Šuniukų atsivedusios kalės elgesys apima daugiau negu elementarus šuniukų maitinimas. Motina mažylius moko šunų kalbos ir ruošia gyvenimui. Tai, kaip ji elgiasi su šunyčiais, jų tolesniam gyvenimui svarbu kaip ir paveldėjimas. Daugelyje rūšių palikuonimis daugiausia rūpinasi motinos, šunys nėra išimtis.
Natūrali atranka sudarė sąlygas konkretaus patelių elgesio evoliucijai. Šuniukų motinos turi tris pagrindinius uždavinius - maitinti šuniukus savo pienu (vėliau - atrydamos), palaikyti švarias ir šiltas patalpas (ypač kai mažyliai labai jauni), ir juos auklėti bei mokinti. Tarp laukinių šunų tėvas (alfa patinas) ir kiti suaugusieji mažyliams pakankamai suaugus ir pradėjus lįsti iš urvo jų neignoruoja, padeda maitinti ir prižiūrėti. Laukinių ir naminių šuninių motinų elgesys labai panašus.
Kalės elgesys po gimdymo
Iškart po šuniavimosi kalė nusausina mažylius, laiko juos šiltai, maitina ir gerai išvalo laižydama. Motinos elgesį iškart po gimdymo kontroliuoja hormoniniai procesai. Dėl to problemų gali kilti, jei kalė pagimdo per anksti - ji gali tinkamai nesirūpinti atžalomis. Iš kitos pusės pseudonėštumas taip pat sukelia tam tikrus hormoninius pokyčius, kurie įvairiais laipsniais skatina motinišką elgesį. Atrodo, tas motiniškas elgesys pats save stiprina - kai kalė elgiasi kaip „mama“, požieviniame smegenų branduolyje daugėja dopamino.
Dėl to pseudonėštumo metu negalima kalei suteikti dingsties elgtis „motiniškai“ (pvz., rūpintis žaisliukais), kadangi tai „simptomus“ tik dar labiau sustiprins. Šuniukams augant motina pradeda juos mokinti. Nujunkymo metu ji pradeda pirmąsias šunų kalbos pamokas. Urzgimas, dantų šiepimas, įvairus taikus elgesys yra įgimti, tačiau šuniukai turi išmokti jais tinkamai naudotis.
Žmonės, pamatę, kad lig tol buvusi kantri ir darbšti motina pradėjo naudoti smurtą prieš šuniukus, nesupranta tokio elgesio. Taip, kalė gali urgzti ar net pulti atžalas, tačiau niekada jų nesužeis. Tuo metu gan dažnas snukio sugriebimo elgesys. Negalima motinai drausti auklėti savo vaikų - be jos įsikišimo šuniukai niekad netaps normaliais socialiais gyvūnais ir negalės tinkamai funkcionuoti grupėse.
Kai šuniukams sueina apie 8 - 10 savaičių, motina praranda dalį savo ankstesnio susidomėjimo jais. Įprastomis aplinkybėmis tuo metu grupė (šunys kitaip negu vilkai, negyvena gaujomis), daugiausia susidedanti iš artimų giminaičių, perima tęstinį šuniukų mokymą ir jų apsaugą. Šunų savininkai kartais praneša apie įvairias auginimo problemas, pvz., kad motina visiškai nesidomi šuniukais, arba kad yra pernelyg žiauri su jais. Šias problemas sukėlė selektyvus veisimas (renkamės grožį, o ne natūralų naudingumą, kur iš dalies būna įtrauktas ir motiniškas elgesys) ir mūsų supratimo apie motinos poreikius trūkumas.
Motina gali turėti poveikį tam tikriems šuniukų elgesio modeliams. Dėl to kai kada sunku atskirti genetiką ir motinos įtaką. Pvz., kalės, pernelyg nervingai ar bailiai reaguojančios į tam tikrus garsus, gali daryti stipresnę įtaką tam tikrų šuniukų baimių vystymuisi, negu kad galima būtų tikėtis atsižvelgiant į konkretų genotipą. Dėl tokio stipraus motinos elgesio poveikio labai sunku įvertinti tam tikrų bruožų paveldimumą.
Ką svarbu atsiminti planuojant vadą:
- Negalima veisti kalių, kurios, kaip įtariama, su palikuonimis elgsis netinkamai.
- Netrukdykite kalei su šuniukais daugiau negu būtina.
- Gera motina puikiai žinos, ko reikia jos jaunikliams.
Priežiūra nėštumo metu
Šuns nėštumas - tai ne tik džiugi laukimo akimirka, bet ir laikotarpis, kuris reikalauja didelio šeimininko dėmesio, žinių ir tinkamos priežiūros. Kalytė patiria fizinius, hormoninius ir emocinius pokyčius, todėl jai būtina saugi, stabili aplinka bei tinkama mityba.
Pirmieji nėštumo požymiai:
- Spenelių padidėjimas ir rausvėjimas
- Elgesio pokyčiai
- Apetito svyravimai
- Energijos sumažėjimas
- Svorio padidėjimas ir pilvo apimtis
Šuns nėštumas vidutiniškai trunka nuo 58 iki 68 dienų, tačiau dažniausiai ji trunka apie 63 dienas nuo apvaisinimo momento. Svarbu paminėti, kad šis laikotarpis gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo veislės, šuns amžiaus, fizinės būklės ir net nuo ankstesnių gimdymų. Mažesnių veislių kalės dažnai atsiveda šuniukus šiek tiek anksčiau, tuo tarpu didesnių veislių nėštumas gali trukti ilgiau.
Žemiau pateikiame apžvalgą, kuri padės sekti pokyčius ir geriau pasirūpinti augintine:
| Savaitės | Pokyčiai |
|---|---|
| 1-2 | Apvaisinimas ir nematomi pokyčiai. |
| 3-4 | Embrionų implantacija, gali sumažėti apetitas, speneliai gali pradėti tinti ir rausvėti. |
| 5-6 | Pilvas pradeda pastebimai didėti, svarbi tinkama mityba. |
| 7-9 | Vaisiai sparčiai auga, kalė tampa nerami, būtina stebėti kūno temperatūrą. |
Kaip prižiūrėti kalę nėštumo metu?
- Mityba: Antrąją nėštumo pusę kalei reikia daugiau baltymų, energijos ir svarbių vitaminų. Rekomenduojama maitinti aukštos kokybės, subalansuotu ėdalu, skirtu nėščioms ar žindančioms kalėms.
- Papildai: Jeigu kalytė maitinama kokybišku ėdalu, papildomi vitaminai dažniausiai nereikalingi.
- Fizinė veikla ir ramybė: Reguliari, bet neintensyvi fizinė veikla padeda palaikyti gerą tonusą.
- Vėlyvasis laikotarpis: Maždaug 2-3 savaitės prieš gimdymą pradėkite ruošti atskirą, tylų, šiltą ir lengvai valomą guolį.
- Vizitai pas veterinarą: Būtinai suplanuokite bent vieną patikrinimą viduryje nėštumo (apie 30 dieną).
Gimdymo požymiai
Gimdymo pradžia dažnai prasideda ne staiga, o iš anksto apie save praneša per įvairius signalus, kuriuos svarbu mokėti atpažinti.
- Kūno temperatūros kritimas
- Lizdo ruošimas ir elgesio pokyčiai
- Sumažėjęs apetitas arba jo visiškas dingimas
- Gausesnės makšties išskyros
- Sąrėmiai ir gimdymo pradžia
Pasiruošimas gimdymui - ne mažiau svarbi nėštumo dalis. Užtikrinkite, kad šalia būtų reikalingos priemonės (švarūs rankšluosčiai, dezinfekantas, veterinaro numeris) ir sukurta jauki aplinka. Jei kyla bent menkiausių abejonių dėl proceso eigos - geriau pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.
Ką daryti, jei kalė sunkiai gimdo?
Gimdymo metu kalei padėt gimdyt leidžiu TIK kalcį. Leidžiu ne į veną, paimu iš veto jo ir leidžiu į raumenis. Gerai veikia kai kalė jau pavargus, ar sąrėmiai silpni. Gimdančiai kalei neleidžiu oksitocino gimdymo metu jau gal 5 metai visiškai, net kai sunkiai gimdo, tik po gimdymo, kad gimda valytųs, nes biškį perdozavus jo galima sukelt tokį reikalą kaip gimdos spazmas-ji susitraukia ir viskas, šuniukai užspausti viduje ir pakeliui, o ypač baisi rizika-kaip mikė pūkuotukas rašė gimdos plyšimo. Esu mačius ir vežus cezariui pra tokių kalių kurioms padaugino oxitocino.
žymės:
Panašus:
- Vidurių užkietėjimas nėštumo metu: ką daryti? Veiksmingi patarimai
- Vaikui skauda pilvą: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
- Ką daryti, jei kūdikis nesituština: patarimai tėveliams
- Ką daryti, kai naujagimiui užkietėję viduriai: patarimai tėvams
- Kaip Dažnai Maudyti Kūdikį: Svarbiausi Patarimai Tėvams, Kad Jūsų Mažylis Būtų Laimingas ir Sveikas
- Sužinokite, Ar Tikrai Priklauso Atostogos Motinystės Atostogų Metu – Visas Vadovas!