Ką duoti pakramtyti kūdikiui, kai dygsta dantys?

Taip prasideda vienas eilėraštukas vaikams apie pirmąjį dantuko dygimą. Deja, tačiau daugeliui vaikų pirmasis dantuko dygimas nekelia tokių džiugių emocijų, kaip kad aprašyta šiame eilėraštyje.

Jauni tėveliai su didžiausia aistra stebi kiekvieną mažylio gyvenimo dieną, kuri dovanoja naujus džiaugsmus ir išbandymus. Vienas iš tokių yra tuomet, kai dygsta pirmieji dantukai.

Dažnu atveju dantukų dygimas mažyliui sukelia daug nemalonių simptomų, tokių kaip pagausėjęs seilėtekis, irzlumas, dažnesnis prabudimas naktimis. Be viso to, tai, jog mažyliui kalasi pirmasis dantukus išduoda ir dantenų paraudimas, patinimas. Kiekvieno vaiko organizmas yra individualus, tad ir dantukai vieniems vaikams dygsta anksčiau, o kitiems - vėliau.

Kaip padėti mažyliui iškęsti dantų dygimą?

Kaip padėti mažyliui iškęsti tą ne itin malonų dantukų dygimo procesą? Ogi visai paprastai - tėveliai turėtų po ranka turėti ir mažyliui duoti pakramtyti kramtuką, jei jo neturi, tuomet net ir patys paprasčiausi maisto produktai, tokie kaip riestainis ar duonos gabalėlis, gali puikiai atstoti kramtuką.

Kad dantukai dygtų greičiau, galima tas vietas pamasažuoti. Jei vaikas yra labai irzlus, verkia, tuomet rekomenduojama naudoti antiseptinį gelį, pavyzdžiui, „Anaftin Baby“, kuris padeda dygti kūdikio dantims ir veiksmingai palengvina nemalonius simptomus.

Fluoras itin reikalingas vaikams, kai dygsta ir mineralizuojasi dantys: ši mineralinė medžiaga kietina dygstančius mažylio dantukus, o taip pat padidina emalio atsparumą bei dalyvauja danties kietumo atstatymo procese. Todėl nieko keisto, kuomet odontologai vaikams, esant labai aktyviam ėduoniui ar didelei ėduonies rizikai, rekomenduoja naudoti pastą su fluoru. Tik tėveliai turėtų žinoti, jog tokios pastos mažyliams reikia visai nedaug, vos vos ant dantų šepetėlio.

Norint gauti fluoro, mažiesiems yra patariama valgyti maisto produktus, kuriuose yra gausu šios mineralinės medžiagos. Pavyzdžiui, daugelio nemėgstami, tačiau labai sveikatai naudingi jūros kopūstai turi daug fluoro, todėl ruošiant mažyliui maistą galima jų įdėti. Fluoro taip pat yra gausu arbatžolėse, todėl mažiesiems patariama kasdien išgerti bent puodelį žaliosios ar juodosios arbatos.

Labai dažnai net ir sergant vadinamosiomis vaikiškomis ligomis, tokiomis kaip tymai, raudonukė ar vėjaraupiai, dažnai būna pažeidžiama ir burnos gleivinė, kuri apie save išduoda tokiais simptomais kaip paraudimas bei išbėrimai burnos gleivinės srityje.

Kūdikio elgesys dygstant dantims

Vaikų dantų dygimas kaltas beveik dėl kiekvieno negalavimo, kai kalbama apie kūdikius. Kūdikis karščiuoja? Tikriausiai todėl, kad dygsta pirmieji dantukai. Kūdikis verkia labiau nei įprastai? Aš lažinuosi, kad kalti besikalantys dantys. Kūdikiui antra diena laisvesni viduriai? Visi šie dalykai gali būti dėl dygstančių dantų, tai tiesa. Tačiau dauguma tėvų per greitai kaltina dantų dygimą, vos tik kūdikio įprastinis elgesys ar būsena nukrypsta nuo normos, o tėvai pamato paburkusias dantenas.

Mes, kaip tėvai, esame linkę daryti viską, kad mūsų kūdikiai patirtų kuo mažiau diskomforto, ir tai puiku. Natūrali reakcija, kai kūdikis pradeda verkti naktį, yra daryti viską, ką galime, kad jį nuramintume.

Žinoma, nėra sąžininga palikti kūdikį verkti, jei jam iš tikrųjų skauda, tai ne tas pats, kaip verkti ieškant naktį mamos, kad ši pamaitintų ir taip padėtų užmigti. Antra, dantų dygimo simptomai nėra tokie skausmingi, kaip paprastai tėvai yra įsitikinę. Mes įsivaizduojame šį procesą kaip dantų “laužymą” ir „išsiveržimą“ per dantenas, ir mūsų vaizduotė sukuria tam tikrą skausmą, tačiau gamta šiuo atveju nėra tokia beširdė.

Todėl aš tikrai nesiūlau, kad Jūs visai nekreiptumėte dėmesio į besikalančius dantukus. Tiesiog atminkite, kad dygstantys dantys nėra tas piktadarys, dėl kurio dažniausiai kyla visos bėdos.

Pirmiausia turime suprasti, kad vaikų dantų dygimas, vyksta palaipsniui, pagal amžių ir skirtingu tempu kiekvienam mažyliui. Nors kai kurie požymiai gali sutapti su dirglumu, nerimu ar net laikina temperatūra, ne visi vaikai šiuos simptomus patiria vienodai intensyviai. Kad lengviau suprastume, kada kūdikiui dygsta dantys, galime stebėti požymiai, pvz., padidėjęs seilėtekis, mažylis neramumas, noras kramtyti kietus daiktus.

Visgi dygimo tvarka paprastai prasideda nuo apatinių priekinių dantų, vėliau pasirodo viršutiniai priekiniai, o toliau - kiti dantukai pagal amžių. Kadangi ši seka gali kisti, kūdikių dantų dygimas gali užsitęsti, kol pasirodo visas komplektas pieninių dantukų, dažnai iki 2-3 metų amžiaus.

Ką daryti, jei kūdikis neramiai miega dygstant dantims?

Kai svarstome kaip kūdikių dantų dygimas veikia jo miegą, kviečiu pasvarstyti ar iš tiesų dantų dygimas vaikams tiesiogiai lemia bemieges naktis? Tačiau bet kokiu atveju nereikėtų visiškai sustabdyti kūdikio mokymosi užmigti savarankiškai.

Jeigu manote, kad kūdikio neramus miegas tęsiasi itin ilgai ir simptomai, kuriuos siejate su dantų dygimu, negerėja net keletą savaičių, verta pasitarti su gydytoju. Galbūt problema slypi kitur: alergija, virškinimo sutrikimai ar net infekcija. Specialistas gali padėti nustatyti realią priežastį ir pateikti konkrečių rekomendacijų.

1. Stebėkite kūdikį pagal amžių. Jei jam jau virš 6 mėnesių ir jis anksčiau miegojo pakankamai ramiai, o dabar ėmė dažnai prabusti, ne visada dėl to kaltas kūdikių dantų dygimas.
2. Pastebėkite kitus požymius. Ar kūdikis gausiai seilėjasi, ar jam patinka kramtyti kietesnius žaislus, ar dantenos paraudusios, patinusios? Tai gali būti normalūs dantų dygimo kūdikiams reiškiniai.
3. Išlaikykite rutiną. Net jei mažylis gali jausti nedidelį diskomfortą, įprasti miego ritualai padeda jam suvokti, kad laikas miegui.
4. Pasvarstykite apie laikinas priemones. Jei yra realus skausmas, gydytojas ar vaistininkas gali pasiūlyti saugių būdų, kaip jį sumažinti.
5. Neskubėkite nutraukti miego mokymų. Jeigu pradėjote mokyti mažylį užmigti savarankiškai, stenkitės išlaikyti nuoseklumą.

Žindymas, kai dygsta dantys

"O kaip reikės žindyti, kai išdygs dantys?" su nerimu klausia manęs besilaukianti mama. Tačiau pirmieji dantys vadinami pieniais ne veltui, pieniniai jie yra dėl to, kad net ir jiems esant vaikai turi gerti pieną. Savo mamos pieną, ne karvės ar kitokį.

Kad žindyti kūdikį su dantimis nebūtų baisu svarbu suprasti kaip žindama krūtis. Tam, kad kūdikis išsitrauktų pieną, jo liežuvis turi būti šiek tiek iškištas iš burnos ir padėtas ant apatinių dantenų. Tik taip kūdikis liežuviu pajėgs tinkamai išlaikyti krūtį burnoje ir ištraukti pieną iš krūties. Jeigu kūdikis to padaryti nesugeba, turėsite rimtų problemų su krūtimis dar gerokai iki išdygstant dantukams. O kaip su viršutiniais dantimis? Jais kąsti neišeina, tačiau kartais jie įsiremia į krūtį ir palieka jos odoje žymes.

Bet visgi daugelis kūdikių įkanda mamai į krūtį. Tam, kad įkąstų mamai žindimo metu kūdikis turi atitraukti liežuvėlį į burnos vidų ir atidengti apatinius dantis. Jeigu tai įvyksta ne miego metu, tikėtina, kad tai padaryta gana sąmoningai.

Kaip elgtis, jei kūdikis kanda žindymo metu?

• Žindymo pradžioje. Gali reikėti priminti kūdikiui, kad apžiojant krūtį reikia išsižioti plačiai. Galite pademonstruoti kaip plačiai išsižioti. Kai kurie kūdikiai kanda į krūtį, jeigu pienas nepateka taip greitai, kaip jie tikėjosi. Galbūt jie tą darė ir anksčiau, tik kol nebuvo dantų, mamos to nelabai pajusdavo.
• Jeigu matote, kad nuo pat paėmimo ant rankų mažylis sukasi, muistosi ir atrodo, kad net nelabai nori imti krūties, o galiausiai įkanda, tuomet atidžiai stebėkite, ką jis nori veikti ir kada iš tiesų išalksta. Gali būti, kad šiuo metu jis turi įdomesnių užsiėmimų ir kitų planų. Neverskite žįsti, bet galite pabandyti kitą maitinimą pasirūpinti, kad dėmesys būtų blaškomas mažiau.
• Kai dygsta dantys, kūdikiai dažnai nori ką nors pakramtyti, kad numalšintų skausmą.
• Bet kuriuo metu žindymo eigoje. Gali būti, kad mažyliui nepatinka, kad žindydama jūs valgote, skaitote, dirbate prie kompiuterio ar naršote internete mobiliajame telefone, kalbatės su kitais žmonėmis ar užsiimat dar kitais dalykais. Tada mažylis įkąsdamas kviečia jus sutelkti dėmesį į jį ir žindymo procesą. Kartais kūdikis laikomas gana toli nuo krūties arba gana žemai ir norėdamas išlaikyti krūtį burnoje turi aktyviai įsikibti į ją dantenomis. Toks įsikibimas gali palikti viršutinių dantų žymes ant krūties.
• Kartais kūdikiai kandžioja krūtį, kai negali gerai kvėpuoti dėl slogos ar užgulusios nosies. Jeigu mažylis laisvai šliaužioja ar ropinėja po namus, o paimtas žindyti prie krūties elgiasi keistai, neįprastai, verta patikrinti, ar tikrai jo burnytė tuščia.
• Žindymo pabaigoje. Kai kūdikis pasisotina, jis gali būti labiau linkęs paeksperimentuoti su naujai įgytais dantimis ir pažiūrėti, kas bus. Šį momentą galima pastebėti, tad į maitinimosi pabaigą skirkite daugiau dėmesio mažyliui, kad galėtumėte pamatyti "ugneles" akyse ir nusiteikimą ne valgyti, o žaisti. Atitraukite kūdikį nuo krūties ir užsiimkite kita veikla kartu. Po kelių kartų mamos išmoksta atpažinti kaip atrodo liežuvio atitraukimas nuo dantenų į burną. Taip pat galite perspėti (ramiai, ne žaismingai), kad į krūtį kąsti negalima "Mamai kąsti negalima.
• Sukanda užmigdamas. Jeigu mažylis migdosi prie krūties, jis gali sukąsti visiškai nevalingai, tiesiog atsipalaidavus raumenims liežuvėlis pasitaukia nuo dantenų ir su sekančiu raumenų truktelėjimu atsipalaiduojant gali sukąsi spenelį, dar esantį burnoje.

Bet kuriuo metu, kai jaučiate, kad kūdikis sukando krūtį, galite pabandyti pro lūpų kamputį įkiškti į jo burnytę mažąjį pirštelį tarp dantenų, kaip kad darydavote kai buvo kelių savaičių ir norėdavote atitraukti nuo krūties. Dauguma kūdikių vos tik sukandę krūtį tuoj pat atleidžia žandikaulius. Jeigu taip nenutinka, kai krūtis sukąsta, pasistenkite susivaldyti ir nestumkite kūdikio nuo savęs, nes taip galite dar labiau sužaloti spenelius. Tokiu atveju kūdikį stipriai prigaluskite prie savęs ir krūties. Taip prigalustam kvėpuoti pasidaro sunkiau ir kūdikis pats paleis krūtį. Kitas būdas yra užspausti kūdikio nosį sekundei ar dviem. Negalėdamas kvėpuoti ar iš netikėtumo mažylis paleis krūtį pats.

Kantriai mokykite, kad kandimas į krūtį reiškia valgymo pabaigą (bent kelioms minutėms). Tai vienas iš geriausių būtų išmokyti kūdikį, kad krūtis neskirta dantenų masažavimui ir naujų dantų išbandymui. Paprastai dauguma kūdikių išmoksta šią pamoką per kelis kartus, kitiems prisireikia kelių dienų ar poros savaičių. Tiesiog skirkite kūdikiui daugiau dėmesio žindymo metu, kad užbėgtumėte už akių bandymams.

Tyčia surikti ar bartis ant kūdikio, kai sukanda, nėra gerai. Kai kurie kūdikiai taip išsigąsta, kad kurį laiką nebeima krūties. Gali būti naudinga po žindymo krūtį nuplauti vandeniu, nes dantų dygimo metu kūdikio burnytėje gali būti daugiau seilių, o jeigu valgo kitą maistą, ir jo likučių, kurie gali labiau nei įprastai dirginti įbrėžtą ar pažeistą odą.

Tolimesnės gydymo priemonės yra tokios pačios, kaip ir žindymo pradžioje.

Dantų dygimo eiga ir simptomai

Atrodo, kad apie pirmųjų vaiko dantų dygimą tėvai žino viską, tačiau šeimos gydytojai dalijasi, kad jiems kyla daug abejonių ir neaiškumų, kai su šiuo procesu susiduria praktikoje. Žinoma, yra laimingųjų, kurie net nepastebi, kad mažylio burnytėje jau boluoja vienas ar keli dantukai, nes jis dėl to nejuto jokio diskomforto.

Kūdikis gimsta su 20 dantų užuomazgomis po dantenomis. Dantis kūdikiui gali išdygti per kelias dienas, bet kartais tai užtrunka 7-10 dienų. Pirmieji paprastai pasirodo du apatiniai priekiniai dantukai, kiek vėliau apatiniai priekiniai, abeji vadinami centriniais kandžiais. Kiek vėliau išdygsta šoniniai kandžiai, iltys ir krūminiai. Reikia žinoti, kad tai nėra taisyklė - šie dantys kiekvienam vaikui gali išdygti skirtingu metu.

Nustatyta, kad didesnė ankstyvo dantukų dygimo tikimybė yra tada, kai mama yra labai jauna. Tai gali lemti per didelis naujagimio svoris, persirgti tymai. Vėlyvą dantukų pasirodymą dažniausiai lemia sunkios ligos, tokios kaip rachitas, įvairios ūminės infekcijos, medžiagų apytakos sutrikimai.

Jei sulaukęs minėto amžiaus kūdikis tampa irzlus, regis, be jokios aiškios priežasties, yra neramus ar daug verkia, pirma kilusi tėvams mintis dažnai būna - kad mažylis susirgo. Artėjant šiam momentui pasirodo ir kitų būdingų požymių: padidėjęs seilėjimasis, patinusios, paraudusios dantenos. Gali būti šiek tiek aukštesnė už normalią kūno temperatūra. Kartu gali sumažėti apetitas, suprastėti miegas, norisi dažniau žįsti nusiraminimui, ypač naktį.

Kaip palengvinti simptomus?

• Gali padėti specialūs kramtukai. Prieš duodant kūdikiui galima trumpai palaikyti šaldytuve - vėsa greičiau nuramins susierzinusias dantenas.
• Vietoje jų tinka ir, švieži kietesni vaisiai, juos taip pat galima prieš tai šiek tiek atšaldyti.
• Jei kūdikis ypač neramus, nemiega, prastai valgo, vargsta pats ir vargina šeimos narius, būklę palengvinti padės vietinio poveikio nuskausminantys tepalai, geliai dygstantiems dantukams.
• Galima įsigyti geriamų nuskausminančių tirpalų arba homeopatinių preparatų, aliejų mišinių, kuriais tepami skruostai, smakras iš išorės vietose, ties kuriomis yra dygstantys dantys.
• Sumažinti dantenų jautrumą, irzlumą padeda šiltos vaistažolių arbatos.

Į gydytojus pagalbos kreiptis reikėtų, jeigu kūdikiui laikosi pakilusi temperatūra, didesnė nei 38.3°C. Sunerimti reikėtų ir tada, jeigu vaikui yra daugiau negu 12-18 mėnesių ir jis vis dar neturi nė vieno dantuko. Pas odontologą būtina apsilankyti, jei matote, kad ką tik išdygę dantys neilgai trukus pradeda gesti.

Dygstantys dantukai turi būti itin kruopščiai valomi, nes apnašos, užsilaikiusios ant paburkusių dantenų, gali sukelti jų uždegimą ir dėl to sustiprėti nemalonūs jutimai bei skausmas.

Jei būsimoji mama prastai maitinasi, kūdikis gali gimti mažo svorio.

Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl priemonių dygstantiems dantukams naudojimo, turite kitų klausimų dėl tinkamos priemonės pasirinkimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais.

Pries krūminių dygimą buvome beveik atsisakę "tūtės" (tik migdėmės su ja), o dabar vėl negali be jos gyventi.

Patarimai, kaip apmalšinti skausmą:

• Norint truputį apmalšinti skausmą galima duoti pakramtyti specialų žiedą, prieš tai jį atšaldžius šaldytuve.
• Vaikučio dantenas galite atvėsinti šaltu vandeniu sudrėkintu rankšluosčiu.
• Jei vaikas jau sėdi ir valgo papildomą tirštą maistą, kalantis dantims galima duoti sušaldyto banano ar atšaldytos duonos riekę.
• Mažesniems vaikams puikiai tinka ir atšaldytas šaukštas.
• Masažuokite dantenas - tai padės dantukams lengviau prasikalti.
• Įsigykite vaistinėje specialų dantenų šaldomąjį tepaliuką. Tepkite prieš valgį, kad vaikutis galėtų ramiau pavalgyti.

Kai pakyla temperatūra, atsiranda viduriavimas, dirglumas, miego sutrikimai, specialaus gydymo nereikia, užteks duoti raminančios liepžiedžių ar aviečių arbatėlės.

Juokaujama, kad kai kuriems vaikams dantys išdygsta per naktį, tėvai tiesiog vieną dieną pamato kažką baltuojant jų burnoje. Kitos šeimos su kūdikiu dantis augina kartu: kol jie pasirodo, visi namiškiai nemiega naktimis, vargsta dienomis. Nepadeda nei kramtukai, nei žaidimai, nei supimas. Pasitaiko, ir temperatūra pakyla, ir apetitas sumažėja, ir miegas sutrinka. Kol prasikala dantys, užtrunka beveik pusantrų metų, tad šis procesas gali tapti rimtu kantrybės išbandymu.

Dantų užuomazgos žandikaulyje susiformuoja dar iki gimimo, o pirmieji dantys prasikala tarp 3 ir 10 mėnesių. Dažniausiai tai atsitinka kūdikiui sulaukus pusės metų. Retai, tačiau būna atvejų, kai ir metų amžiaus vaikas dar neturi nė vieno dantuko. Dar rečiau, vos vienam iš 2-3 tūkst. naujagimių nutinka, kad jis jau gimsta turėdamas vieną ar kelis dantis, dažniausiai apatinio žandikaulio kandžius. Jų šaknys paprastai būna silpnai įsitvirtinusios, todėl dar ligoninėje pašalinami, kad vaikas neužspringtų jiems patekus į kvėpavimo takus.

Požymiai, pranešantys apie dygstančius dantis

Požymiai, pranešantys, kad neilgai trukus pasirodys pirmasis dantukas yra dantenų paraudimas ir paburkimas, jautrumas, seilėtekis, skausmas, gali truputį pakilti temperatūra, prasidėti viduriavimas. Jie gali atsirasti ir prieš kelias savaites, ir prieš kelias dienas, išsilaikyti kelias dienas po to. Kartais, kai dygsta krūminiai dantys, galima pastebėti ir nedidelį balkšvą iškilimą toje vietoje, kur tuoj prasikals dantis.

Tai nesunku suprasti iš vaikučio elgesio: norėdamas nuraminti nemalonius pojūčius, jis kišą į burną pirštus, graužia žaislus ir kitus daiktus. Tai, kada pradeda dygti dantys, kiek tai užtrunka ir kaip tuo metu jaučiasi kūdikis, priklauso ir nuo genetikos. Jeigu tėvai ar vienas iš jų kankinosi kūdikystėje ir vaikystėje kalantis pieninukams, labai tikėtina, kad taip atsitiks ir jų atžaloms. Jeigu jiems pirmasis dantis išdygo labai anksti ar labai vėlai, taip pat gali būti ir jų vaikams. Įtakos vėlyvam dantų dygimui gali turėti ir ligos.

Tėvai dažnai nerimauja, kad vaikas turi per mažai dantų pagal amžių, kad jie dygsta ne iš eilės. Ši taisyklė gali padėti išsklaidyti abejones: iš vaikelio amžiaus mėnesiais reikia atimti šešis ir gautas skaičius rodys, kiek jis tuo metu turi turėti dantukų. Tarkime, metų mažylis turėtų turėti šešis dantukus, pusantrų - 10, dviejų - 18.

Dantų dygimo tvarka

Pirmieji pasirodo apatinio žandikaulio centriniai kandžiai, 6-10 mėn. Po to seka viršutinio žandikaulio centriniai kandžiai, išlendantys 8-12 mėn. Šoniniai kandžiai tiek viršutiniame, tiek apatiniame žandikauliuose pasirodo tuo pačiu metu, nuo 9 iki 13 mėn. Pirmasis krūminis dantis išdygsta 13-19 mėn. Apatiniame jie pasirodo maždaug po mėnesio (14-19 mėn.). Tuomet laukia nedidelė, porą mėnesių trunkanti pauzė, kol prasikala iltiniai dantys, apatiniame ir viršutiniame žandikaulyje, paprastai tai atsitinka sulaukus apie 16 mėn. Antrasis krūminis dantis apatiniame žandikaulyje išdygsta 23-26 mėn. Viršutiniame žandikaulyje jis pasirodo sulaukus 25-33 mėn.

Taigi, remiantis šiais skaičiavimais, 2,5-3 metų amžiaus vaikas jau turi turėti visus pieninius dantis, kurių yra 20. Jei trimečiui kelių ar daugiau pieninukų trūksta, rekomenduojama ilgai nelaukus pasikonsultuoti su gydytoju odontologu, siekiant išsiaiškinti priežastį. Tai pravartu padaryti ir pastebėjus, kad pieniniai dantys auga netaisyklingai. Vienas iš požymių, kurį gali pastebėti patys tėvai - neseniai išdygę dantukai gali pradėti gesti, taip atsitinka dėl to, kad esant netaisyklingam sąkandžiui jie svaime neapsivalo valgant. Net ir nustačius pieninio sąkandžio patologiją, ortodontinis gydymas dažniausiai netaikomas, kol neišdygsta nuolatiniai dantys.

Suaugusiems reikėtų atkreipti dėmesį, kad dantų dygimas - ne liga, todėl nereikia pulti į paniką net vaikui dėl to prasčiau jaučiantis, skubėti jo girdyti vaistais nuo karščiavimo ar skausmo net pakilus temperatūrai. Žinoma, kilus abejonių, geriau pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kad su dantų dygimu nebūtų supainiota kokia nors kita liga. Panašūs yra burnos gleivinės uždegimo stomatito simptomai - vaikas neramus, jam skauda, gali atsisakyti valgyti, seilėtis. Pakilusi temperatūra, viduriavimas gali byloti ir apie bet kokią virusinę ar bakterinę infekciją.

Priemonės, padedančios dygstant dantims

• Pirmiausiai išbandykite specialius guminius kramtukus, žiedo ar kitos formos, juos prieš duodant kūdikiui galima trumpai palaikyti šaldytuve, vėsa greičiau nuramins susierzinusias dantenas. Tačiau jokiu būdu negalima šaldyti šaldymo kameroje, nes jis gali pažeisti dantenas.
• Vietoje jų tinka ir sužiedėjusi duona ar jos plutelė, baronkėlės, švieži kietesni vaisiai, juos taip pat galima prieš tai šiek tiek atšaldyti.
• Dantenas galima patrinti pirštu ar lengvai pamasažuoti šaukšteliu.
• Dar viena priemonė - duoti mažyliui pakramtyti vėsų sudrėkintą audinį.
• Kai vaikutis dėl dygstančių dantukų labai vargsta pats ir vargina namiškius, prastai valgo ir miega, būklę gali palengvinti specialūs vietinio poveikio nuskausminantys tepalai, geliai.
• Galima įsigyti ir geriamų nuskausminančių tirpalų, nes ne visi vaikai leidžiasi tepti skausmingas, jautrias dantenas.
• Dar viena alternatyva - homeopatiniai preparatai, aliejų mišiniai, kuriais tepami skruostai, smakras iš išorės tose vietose, tiek kuriomis yra dygstantys dantys.
• Sumažinti dantenų jautrumą, irzlumą padeda šiltos vaistažolės ir arbatos vaikams, tik be cukraus ar medaus.

Negalima medumi tepti dantenų, nes tai paskatins ėduonies atsiradimą.

Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl preparatų vartojimo, turite klausimų dėl tinkamo priemonių pasirinkimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais.

Kaip atpažinti dygstantį dantuką?

Kalantis dantukams, pirmiausia toje vietoje dantena sustorėja, atsiranda dantenos išgaubimas ir per danteną nestipriai „šviečiasi” balkšvas dantuko paviršius. Net pravedus su pirštu, pajausite, kad toje vietoje, kur dygs dantukas - atsirado kauburėlis.

Nėra tikslios datos, kada turėtų išdygti pirmieji dantukai, nors vidutiniškai dažniausiai jie pradeda dygti maždaug 6-8 mėnesių kūdikiams.

Ką daryti, kai kalasi dantukas?

• Galima naudoti specialius žiedus-kramtukus, žaisliukus, kuriuos gamintojai pataria prieš duodant pakramtyti - pašaldyti.
• Galima naudoti specialius gelius, kurie vietiškai nuskausmina, ramina gleivinę (pavyzdžiui, Kamistad, Anaftin Baby). Gelį reiktų įmasažuoti į dantenas pirštu ar vatos lazdele (ausų krapštuku) ties ta vieta, kur kalasi dantukas.

Jei kalantis dantukams vaikas yra labai neramus ir atsisako valgyti - galima duoti paracetamolio. Tačiau negalima duoti paracetamolio daugiau kaip 4 kartus per parą ir ilgiau kaip 2 dienas.

žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu

Panašus:

• Kaip greitai pagydyti vaiką nuo peršalimo? Veiksmingi būdai
• Kada kūdikiui galima duoti vandens: gydytojų rekomendacijos ir patarimai
• Nuo kada kūdikiui galima duoti arbatos? Patarimai tėvams
• Neįtikėtini Patarimai Geram Miegui Nėštumo Metu – Būsimų Mamų Išsigelbėjimas!
• Įspūdingos vaikiškos šukuosenos ilgiems plaukams: lengvos idėjos ir naudingiausi patarimai