Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vaikai viduriuoja dažniau, tačiau su šiuo nemalonumu gali susidurti ir suaugusieji įvairiais gyvenimo momentais - namuose ar kelionėje. Tai pagrindinis žarnyno infekcijos simptomas, taip pat šį nemalonumą gali sukelti žarnyno disbiozė, vaistai ir net stresas.

Dažniausios Vaikų Viduriavimo ir Vėmimo Priežastys

Daugumai tėvelių gerai pažįstama rotavirusinė infekcija. Susirgęs vaikas karščiuoja (temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C), viduriuoja ir vemia, ligai būdinga bendra organizmo intoksikacija. Neretai vaikai suserga ir noroviruso sukelta infekcija, kuriai būdingas gausus vandeningas viduriavimas. Enterovirusinės infekcijos simptomai panašūs į peršalimo - karščiavimas, gerklės skausmas, sloga, kosulys, prie jų prisideda vėmimas, viduriavimas ir pilvo pūtimas.

Vienas iš dažniausių bakterinių žarnyno infekcijų sukėlėjų kampilobakterijos. Kampilobakteriozės pradžia gali būti panaši į apendicito priepuolį, neretai viduriuojama su krauju, kamuoja pilvo, galvos skausmai, pykinimas, vėmimas. Kita dažna bakterinė žarnyno infekcija - salmoneliozė sukelia plonosios žarnos uždegimą. Šigeliozę sukeliančios bakterijos ir jų toksinai lemia storosios žarnos uždegimą, viduriuojama su kraujo ir gleivių priemaiša, kamuoja nuolatinis noras tuštintis. Patogeninių žarnyno lazdelių E.

Su infekcinių ligų sukėlėjais galime susidurti visur. Virusinių infekcijų šaltinis - sergantis žmogus. Virusai gali ilgą laiką išlikti ant rankų, ant įvairių paviršių, pavyzdžiui, durų rankenų, vandens čiaupo, taip pat - maiste ir vandenyje. Rizikuojame vartodami netinkamai pagamintus produktus ar šilumoje ilgai laikomą maistą. Ant rankų gali patekti įvairiausių bakterijų nuo žemės, vandens ir kitų žmonių rankų. Tada kartu su maistu arba dėl įpročio kramtyti nagus šios bakterijos gali atsidurti virškinamajame trakte ir sukelti viduriavimą. Užkratas į organizmą patenka su neplautomis daržovėmis.

Viena iš viduriavimo priežasčių yra disbiozė, t. y. žarnyno mikrofloros sudėties pakitimas, kai sumažėja naudingųjų bakterijų ir pradeda sparčiai daugintis sąlyginai patogeniniai mikroorganizmai. Normali žarnyno mikroflora atlieka daugybę funkcijų. Disbiozę gali lemti įvairūs veiksniai: netinkama mityba ar mitybos pasikeitimas, antibiotikai ir kiti vaistai, aplinkos tarša, klimato kaita, stresas, virškinamojo trakto ir kitos ligos: infekcinės, nervų, endokrininės. Esant žarnyno disbiozei suskystėja išmatos arba užkietėja viduriai, pučia ir skauda pilvą, kamuoja rėmuo. Negydant disbiozės, gali pritrūkti vitaminų, mikroelementų ir kitų maistinių medžiagų, nes sutrinka jų pasisavinimas žarnyne.

Kada Kreiptis į Gydytoją?

Vaikams, ypač mažiems, viduriavimas gali sukelti dehidrataciją. Tad pasitarkite su gydytoju, jei jūsų vaikas viduriuoja ilgiau nei 24 valandas ir būklė negerėja, arba jei jūsų vaikui pasireiškia dehidratacijos požymių. Taip pat kreiptis į gydytoją reikėtų jei vaikas stipriai karščiuoja (temperatūra aukštesnė nei 38,5 ° C), jei vaikas gausiai vemia, jei išmatos juodos spalvos arba jei pastebėjote, kad išmatose yra kraujo. Taip pat jei vaikas atrodo vangus, mieguistas ar irzlus.

Ką Daryti, Jei Vaikas Vemia ir Viduriuoja?

Dažniausiai vaikai vemia ir viduriuoja dėl virusinių žarnyno ligų (rotavirusiniai, noravirusiniai, adenovirusiniai ir kitų virusų sukelti žarnyno uždegimai). Tačiau, kalbant apie pirmąją pagalbą ir apie tai ką daryti pirmiausia, jei vaikas staiga pradėjo vemti ar viduriuoti principas yra vienas ir esminis - pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų. Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam.

Dažnai paklausus tėvų, kurie atvyko į vaikų priėmimo skyrių su vemiančiu ar viduriuojančiu vaiku, kiek vaikas per dieną išgėrė skysčių, jie nežino arba žino netiksliai. Tad pirmas dalykas pradėjus vaikui vemti ar viduriuoti girdome jį skysčiais ir būtinai užsirašome kiek vaikas skysčių išgėrė: imam lapą ir rašome, kiek kartų vaikas vėmė, viduriavo, karščiavo, kiek išgėrė skysčių, ar šlapinosi. Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas yra pagal vaiko svorį, šį skaičių turėtų žinoti visi tėvai (Idealu: lentelę atsispausdinti ir turėti vaistinėlėje, nes vaikai auga ir jų skysčių poreikis keičiasi), nes labai dažnai vaikai netenka daug skysčių ir nesirgdami.

Skysčių Pusiausvyros Atstatymas

Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų, laiku nepradėjus vaiko girdyti skysčiais, vaikas gali dehidratuoti, sunki dehidratacija yra pavojinga gyvybei, nes išbalansuoją visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą. Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan.

  • Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
  • Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.

Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį. Galima skysčių gėrimą padaryti ir pakankamai linksmu - šiaudeliai su ūsais, piešimas ant vienkartinių puodelių, kad vaikui būtų smagu gerti ir pan.

Jei auginate darželinuką reikia būt pasiruošus, kad anksčiau ar vėliau vienokia ar kitokia žarnyno infekciją jį gali užklupti - todėl vaistinėlėje reikėtų turėti druskinio tirpalo miltelių ir lentelę su fiziologiniu paros skysčių poreikiu.

Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių.

Tinkama Dieta

Kai vaikas vemia ir viduriuoja jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad serga žarnynas, jis yra daugiau ar mažiau pažeistas. Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai.

Rotavirusine ar kita žarnyno infekcija sergantis vaikas gali nenorėti valgyti, lygiai taip pat kaip ir mes suaugusieji nenorime valgyti kai vemiame ar viduriuojame. Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai.

Tėvai labai išsigąsta, kad vaikas nevalgo ir neretai padaro meškos paslaugą vaikui ir sau, pasiūlydami jam maisto, kurį jis labai mėgsta ir dažniausiai tai būna nelabai sveikas maistas pvz. pica, bulvytės fri, pyragėliai, sūreliai ir pan.

Medikamentai

Labai dažnai tenka išgirsti tokį klausimą gyvai ar perskaityti socialiniuose tinkluose „O ką daryti, kad vaikas nustotų vemti ar viduriuoti?“. Gyvename skubančiame pasaulyje ir norime, kad mes patys ir mūsų vaikai pasveiktų čia ir dabar, tikimės sužinoti apie stebuklingas piliules, kurios labai greitai išgydytų ir vaikas ir jo tėvai sugrįžtų į gyvenimą. Deja, nuvilsiu - stebuklingos piliulės nėra. Ligas gydo ne vaistai, gyja pats organizmas ir mes arba jam padedame arba ne.

Žarnyno infekcijos atveju yra lygiai taip pat. Vėmimas ir viduriavimas yra normali fiziologinė organizmo reakcija į virusą, bakteriją arba toksinus - organizmas stengiasi visus mikrobus pašalinti lauk, kad jie nekenktų mūsų vaikui ir kad jis pasveiktų. Dehidratacija (didelis skysčių ir druskų netekimas) nėra normali organizmo reakcija, tad mūsų pagrindinis tikslas gydant vaiką - išvengti dehidratacijos, o ne stabdyti viduriavimą ar vėmimą. Vaistai stabdantys viduriavimą ar vėmimą gali padaryti nemažai žalos. Vienas dažniausių medikamentų naudojamas šiuo atveju - tai baltojo molio preparatai, kurie gerai sustabdo viduriavimą, tačiau sustabdo ir virusų šalinimąsi lauk.

Gerosios Žarnyno Bakterijos

Yra pakankamai klinikinių įrodymų apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą žarnyno infekcijų atveju.

Bendri Patarimai

Žarnyno infekcija sergančiam vaikui yra labai svarbus poilsis ir ramybė, nes liga vaiką labai išsekina, net ir sveikstantis vaikas gali būti irzlesnis, tad idealiausia aplinka tokiam vaikui yra namų aplinka, o geriausias vaistas tėvų dėmesys, supratingumas ir globa. Miegas yra svarbus bet kokia liga sergančiam vaikui, tad ir šiuo atveju vaikui reiktų leisti miegoti tiek kiek jis nori, nes miegodamas vaikas sveiksta.

Neskubėkite vaiko sirgusio žarnyno infekcija leisti į kolektyvą, nes viduriuodamas vaikas netenka labai didelės savo organizmo apsaugos - gerųjų žarnyno bakterijų, mineralų, nusilpsta vaiko imunitetas. Todėl vaikas darželyje ar mokykloje labai greitai gali „pasigauti“ kitą, pvz. kvėpavimo takų virusą. Taip pat reikia turėti omenyje, kad vaikas persirgęs virusine žarnyno infekcija (rota-, adeno-, noravirusine) virusą su išmatomis išskiria dar apie savaitę.

Kada Kreiptis į Pagalbą Nedelsiant?

  • Vaikui pasireiškė dehidratacijos požymiai, tokie kaip neįprastas mieguistumas, burnos džiūvimas ir odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys ar verkimas be ašarų, vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai, oda pilkšvo atspalvio.
  • Vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas.

Dažnai tėvai galvoja, kad pagrindinis ir geriausias žarnyno infekcijos gydymas yra lašinė skysčių infuzija.

Prevencija

Pagrindinė specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika yra skiepai, pagrindinė nespecifinė žarnyno infekcijų ir kitų virusinių infekcijų profilaktika yra kruopštus rankų plovimas, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, parduotuvės, poliklinikos, kitos viešos įstaigos, prieš valgant.

Simptomai, Reikalaujantys Dėmesio

Vaikus dažnai pykina ir šio negalavimo priežasčių yra nemažai. Staiga atsiradusio bet kurio amžiaus vaiko vėmimo dažniausia priežastis - infekcija. Tai gali būti gastroenterito, kitos žarnyno infekcijos požymis. Vemti gali gerklės, ausų, plaučių ar šlapimo takų uždegimu sergantis vaikas. Blogai besijaučiančio vaiko vėmimą ir galvos skausmą drauge taip pat dažniausiai sukelia infekcija, pavyzdžiui angina arba gripas. Bet vėmimas drauge su galvos skausmu gali būti ir meningito požymis.

Vėmimas kartu su pilvo skausmu nėra dažnas negalavimas. Gastroenteritu sergančiam vaikui skausmo antplūdžiai atsiranda viršutinėje pilvo dalyje, nors gali skaudėti ir pilvo šonai ir apačia. Šiuo atveju vėmimo priepuoliai gali būti skausmingi, nes jie sukelia viršutinės pilvo dalies raumenų susitraukimus. Vaiką turėtų apžiūrėti gydytojas, nes toks skausmas gali būti rimtos ligos požymis, pavyzdžiui - apendicito.

Vėmimas - organizmo apsauginė reakcija apsinuodijus, taip pat šią reakcija gali sukelti kai kurie vaistai. Vemia su kraujo priemaiša dažniau vyresni vaikai, ypač jeigu vėmimo priepuoliai (ir atsirūgimai) dažnai kartojasi. Kraujo priežastis paprastai yra skrandžio gleivinės plyšimas, kurį sukelia nuolatinė pilvo raumenų įtampa. Dėl šios priežasties kraujo netekimo rizika nedidelė ir kraujavimas greitai liaujasi.

Dehidratacijos Požymiai

Vemdamas vaikas netenka daug skysčių, o drauge ir druskų bei kitų medžiagų. Pirmasis dehidratacijos požymis - išsausėjusi burna. Kitas požymis - mažas šlapimo kiekis. Stipresnės dehidratacijos požymiai - įdubusios akys, o kūdikiams - įdubęs momenėlis, prarandanti elastingumą oda. Timptelkite vaiko pilvuko ar rankos odą ir greitai atleiskite suimtą odos raukšlę. Sveiko vaiko oda tuojau pat grįš į ankstesnę būklę, o esant dehidratacijai, oda labai lėtai lyginsis ir kurį laiką bus matomas anksčiau suimtas jos plotelis.

Labai daug skysčių netekusio vaiko pulsas ir kvėpavimas padažnėja, oda pabąla, jis labai mieguistas, jį gali ištikti koma (sąmonės netekimas).

Ką Duoti Vaikui Gerti?

Vaikui reikia duoti daug gerti. Ligoniuko gėrimams tinka sultys arba paprastas vanduo. Gerti vaikui geriausia duoti po po keletą gurkšnių kas 5-10 minučių, užuot kelis kartus išgėrus didelį skysčio kiekį, kurį jis gali tuojau pat išvemti. Vaikui geriau neduoti pieno, nes jis sunkiai virškinamas ir sukelia dar didesnį viduriavimą.

Rotavirusinė Infekcija

Rotavirusas - labai užkrečiamas virusas, kuriuo dažniausiai serga vaikai iki 5 metų. Tokį pavadinimą jis gavo dėl savo apvalios, ratą primenančios formos. Šiuo virusu užsikrečia daugiau nei 90 proc. kūdikių ir vaikų. Jis sukelia pilvo skausmą, dažną gausų viduriavimą skystomis išmatomis, vėmimą bei karščiavimą (karščiuoja apie 90 proc. sergančiųjų). Didžiausią grėsmę vaikams kelia gausus organizmo skysčių netekimas dėl pasireiškiančių ligos simptomų (dehidratacija). Dėl nedidelio kūno svorio, skysčių ir elektrolitų trūkumas šiai amžiaus grupei atsiranda greičiau nei suaugusiems.

Susirgus rotavirusine infekcija vaikams pirmiausia paprastai pasireiškia karščiavimas, vėmimas ir pilvo skausmai, kiek vėliau atsiranda viduriavimas, galintis trukti 5-7 dienas. Rotavirusas suaugusiems pasireiškia panašiais simptomais kaip ir vaikams.

Kaip Plinta Rotavirusas?

Rotavirusinę infekciją sukelia rotavirusas. Jis gali būti aptinkamas užsikrėtusio žmogaus išmatose jau 2 dienas iki simptomų atsiradimo ir dar iki 10 dienų po to, kai jie sumažėja. Todėl jeigu sergama rotavirusine infekcija ir išėjus iš tualeto arba pakeitus sergančio kūdikio vystyklus nenusiplaunama rankų, virusas gali lengvai plisti per visus liečiamus paviršius: durų rankenas, maistą, žaislus, indus ar kitus buities daiktus.

Rotaviruso inkubacinis laikotarpis (laiko tarpas nuo žmogaus užsikrėtimo iki pirmųjų klinikinių simptomų atsiradimo) vidutiniškai yra 2 dienos.

Rotaviruso Diagnostika ir Gydymas

Rotavirusinė infekcija gali būti įtariama pagal jai būdingus simptomus ir atliekant fizinę apžiūrą bei remiantis epidemiologine anamneze. Diagnozei patvirtinti reikalingas rotaviruso antigeno nustatymas išmatose.

Nėra specifinio rotavirusų sukeltos infekcijos gydymo. Antibiotikai ir antivirusiniai vaistai tokiu atveju nėra efektyvūs ir neskiriami. Paprastai rotavirusinė infekcija savaime praeina per 3-7 dienas. Sergant labai svarbu stengtis išvengti dehidratacijos. Jei vaikas stipriai viduriuoja, gydytojas gali paskirti vartoti elektrolitų tirpalą. Jis padeda efektyviau atgauti prarastas mineralines medžiagas nei vanduo ar kiti skysčiai. Esant stipriai dehidratacijai ligoninėje pacientui gali būti lašinami skysčiai į veną (kai gėrimas apsunkintas).

Rotaviruso Prevencija

  • Geriausia apsauga - kuo ilgesnis kūdikių maitinimas krūtimi, vakcinacija ir tinkama higiena.
  • Pagrindinė profilaktikos priemonė, padedanti sumažinti viruso plitimo riziką - rankų plovimas. Rankas reikėtų plauti šiltu vandeniu ir muilu. Muilas leidžia pašalinti beveik 95 proc. žmogui pavojingų bakterijų ir virusų. Plautis rankas būtina ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet grįžus iš parduotuvės ar kitos viešos vietos, po važiavimo visuomeniniu transportu, taip pat visada prieš valgant ir gaminant maistą.
  • Sergančio vaiko nevedimas į darželį. Ikimokyklinukai yra labai imlūs rotavirusinei infekcijai. Todėl jei vaikas suviduriavo ar pradėjo vemti, rekomenduojama jo neleisti į darželį ar kitas susibūrimo vietas. Sergantysis virusą platina vidutiniškai 7 dienas.
  • Ligonio izoliavimas. Sergančiajam namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį arba bent jau jo dalį. Patalpa, kurioje būna ligonis, turėtų būti gerai vėdinama.
  • Tinkama higiena. Tualetas ir kambarys, kuriame būna ligonis, turėtų būti valomas atskirais įrankiais, šluostėmis. Rekomenduojama naudoti dezinfekcines medžiagas, kurių sudėtyje yra chloro. Taip pat svarbu saugiai šalinti sergančio kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio drabužius, rankšluosčius. Prieš tai juos patariama 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais, o išdžiovinus išlyginti karštu lygintuvu.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

Daugelis tėvelių šaltuoju metų laiku susiduria su situacija, kai darželyje ar mokykloje paplitus noro ar rotavirusinei infekcijai vaiką pradeda varginti vėmimas ir viduriavimas.

„Kūdikiai pirmaisiais gyvenimo metais rotavirusine infekcija gali užsikrėsti kelis kartus ir dauguma vaikų iki 3-5 metų amžiaus ja jau būna persirgę. Kiekviena nauja rotavirusinė infekcija yra vis lengvesnė dėl anksčiau įgyto dalinio imuniteto. Tiek noro, tiek rotavirusine infekcijomis užsikrėsti galima visus metus, tačiau sergamumo pikas būdingas šaltajam metų sezonui.

„Virusai gali išlikti gyvybingi aplinkoje ilgą laiką ir plisti per įvairius daiktus, kuriuos maži vaikai dedasi į burną. Šiais sukėlėjais galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas neplautomis rankomis.

  • „Rotavirusinė infekcija gali pasireikšti dažnesniu viduriavimu, o užsikrėtus norovirusu vyraujantis simptomas paprastai yra vėmimas.
  • Trečdaliui vaikų, sergančių rotavirusine infekcija, kartu pasireiškia ir peršalimui būdingi simptomai, tokie kaip sloga, kosulys ar gerklės skausmas“.

„Apie lengvą dehidratacijos formą signalizuoja pasireiškęs bent vienas iš šių požymių: lipšnus liežuvis, kiek sumažėjęs šlapinimasis, kai sauskelnės išlieka tuščios 4-6 val. arba vaikas nesišlapina 6-8 val., troškulys, neramumas ar šiek tiek sumažėjęs ašarų kiekis verkiant“.

Į sveikatos priežiūros specialistą vertėtų kreiptis šiais atvejais:

  • vėmaluose ar išmatose pastebimi kraujo pėdsakai;
  • intensyvus vėmimas nepraeina ilgiau nei 1 dieną, o viduriavimas nepraeina kelias dienas;
  • kūdikis ilgiau nei kelias valandas, o vaikas ilgiau nei 8 val. nesišlapina.

Vertėtų nepamiršti, kad pakankamą skysčių suvartojimą rodo gausesnis šlapinimasis bei šviesiai geltonas ar skaidrus šlapimas. Vaikus girdyti reikia dažnai ir nedideliais kiekiais, kūdikius galima girdyti švirkštu ar šaukšteliu. Jeigu mažasis pacientas nenoriai geria specialius rehidratacijai skirtus tirpalus, kol nėra dehidratacijos požymių, tinka pasaldintas ar perpus su obuolių sultimis skiestas negazuotas sūresnis mineralinis vanduo. Norint atstatyti skysčius ir elektrolitus netinka sultinys, ryžių nuoviras, paprastas vanduo, saldinti gaivieji gėrimai ar arbatos, nes juose nėra užtikrinamas reikalingas gliukozės ir elektrolitų kiekis.

Svarbu rinktis švelnesnį maistą - tinka ryžiai, kviečiai, bulvės, duona, liesa mėsa, jogurtas, vaisiai ar daržovės. Gerųjų bakterijų vartojimas gali sutrumpinti ligos trukmę 12-24 valandomis. Derėtų rinktis preparatus, kurių sudėtyje yra moksliškai ištirtos bakterijos (Lactobacillus rhamnosus GG ir Lactobacillus reuteri DSM) bei mieliagrybis (Saccharomyces boulardii). Kaip papildoma priemonė vaikams nuo 2 m. gali būti naudojamas diosmektitas.

Svarbiausias ir efektyviausias būdas sumažinti infekcijų plitimą - rankų plovimas. Tai reikėtų daryti po sauskelnių ar suterštų rūbų keitimo bei pasinaudojus tualetu.

„Rankas reikėtų plauti 15-30 sek. po tekančiu vandeniu, intensyviau muilu trinant riešus, tarpupirščius, nagus, o jas nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu. Kartais alternatyva galėtų būti alkoholiniai rankų dezinfekantai, tačiau jie neapsaugo nuo noroviruso plitimo, todėl esant galimybei patariama rankas plauti muilu ir vandeniu“.

Verta nepamiršti, kad didžiausias pavojus sirgti sunkia rotavirusinės infekcijos forma kyla 6-24 mėn. amžiaus kūdikiams ir vaikams, kurie nėra paskiepyti nuo šio sukėlėjo. Norint išvengti sunkių infekcijos formų, šia vakcina skiepijami visi 2-6 mėn. amžiaus kūdikiai.

1 lentelė. Orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal vaiko svorį

Vaiko svoris (kg) Skysčių poreikis (ml/kg) Bendras skysčių kiekis per parą (ml)
Iki 10 100 Iki 1000
10-20 50 (kiekvienam kg virš 10 kg) + 1000 ml 1000-1500
Daugiau nei 20 20 (kiekvienam kg virš 20 kg) + 1500 ml 1500 ir daugiau

žymės: #Vaika

Panašus: