai pavargsta ir palinksta į priekį. Šio amžiaus mažyliai jau pradeda šliaužioti - stumiasi rankomis ir keliais, taip judėdami pirmyn (o kartais ir atgal). Labai patinka, kai mama ar tėtis laiko už pažastų. Tada mažasis stovi, remiasi visu svoriu, spyruokliuoja ar žingsniuoja vietoje. Pasėdi neatsirėmęs, mokosi sėdėdamas pasisukti ir, pavyzdžiui, pasiimti šalia esantį žaislą. Abiejose rankose tuo pat metu išlaiko po vieną žaislą ir labai noriai žaidžia su grojančiais ar garsus skleidžiančiais žaislais - varpeliu ir pan. Įdomu stebėti, kaip mažiukas reaguoja į savo atvaizdą veidrodyje.
7-9 mėnesiai
Ar kūdikis išmoks greitai vartytis, ropoti ar vaikščioti, priklauso ir nuo įgimto temperamento. Vis ilgiau pasėdi vienas, bando stotis, ypač jei randa, kur įsikibti. Mėgina šliaužti keturiomis - tam jis turi būti pakankamai stiprus, kad galėtų atsiklaupti keturpėsčias ir suvoktų, jog stumdamasis keliais gali judėti į priekį. Iš pradžių mažyliai dažnai juda atgal ir tik po to išmoksta į priekį. Pats laikas tėvams apžiūrėti, ar kūdikio „trasoje“ nėra jam pavojingų daiktų, laiptų. Pradėjęs šliaužti ir ropoti smalsutis būtinai norės ištyrinėti spinteles, stalčius, sužinoti daiktų formą, dydį, medžiagą ir visa tai paragauti. Šiuo laiku neretai mažiukas itin prisiriša prie mamos, ir nors iki tol galėdavo ant rankų imti kas tik nori, dabar jis tam protestuoja. Mažajam labai svarbu saugumas, ir tai jis jaučia mamos ir tėčio glėbyje. Tinka žaislai, kuriuos galima drąsiai barbenti nesudaužant: mediniai šaukštai, samčiai, indai, į kuriuos galima ką nors įdėti. Jeigu dar nepradėjote, jau galite drąsiai pradėti skaityti knygutes. Pirmosios knygos tinkamiausios kietais lapais ir su kuo paprastesniais paveikslėliais.
Pradėję ropoti ar vaikščioti mažieji daug juda ir išnaudoja daugiau energijos. Tokio amžiaus mažylis paprastai jau sėdi vienas. Mokosi šliaužti, ropoti, atsistoti įsikabinęs, kai kurie bando žingsniuoti prisilaikydami lovelės kraštų. Jei tik tėvai netingi, kūdikėliams tikrai patiks būti vedžiojamiems už rankyčių. Devynių mėnesių pilietis pradeda rodyti pirštu tai, ko jis nori ir įvykdo nesudėtingus paliepimus, pavyzdžiui, „paduok šaukštą“.
10-12 mėnesių
Judesiai tobulėja, tad kai kurie kūdikiai jau vikriai ropoja, patys (nesilaikydami) atsistoja ir trumpai pastovi vieni ir iš stovimos padėties patys atsisėda. Pasitaiko, kad itin sparčios raidos vaikai jau pradeda žengti pirmuosius žingsnelius. Kūdikis pats atsisėda ir tvirtai sėdi, nugara tiesi, bando stotis. Tokio amžiaus mažylių fiziniai gebėjimai labai skiriasi - vieni jau pradeda savarankiškai vaikščioti, kiti dar tik ima šliaužioti. Ir viena, ir kita yra normalu. Vaikas griebia daiktus nykščiu ir rodomuoju pirštu, randa paslėptą ar numestą žaislą. Tyrinėdamas daiktus, mažiukas jau nekiša visko į burną, bet čiupinėja, liečia. Kūdikis supranta priežasties ir padarinio dėsnį: „Jei daužysiu daiktą, bus triukšmo“, „Jei žaislą numesiu, greičiausiai jį mama pakels“.
Savarankiškai vaikščioti mažyliai paprastai pradeda tarp 11 iki 15 mėnesio (75 proc. visų vaikų - iki 14 mėnesių). Nors kai kurie 10 mėnesių spartuoliai stebina - jau vaikšto pasiremdami į baldus arba savarankiškai. Dėl to, kad pradėję vaikščioti kūdikiai eina pasistiebę arba netaisyklingai deda pėdutes, dažniausiai jaudintis nereikia. Kūdikis galbūt jau žengia pirmuosius žingsnius, pastovi vienas, eina įsikibęs (tačiau jei jūsiškis to nedaro, nusiminti dar per anksti). Pats pradeda valgyti rankytėse laikomą maistą. Vaikas lengviau sukioja rankytes, todėl jau taikliau pataiko valgį į burną. Tačiau tokio amžiaus mažyliui dar sunku valgyti savarankiškai su šaukštu, nes tam reikalinga tiksli rankų ir akių koordinacija, raumenų valdymas. Vis tiek skatinkite vaiką valgyti savarankiškai. 11-14 mėnesių žmogutis jau sugeba užlipti net ant pusės metro aukščio daiktų, tad, tėveliai, būkite budrūs. Kūdikis eina prilaikomas už vienos arba abiejų rankų, ropoja laiptais.
Kaip padėti vaikui atsiskleisti?
Svarbu, kad vertinimo metu kūdikis gerai jaustųsi, nesloguotų, nekosėtų, būtų sotus ir nenorėtų miego. Blogai besijaučiantis kūdikis neparodys visų savo gebėjimų, o raidos vertinimo rezultatai bus neteisingi. Vertinimo metodus parenkame pagal tikslą. Galime naudoti klinikinį stebėjimą, kurio metu kūdikiui nepateikiamos užduotys, o tik stebime kaip jis juda.
Jei mūsų tikslas yra atrinkti kūdikius, turinčius riziką raidos sutrikimams, naudosime standartizuotas skales. Moksliniams tyrimams naudojamos dar tikslesnės skalės, kurių pagalba galime paskaičiuoti raidos amžių, motorinės raidos rodiklį ir kt. Kasdieninėje klinikinėje praktikoje naudojame skales, kurių metu pateikiamos tam tikros užduotys, atitinkančios kūdikio chronologinį amžių. Jei kūdikiui nustatomas raidos atsilikimas nuo chronologinio amžiaus - rekomenduojama kineziterapija, kurios trukmė priklauso nuo raidos atsilikimo.
Nustačius, kad kūdikio chronologinio amžiaus raida atsilieka nedaug, gydymas judesiu gali trukti kelias savaites, tačiau jei kūdikio raida stipriai atsilieka nuo chronologinio amžiaus - kineziterapija gali būti taikoma kelis mėnesius. Kauno klinikose dirba daugiadalykė specialistų komanda, pacientams suteikiama aukščiausio lygio visapusė priežiūra, tad esant poreikiui, kūdikiai nukreipiami tolesnei konsultacijai pas atitinkamą gydytoją specialistą. Kineziterapeutai yra atsakingi už judesius, tačiau kūdikiams gali būti sutrikusios ir kitos raidos sritys.
Negalima praleisti nė vieno kūdikio raidos etapo, nes tai gali sukelti neigiamas pasekmes ateityje. Negalima daryti nieko anksčiau laiko nei kūdikiui tai priklauso daryti. Pavyzdžiui, negalima mokyti vaikščioti aštuonerių-dešimties mėnesių amžiaus kūdikio, vedžioti kūdikį pakėlus jo rankas aukštyn (taip vedžiojamo kūdikio savarankiškas vaikščiojimas vėluoja, jis vėliau išmoksta reguliuoti savo žingsnio ilgį ir tempą, koordinuoti pusiausvyrą). Stebėkite ir saugokite savo kūdikius, bet tuo pačiu palikite jiems daug erdvės judėti patiems. Pasirūpinkite vaizdine ir garsine stimuliacija aplinkoje.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Neįtikėtini Patarimai, Kaip Lengvai Prižiūrėti Vieno Mėnesio Kūdikį – Tėvų Vadovas
- Ar Birža Išmoka Pinigus Vaikų Išlaikymui? Viskas Apie Alimentų Išieškojimą ir Paramos Galimybes Lietuvoje
- Sužinokite, Kiek Iš Tikrųjų Uždirba Auklės Lietuvoje – Šokiruojančios Algų Tendencijos!
- Sužinokite Visą Tiesą Apie TTH Padidėjimą Nėštumo Metu: Priežastys, Diagnostika ir Efektyvus Gydymas
- Neįtikėtina Pasvalio r. Grūžių Vaikų Globos Namų Istorija: Atraskite Paslaptis ir Įkvepiančius Įvykius!