Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Visi esame patyrę viduriavimo atvejų tam tikru gyvenimo laikotarpiu. Dažniausi viduriavimo simptomai yra dažnos vandeningos išmatos, pilvo spazmai ir pilvo pūtimas. Viduriavimas dažnai yra organizmo būdas kovoti su virškinimo sistemos sutrikimais.

Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, ar tikrai vaikas viduriuoja. Viduriavimu vadinamas tuštinimasis dažniau nei tris kartus per parą skystomis, kartais vandeningomis, su gleivių ar kraujo priemaiša išmatomis. Beje, žindomi kūdikiai normaliai gali tuštintis 5-6 kartus per dieną - t.y. kiekvieno žindymo metu, vyresni 1-2 kartus per dieną ir tai tikrai nebus laikoma viduriavimu.

Vaikų viduriavimas gali būti ūminis arba lėtinis. Ūminis viduriavimas trunka trumpiau nei 2 savaites ir gali kilti dėl daugelio priežasčių, pvz: virusinė infekcija, bakterinė infekcija, apsinuodijimas maistu, neseniai vartoti antibiotikai, infekcijos sukėlėju užterštas vanduo.

Infekcinis viduriavimas dažnai pasitaiko mažiems vaikams ir jį dažnai sukelia virusas. Keliautojo viduriavimas gali pasireikšti, jei keliaujate į neišsivysčiusias vietoves, kuriose yra užterštas vanduo. Bakterijos, esančios netinkamai laikomame ar pagamintame maiste, yra tipiškos apsinuodijimo maistu priežastys.

Viduriuojantis vaikas tampa irzlus, neramus, netenka apetito, gali vemti, karščiuoti. Atsiranda dehidratacijos, t.y. skysčių netekimo, simptomai: troškulys, sausos gleivinės, blyški oda su pilkšvu atspalviu, padažnėjęs kvėpavimas, retas, negausus šlapinimasis, kūdikiams - įdubęs momenėlis.

Vaikų viduriavimo priežastys

Vaikų viduriavimo priežastys gali būti įvairios. Kadangi viduriavimo sukėlėjai - dažniausiai įvairūs virusai ir bakterijos, maži vaikai gali suviduriuoti net kelis kartus per metus, nes vaiko imunitetas, galintis apsaugoti nuo konkretaus viruso arba bakterijos, nėra susiformavęs.

Viduriavimai pagal priežastis skiriami į dvi stambias grupes: infekciniai ir neinfekciniai. Infekcinės kilmės viduriavimą gali sukelti virusai (dažniausiai rotavirusai, kiti enterovirusai), rečiau bakterijos (salmonelės, šigelės, kampilobakterijos, jersinijos, ešerichijos), pirmuonys ar helmintinė (t.y. sukelta kirmėlių) infekcija. Dažniausiai (apie 80 % atvejų) viduriavimą sukelia virusai, kurie, patekę į žmogaus virškinamąjį traktą, išskiria toksinus ir tiesiogiai pažeidžia žarnų sienelę.

Tad staiga pasireiškus viduriavimui, apie virusus, o ne apie itin retas ligas, pirma turėtumėme pagalvoti. Esant infekcijai, pažeista žarnyno epitelio sienelė nebeatlieka savo funkcijos, todėl padidėja vandens ir elektrolitų laidumas į žarnų spindį.

Neinfekcinį viduriavimą gali sukelti įvairios priežastys - nuo celiakijos, disbiozės iki alerginių ligų ar nepageidaujamų reakcijų į maistą sukeltų simptomų. Tačiau skirtingai nei infekcinių, neinfekcinių viduriavimų pradžia nebūna tokia ūmi. Simptomai pasireiškia pamažu ir pašalinus dirginantį ar alergizuojantį veiksnį, tuštinimasis susitvarko. Nereikėtų pamiršti ir dėl psichologinės įtampos ar streso atsiradusio viduriavimo.

Štai pagrindinės vaikų viduriavimo atsiradimo priežastys:

  • Virusinės infekcijos (norovirusas arba rotavirusas).
  • Bakterinės infekcijos (šigelės, salmonelės ar kampilobakterijos).
  • Helmintozė (parazitų infekcija).
  • Stresas.
  • Disbiozė.
  • Prasta mityba.
  • Neprinokusių daržovių ir vaisių vartojimas.
  • Laktozės netoleravimas.
  • Dirgliosios žarnos sindromas.
  • Celiakija (glitimo netoleravimas).
  • Uždegiminės žarnyno ligos, pavyzdžiui, opinis kolitas.
  • Nepageidaujama reakcija į vaistą.
  • Mitybos pasikeitimas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Vaikams, ypač mažiems, viduriavimas gali sukelti dehidrataciją. Tad pasitarkite su gydytoju, jei jūsų vaikas viduriuoja ilgiau nei 24 valandas ir būklė negerėja, arba jei jūsų vaikui pasireiškia dehidratacijos požymių. Taip pat kreiptis į gydytoją reikėtų jei vaikas stipriai karščiuoja (temperatūra aukštesnė nei 38,5 ° C), jei vaikas gausiai vemia, jei išmatos juodos spalvos arba jei pastebėjote, kad išmatose yra kraujo.

Vaikui pasireiškė dehidratacijos požymiai, tokie kaip neįprastas mieguistumas, burnos džiūvimas ir odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys ar verkimas be ašarų, vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai, oda pilkšvo atspalvio. Vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas.

Jis, įvertinęs bendrą vaiko būklę, dehidracijos laipsnį, nuspręs, ar galima gydytis namuose ar jau reikia vykti į ligoninę. Be abejo, esant intensyviam viduriavimui, skiriamas ir medikamentinis gydymas. Tačiau, kalbant apie pirmąją pagalbą ir apie tai ką daryti pirmiausia, jei vaikas staiga pradėjo vemti ar viduriuoti principas yra vienas ir esminis - pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų. Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam.

Ką daryti vaikui viduriuojant?

Paprastai ūmus viduriavimas dažniausiai praeina per kelias dienas ar savaitę, o, tinkamai gydant, ir greičiau. Tačiau jei viduriavimas vaikui trunka daugiau nei 2 paras, jei išmatose gausu kraujo ar gleivių, užsitęsė karščiavimas ir atsiranda stiprūs pilvo ar išangės skausmai, ryškėja skysčių trūkumo simptomai, būtina pasirodyti gydytojui.

Hidratacija

Viduriuojant labai svarbu drėkinti organizmą. Dehidratacija dėl viduriavimo gali būti mirtina mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus suaugusiesiems. Toliau maitinkite krūtimi arba mišiniu kūdikius, kurie viduriuoja. Vaikams, kurie viduriuoja, rekomenduojama vartoti be recepto parduodamus geriamuosius pediatrinius drėkinamuosius tirpalus, pavyzdžiui, „Pedialyte”. Nedidelius drėkinamųjų tirpalų kiekius reikia duoti dažnai.

Dažnai paklausus tėvų, kurie atvyko į vaikų priėmimo skyrių su vemiančiu ar viduriuojančiu vaiku, kiek vaikas per dieną išgėrė skysčių, jie nežino arba žino netiksliai. Tad pirmas dalykas pradėjus vaikui vemti ar viduriuoti girdome jį skysčiais ir būtinai užsirašome kiek vaikas skysčių išgėrė: imam lapą ir rašome, kiek kartų vaikas vėmė, viduriavo, karščiavo, kiek išgėrė skysčių, ar šlapinosi. Gali iškilti klausimas kam to reikia?

Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas yra pagal vaiko svorį, šį skaičių turėtų žinoti visi tėvai (Idealu: lentelę atsispausdinti ir turėti vaistinėlėje, nes vaikai auga ir jų skysčių poreikis keičiasi), nes labai dažnai vaikai netenka daug skysčių ir nesirgdami.

Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų, laiku nepradėjus vaiko girdyti skysčiais, vaikas gali dehidratuoti, sunki dehidratacija yra pavojinga gyvybei, nes išbalansuoją visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą.

Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan. Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.

Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį. Galima skysčių gėrimą padaryti ir pakankamai linksmu - šiaudeliai su ūsais, piešimas ant vienkartinių puodelių, kad vaikui būtų smagu gerti ir pan.

Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių.

Mityba

Kai vaikas vemia ir viduriuoja jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad serga žarnynas, jis yra daugiau ar mažiau pažeistas. Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai.

Rotavirusine ar kita žarnyno infekcija sergantis vaikas gali nenorėti valgyti, lygiai taip pat kaip ir mes suaugusieji nenorime valgyti kai vemiame ar viduriuojame. Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai.

Laikykitės mažai skaidulų turinčių „BRAT” maisto produktų, kurie padės sutvirtinti išmatas. Tai yra šie maisto produktai:

  • Bananai
  • Ryžiai (balti)
  • Obuolių padažas
  • Skrebučiai

Kiti maisto produktai, kurie paprastai gerai toleruojami viduriuojant, yra šie:

  • Avižinė košė
  • Virtos arba keptos bulvės (su nulupta odele)
  • Kepta vištiena be odos
  • Vištienos sriuba (ji taip pat padeda rehidratuoti)

Kepto ir riebaus maisto žmonės, kurie viduriuoja, paprastai netoleruoja. Taip pat turėtumėte apsvarstyti galimybę riboti daug skaidulų turinčius maisto produktus, pavyzdžiui, sėlenas, taip pat vaisius ir daržoves, kurie gali padidinti pilvo pūtimą.

Maisto produktai, kurių reikėtų vengti:

  • Alkoholis
  • Dirbtiniai saldikliai (esantys kramtomojoje gumoje, dietiniuose gaiviuosiuose gėrimuose ir cukraus pakaitaluose)

Vaistai ir probiotikai

Vėmimas ir viduriavimas yra normali fiziologinė organizmo reakcija į virusą, bakteriją arba toksinus - organizmas stengiasi visus mikrobus pašalinti lauk, kad jie nekenktų mūsų vaikui ir kad jis pasveiktų. Dehidratacija (didelis skysčių ir druskų netekimas) nėra normali organizmo reakcija, tad mūsų pagrindinis tikslas gydant vaiką - išvengti dehidratacijos, o ne stabdyti viduriavimą ar vėmimą. Vaistai stabdantys viduriavimą ar vėmimą gali padaryti nemažai žalos.

Vaikams vartoti viduriavimą stabdančių preparatų, tokių kaip Loperamide ar Imodium, nerekomenduojama. Tačiau vaikui nuo viduriavimo galima duoti Catidral. Diosmektitas esantis preparato sudėtyje naudingas esant viduriavimui, o elektrolitai ir gliukozė padeda išvengti dehidratacijos. Catidral negalima naudoti ilgiau nei penkias dienas iš eilės.

Yra pakankamai klinikinių įrodymų apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą žarnyno infekcijų atveju. Probiotikai gali padėti nuo viduriavimo, nes atkuria bakterijų pusiausvyrą jūsų žarnyne.

Žarnyno infekcija sergančiam vaikui yra labai svarbus poilsis ir ramybė, nes liga vaiką labai išsekina, net ir sveikstantis vaikas gali būti irzlesnis, tad idealiausia aplinka tokiam vaikui yra namų aplinka, o geriausias vaistas tėvų dėmesys, supratingumas ir globa. Miegas yra svarbus bet kokia liga sergančiam vaikui, tad ir šiuo atveju vaikui reiktų leisti miegoti tiek kiek jis nori, nes miegodamas vaikas sveiksta.

Kaip išvengti viduriavimo?

Laikydamiesi tam tikrų taisyklių, galite sumažinti vaiko viduriavimo tikimybę.

  • Higiena. Svarbu išmokyti vaiką visada nusiplauti rankas prieš valgį, po tualeto, grįžus iš lauko ar po žaidimų su kitais vaikais.
  • Nuplaukite vaisius ir daržoves prieš pat valgydami.
  • Indų švara. Kruopščiai plaukite visus virtuvės reikmenis ir naudokite atskirus peilius bei pjaustymo lenteles mėsai, žuviai, daržovėms ir duonai.
  • Įsitikinkite, kad maistas šviežias. Niekada neduokite vaikui maisto produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs ar jei jie atrodo įtartinai.
  • Bendravimas su gyvūnais. Vaikas turėtų žinoti, kad glostyti katę ar šunį gatvėje nėra saugu, o po to reikia būtinai tinkamai nusiplauti rankas.

Orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal vaiko svorį

1 lentelėje pateikiamas orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal vaiko svorį, kai vaikas sveikas tai yra visi skysčiai kuriuos jis gauna dienos bėgyje: vanduo, arbata, sriuba, sultys, sultingi vaisiai.

Svoris (kg)Skysčių poreikis (ml)
Iki 10100 ml/kg
10-201000 ml + 50 ml/kg virš 10 kg
Virš 201500 ml + 20 ml/kg virš 20 kg

žymės: #Vaika

Panašus: